Francois Hollande

Prancūzijos Nacionalinis frontas (FN), viena įtakingiausių populistinių kraštutinių dešiniųjų partijų Europoje, per sekmadienį vykstančius regioninius rinkimus tikisi smarkiai pagerinti savo pozicijas prezidento Francois Hollande'o (Fransua Holando) valdančiųjų socialistų atžvilgiu. Pirmasis rinkimų ratas 8 val. (9 val. Lietuvos laiku) prasidėjo 101-ame šalies departamente, kurie kontroliuoja tokius klausimus kaip mokyklos ir socialinio aprūpinimo biudžetai.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas tariasi su Vokietijos ir Prancūzijos lyderiais dėl pasiūlymo susieti Rusijai paskelbtas Europos Sąjungos sankcijas susieti su visišku Ukrainos taikos plano įgyvendinimu, trečiadienį pranešė vienas aukšto rango Bendrijos pareigūnas.

 Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka yra suinteresuotas tuo, kad karas Ukrainoje tęstųsi, nes tai padeda užglaistyti šalies vidaus problemas ir išvengti Vakarų kritikos dėl nedemokratinių procesų. Tai teigia vienas Baltarusijos opozicijos lyderių Anatolijus Liabedzka. „A. Lukašenka jau prarado savo išskirtinumą, jis yra priešpaskutinis Europos diktatorius ir jis, aišku, yra suinteresuotas tuo, kad karas Ukrainoje tęstųsi.

 Trys Europos šalių piliečiai šeštadienį paryčiais buvo nušauti viename naktiniame klube Malio sostinėje per įtariamą teroro išpuolį, įvykdytą tokiu metu, kai vyriausybė veda svarbias taikos derybas su kovotojais neramiame šiauriniame regione. Mažiausiai vienas užpuolikas tuojau po vidurnakčio įėjo į klubą Bamako rajone, kuriame gyvena daug atvykėlių iš kitų šalių, ir pradėjo šaudyti, nurodė policija ir naujienų agentūros AFP korespondentas, kuris apsilankė išpuolio vietoje.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį perspėjo Rusiją, kad bet kokie rimti dabartinių „trapių“ paliautų rytinėje Ukrainoje pažeidimai privers Europą imtis naujų sankcijų Maskvai už paramą prorusiškiems separatistams. „Kol kas mes turime trapias paliaubas, kurias reikia stabilizuoti“, – A.Merkel sakė žurnalistams Briuselyje ir tvirtino, kad Kijevui turi būti leista visiškai kontroliuoti rytinę Ukrainos sieną su Rusija.

Vakarų šalių lyderiai antradienį pasisakė už ryžtingą tarptautinės bendrijos reakciją į bet kokius Ukrainos rytuose paskelbtų paliaubų pažeidimus, didindami spaudimą Rusijai dėl jos vaidmens kaimyninėje valstybėje vykstančiame konflikte.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) rengia vaizdo konferenciją su Europos lyderiais, norėdamas aptarti jų pastangas siekiant taikos Ukrainoje ir kitus tarptautinio saugumo klausimus.

 Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) šeštadienį pasmerkė Rusijos opozicijos lyderio Boriso Nemcovo nužudymą, pavadindamas šį politiką „demokratijos gynėju“. Reaguodamas į 55-erių metų buvusio Rusijos vicepremjero nužudymą Maskvos centre, F.Hollande'as pavadino tai „bjauria žmogžudyste“. Garsiai kritikavęs Rusijos kišimąsi į Ukrainos reikalus jis buvo „narsus ir nenuilstantis demokratijos gynėjas, pasišventęs kovoti su korupcija“, – sakoma Prancūzijos prezidento p...

 Europos Sąjunga ketvirtadienį paragino Rusiją „skubiai“ paleisti Ukrainos kariuomenės pilotę Nadiją Savčenko, kuri prieš 75 dienas pradėjo bado streiką, protestuodama prieš areštą. ES užsienio politikos vadovės Federicos Mogherini (Federikos Mogerini) atstovė pareiškė, kad Rusija „yra atsakinga už jos labai silpną sveikatą“, Maskvos teismui atmetus N.Savčenko skundą dėl jos ikiteisminio suėmimo.

Ukrainos prorusiški separatistai paskelbė, kad šeštadienį apsikeis su Ukraina belaisviais – pagal netvirtas paliaubas, kurios, kaip viliasi Vakarai, atvėsins kruviną konfliktą, apnuodijusį santykius su Maskva. „Šiandien (šeštadienį) įvyks apsikeitimas tarp mūsų ir ukrainiečių“, – sakė separatistų pareigūnė žmogaus teisėms Darija Morozova. Bus perduota maždaug po 40 belaisvių, kurių kai kurie yra sužeisti.

