fiskalinė drausmė

Šiandien Europos Komisija (EK) paskelbė, kad Lietuvos 2018 m. biudžeto projektas atitinka Stabilumo ir augimo pakte keliamus fiskalinius reikalavimus – laikomasi išlaidų ribojimo taisyklės limito, o struktūrinis balanso rodiklis yra mažesnis nei vidutinio laikotarpio tikslas. EK prognozuoja, kad 2017 ir 2018 m. struktūrinis valdžios sektoriaus balanso deficitas sieks 0,9 proc. BVP.

Lietuva susiduria ne su maža, o su vidutine valdžios finansų ilgalaikio tvarumo rizika, todėl vidutinio laikotarpio struktūrinio valdžios sektoriaus deficito ribą reikėtų sumažinti nuo 1 proc. iki 0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), teigia 2016 metų biudžeto projektą įvertinusi Valstybės kontrolė. „2016 metų biudžeto projektas balansuoja ant fiskalinių taisyklių pražangos ribos.

Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektui. Jo tikslas – nustatyti taisykles, kurios sudarytų sąlygas mažinti struktūrinį valdžios sektoriaus išlaidų ir pajamų atotrūkį, siekiant, kad vidutiniuoju laikotarpiu valdžios sektorius būtų perteklinis arba artimas subalansuotam.

„Danske bank“ vyriausiasis ekonomistas Larsas Christensenas įsitikinęs, kad Lietuvos politikai, nors ir daro klaidų, bet galų gale priima teisingą sprendimą. Anot jo, nepaisant kas bus valdžioje po rinkimų, Lietuvai ateinantys metai bus geresni. „Lietuvos ekonomikai pastarieji keturi metai buvo lyg važiavimas linksmaisiais kalneliais. Biudžeto deficitas sumažintas, valstybės skola suvaldyta, tačiau vis dar yra silpnybių. Viena pagrindinių problemų – labai didelis nedarbas.

Europos Komisijos (EK) siūlymai dėl bankų sąjungos sulaukė silpno valstybių narių pritarimo. Debatuose daugiausiai dėmesio sulaukia Europos centrinio banko (ECB) galios lyginant su nacionalinėmis bankų valdybomis, kiek galių liks Europos bankų valdybai (EBA) ir krizės valdymo priemonės.

Besitęsiant euro zonos skolų krizei euroskeptikų gretos tarp Vokietijos mokesčių mokėtojų auga. Vokietijos Konstitucinis teismas trečiadienį priims nutarimą dėl serijos konstitucinių pataisų, susijusių su Europos krizės sprendimo strategija. Naujienų agentūros DPA užsakymu atliktos apklausos duomenimis, 54 proc. vokiečių nori, kad teismas nuspręstų asmenų, nepritariančių Europos planams dėl naujo gelbėjimo fondo ir fiskalinės drausmės sutarties, naudai. Tik 25 proc.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) perspėjo, kad, nepaisant euro zonos skolų krizės jau padarytos žalos, blogiausia dar laukia ateityje, rašo „The Guardian“. Didelis sukrėtimas regione euro zonai kainuotų daugiau nei 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), neigiamas poveikis Didžiajai Britanijai būtų beveik toks pat didelis, o JAV gali netekti 2 proc. BVP. Japonijos ekonomika dėl sukrėtimo gali susitraukti daugiau nei 1 proc.

Daugėja ženklų, kad Europos ekonominė ir piniginė sąjunga byra greičiau nei politikai imasi veiksmų jai taisyti, rašo „Reuters“. Euro zonos lyderiai birželio 29 dieną nusprendė steigti bendrą zonos narių bankų priežiūros instituciją. Jos pagrindu turėtų tapti Europos centrinis bankas (ECB), tačiau kitos detalės lieka neaiškios.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso teigia, kad Europos bankus turėtų prižiūrėti tarpvalstybinė institucija su gelbėjimo fondu, finansuojamu iš mokesčių finansinėms institucijoms, informuoja AFP. J. M. Barroso interviu „The Financial Times“ pažymėjo, kad šį ambicingą planą galima įgyvendinti iki kitų metų ir dėl jo nereikės keisti galiojančių sutarčių. „Europos valstybės narės dabar daug aiškiau supranta būtinybę eiti į priekį integracijos, ypač euro zonoje, atžvilgiu.

Remiantis preliminariais referendumo rezultatais, Airijos gyventojai pritarė Europos Sąjungos (ES) fiskalinės drausmės paktui, skelbia BBC. Referendumo balsų skaičiavimas dar vyksta. Airija yra vienintelė euro zonos narė, kurioje buvo privaloma surengti referendumą dėl Fiskalinės drausmės pakto. Preliminarūs neoficialūs rezultatai rodo, kad beveik 60 proc. rinkėjų pritarė sutarčiai. Oficialūs referendumo rezultatai bus paskelbti penktadienio vakarą.

