europos komisija

Europos Komisija (EK) svarsto apsaugos priemones, kurias senosios Europos Sąjungos (ES) valstybės narės šiuo metu taiko darbuotojams iš naujų 2004 m. į ES įstojusių valstybių. ES senbuvėse atsargiai žiūrima į ketinimus kitais metais atsisakyti saugiklių, taikomų laisvam asmenų judėjimui iš naujų valstybių narių. EK viešai skelbia, kad šiuo metu renka duomenis, kuriais remiantis bus sudaromos priemonės šalims, pernai prisijungusioms prie ES.

Praėjusią savaitę Lietuvoje apsilankiusi Dalia Grybauskaitė, užimanti vieną įtakingiausių postų Europos Komisijoje, vietiniams politikams ir ypač Vyriausybei pasiuntė keletą išskirtinai svarbių signalų. Reikia pripažinti, kad be rimtos politinės priežasties eurokomisarai ES valstybių narių nelanko ir pastabų apie pinigus arba strateginius prioritetus nedalija.

Kaistant diskusijoms dėl lito atsisakymo, kyla nemažai eretiškų minčių. Ar Lietuvai naudinga atsisakyti dar vieno nepriklausomybės sverto ir įsivesti sąjunginę valiutą – eurą? Valdžios ir bankų koridoriuose bei kabinetuose – optimistinė euforija, kad euro įvedimas – tik laiko klausimas. Žiniasklaidoje taip pat tik pasisakymai, kuriuose džiaugiamasi artėjančiu eurų cunamiu. Tačiau verslo kuluaruose, gatvėse ir skveruose tokios euforijos nesimato.

Po Europos Sąjungos ir Rusijos viršūnių bei asmeninių susitikimų Vakarai džiaugiasi užsitikrinę augančią dujinę gerovę, už kurią mokės ir jau moka laisve - pasisakymų laisve. Tai auganti Europos priklausomybė nuo Rusijos, priimama kaip teigiamas faktas. Kai Vladimiras Putinas sako, kad yra ne taip, primename, jog nė vienu Rusijos oficialiu pareiškimu negalima tikėti. Juolab džiaugtis, kad ką nors pasakė.

Demokratinėse šalyse biurokratija - nebūtinai keiksmažodis ar liaudies priešas. Tai valdininkija, kuri reikalinga, kai gerai eina savo pareigas tarnaudama valstybei - žmonėms. Pavojus, kai gausėdama pasiekia tą kiekybinę ribą, virš kurios pagal vieną pagrindinių Parkinsono dėsnių jau pradeda aptarnauti pati save. Popieriai eina ratu, nepiktybiškai apiplyšta, reikalauja vis daugiau krepšių.

Prancūzijoje ir Olandijoje užstrigus taip entuziastingai pradėtam ir vystytam vieningos Europos, turinčios net savo konstituciją, projektui, nemaža dalis dabartinės Europos Sąjungos (ES) dinamikos vėl persikėlė į nacionalinių valstybių lygmenį. Šiandien darosi vis labiau akivaizdu, kad pagrindinė ir dominuojanti ES institucija – Europos Komisija (EK) kol kas neranda idėjų, kurių realizavimas arba atgaivintų konstitucijos projektą, arba pateiktų jam prilygstančią alternatyvą.

Šiuo metu Europoje ypač suaktyvėjo diskusijos apie biotechnologijų naudojimą ir jų taikymo naujose srityse reguliavimą. Naujos technologijos veržiasi į ypač jautrią maisto sritį - žemės ūkio ir maisto pramonę. Atrodo, kad biotechnologijų naudojimas minėtose srityse neturėtų stebinti, tačiau galimybė genetiškai modifikuoti maisto produktus kelia klausimą apie šių produktų įtaką vartojimui. Svarbu pažymėti, kad daugiau kaip 40 mln.

ES šiandien, galima sakyti, yra atsidūrus krizėje, kurią sukėlė Sutarties dėl ES Konstitucijos ratifikavimo fiasko, ES valstybių narių nesutarimai dėl naujos 2007 - 2013 m. perspektyvos, 2006 m. ES biudžeto projektas, teroristų išpuoliai krečiantys prezidentavimą ES perėmusią valstybę. Galima teigti, kad ES po neseniai vykusios ES plėtros euforijos dabar išties turi gerą progą apmąstyti savo politikos gaires, prioritetines sritis.