Prancūzija ir Vokietija kaip niekad anksčiau yra įsitikinusios, kad Minsko susitarimus, kuriais siekiama spręsti krizę Ukrainoje, reikia vykdyti ir paliaubų būtina laikytis, pasakė penktadienį Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) po susitikimo su Vokietijos kanclere Angela Merkel.

Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Baltarusija yra atvira konstruktyviam dialogui su NATO, tačiau taip pat „norėtų remtis broliškos Rusijos galia“. Batka daugelį metų meistriškai laviruoja tarp Rusijos ir Vakarų, naudodamasis savo interesais, tačiau iki šio momento NATO buvo jo aiškiai įvardytas priešas. Ukrainos ir Rusijos santykių krizė leido jam įgyti naują statusą, kuriam sustiprinti ir yra būtini tokie pareiškimai (gazeta.

Po keturių šalių susitikimo Minske Adamas Michnikas nusiteikęs pesimistiškai: jis mano, kad Europoje susidarė 1938-ųjų Miuncheno atmosfera, rašoma “La Repubblica”. Adamas Michnikas, vienas iš žymiausių Lenkijos visuomeninių ir „Naujosios Europos“ veikėjų, Darbininkų apsaugos komiteto, o vėliau ir „Solidarumo“ strategas ir istorinis lyderis, „Gazeta Wyborcza“ įkūrėjas, pareiškė, kad dėl Minsko susitarimų yra nusiteikęs gana pesimistiškai.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka šeštadienį nurodė, kad planuoja pasikalbėti telefonu su JAV prezidentu Baracku Obama (Baraku Obama) ir Vokietijos bei Prancūzijos lyderiais, jo šalies rytuose tęsiantis įnirtingiems susirėmimams tarp vyriausybės pajėgų ir prorusiškų separatistų, likus kelioms valandoms iki sutartų paliaubų pradžios. P.Porošenka sakė, kad su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u (Fransua Holandu) kalbėsis nuo 15 val. Grinvičo (17 val.

Alexandre’o Dumas romane santūrusis Atas apimtam minties apie „vienintelę išeitį – nusižudyti“ d’Artanjanui yra sakęs – „šitą kvailystę tu suspėsi padaryti visada“. „Nebėra kitos išeities“ – po atsinaujinusio Rusijos smogikų (ar jų karine technika ir instruktoriais bei atostogaujančių rusų karinių dalinių savanoriais aprūpintų vietos separatistų karinių junginių, – pasivadinkite, kaip kam arčiau širdies) puolimo pastarosiomis savaitėmis viešąją erdvę vis aktyviau užpildo ir nuomonė, ...

Vakarams derėtų sugriežtinti sankcijas prieš Rusiją, „The Wall Street Journal“ leidiniui rašo „Evercore“ korporacijos įkūrėjas, buvęs JAV finansų ministro padėjėjas, Rogeras Altmanas. Atsinaujinę karo veiksmai Ukrainoje užrūstino Vakarus. Daugelis jų politikų suprato, kad nei ekonominės sankcijos, nei diplomatija, nei „avarinis“ Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir Prancūzijos prezidento Francois Hollande'o vizitas Maskvoje praėjusį penktadienį, nesugebės sulaikyti Rusijos.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel apsisprendė trečiadienį dalyvauti keturšalėse derybose Minske, kuriose bus ieškoma būdų, kaip nutraukti karinį konfliktą Ukrainoje, praneša prancūzų žiniasklaida, remdamasi šaltiniais Eliziejaus rūmuose. Kremliaus spaudos tarnyba trečiadienį taip pat pranešė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nusprendė vykti į derybas Minske.

Europos Sąjungos (ES) išorės politikos vadovė Federica Mogherini (Federika Mogerini) sako, kad trečiadienį į Minską vykstantys Prancūzijos ir Vokietijos vadovai derybose dėl taikos Ukrainoje kalbės Europos Sąjungos vardu, ir pabrėžia, kad šiose derybose egzistuoja ne tik politinė, bet ir istorinė atsakomybė. „Dabar tikrai neturėčiau leistis į detales, kaip yra deramasi, nors akivaizdu, kad mes kalbamės, keičiamės informacija, bet nebūtina rašyti pranešimo spaudai apie tai.

