europos sąjungos

 Suomijos vyriausybė nesirengia šalies narystei NATO, pirmadienį pareiškė prezidentas Sauli Niinistoe (Saulis Nynistė). Valstybės vadovas Estijos televizijai sakė, kad Suomija po Sovietų Sąjungos subyrėjimo turėjo principinę galimybę prisijungti prie Šiaurės Atlanto aljanso. „Tačiau jei pasižiūrėsime į šiandieną, tai mes turime vyriausybę, kurios programoje teigiama, jog ji netgi nesirengia prašyti narystės NATO. Niekas vyriausybėje nepasisakė už šio programos punkto pakeitimą.

Maskva pirmadienį atmetė galimybę surengti naujas derybas su Ukraina dėl kainos, kurią ši moka už Rusijos gamtines dujas, kol Kijevas nėra padengęs esamų skolų. Toks pranešimas didina tikimybę, kad Rusija įvykdys savo grasinimą kitą mėnesį nutraukti tiekimą Ukrainai. Toks žingsnis sukeltų pavojų tiekimui mažiausiai 18-ai Europos Sąjungos (ES) valstybių.

 Didžiojoje Britanijoje rinkimų į Europos Parlamentą (EP) kampanijoje į priekį įsiveržė Nepriklausomybės partija, kuri siekia, kad šalis pasitrauktų iš Europos Sąjungos (ES). Pagal visuomenės apklausas, gegužės 22-ąją rengiamus rinkimus euroskeptikai laimės surinkę apie trečdalį balsų, todėl pretenduoja į daugiau nei 20 iš 73 Britanijai skirtų EP kėdžių. Didžiojoje Britanijoje dominuoja trys partijos – Darbo partija, liberaldemokratai ir konservatoriai.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį sakė, kad kol kas neplanuojama jokių naujų tarptautinių derybų dėl Ukrainos ir kad pažanga siekiant šios krizės deeskalavimo įmanoma tik tuo atveju, jei priešininkų stovyklos Ukrainoje surengs tiesiogines derybas.

Aplinkos apsaugos politika – viena svarbiausių ES sričių, bendri aplinkos apsaugos standartai galioja visoms šalims narėms. Lietuva irgi priėmė įsipareigojimą derinti ir bendradarbiauti su ES kuriant bei vykdant aplinkos apsaugos politiką. Klimato kaitos ženklai vis dažniau pastebimi šalyje – tai liudija kasmet ankščiau ateinantis pavasaris, augmenija pradeda žaliuoti ir paukščiai grįžta, kai turėtume klampoti po pusnis. Žiemos vis šiltesnės – lietaus sulaukiame dažniau nei sniego.

Europai iškilo grėsmė artimiausiu laiku pristigti energetikos išteklių, kai Maskva ketvirtadienį nurodė krizės prislėgtai Ukrainai iš anksto apmokėti už visas iš Rusijos importuojamas dujas, nes Kijevas yra įsiskolinęs milijardus dolerių. Šis žingsnis, apie kurį jau seniai buvo perspėjama, kelia pavojų apsirūpinimui dujomis didelėje Europos Sąjungos (ES) dalyje, nes beveik 15 proc. rusiškų dujų, suvartojamų 28 šalių bloko, tiekiamos tranzitu per Ukrainą.

Zita Čepaitė Praeitą savaitę sklandė gandas, kad į Londoną atvyks prezidentė. Jos dalyvavimas buvo įtrauktas į konferencijos Backto.lt programą. Prezidentė neatvyko. Bet atsiuntė savo patarėją iš lapuko perskaityti prezidentės raginimą galvoti apie tą dieną, kai grįšim į Lietuvą. Nesu išdidi. Įsiklausiau į tegu ir iš lapuko perskaitytą raginimą ir ėmiau galvoti.

Lietuvos Seimas yra pasirengęs ratifikuoti Europos Sąjungos (ES) asociacijos susitarimus su Gruzija, Moldova ir Ukraina po jų pasirašymo. Tai sakoma ketvirtadienį parlamento priimtoje rezoliucijoje. Ji priimta vienbalsiai, 92 Seimo nariams balsavus už.