Suskaičiuota, kad per liepos 30-ąją siautusią audrą Panevėžio apskrities gyventojams padaryta nuostolių už 3,5 mln. litų. Žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė, vakar aplankiusi nuo stichijos nukentėjusius žmones, pareiškė, kad Vyriausybė, savivaldybės ir net Europos Komisija turėtų prisidėti atlyginant padarytą žalą. Tačiau premjeras Algirdas Brazauskas anksčiau yra sakęs, kad panevėžiečiai neturėtų tikėtis kokių nors kompensacijų, jiems esą reikėjo turtą apsidrausti.

SAPARD lėšų skirstymą tirianti Seimo laikinoji komisija įžvelgia buvusio ūkio ministro interesų konflikto požymių. Penktadienį parengtame komisijos išvadų projekte teigiama, jog buvusio ūkio ministro ir Seimo nario Viktoro Uspaskicho veiksmuose "galėjo būti viešųjų ir privačių interesų konflikto požymių". Toks konfliktas, komisijos nuomone, galėjo kilti, kai ankstesnės kadencijos Seimo Ekonomikos komitetui vadovavęs V.Uspaskichas buvo išsikvietęs pokalbiui SAPARD lėšas skirsčiusios Nacionalinė...

Nepaisant didžiausią ES piliečių susidomėjimą sukėlusio Sutarties dėl Konstitucijos Europai ratifikavimo, nusivylimo ar euforiškų nuotaikų Europoje, ES institucijų koridoriuose ir toliau vyksta darbas. Tiek šalys narės, tiek ir ES sprendimų priėmėjai puikiai supranta naujos ES finansinės perspektyvos 2007-2013 m. laikotarpiui patvirtinimo svarbą. Todėl bandoma iki Liuksemburgo prezidentavimo laikotarpio pabaigos rasti konsensusą šiuo klausimu.

Kai 2003 metų gale pasibaigė Europos Sąjungos tarpvyriausybinė konferencija, nepasiekusi savo pagrindinio tikslo - susitarti dėl Europos Sąjungos konstitucinės sutarties, Prancūzijos prezidentas Jacques'as Chiracas ir Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis pareiškė, kad konstitucinės sutarties žlugimas iškelia grėsmę, kad atsiras „dviejų greičių“ Europa.

Pažangiose demokratijose politikai atsistatydina ir dėl etikos, nebūtinai įrodžius jų kaltę, tačiau Lietuvos politikams dar trūksta politinės kultūros. Taip tvirtina Darbo partijos atstovė Europos Parlamente Ona Juknevičienė. Pasak europarlamentarės, prezidento Valdo Adamkaus pareiškimas, kuriuo jis leido suprasti nepasitikįs ūkio ministru Viktoru Uspaskichu ir Vilniaus meru Artūru Zuoku, skatina pakilti į aukštesnį politinės kultūros lygį.

Europos Komisija vengia vertinti baudžiamąjį procesą prieš buvusį Rusijos naftos koncerno "Jukos" savininką Michailą Chodorkovskį. Užsienio reikalų komisarės Benitos Ferero Valdner (Benita Ferrero Waldner) atstovė antradienį Briuselyje pareiškė, kad "Jukos" procesas yra Rusijos vidaus reikalas". Nuosprendis M. Chodorkovskio byloje turėtų būti toliau skaitomas trečiadienį. Kaltinamajam dėl sukčiavimo ir vengimo mokėti mokesčius gresia iki 10 metų kalėjimo.

Valstybės kontrolės teigimu, su aukštais pareigūnais - ūkio ministru Viktoru Uspaskichu ir Seimo vicepirmininku Alfredu Pekeliūnu susijusios bendrovės "Krekenavos agrofirma" ir "Krekenavos mėsa" gavo beveik 8 mln. litų daugiau Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų nei galėjo gauti.

Į lygių galimybių kontrolierę kreipėsi 1-os grupės invalidas. Iki šiol tai vienintelis dėl diskriminacijos draudimo paslaugų srityje gautas skundas. Žmogus buvo apdraustas gyvybės draudimu, taikant 250 procentų rizikos galimybę. Beveik visa jo sukauptų lėšų suma (3000 litų) buvo išeikvota kompensuoti riziką.