Vašingtone šiandien, vasario 9-ąją, vyks JAV prezidento Baracko Obamos ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel susitikimas. Viena iš pagrindinių pokalbio temų, kaip praneša BBC, bus situacijos Ukrainoje aptarimas. Tikimasi, kad A. Merkel supažindins B. Obamą su naujuoju taikaus konflikto sureguliavimo planu, kurį ji kartu su Prancūzijos prezidentu François Hollande’u savaitgalį pristatė Ukrainos ir Rusijos prezidentams.

Vakarų valstybių lyderiai šeštadienį ragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną įrodyti, kad jis nori taikos Ukrainoje, perspėdami abi to konflikto puses, kad nauja Prancūzijos ir Vokietijos pasiūlyta taikos iniciatyva gali būti „paskutinė galimybė“ išvengti žūtbūtinio karo.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) šeštadienį sakė, jog prireiks „dviejų ar trijų dienų“, kol paaiškės naujausios Berlyno ir Paryžiaus naujos iniciatyvos, galinčios padėti atkurti taiką Ukrainoje, likimas. „Ar šis kelias įmanomas – tai bus nuspręsta per artimiausias 2-3 dienas“, – F.-W.Steinmeieris sakė Vokietijos televizijai Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktadienį pareiškė, kad jos ir Prancūzijos prezidento François Hollande’o (Fransua Holando) parengtas naujas planas dėl konflikto draskomos Ukrainos yra mėginimas išsaugoti taiką Europoje.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir Prancūzijos prezidento François Hollande’o konflikto sureguliavimo Donecke planas numato Ukrainos neblokinį (neutralumo) statusą ir federalizaciją. Tai praneša „Le Figaro“, kuris remiasi nenurodytais šaltiniais.

Prancūzijos prezidentas François Hollande’as (Fransua Holandas) ketvirtadienį pareiškė, kad nors Paryžius ir Berlynas mano, jog taikos Ukrainoje reikia siekti diplomatinėmis priemonėmis, o ne apginkluojant Kijevo vyriausybės pajėgas, derybos negali tęstis amžinai. „(Be Ukrainos apginklavimo) yra ir kitas pasirinkimas. Nėra aišku, ar jis bus sėkmingas, bet jeigu nepamėginsime – niekada to nesužinosime.

Tragiška Europos istorija rodo, jog abejingumas atveria kelią smurtui ir agresijai bei gali reikšti stovėjimą blogio pusėje, sakė Lietuvos vadovai, antradienį Lenkijoje dalyvaudami 70-ųjų Aušvico koncentracijos stovyklos kalinių išlaisvinimo metinių ir Holokausto aukų minėjime. „Milijonai mirties stovyklose prarastų gyvybių yra priminimas mums apie tai, kad ciniškas abejingumas atveria kelią smurtui ir agresijai.

Praėjus 70-čiai metų po Aušvico išvadavimo senstantys išgyvenusieji ir aukštus postus užimantys asmenys antradienį susirinks šioje Holokausto sinonimu tapusioje vietoje pagerbti aukų ir skelbti pavojaus dėl naujos antisemitizmo bangos.

 Europa turi išmokti istorijos pamokas ir neleisti kilti naujiems agresoriams, kurių kai kas nenorėtų matyti, sako Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė minint Holokausto aukų atminimą. Šalies vadovė sakė ir šiandieninėje Europoje matanti paralelių su praėjusio amžiaus pirmos pusės istoriniais įvykiais, hitlerizmo iškilimu - susitaikymą arba ignoravimą, kuris tuomet leido agresoriui įtvirtinti režimą.

 Lietuvos prašymu pirmadienį šaukiamas Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdis padėčiai Ukrainoje aptarti, kai nuo raketų krušos, dėl kurios kaltinami Kremliaus remiami separatistai, žuvo 30 žmonių ir iškilo pavojus atsirasti naujam karo frontui. „JT Saugumo Taryba susitinka rytoj dėl Ukrainos Lietuvos prašymu“, – socialiniame tinkle „Twitter“ sekmadienio vakarą parašė Lietuvos ambasadorė Raimonda Murmokaitė.

Veikėjai ir lyderiai iš viso pasaulio šeštadienį turi atvykti į Saudo Arabiją pareikšti užuojautos naujajam šios šalies karaliui Salmanui, kurio netikras brolis, karalius Abdullah, mirė penktadienį. Britų ministras pirmininkas Davidas Cameronas, princas Charlesas ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande`as yra tarp pirmųjų atvykti turinčių lyderių. JAV viceprezidentas Joe Bidenas turi atvykti artimiausiomis dienomis.

