europos parlamente

Buvęs Estijos ministras pirmininkas Andrus Ansipas, pretenduojantis į Europos Komisijos vicepirmininko, atsakingo už vieningąją skaitmeninę rinką, postą, pareiškė nematantis priežasčių, kodėl viešosios paslaugos negalėtų būti perkeltos į internetą. Tai A.Ansipas sakė savo įžanginėje kalboje per jo kandidatūros svarstymą Europos Parlamente pirmadienį.

Prancūzijos kandidatui Pierre'ui Moscovici (Pjerui Moskovisiui) ketvirtadienį sunkiai sekėsi įtikinti Europos Parlamento įstatymų leidėjus, kad jis sugebės priversti Europos Sąjungos (ES) nares laikytis biudžeto taisyklių, kurias jo paties šalis ne kartą pažeidė, naujos sudėties Europos Komisijos formavimui virstant politine kova.

 Šiandien Vakarai bando pasiekti sutarimą dėl griežtesnių sankcijų Rusijai įvedimo. Amerikiečiai šiuo atveju, suprantama, nenori veikti vienašališkai ir siekia užsitikrinti ES paramą.

Vykintas Pugačiauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Europos Parlamento rinkimus, pirmaisiais duomenimis, laimėjo centro dešinės partijos. Nors ir praradusios apie 60 vietų, Europos Parlamente jos turės apie 212 vietų. Centro kairieji liko tik su 186 vietomis. Pirmą kartą istorijoje, palyginti su ankstesniais rinkimais, nesumažėjo rinkėjų aktyvumas, tačiau didžiausia žinia – radikalių partijų pergalės arba išaugęs populiarumas net keliose Europos šalyse.

Europos Parlamentas (EP) yra viena svarbesnių Europos Sąjungos (ES) institucijų, tačiau jos autoritetas ir įtaka tiek Europos Sąjungos valdymo struktūroje, tiek ES valstybių gyventojams nėra dideli. Šių metų gegužę numatyti jau aštunti EP rinkimai spėjo išryškinti Europos aktualijas ir iššūkius, su kuriais susiduria europinis parlamentarizmas. Pirma, Europoje esama rimto susirūpinimo dėl elektorato aktyvumo.

Tyrimas parodė, kad smurtas prieš moteris Europos Sąjungos (ES) šalyse yra paplitęs kur kas dažniau nei manyta. Dešimtys milijonų moterų buvo persekiojamos, išžagintos, kentė priekabiavimą, draudimus bei ribojimus. Terorizavo ir vaikus Prie to ES pagrindinių teisių agentūros pristatyto tyrimo dar sugrįšime, tačiau iš pradžių – konkretūs faktai.

Rusijos Federacijos atstovas ES Romanas Kokorevas „Facebook“ paskyroje pareiškė, kad į Rusijos sudėtį „bus sugrąžintos“ Moldavijos, Ukrainos, kitos buvusios SSRS respublikos, taip pat Aliaska, Lietuva, Latvija, Estija, Suomija ir Lenkija. Apie tai jis parašė „Facebook“ paskyroje susirašinėdamas su ukrainiete Polina Hodoroh, kuri pasidarė šių įrašų kopijas ir paskelbė jas savo paskyroje.

 Vertindami lapkričio pabaigoje Vilniuje vykusį Rytų partnerystės viršūnių susitikimą europarlamentarai apie jį kalbėjo nevienareikšmiškai. Antradienį Europos Parlamente (EP) surengtoje diskusijoje apie susitikimo Vilniuje rezultatus ir situaciją Ukrainoje Liberalų ir demokratų atstovas Grahamas Watsonas (Grehemas Vatsonas) teigė, jog labai svarbu, kad susitikimas nebūtų užgožtas vieno dokumento - nepasirašytos asociacijos sutarties su Ukraina.

Prancūzijos ultradešiniojo judėjimo lyderė Marine Le Pen (Marina Le Pen) ir prieš islamo plitimą Europoje nusistatęs Nyderlandų parlamento lyderis Geertas Wildersas (Gertas Vildersas) trečiadienį įkūrė, anot jų, „istorinį“ aljansą, dalyvausiantį ateinančiais metais vyksiančiuose Europos Parlamento rinkimuose, prie kurio, kaip tikimasi, gali prisidėti kitos euroskeptiškos partijos. „Ši diena yra istorinė.