Nauja Azartinių lošimų įstatymo redakcija įstrigusi, politikai rodo vienas į kitą, o Europos Komisija jau galanda sankcijų kirvį. Archaiškas lietuvos azartinių lošimų įstatymas niekaip nesileidžia pakeičiamas jau trečią Seimo kadenciją. Oficialiai, pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus ir įstatymų raidę, lošimai internetu Lietuvoje negalimi.

(papildyta 18.49) Prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad Rusija atitraukė savo pajėgas nuo Ukrainos sienos, kur, anot NATO, pastarosiomis savaitėmis buvo sutelkta apie 40 tūkst. rusų karių.

Buvęs Europos Sąjungos (ES) pasiuntinys Ukrainoje airis Patas Coxas (Patas Koksas) sako, kad Rusijos propaganda sugebėjo įskiepyti melą apie Ukrainą daugelio žmonių galvose. Po susitikimo su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite Vilniuje duodamas interviu BNS, buvęs Europos Parlamento vadovas sakė, kad tarp Vakarų ir Rusijos jau prasidėjo naujas Šaltasis karas, o Vakarų sankcijos turbūt nepakeis prezidento Vladimiro Putino elgesio.

Europos Parlamentas (EP) yra viena svarbesnių Europos Sąjungos (ES) institucijų, tačiau jos autoritetas ir įtaka tiek Europos Sąjungos valdymo struktūroje, tiek ES valstybių gyventojams nėra dideli. Šių metų gegužę numatyti jau aštunti EP rinkimai spėjo išryškinti Europos aktualijas ir iššūkius, su kuriais susiduria europinis parlamentarizmas. Pirma, Europoje esama rimto susirūpinimo dėl elektorato aktyvumo.

Sėkmingai į persirinkimą dreifuojanti prezidentė Dalia Grybauskaitė, dalyvaudama keistame renginyje vadinamame rinkiminiais debatais, nurodė, kaip susilaukti jos dėkingumo.

Ženevos susitarimas, pasiektas balandžio viduryje, turėtų padėti normalizuoti situaciją Ukrainoje, tačiau yra rimtų abejonių, kad šis dokumentas iš tikrųjų galėtų pakreipti reikalus į gerąją pusę. Kiekviena iš susitarimo dalyvių turėjo savo tikslų, kurie nebūtinai sutapo su kitų susitarimo šalių tikslais.

Kai mįslingas vadas Igoris Strelkovas pastaruoju metu pasirodė prieš televizijos kameras, dėvėdamas žalią slepiamąją uniformą, jis ne vien tapo rytų Ukrainą krečiančių neramumų veidu, bet ir sustiprino įsitikinimą, kad už šio sąmyšio stovi Rusija. Tas kariškis nekomentavo Ukrainos ir Europos Sąjungos (ES) pareiškimų, jog jis yra Rusijos žvalgybos karininkas. Tačiau jis sakė žurnalistams, kad kartu su savo vyrais atvyko iš Krymo, kurį Rusija aneksavo praeitą mėnesį.

Jungtinės Valstijos sąmoningai neskubino sankcijų įvedimo Rusijai proceso, nes norėjo veikti kartu su savo sąjungininkėmis Europos Sąjungoje (ES) ir stengėsi, kad neišryškėtų nesutarimai šiuo klausimu Bendrijos viduje, sako analitikai. Vašingtonas pirmadienį paskelbė apie virtinę naujų sankcijų dar septyniems asmenims iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino artimos aplinkos, bei 17-ai bendrovių, daugumą kurių kontroliuoja įtakingi Kremliaus šeimininko sąjungininkai.

Ukrainos kaimynės Moldovos piliečiai nuo šio pirmadienio galės be vizų vykti į daugumą Europos Sąjungos (ES) šalių, Kišiniovui siekiant pasirašyti asociacijos sutartį su Bendrija. Šis sprendimas rodo, kad „glaudesni ryšiai su Europos Sąjunga tikrai atneša apčiuopiamos naudos visiems“, sakė ES vidaus reikalų komisarė Cecilia Malmstroem (Sesilija Malmstriom). Pagal susitarimą biometrinius pasus turintys moldavai galės be vizų trumpam vykti į Šengeno zoną.