Baltieji rūmai pirmadienį pripažino, kad jiems derėjo pasiųsti aukšto rango pareigūną į Paryžiuje savaitgalį vykusias didžiules eitynes prieš terorizmą. Tai padaryta po to, kai JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) sulaukė griežtos kritikos už tai, kad nevyko į Prancūziją.

Prancūzijos ultradešinysis Nacionalinis frontas (FN) sekmadienį surengė atskirą demonstraciją prieš terorizmą, kai jam nebuvo leista dalyvauti milžiniškame vienybės mitinge Paryžiuje.

  Prancūzijos prezidentas François Hollande’as (Fransua Holandas) pirmadienį pareiškė, kad griežtos Vakarų šalių sankcijos Rusijai turėtų būti atšauktos, jeigu būtų pasiekta pažanga sprendžiant Ukrainos krizę.   „Manau, kad sankcijos turi būti sustabdytos dabar. Jos turi būti atšauktos, jeigu bus pažanga.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pirmadienį pranešė, kad sausio 15 dieną susitiks su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu ir Vokietijos bei Prancūzijos lyderiais, su kuriais aptars taikos su promaskvietiškais separatistais procesą. „Mano diplomatiniai metai prasidės sausio 15 dieną Astanoje (Kazachstane) normandiško stiliaus derybomis“, – sakė P.Porošenka, prisimindamas keturių lyderių derybas dėl krizės, kurios pirmą kartą buvo surengtos birželio mėnesį Prancūzijoje.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) tapo dar vienu lyderiu, supratusiu, kad niekas neprilygsta mielam šuniukui, besisukiojančiam valdžios koridoriuose. Trijų mėnesių amžiaus juodas labradoras vardu Philae (Filė) buvo pavadintas pagal kometos zondą. Augintinis į prezidentūros rūmus atkeliavo Kalėdų dieną, kaip Kanados karo veteranų dovana.

Ukraina antradienį žengė istorinį žingsnį narystės NATO link, kai parlamentas panaikino tai daryti draudusią nuostatą, tačiau šis sprendimas neabejotinai pakurstys Rusijos pyktį, artėjant svarbioms deryboms dėl pastangų užbaigti Ukrainą krečiantį separatistinį karą. Aukščiausioji Rada, kurioje proeuropietiška vyriausybė turi tvirtą paramą, balsuodama nusprendė panaikinti draudimą jungtis prie užsienio karinių blokų, panašų į Šveicarijos neutralitetą.

Europos Sąjunga galėtų sušvelninti sankcijas Rusijai, jeigu Maskva pažadėtų užbaigti krizę Ukrainoje, ketvirtadienį pareiškė Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas). „Aš manau, kad jeigu šiandien Rusija pasiųstų signalų, kurių mes tikimės, naujų sankcijų nebereikėtų“, – sakė F.Hollande'as, atvykęs į ES viršūnių susitikimą Briuselyje. „Priešingu atveju, mes patys turėtume pagalvoti, kaip galėtume pradėti deeskalavimą“, – pridūrė jis.

Apie 400 rusų karo jūreivių, kurie Prancūzijoje mokėsi valdyti „Mistral“ klasės karo laivą, prancūzų statomą Rusijai, ketvirtadienį išvyko į Rusiją, Paryžiui neapsisprendžiant, ar perduoti šį modernių technologijų jūrų desanto laivą Maskvai. Mėlynomis uniformomis ir prie jų derančiomis beretėmis apsirengusių jūreivių įlaipinimas į pratybų laivą „Smolny“ vyko Prancūzijos vakariniame Sen Nazero uoste.

 Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) šeštadienį tapo pirmuoju Europos lyderiu, nuvykusiu į Rusiją bandyti mažinti įtampos dėl Ukrainos, Kijevui paskelbus apie naują taikos derybų ratą kitą savaitę. F.Hollande'o susitikimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu oro uosto netoli Maskvos diplomatiniame terminale įvyko konfliktui Rytų Ukrainoje sukėlus tokį Vakarų ir Rusijos santykių pablogėjimą, kokio nebuvo nuo Šaltojo karo laikų.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas), užsukęs į Maskvą šeštadienį, Vnukovo oro uoste pasiūlė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui aptarti krizę Ukrainoje. V.Putinas atrodė susinervinęs, kai pasitiko F.Hollande'ą, grįžtantį į Prancūziją po vizito Kazachstane. Prancūzijos vadovas tapo aukščiausio rango Vakarų šalių lyderiu, apsilankiusiu Rusijoje po kovo mėnesio, kai Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas po pokalbio su Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u (Fransua Holandu) pasakė, kad tikisi, jog greitai bus pasiektas naujas susitarimas dėl paliaubų laikymosi Ukrainos rytuose. Nors paliaubos galioja nuo rugsėjo 5 dienos, tačiau jos dažnai pažeidžiamos.