2007 m. Europos Sąjunga (ES) pasikeis. Visų pirma ji išsiplės, nes šiandien jau aišku, kad naujomis narėmis tikrai taps Bulgarija ir Rumunija. Tačiau Lietuvai tai anaiptol ne pagrindinė artimiausios ateities aktualija. Kaip, beje, ir daugeliui kitų dabartinių ES narių. 2007 m. taip pat pradės veikti nauja ES finansinė programa, didele dalimi pakeisianti visą dabartinę europinio finansavimo struktūrą.

Peržvelgus pastarojo meto žiniasklaidos komentarus, susidaro įspūdis, kad vyrauja tokios temos kaip nuolatos mums pinkles rezganti Rusija, nemarusis KGB šešėlis, supuvusios Lietuvos partijos, pašvinkę politikai, į „runkelius“ ir elitą suskilusi Lietuva ir netgi Žečpospolitos atkūrimo ambicijos. Lietuvos gyventojų apklausos nuolatos primena apie žemą gyvenimo lygį, nusikalstamumą, korupciją. Šios neigiamybės užgožia „likimo dovanas“, kuriomis turėtume džiaugtis.

Briuselyje kovo 22-23 d. vykęs Europos vadovų tarybos (EVT) posėdis kaip kasmet buvo skirtas įvertinti vadinamajai Lisabonos strategijai. Lisabonos strategija - tai 2000 m. Lisabonoje priimtas ES valstybių įsipareigojimas paversti ES „konkurencingiausia ir dinamiškiausia žiniomis grindžiama ekonomika pasaulyje, užtikrinančia darnią ūkio plėtrą, teikiančią daugiau ir geresnių darbo vietų bei didesnę socialinę sanglaudą“. 2000 metais pasaulio ekonomikos spėriai augo, makroekonomikos rodikliai bu...

Šalies specialiųjų tarnybų darbą įvertinę Europos Sąjungos (ES) ekspertai teigia, kad Lietuva yra gerai pasirengusi kovai su terorizmu. Ekspertai taip pat pripažino, kad terorizmo atžvilgiu Lietuva yra žemos rizikos valstybė. "Mes esame patenkinti visų jūsų specialiųjų pajėgų darbu. Mūsų komanda yra įsitikinusi, kad Lietuvos valdžia daro viską, jog Lietuva ir kitos valstybės būtų saugios", - spaudos konferencijoje penktadienį sakė ekspertų grupės vadovas, ES Tarybos atstovas Nielsas Brackas.

Dešimt Europos Sąjungos (ES) valstybių, įskaitant Vokietiją ir Ispaniją, turi per du mėnesius liberalizuoti energetikos įstatymus, arba joms teks aiškintis teisme, trečiadienį perspėjo Europos Komisija. Aštuonios iš 10 valstybių dar neliberalizavo dviejų sektorių - dujų ir elektros energijos. Pagal ES direktyvą, padaryti tai reikėjo iki 2004 metų liepos 1 dienos.

Europos Komisija įspėjo didžiuosius greitojo maisto tinklus, kad ims reguliuoti vaikams skirtą greitojo maisto reklamą, jei pačios įmonės nesiims riboti “šlamštamaisčio” (angl. - “junk food”) reklamos. Vieną dieną pasižiūrėję į savo vaikus europiečiai pamatė, kad jie yra stipriai nutukę ir “McDonald‘s” padedami sparčiai toliau tunka. Airijoje yra 20 proc. nutukusių vyrų ir 16 proc. nutukusių moterų. Mokslininkai teigia, kad nutukimas didina riziką sirgti diabetu, kraujagyslių ligomis, vėžiu.

Ūkio ministro sumanymas pakeisti Gamtinių dujų įstatymą sukėlė nemenką ir gan ilgai trunkantį šurmulį politikos ir verslo sluoksniuose. Deja, labai greitai visa diskusija buvo transformuota į ginčą apie tai, kam tai naudinga, kam - ne, ir už ką mums čia “balsuoti”. Formulė “kam naudinga?” (garsusis lotynų qui prodest?) skirta taikyti kriminalistikoje ir apskritai ieškant nusikaltimo vykdytojų.