Vyrai yra ištvermingesni nei manyta, o kai kurios ligos ne tokios baisios, kaip galvota. Tačiau lietuvių pomėgis keliauti po pasaulį yra rizikingas. Nacionalinio kraujo centro Panevėžio filialo vadovė Rita Vaitkienė sakė, kad su kiekvienu donoru medikai dar nuodugniau aiškinsis jo sveikatos būklę ir gyvenimo būdą. Nacionalinio kraujo centro Panevėžio filialo vadovė Rita Vaitkienė sakė, kad su kiekvienu donoru medikai dar nuodugniau aiškinsis jo sveikatos būklę ir gyvenimo būdą.

 Jūratė Anilionytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kauno marių regioninis parkas kviečia pasivaikščioti nauju Žiegždrių geologiniu taku. Čia galima apžiūrėti Lietuvoje itin retus gamtinio cemento klodus, paragauti molio ar išspręsti gamtininkų sumanytus galvosūkius. Nusileidus prie Kauno marių, pačioje Žiegždrių geologinio tako pradžioje, mintimis gali nusikelti maždaug 15 tūkst. metų atgal.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 10-mečio proga prie Paparčių piliakalnio Kaišiadorių rajone pasodintas Europos miškas. Daugiau kaip 4 hektarų plote augs eglės, pušys ir beržai. Sodinti Europos miškus pradėta nuo 2004-ųjų, kai Lietuva tapo Europos Sąjungos nare. Šiandien jie mena svarbius narystės Europos valstybių bendrijoje įvykius – pirmąsias metines, Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai ir kitus.

(papildyta 14.53) Ukrainos kariai ketvirtadienį pasitraukė iš patikros posto į šiaurę nuo rytinio Slovjansko miesto, kurį anksčiau buvo užėmę, o į jį sugrįžę prorusiški separatistai pradėjo stiprinti savo pozicijas, kraudami smėlio maišus. Vienas naujienų agentūros „Reuters“ žurnalistas sakė, kad kariai, atvažiavę šarvuotaisiais transporteriais į patikros postą kelyje netoli Chrestyščės kaimo, pasitraukė praėjus maždaug dviem valandoms.

Kad Lietuvos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas bus pastatytas, šiandien jau beveik niekas neabejoja. Tačiau aktualiu tampa kitas klausimas – kas pirks jo dujas? Lietuvos politikai teigia, kad laivas „Nepriklausomybė“ – dujų saugykla su išdujinimo įrenginiu – sustiprins šalies energetinę nepriklausomybę, tačiau terminalo ateitis gali būti ne tokia šviesi, kaip bandoma piešti. Projekto sėkmė priklausys nuo daugybės veiksnių. Štai keletas jų.

 Ginkluoti prorusiški separatistai penktadienį tebelaiko užėmę vyriausybinius pastatus rytų Ukrainoje, sakydami, jog jiems reikalingos tvirtesnės saugumo garantijos, kad galėtų vykdyti ankstesnę dieną pasiekto tarptautinio susitarimo reikalavimų, įpareigojančių nusiginkluoti.

  Prorusiški separatistai Rytų Ukrainoje sutiks vykdyti tarptautinį susitarimą, įpareigojantį juos palikti užimtus administracinius pastatus, tik tuomet, kai pasitrauks laikinoji Kijevo vyriausybė, penktadienį pareiškė jų lyderis.

Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas pareiškė, kad Kijevas pažadėjo suteikti amnestiją taikiems protestuotojams, kurie sutiks nusiginkluoti. „Tokie žmonės nebus persekiojame – išskyrus tuos, kurie įvykdė sunkių nusikaltimų, pirmiausiai žmogžudysčių. Už tokiu nusikaltimus niekam negali būti atleista jokiomis aplinkybėmis“, – A.Jaceniukas sakė per vyriausybės posėdį ketvirtadienio vakarą.

Rusija ir Ukraina ketvirtadienį turėtų susėsti prie derybų stalo Ženevoje, kad pamėgintų sušvelninti krizę šioje Rytų Europos šalyje, Amerikai perspėjus Maskvą, kad ji privalo padaryti nuolaidų arba laukti naujų sankcijų.

