europos komisija

Europos Komisija išplatino prašymą kovai su klimato pokyčiais sukurti globalią anglies gamybos rinką, rašo BBC. ES jau yra įsipareigojusi praplėsti savo „Emisijų gamybos schemą“, tačiau dabar kviečia prisijungti ir kitas išsivysčiusias valstybes. Komisijos teigimu, iki 2015 metų bus siekiama susieti „Emisijų gamybos schemą“ su kitomis anglies gamybos sistemomis. Gruodžio mėnesį Kopenhagoje vyksiančioje Jungtinių Tautų konferencijoje apie klimatą bus siekiama pasirašyti susitarimą.

Seimo narys Petras Auštrevičius ragina surasti papildomus 8 mln. litų „Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009“ (VEKS) programai iš Kultūros ministerijos (KM) vykdomų programų sutaupytų lėšų, tačiau kultūros ministro patarėja Viktorija Vaitiekutė tokios galimybės nemato. „Kadangi įsipareigojusios šalys turi laikytis susitarimų, tai man nekelia abejonių, kad dalis (papildomų pinigų - BNS) turi būti rasta iš Kultūros ministerijos vykdomų programų dalies.

Europos Komisija (EK) trečiadienį patvirtino papildomą finansinę paramą dviem Baltijos šalių energetikos projektams, pranešė Vilniuje viešinti už finansinį programavimą ir biudžetą atsakinga EK narė Dalia Grybauskaitė. Anot jos, elektros tiltui į Švediją „Swedlink“ patvirtinta 175 mln. eurų (604 mln. litų) paramos, o antrajai „Estlink“ jungčiai - 100 mln. eurų (345 mln.

Kaip ir kiekvienais metais, Europos Komisija (EK) pateikė Lietuvai vertinimą už praėjusiais metais padarytą pažangą ir pateikė rekomendacijų.  EK siūlo Lietuvai vykdyti struktūrinių reformų įgyvendinimą, pirmiausia stiprinti makroekonominį stabilumą vykdant griežtą fiskalinę politiką ir tiksliai nustatant išlaidų prioritetus, rašoma Ūkio ministerijos pranešime spaudai. „Džiaugiuosi, kad rekomendacijos atitinka Vyriausybės nustatytus tikslus.

Lietuvai reikia sustiprinti savo makroekonominį stabilumą ir laikytis griežtos fiskalinės politikos, didesnį dėmesį skiriant tyrimams ir inovacijoms bei švietimo sistemos reformai, teigia Europos Komisija. Komisijos rekomendacijose, kurios parengtos vadovaujantis Lisabonos augimo ir darbo strategija, Lietuvai siūloma labai atidžiai įvertinti planuojamų išlaidų prioritetus, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.

Konferencijos dalyviai Lietuvos valdžią ragina nedelsiant kreiptis į EK ir ES nares dėl vėlesnių Ignalinos AE uždarymo terminų ir šalies energetinio saugumo užtikrinimo ją uždarius. Iki šiol neradus būdų, kaip užtikrinti Lietuvos energetinį saugumą po Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo, ir nepavykus susitarti su Europos Komisija (EK) dėl jos darbo pratęsimo, šalies mokslininkai pasaulinę krizę įvardija kaip viltį, leisiančią pratęsti Ignalinos AE darbą.

Sausį be rusiškų dujų likus pusei Europos, ES buvo dar kartą priversta prisiminti savo Achilo kulną – energetinio saugumo dilemą. Energijos išteklių įvairinimas išspręstų daugelį Europos bėdų, tačiau kokiomis gamtinių dujų tiekimo alternatyvomis galėtų pasinaudoti Europa? Dujų krizės metu pasitikėjimas tiek Rusija, tiek ir Ukraina Europos akyse gerokai susvyravo.

Lietuva siekia, kad elektros tilto su Švedija tiesimas būtų įrašytas į prioritetinių ES projektų sąrašą, teigia užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas. „Trečiadienį Europos Komisija (EK) patvirtins prioritetinių projektų sąrašą, kuriuos siūlo bendrai finansuoti užtikrinant jungtis ES valstybių viduje.

MES DIRBAME Per mėnesį ir 14 dienų nuveikėme daug. Atsakomybę prisiėmėme sudėtingu metu. Tai darome drąsiai, nedvejodami, nes žinome, kad Lietuvos žmonės yra išsiilgę sąžiningos, kitokios, padorios ir atsakingos politikos, o mes turime aiškų planą, kaip ją sugrąžinti.

Didžiausia Lietuvos švietimui ir mokslui skirtų Europos sąjungos (ES) pinigų dalis 2009-aisiais metais bus panaudota studijų kokybei gerinti, mokslo infrastruktūrai atnaujinti ir mokslo bei verslo bendradarbiavimui skatinti. Tokie ES struktūrinės paramos lėšų panaudojimo prioritetai paviešinti penktadienį Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) pristatant svarbiausius 2009 metų mokslo ir studijų ES finansavimo prioritetus, veiklas ir sąlygas.