Statistikos departamentas paskelbė pradinius bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo 2004 metais rezultatus - BVP padidėjo 6,6 proc. Apskritai paėmus, toks Lietuvos ekonomikos ūgtelėjimas pasigėrėtinas. Jis gerokai viršija ir taip jau neprastą mūsų ūkio augimo vidurkį 1995-2003 metais (tai yra po to, kai buvo atlikti drastiški ūkio sistemos pokyčiai ir ekonomika pradėjo augti), kuris lygus 5,4 proc.

Europos Komisija paskelbė naujausius tyrimų duomenis, kuriais siekia atsakyti į klausimą, kodėl europiečiai nelinkę pradėti savo nuosavą verslą. Tyrimų duomenys prieštarauja ES vadinamajai Lisabonos strategijai, pagal kurią Europos Sąjungos ekonomikos suklestėjimo pamatu turi tapti smulkaus verslo ir privačios iniciatyvos augimas.

Metų virsmas sužadina norą žinoti - o kaip bus tais naujais metais? Gal kažkas keisis? Grėsmę jie neša ar džiaugsmą? Ir seniau, ir dabar viskas susiveda į spėjimą, koks bus kitų metų derlius, t.y. nacionalinės ekonomikos būklė. Nes kiekvienam aišku, kad jei javai gerai derės (seniau) arba bus, kas nuperka mūsų gaminamas prekes ir teikiamas paslaugas (dabar) - tai bus ir gyvenimas sotesnis, ir dienos linksmesnės; ir atvirkščiai.

Leonidas Donskis ir Margarita Jankauskaitė tapo Europos Komisijos kampanijos “Už įvairovę. Prieš diskriminavimą” įvairovės ambasadoriais. Europos Komisija vykdo aktyvią kampaniją, kurios šūkis - “Už įvairovę.

Vykdydama tarptautinius įsipareigojimus, Lietuva šių metų gruodžio 31 dieną uždarys Ignalinos atominės elektrinės (IAE) pirmąjį bloką. Vyriausybė trečiadienį pritarė Ūkio ministerijos siūlymui pirmąjį bloką galutinai sustabdyti paskutinę 2004 metų dieną, siekiant visiškai išnaudoti reaktoriaus naudingo darbo galimybes. Stojimo į Europos Sąjungą sutartyje Lietuva yra pasižadėjusi iki 2005-ųjų pasirengti uždaryti pirmąjį Ignalinos atominės jėgainės bloką.

Vykdydama tarptautinius įsipareigojimus, Lietuva šių metų gruodžio 31 dieną uždarys Ignalinos atominės elektrinės (IAE) pirmąjį bloką. Vyriausybė trečiadienį pritarė Ūkio ministerijos siūlymui pirmąjį bloką galutinai sustabdyti paskutinę 2004 metų dieną, siekiant visiškai išnaudoti reaktoriaus naudingo darbo galimybes. Stojimo į Europos Sąjungą sutartyje Lietuva yra pasižadėjusi iki 2005-ųjų pasirengti uždaryti pirmąjį Ignalinos atominės jėgainės bloką.

Aplinkos ministras Arūnas Kundrotas kategoriškai atmeta žiniasklaidoje pasirodžiusius kaltinimus dėl galimos korupcijos panaudojant Europos Sąjungos (ES) skiriamas lėšas. Ministras įtaria, kad prieš jį gali būti naudojamos “juodosios technologijos”. Pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje A. Kundrotas sakė, kad Lietuva yra pateikusi penkis projektus, kurių bendra vertė - 206 mln. eurų (711,3 mln. litų). Jiems įgyvendinti ES 2004 metais galėtų skirti iki 105 mln. eurų (362,5 mln.

Nedvejodami galime sakyti - Lietuva bei dar 9 naujokės įstojo į Europos Sąjungą ir dabar prasidėjo jų integracija į ES. Prasidėjo ir tęsis bent porą ar trejetą dešimtmečių. Savo ruožtu ES šalys senbuvės išnaudojo “istorinę progą ir politinę būtinybę” ir taip pat pradeda susiorientuoti, ką čia jos priėmė ir kas dabar bus. Kitaip sakant, tik dabar, ES-15 tapus ES-25, abi pusės pradeda praktiškai ir palengva susipažinti su nauja situacija ir pokyčiais.