Mitchellas A. Orensteinas/Geopolitika.lt JAV žurnalo „Foreign Affairs“ portalas foreignaffairs.com kovo 25 d. išspausdino straipsnį apie galimus Rusijos prezidento V. Putino ryšius su Europos kraštutinėmis dešiniosiomis partijomis. Pateikiamas šiek tiek sutrumpintas šio straipsnio vertimas į lietuvių kalbą. Visą straipsnį galima rasti šiuo adresu.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį pareikalavo, kad Ukraina teisiškai įsipareigotų likti neutralia valstybe, ir pabrėžė, jog Maskva yra nusistačiusi prieš Kijevo siekius įstoti į NATO. „Žinoma, reikės tvirtų, įstatymais įtvirtintų garantijų dėl Ukrainos neblokinio statuso išlaikymo“, – S.Lavrovas sakė per susitikimą su Rusijos nevyriausybinių organizacijų atstovais.

 Šešioms pasaulio galioms reikės „daug ir intensyviai dirbti“, kad panaikintų nesutarimus dėl Teherano branduolinės progamos, trečiadienį pareiškė Europos Sąjungos diplomatijos vadovė Catherine Ashton (Ketrin Ašton) po pastarojo jų susitikimo. Kalbėdama praėjus dviem dienoms po septynšalių derybų, kurioms vadovo ES, C.Ashton sakė, jog kitas derybų ratas vyks gegužės 13 dieną taip pat Austrijos sostinėje.

Britų ekonomika galėtų išaugti 1,3 mlrd. svarų, jeigu šalis išstotų iš Europos Sąjungos (ES), – dėl sumažėjusio reguliavimo ir didesnės prekybos su kylančiomis ekonomikomis, antradienį pareiškė britų diplomatas, kuris sugalvojo prizą pelniusį planą Jungtinei Karalystei išstoti iš Bendrijos. Didžiosios Britanijos laisvosios rinkos institutas „Institute of Economic Affairs“ antradienį skyrė 100 tūkst.

Europos Komisija nusprendė iki šių metų birželio mėnesio paruošti kompleksinį planą, pagal kurį bus stiprinama Europos Sąjungos energetinė laisvė, praneša censor.net.ua. Apvaliojo stalo susirinkimo diskusijoje buvo pastebėta, kad dujų infrastruktūros gerinimas pastaraisiais metais kai kurioms ES šalims suteikė geresnes pozicijas, o saugyklų ir vidaus išteklių naudojimas pastarųjų įvykių fone įgavo didesnę prasmę. Diskusijoje dalyvavo ir Ukrainos energetikos ministras Jurijus Prodanas.

Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas (Martinas Šulcas) antradienį pasisakė už atsargią poziciją dėl atsako į krizę Ukrainoje, teigdamas, kad „šiuo momentu“ jis nepritaria, jog Rusijai būtų įvestos naujos sankcijos. Paminėjęs „bendrus Rusijos ir Europos Sąjungos interesus“, M.Schulzas sakė, kad Bendrijos „patikimumas“ priklauso nuo to, ar bus priimti teisingi sprendimai. „ES ėmėsi priemonių, ir šiuo metu nebūtina skelbti naujų sankcijų“, – pabrėžė Europarlamento vadovas.

Europos Komisija ketina įkurti Ukrainos palaikymo grupę, siekiančią padėti stabilizuoti tos šalies ekonomiką ir vykdyti politines reformas, antradienį pranešė vienas pareigūnas.

„Emigrantai grįžta į Lietuvą gydytis, nes juos tenkina mūsų gydytojų darbas, bet mes esame labai žemoje vietoje pagal mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų“, – pristatydamas tradicinį, jau 10-tą „Širdies dienos“ renginį apgailestavo Seimo narys Arimantas Dumčius. Nors Lietuvos medikai yra aukšto lygio, mirtingumas nuo širdies ir kraujotakos ligų Lietuvoje kone du kartu viršija Europos Sąjungos vidurkį.