Per šią savaitę Europos Parlamente (EP) vykusią plenarinę sesiją dar kartą turėjo būti paliestas mėtinių ir plonų cigarečių draudimo klausimas. Tačiau iš darbotvarkės jis buvo išbrauktas ir atidėtas vėlesniam laikui. Balsas.lt Strasbūre kalbinta europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, kad iki šiol ji sulaukdavo daugiau laiškų iš asmenų, kurie palaiko idėją drausti mėtines ir plonąsias cigaretes, nei iš tų, kurie apskritai siūlydavo atsisakyti tokių minčių.

Energetikos klausimai Lietuvai ir apskritai Baltijos regionui visada buvo ir liks aktualūs. Apie energetinę viziją per šią savaitę Europos Parlamente (EP) vykusią plenarinę sesiją balsas.lt kalbėjosi su europarlamentare Radvile Morkūnaite-Mikulėniene. „Energetika yra viena kertinių temų, kurios aktualios Lietuvai ir visam Baltijos regionui. Po to, kai 2004 m. įstojome į Europos Sąjungą (ES) energetikos klausimams atsirado daugiau vietos.

„Dažnai tenka išgirsti klausimą, ar Europa apskritai yra reikalinga? Į jį turiu vienintelį atsakymą. Dirbkime, kad Europa taptų stipresnė. Turime sutelkti dėmesį ten, kur galime gauti naudos. Reikia ieškoti balanso tarp didelių ir mažų sprendimų“, – Europos Parlamente trečiadienio rytą sakė Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso. Optimistinis požiūris į pasiekimus Per metinę kalbą.

 Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis Europos Parlamento nariams pristatydamas Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai prioritetus, pademonstravo vokiečių, anglų ir lietuvių kalbos žinias. Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete prisistatymą pradėjęs vokiškai, ministras mintis vėliau dėstė angliškai, o prisistatymą baigė gimtąja lietuvių kalba. Europarlamentarams įspūdį padarė politiko išsakyti kai kurie jo gyvenimo faktai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį teigė nenorinti komentuoti homoseksualų eitynių Vilniuje klausimo, kol galutinio verdikto nepriėmė teismas ir pareiškė pati nedalyvausianti jokiose eitynės bei jų nesveikinsianti. "Asmeniškai aš nedalyvauju jokiose eitynėse, iki šiol nedalyvavau ir nesiruošiu dalyvauti jokiose eitynėse", - trečiadienį per spaudos konferenciją, skirtą apžvelgti ketvirtuosius jos kadencijos metus, sakė valstybės vadovė.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozu) ketvirtadienį paskelbė, kad Europos Sąjunga (ES) priėmė politinį susitarimą dėl karštus ginčus provokavusio trilijono eurų biudžeto 2014-2020 metų laikotarpiui. "Esu laimingas paskelbti, kad šiandien turime politinį susitarimą dėl ES būsimo biudžeto", - žurnalistams Briuselyje sakė J.M.Barroso.

Po kelerius metus užtrukusių derybų galiausiai Europos Parlamente (EP) pavyko patvirtinti griežtesnes prekybos sprogstamosiomis medžiagomis taisykles, kurios turėtų sumažinti terorizmo pavojų. Norintys įsigyti didesnį kiekį tokių medžiagų pirkėjai turės gauti licenciją.  Ypač šis klausimas paaštrėjo po praėjusių metų teroro išpuolio Norvegijoje, kur buvo panaudoti sprogstamieji užtaisai iš plačiai prieinamų cheminių medžiagų, kurių esama, pavyzdžiui, trąšose ar baseinų valymo tabletėse.

Europos mastu pasigirsta vis garsesni raginimai geriau apsaugoti vaikus nuo interneto keliamų pavojų, taip pat kuo anksčiau juos mokyti kritiškiau vertinti viešoje erdvėje aptinkamą informaciją. Šios problemos aptartos Europos Parlamente (EP), kurio atstovai pateikė keletą susirūpinti tikrai verčiančių faktų. Skaičiai kalba už save Anot EP atstovų, beveik 15 proc. 10–17 metų amžiaus nepilnamečių interneto vartotojų gauna kurio nors pobūdžio seksualinių pasiūlymų. Taip pat net 34 proc.