Olimpines žaidynes šiemet rengiantiems graikams šis malonumas atneš didžiules skolas, kurias jie sugebės gražinti tik po dešimties metų. Šalies vyriausybė patvirtino, kad besiruošiant „Atėnai 2004“ žaidynėms jau išleista apie 36 milijardus eurų, o šiai sumai gražinti Graikijai prireiks mažiausiai dešimties metų. „Tam, kad žaidynės atsipirktų, prireiks nuo devynių iki vienuolikos metų“, - sakė finansų ministras Petros Doukas.

“Omni laiko” skaitytojams pateikiame šviečiamojo pobūdžio filmo apie rinkimus mūsų šalyje scenarijų. Viskas yra išgalvoja. Jei kai kurie faktai sutampa su realybe, tai autorius negali prisiimti atsakomybės. Visos teisės yra saugomos. Puteliauskas taip ir liko didelėje bėdoje - jo geras sumanymas nepavyko. Puteliausko komandos draugai krepšininkai supyksta ant Puteliausko ir Ksenijos žolelių apkvaišinti pargabenami į namus.

Birželio 3 d. 16.05 val. Lietuvos radijo susitikime “Akis į akį” - Europos Media programų biuro direktorė Ieva Skaržinskaitė. Laidą veda V. Žukas. Laidoje - ES ir Lietuvos valstybės kultūros politika, kino kultūra bei kūrybos ekonomika.

Su dr. Margarita Starkevičiūte kalbėjomės apie tai, kodėl Lietuvoje trūksta jaunų lyderių. Yra talentingų vadybininkų, specialistų, tačiau pagrindinis klausimas - ar jiems bus leista pasireikšti, teigia žinoma ekonomistė. Per 15 nepriklausomybės metų ne tiek daug iškilo naujų lyderių politikoje, administracijoje, pagaliau ir versle. Kodėl? Kodėl nereikia jaunų lyderių? Gal skamba ir banaliai, bet naujiems lyderiams atsirasti trukdo monopolizuota šalies ekonomika.

Niekada niekada niekada. Konstitucinio Teismo sprendimas Rolandą Paksą nubloškia už politikos horizonto. KT pasirodė kur kas griežtesnis nei Seimas ir konstatavo, kad pažeidęs priesaiką pareigūnas nebeturi galimybės prisiekti antrą kartą. Taigi R. Paksas iki gyvenimo pabaigos nebegalės tapti ne tik prezidentu, bet ir Seimo nariu, Vyriausybės nariu, teisėju, valstybės kontrolieriumi. R. Pakso šalininkai liko su ilga nosimi.

Nuo gegužės 1-osios Europos Sąjungos institucijose dirba Lietuvos atstovai. Į Europos Komisiją išvyko įgaliotinė Dalia Grybauskaitė. Visateisiais Europos Parlamento nariais tapo, nors ir labai trumpam, ligšioliniai Lietuvos stebėtojai. Juos netrukus pakeis artėjančiuose Europarlamento rinkimuose išrinkti deputatai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija praneša, kad rytoj teikia Vyriausybei svarstyti Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo papildymo įstatymo projektą, kurį priėmus skundžiamas dėl diskriminavimo lyties pagrindu asmuo privalės įrodyti, kad taip nebuvo.

Iki Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą (ES) liko mažiau nei trys savaitės. Tačiau, kaip pastebi Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikai, visuomenė šia tema labai mažai diskutuoja. Žmonių dėmesį buvo pritraukęs Prezidento skandalas. Tačiau šalies narystę ES Lietuvos piliečiai pajus savo kailiu labiau nei prezidentinį skandalą. Kai kurie žmonės pradėjo dideliais kiekiais pirkti druską, o Vyriausybės vadovas turėjo skelbti “raminantį” pareiškimą.

Kartais pravartu atitrūkti nuo kasdienybe tapusių Lietuvos prezidentinių debatų ir pasidairyti po pasaulį arba bent perversti užsienio spaudos puslapius. Vos kelių minučių pakanka, norint įsitikinti, kad artėjanti Europos Sąjungos (ES) plėtra yra viena aktualiausių užsienio spaudos temų. Ir ne tik į vakarus nuo Lietuvos, šia tema labai domisi ir mūsų didžioji Rytų kaimynė.

Rusijos užsienio politika darosi vis ryžtingesnė, ypač buvusių SSSR respublikų atžvilgiu, - teigia britų dienraščio "Financial Times" korespondentas Rusijoje Endrius Džekas (Andrew Jack) ir Rytų Europos skyriaus redaktorius Štefanas Vagštylis (Stefan Wagstyl). Ilgai diplomato darbą dirbusio Michailo Fradkovo paskyrimas ministru pirmininku kažin ar sušvelnins Rusijos diplomatiją kaimyninėse šalyse.