Prancūzijos prezidentas François Hollande’as (Fransua Olandas) antradienį dėl krizės Ukrainoje atidėjo prieštaringai vertinamą „Mistral“ klasės jūrų desanto laivo perdavimą Rusijai. Prezidentūros paskelbtame pareiškime nurodoma, kad laivo perdavimas atidėtas „iki atskiro pranešimo“. „Respublikos prezidentas mano, kad dabartinė situacija Ukrainos rytuose vis dar neleidžia perduoti pirmojo karo laivo“, – rašoma pareiškime.

 Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) sekmadienį tvirtino, kad gėjų santuokų įstatymas vis labiau priimamas, nors jo pirmtakas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) paragino atsisakyti šio itin prieštaringai vertinamo įstatymo.

Vienas Australijos laikraštis penktadienį sarkastiškai pasveikino į Didžiojo dvidešimtuko (G-20) lyderius, išspausdinęs fotomontažą, kuriame JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pavaizduotas plika krūtine ir dėvintis maudymosi trumpikes, Vokietijos kanclerė Angela Merkel – apsikabinusi koalą, o Rusijos vadovas Vladimiras Putinas – dėvintis skrybėlę iš alaus pakuočių.

 Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pirmadienį pagrasino nebesilaikyti taikos plano su prorusiškais sukilėliais, kai šie ignoravo Kijevo perspėjimus ir surengė savo vadovybės rinkimus, siekdami pademonstruoti savo nepriklausomybę. „Tie pseudorinkimai yra šiurkštus pažeidimas“, prieštaraujantis rugsėjį pasirašytai paliaubų sutarčiai, prezidentas pareiškė savo kreipimesi į tautą.

Prorusiški separatistai, kontroliuojantys dideles teritorijas rytų Ukrainoje, sekmadienį ruošiasi surengti savo vadovybės rinkimus, kuriuos Maskva žada pripažinti, nors dėl to buvo pasmerkta Kijevo ir Vakarų šalių.

Prancūzija palauks iki ateinančio mėnesio, prieš nuspręsdama, ar perduos Rusijai pirmąjį iš dviejų tai šaliai pastatytų „Mistral“ klasės jūrų desanto laivų, antradienį pareiškė gynybos ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas (Žanas Ivas Le Drianas). Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) jau kelis mėnesius buvo spaudžiamas Vašingtono ir kitų sąjungininkų nutraukti 1,2 mlrd. eurų (4,14 mlrd.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai penktadienį pasiekė susitarimą, kurį sveikino kaip ambicingiausią kovos su klimato kaita tikslų iki 2030-ųjų planą, atveriantį kelią ateinančiais metais pasirašyti naują pasaulinę, Jungtinių Tautų remiamą sutartį dėl klimato. 28 šalių lyderiams per susitikimą Briuselyje pavyko įveikti didžiulius nuomonių skirtumus ir pasiekti susitarimą, kuriame, be kita ko, numatyta mažiausiai 40 proc.

Putino derybos su Ukraina ir ES yra sunkios, sako Kremliaus atstovas spaudai Rusijos prezidento Vladimiro Putino derybos su Ukrainos vadovu ir Europos Sąjungos lyderiais Milane yra sunkios, penktadienį pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. „Derybos iš tiesų sunkios, yra daug nesutarimų, daug nesupratimo. Vis dėlto jos vyksta, keičiamasi nuomonėmis“, - sakė D.Pekovas žurnalistams.

  Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas smarkiai nesutaria vertindami konflikto Ukrainoje priežastis, Kremlius paskelbė po abiejų lyderių derybų. „Išlieka rimtų skirtumų dėl Ukrainos vidaus konflikto priežasčių, taip dėl to, kad šiuo metu vyksta, pagrindinių priežasčių“, – Rusijos naujienų agentūros penktadienį paryčiais citavo V.Putino atstovo Dmitrijaus Peskovo žodžius. Pasak D.Peskovo, abu lyderiai 2,5 val.