Europos Parlamente (EP) dirbanti Radvilė Morkūnaitė išskirtiniame interviu Balsas.lt pasakojo apie artimiausius iššūkius, kurie laukia Lietuvos, kai ši 2013-ųjų antroje pusėje perims pirmininkaujančios šalies vadžias į savo rankas. Europarlamentarė taip pat atskleidė su kuo lietuviams yra lengviausia rasti bendrą kalbą, kai reikia derėtis dėl svarbių šaliai sprendimų priėmimo. - Kokias kitas problemas galėtumėte paminėti iš savo kuruojamos srities? - Konkrečiai kažko įvardyti negalėčiau.

Mobilumas, progresas, Europa - vedami šio šūkio 50 Europos Sąjungos piliečių nuėjo ilgą kelią siekdami įgyvendinti savo idėją. Šių metų gegužės 9 buvo pasiektas didelis laimėjimas - Europos Komisija oficialiai įregistravo Europos piliečių iniciatyvą "Fraternité2020". Tai pirmoji užregistruota Europos piliečių iniciatyva, kurios tikslas plėsti ES mainų programas – tokias kaip Erasmus ar Europos Savanorių Tarnyba.

Praėjusią savaitę lankiausi uždaromoje Ignalinos atominėje elektrinėje. Vizitas į šį objektą buvo neatsitiktinis - liepos viduryje čia lankysis Europos Parlamento Biudžeto kontrolės komiteto delegacija, kurios dalyviai savo akimis turės progą įvertinti elektrinės uždarymo darbų eigą ir pajausti viso Lietuvos vykdomo projekto mastą. Nuo to, kokį įspūdį susidarys Europos politikai, iš dalies priklausys ir tai, kokio ES verdikto galėsime tikėtis dėl šio projekto finansavimo lygio.

Nežinau, kaip seimo narė ir visuomenės veikėja Agnė Zuokienė nupasakotų savo eilinę darbo dieną, bet po poros valandų, praleistų jos namuose, išėjau su mintimi, kad joje minutės poilsiui neįskaičiuotos. Tik grįžusi iš Gruzijos Agnė jau bendravo su manimi, o per pokalbį jos telefonas skambėjo be perstojo, dar kažkas paskambino į duris ir pakvietė darbo reikalais šnektelėti čia pat, per slenkstį. Tuo metu per kambarį keletą kartų prašlubčiojo neseniai į skaudžią avariją patekęs sūnus Domantas.

Į klausimą, ar moksleiviai gali pakeisti ateitį, daugelis atsako, kad ne. Tačiau vienoje Lietuvos mokykloje įgyvendinta neformalaus moksleivių ugdymo alternatyvios energetikos klausimais iniciatyva paskatino net pačius moksleivius patikėti, kad jų entuziazmas ir drąsios idėjos gali padėti kurti švaresnę Europą.

Šiandien partijos “Tvarka ir teisingumas" prezidiumas nutarė paraginti šalies ir Europos politikus priešintis ir nepritarti vadinamojo ACTA (Anti-Counterfeiting Trade Agreement – lietuviškai: Prekybos susitarimas dėl kovos su klastojimu) susitarimo tvirtinimui tokiu turiniu, kokiu jis pateikiamas dabar. Šių metų sausio mėnesio pabaigoje Tokijuje pasirašytas ACTA susitarimas oficialiai siekia pažangaus tikslo – griežtinti piratavimo interneto kontrolę ir stiprinti autorinių teisių gynybą.

Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių statusą ir darbo sąlygas siūloma reglamentuoti naujos redakcijos įstatymu. Jo projektą darbo grupės vardu Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narys Vytenis Povilas Andriukaitis. Projektu siekiama patikslinti Europos Parlamento nario statusą ir darbo sąlygas Lietuvos Respublikoje, atsižvelgiant į pasikeitusį Europos Sąjungos teisinį reglamentavimą.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK) ketvirtadienį bendru nutarimu priėmė sprendimą, kuriuo Saulių Stomą pripažino pažeidus politikų elgesio kodeksą. Seimo Etikos ir procedūrų komisija nutarė, kad parlamentaro Sauliaus Stomos flirtas su žurnaliste Rūta Mykolaityte paneigė Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintus padorumo ir pavyzdingumo principus, bet atsisakė planų pasmerkti kolegą už asmeninės gerovės siekį.