Būgštavimai, kad su Europos Sąjungos (ES) plėtra senąsias bloko nares užplūs nekvalifikuotos darbo jėgos banga, yra nepragrįsti, ketvirtadienį pranešė Europos Komisija (EK), paskelbdama neseniai atlikto tyrimo rezultatus. ES vykdomosios institucijos teigimu, daug didesnį susirūpinimą kelia protinio potencialo nutekėjimas iš naujųjų ES narių, kai po gegužės 1 dienos gerai kvalifikuotas jaunimas iš daugiausiai buvusių socialistinio bloko šalių pradės darbo ieškotis Vakaruose.

Europos Komisija dar kartą išreiškė savo paramą Kioto protokolui, nepaisant vieno Komijos nario raginimų peržiūrėti bloko aplinkosaugos politiką, jei Rusija neratifikuos šios pasaulinės sutarties.

Europos Komisija nesitiki didelio darbo jėgos antplūdžio iš dešimties naujų narių po ES plėtros gegužės 1-ąją. Anot atliktos studijos, tik vienas procentas visų darbuotojų iš būsimųjų ES narių ketina ieškotis darbo senosiose ES valstybėse. Skaičiais tai būtų apie 220 tūkst. žmonių kasmet. Išplėstoje ES gyventojų skaičius sudarys 450 milijonų. Derybose dėl ES plėtros pirmiausiai Vokietija ir Austrija reikalavo pereinamojo laikotarpio darbo jėgos judėjimui.

Ir rinkos fizikoje kiekvienas veiksmas sukelia atoveiksmį - kuo smarkiau auga mobiliojo ryšio skverbtis, tuo labiau didėja mobiliųjų telefonų blokavimo priemonių paklausa. Gal ateis metas, kai kiekvienas kišenėje nešiosimės ne tik telefoną, bet ir GSM slopintuvą. Žvilgsniu žudyti spektaklio metu Britney Spears ar Geltonos polifonija pragydusio telefono šeimininką - tolygu demonstruoti stebėtiną savo technologinį atsilikimą. Verčiau atsainiai spustelėti GSM “džemerio” mygtuką.

Lietuvai gegužės 1-ąją įstojus į Europos Sąjungą (ES), šalies verslininkai, nevyriausybinių organizacijų (NVO) atstovai galės dalyvauti ES pagalbos projektuose trečiosioms šalims. Ketvirtadienį Vilniuje Europos Komisijos ir jos koordinuojamą užsienio pagalbos politiką įgyvendinančios institucijos "EuropeAid" atstovų delegacija pristatė ES pagalbos politiką ir galimybes bei sąlygas dalyvauti ES pagalbos programose ir projektuose, skirtuose trečiosioms šalims.

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) penktadienį iš ūkininkų, planuojančių pasinaudoti SAPARD parama, priims paskutines paraiškas jai gauti. Taip baigsis paskutinis daugiau kaip dvejus metus vykusios SAPARD paramos paraiškų priėmimo etapas. Po Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dar šiais metais SAPARD pakeis struktūrinių fondų parama.

Europos Sąjungos (ES) biudžeto komisarė Michaele Schreyer (Michaelė Šrėjer) patvirtino, kad 2005 metais ES prioritetu taps Europos įmonių mokesčiai, skelbia tinklalapis "European Voice". M. Schreyer Europos Parlamento nariams sakė, jog Europos Komisija su minėta sritimi susijusius teisės aktus priims pagal trečiadienį patvirtintą strategiją.

Bendrovės "Microsoft Corp" Japonijos padalino veiklą tiria šalies Sąžiningos prekybos komisija, nes įtaria kompaniją pažeidus antimonopolinius įstatymus. Šiuo metu kompanijai yra pateikti kaltinimai ir Europoje. Komisija ketvirtadienį pareiškė mananti, kad didžiausia pasaulio kompiuterių programinės įrangos gamintoja "Microsoft" taikė nesąžiningas sąlygas kompiuterių gamintojams, norėjusiems įsigyti jos operacinės sistemos "Windows XP" programinės įrangos licenciją.