Rusijos paskelbtas kiaulienos produktų iš visos Europos Sąjungos (ES) embargas skaudžiai atsiliepia ir Rusijos, ypač Karaliaučiaus srities, vartotojams, teigia Lietuvos užsienio reikalų ministras. „Vyksta Rusijos vartotojų skriauda, ypač kalbant apie Karaliaučiaus sritį, kur mūsų produktai mėgstami ir vertinami. Dabar jie ten nepatenka ir žinome, kad mėsos kainos dėl to kyla. Kadangi politikams yra svarbiau kiti dalykai, todėl tas procesas ir vyksta.

 Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį susitiks su vyriausybės vadovybe, kad apsvarstytų Rusijos ekonominius ryšius su Ukraina, taip pat energetikos problemas, sakė prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas, bet smulkiau to nekomentavo. Valstybės kontroliuojamas gamtinių dujų koncernas „Gazprom“ nurodo, kad Ukraina laiku, iki vidurnakčio pirmadienį, nesumokėjo dujų sąskaitos už kovo mėnesį ir jau yra skolinga Rusijai 2,2 mlrd. dolerių.

Maskva antradienį pareiškė esanti pasiruošusi deryboms su Briuseliu ir Vašingtonu dėl Ukrainos ateities, tačiau reikalavo, kad tos šalies rytinių ir pietinių regionų, kuriuose gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai, atstovai turėtų dalyvauti šiame procese. „Iš tikrųjų esame pasiruošę svarstyti daugiašalį formatą, kuriame būtų atstovaujama europiečiams, Jungtinėms Valstijoms, Rusijai ir Ukrainos (konflikto) šalims, – Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sakė žurnalistams.

 Europos Teisingumo Teismas antradienį atmetė Europos Sąjungos (ES) įstatymą dėl to, kaip galima rinkti ir saugoti privačius duomenis, ir nusprendė, kad jis yra pernelyg invazinis, nors ir naudingas kovojant su organizuotu nusikalstamumu bei terorizmu. Sudarydama sąlygas ES šalių vyriausybėms prieiti prie tokių duomenų, „ši direktyva itin rimtai trukdo pagrindinėms teisėms dėl pagarbos privačiam gyvenimui ir asmeninių duomenų apsaugos“, nurodė Teismas.

Vilniuje vykstančioje Europos Sąjungos (ES) parlamentų pirmininkų konferencijoje Lenkijos Seimo pirmininkė Ewa Kopacz (Eva Kopač) paminėjo tautinių mažumų politiką, sakydama, kad ji negali būti diskriminacinė. „Norėčiau atkreipti dėmesį į tautinių mažumų teisių įgyvendinimą - bet kokios valdžios veikla demokratinėje valstybėje tautinių mažumų atžvilgiu neturi būti diskriminacinė“, - skaitydama pranešimą sakė Lenkijos atstovė.

Vengriją dar ketverius metus valdys prieštaringai vertinamas premjeras Viktoras Orbanas, pasiekęs pergalę rinkimuose, kuriuose savo pozicijas sustiprino ir kraštutiniai dešinieji. „Galime visiškai užtikrintai pasakyti, kad laimėjome, – pirmadienį džiūgaujantiems šalininkams Budapešte sakė dešiniųjų premjeras. – Šie rinkimai buvo laisvi. Organizuoti laisvoje šalyje.“ 50 metų V.Orbano partija „Fidesz“ gavo 44,6 proc.

 Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as (Viljamas Heigas) penktadienį pareiškė, kad „Europa neturi atsipalaiduoti dėl“ Ukrainos krizės, nes padėtis prie šios šalies pasienio tebėra labai įtempta. „Bet koks (Rusijos) pajėgų atitraukimas kol kas tebuvo simboliškas atitraukimas“, - sakė W.Hague'as, kuris atvyko į derybas su savo kolegomis iš 27 Europos Sąjungos (ES) šalių. „Mes nematėte, kad Rusija būtų pradėjusi tikrą deeskalavimą.