Remiantis preliminariais referendumo rezultatais, Airijos gyventojai pritarė Europos Sąjungos (ES) fiskalinės drausmės paktui, skelbia BBC. Referendumo balsų skaičiavimas dar vyksta. Airija yra vienintelė euro zonos narė, kurioje buvo privaloma surengti referendumą dėl Fiskalinės drausmės pakto. Preliminarūs neoficialūs rezultatai rodo, kad beveik 60 proc. rinkėjų pritarė sutarčiai. Oficialūs referendumo rezultatai bus paskelbti penktadienio vakarą.

Airijoje ketvirtadienį vyksta referendumas dėl Europos Sąjungos (ES) fiskalinės drausmės pakto. Balsavimo teisę šalyje turi daugiau kaip trys milijonai rinkėjų. Paskutinės apklausos rodo, kad gyventojai pritars susitarimui. Airija yra vienintelė šalis, kurioje, remiantis konstitucija, dėl fiskalinės drausmės pakto balsuos žmonės. Referendumo rezultatų tikimasi penktadienio popietę. Tačiau net jei airiai atmestų paktą, jo nesužlugdytų.

Pastarąjį mėnesį Europoje itin išryškėjo nauja tendencija – aktyvus gyventojų ir politikų priešiškumas valstybių taupymo planams. Nesutarus dėl valstybės išlaidų mažinimo žlugo Olandijos vyriausybė, o Prancūzijos ir Graikijos rinkėjai išreiškė pasitikėjimą politikais, pasisakančiais prieš taupymo priemones. Panašios nuotaikos ir tendencijos jaučiamos ir Lietuvoje. Visų pirma, reikėtų išsiaiškinti, kas yra ta fiskalinė drausmė ir „negailestingos“ taupymo priemonės.

Kokia centrinių bankų ateitis? Ji bus užimta, nes dabar iš bankų tikimasi tiek monetarinio, tiek finansinio stabilumo užtikrinimo, rašo „Financial Times“. Ji bus kontroversiška, nes jų sprendimai turi didelę įtaką pajamų pasiskirstymui, žmonių prieigai prie finansų, finansinės sistemos veiklai bei valstybių mokumui. Prieš krizę atrodė, kad iškilus moderniems sofistikuotiems finansams, centrinių bankų, kaip finansinio stabilumo sergėtojų, vaidmuo tapo nereikalingu.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso trečiadienį tikino, kad euro zonos skolų krizė dar toli gražu nesibaigė, ir dar kartą paragino įsteigti vieningą, bendrą finansų sistemą, informuoja AFP. „Niekada nesakiau, kad krizė baigėsi“, – Europos Parlamento debatų metu teigė J. M. Barroso. Jis sakė, kad Europa dar turi pasiekti ilgalaikį atsigavimą, o tai įgyvendinti gali padėti euroobligacijos.

Nepaisant euro zoną ištikusios krizės, Lietuvos viešojoje erdvėje šalies įstojimas į euro zoną ir toliau yra laikomas neabejotinai siektinu tikslu. Visuomenėje trūksta diskusijų, ar Lietuvai tikrai verta stengtis įstoti į euro zoną ir kokie to trūkumai, mano ekonomistas prof. Povilas Gylys. Pinigų sąjungą lygino su laivo skendimu „Mes vis stojam (į euro zoną – ELTA) ir niekaip neįstojam.

Darbo partijos pirmininkas, Europos Parlamento narys Viktoras Uspaskich įsitikinęs, kad Lietuvos sprendimas pasirašyti Europos Sąjungos (ES) fiskalinės drausmės sutartį yra teisingas ir savalaikis. Politikas mano, kad būtina kuo greičiau teisiškai apriboti bet kokias galimybes politikams per rinkimus žadėti neįgyvendinamus dalykus ir švaistyti biudžeto pinigus papirkinėjant rinkėjus.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Lietuvos prisijungimui prie rengiamos euro zonos sutarties, kuria būtų užtikrinama didesnė fiskalinė drausmė ir stipresnis ekonominės politikos koordinavimas, pranešė Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius.

Derybininkai iš 26 Europos Sąjungos (ES) valstybių narių susitarė dėl pagrindinių naujosios fiskalinės sutarties nuostatų, rašo „EUobserver“. „EUobserver“ žiniomis, derybininkai susitarė, kad Europos Komisija, kaip jau skelbta anksčiau, vykdytų „pranešimo“ funkciją, t. y. teiktų pranešimus kitos valstybės prašymu, tačiau negalėtų nutempti valstybių narių į Europos Teisingumo Teismą, jei jos į savo konstitucijas neįtrauktų fiskalinės drausmės taisyklių.

Sunkumų patiriančiai Europos ekonomikai, atrodo, gali būti mestas dar vienas gelbėjimosi ratas. Greta iki šiol taikytų Europos gelbėjimo nuo naujos ekonominės krizės būdų (vis augančio Europos finansinio stabilumo fondo, ES pastangų didinti Sąjungos šalių obligacijų patrauklumą tarptautinėse vertybinių popierių rinkose, naujų investicijų bei rinkų ES gaminamai produkcijai paieška Rusijoje, Kinijoje ir t. t.) ketinama pradėti taikyti ir dar vieną svarbią priemonę.