 NATO plėtra buvo naudinga Rusijai, nes sustiprino stabilumą ir demokratiją prie jos vakarinių sienų, ketvirtadienį pareiškė Lietuvoje viešintis NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Alexander'is Vershbow (Aleksandras Veršbou). „NATO plėtra buvo naudinga Rusijai. Noriu pasinaudoti šia galimybe atmesti kai kur Rusijoje ir Vakaruose naudojamus argumentus, esą NATO plėtra buvo siekiama susilpninti ir apsupti Rusiją“, - tarptautinėje konferencijoje Vilniuje sakė A.Vershbow.

Lietuvos gėjų lyga (LGL) Europos Sąjungos valstybių parlamentų pirmininkų prašo pareikšti nepritarimą Lietuvos Seimo darbotvarkėje esantiems projektams, kurie, lygos teigimu, nukreipti prieš lesbietes, gėjus, biseksualius ir transseksualius. LGL tokį raginimą užsienio politikams išsiuntė prieš kitos savaitės pradžioje Seime vyksiančią ES valstybių parlamentų pirmininkų konferenciją.

 Lenkija ėmėsi aktyviai agituoti sukurti Europos Sąjungos (ES) energetikos sąjungą ir sumažinti bloko priklausomybę nuo rusiškos naftos ir dujų. „Dirbame ir diplomatiniu lygiu, ir ekspertų lygiu Briuselyje“, - pareiškė reporteriams šalies premjeras Donaldas Tuskas. „Tai, kas įvyko Ukrainoje, <...> rodo, kad energetinės nepriklausomybės, ne tik Lenkijos, bet viso žemyno, klausimas pradeda įgyti svarbą, kuri neapsiriboja vien ekonominiais veiksniais“, - sakė jis.

Lietuvoje yra arti 300 draustinių. Tai svarbi dalis saugomų teritorijų, kurios užima daugiau kaip 17 procentų šalies ploto. Nors jie įsteigti pirmiausia saugoti, puoselėti gamtą, tačiau jie reikalingi ir mums – žmonėms. Apsilankę natūralios gamtos prieglobstyje mes ne tik pailsime, bet ir susipažįstame su mus supančiu pasauliu. Vieni jų − Jiesios valstybinis kraštovaizdžio draustinis ir Daugyvenės kultūros istorijos muziejus − draustinis.

Vladimiro Putino valstybė yra susijusi su Vakarais milijardinėmis išteklių tiekimo sutartimis ir tūkstančiais kilometrų dujotekio. Rusija Vakarams įdomi praktiškai tik dėl neišsemiamų naftos ir dujų šaltinių, šiek tiek mažiau – dėl aukso, briliantų, nikelio, titano, aliuminio. Tai pagrindinės šios šalies eksporto prekės, be kurių Maskva netektų 90 proc. biudžeto pajamų ir valiutos, papildančios Rusijos banką.

 Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) baigdamas savo pirmąją kelionę po Europą, pirmadienį tapo pirmuoju savo šalies lyderiu, apsilankiusiu Europos Sąjungos (ES) valdžios institucijų būstinėje. Šiuo vizitu pabrėžtos Pekino pastangos stiprinti ryšius su Bendrija. „Šis pirmasis Kinijos prezidento vizitas ES (būstinėje) buvo istorinė gairė ES ir Kinijos ryšiuose, – sakoma bendrame ES ir Kinijos pranešime.

 Aneksavęs Krymą ir sutelkęs pajėgas prie sienos su Ukraina, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nesiliaus plėsti savo šalies teritorijos, kol „užkariaus“ Baltarusiją, Baltijos valstybes ir Suomiją, pareiškė buvęs artimas Kremliaus vadovo patarėjas.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) pirmadienį tapo pirmuoju šios šalies vadovu, aplankiusiu Europos Sąjungos (ES) valdymo institucijų būstines. Po susitikimo su Belgijos karališkosios šeimos nariais ir vizito zoologijos sode, kur buvo atidarytas naujas aptvaras Pekino paskolintoms didžiosioms pandoms, Xi Jimpingas pereis prie rimtesnių reikalų. Numatoma, kad per derybas su aukščiausiais Bendrijos pareigūnais bus kalbama apie krizę Ukrainoje, žmogaus teises ir prekybos ginčus.