„Vilniaus – Europos kultūros sostinės 2009“ ir Lietuvos vardo tūkstantmečio programų atidarymo renginius kartu su rekordine 200 tūkst. žiūrovų minia stebėjo ir gausus Italijos žiniasklaidos būrys. Šios šalies miestai Florencija (1986 m.), Bolonija (2000 m.) ir Genuja (2004 m.) jau buvo Europos kultūros sostinėmis, o Europos Komisija yra priėmusi sprendimą, kad po 10 metų Europos kultūros sostine ir vėl bus išrinktas būtent Italijos miestas.

Pasaulis susidūrė su didžiausia nuo pat II pasaulinio karo pabaigos ekonomine krize. Ką tik paskelbtose Europos Sąjungos (ES) šalių narių ekonomikos prognozėse Europos Komisija (EK) nebyliai atsiprašo už 2008 m. rudens prognozių optimizmą ir koreguoja jas link tamsesnių. EK narys, atsakingas už ekonomikos ir finansų reikalus, Joaquinas Almunia neberado prošvaisčių: „Bendra perspektyva niūri“, paskelbė jis. „Numatome, kad 2009 metais ekonomika susitrauks vienuolikoje iš 16 euro erdvės šalių.

Po pastarosios Rusijos ir Ukrainos dujų krizės Europos Komisija kitą savaitę turėtų pranešti apie planuojamas investicijas į Europos dujotiekių tinklą. Vokietijos dienraštis „Handelsblatt“ rašo, kad investicijos turėtų siekti 3,5 mlrd. eurų. Dauguma investicijų bus skirtos dujotiekių jungtims tarp Europos Sąjungos valstybių vystyti.

Jungtinės Karalystės ekonomikos laukia didžiausia krizė nuo 1946 metų. Nors vyriausybė ir vėl puolė gelbėti bankus, tai gresiančios recesijos nesustabdys. Jau per artimiausią Europos Sąjungos (ES) valstybių finansų ministrų susitikimą labiausiai teks raudonuoti britų iždo kancleriui Alisteriui Darlingui. Europos Komisija (EK) prognozuoja, kad Jungtinė Karalystė labiausiai iš didžiausių Europos valstybių nukentės nuo ūkio krizės.

Premjeras Andrius Kubilius teigia, kad Vyriausybės nestebina Europos Komisijos prognozės dėl Lietuvos ūkio nuosmukio. Jis mano, kad Vyriausybė, priėmusi krizės įveikimo planą, tikisi sušvelninti ekonomikos nuosmukio padarinius. „Tos prognozės mūsų neturi gąsdinti, bet paprasčiausiais mes turime į jas atsakyti savo aiškiu veiklos planu - taip padėti pergyventi šitą sunkesnį laikotarpį, ypač tiems, kurie yra socialiai mažiau apsaugoti - pensininkams, mokytojams, smulkiems verslininkams.

Premjeras Andrius Kubilius sutinka Europos Komisijos prognozėmis apie Lietuvos artimiausiais metais laukiančią recesiją ir lėčiau nei vidutiniškai Europoje atsigaunantį ūkį. „Yra akivaizdus faktas, manęs nestebina tokios prognozės.

Lietuvos priklausomybė nuo Rusijos energetinių šaltinių ir malonės – visiems gerai žinomas faktas. Tačiau per beveik du dešimtmečius, deja, nepadaryta nieko, kad ta priklausomybė mažėtų. Net ir po nesenos istorijos su naftotekio į Mažeikius remontu nėra jokių išvadų ir veiksmų. Dabartinio Maskvos ir Kijevo ginčo dėl dujų tiekimo metu kai kurioms ES valstybėms kilo rimtų energetikos problemų. Ypač toms, kurios visiškai priklausomos nuo rusiškų dujų: Slovakijai, Bulgarijai.

Europos Sąjunga (ES) penktadienį didino spaudimą Rusijai ir Ukrainai, kad jos išspręstų savo ginčą, dėl kurio viduržiemį nutrūko dujų tiekimas į Europą, o Vokietija sakė, kad Rusija privalo gerbti energetikos kontraktus.

„Kultūros ministerija atkreipia dėmesį, kad sausio 13 d., antradienį, visuomenės informavimo priemonėse perteikta informacija dėl paramos žiniasklaidai buvo neteisingai interpretuota arba išdėstyta nepakankamai tiksliai", – rašoma trečiadienį išplatintame pranešime spaudai. Europos Komisija nėra pradėjusi jokių veiksmų Lietuvos atžvilgiu dėl žiniasklaidos rėmimo sistemos ir nėra kilę oficialių klausimų dėl nacionalinės paramos žiniasklaidai mechanizmų galimos neatitikties ES teisei.

Europos Komisija (EK) teigia apgailestaujanti, kad buvo sumažintas nacionalinės programos „Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009“ (VEKS) biudžetas. Ankstesnė Vyriausybė buvo įsipareigojusi VEKS programai skirti 40 mln. litų, tačiau naujasis ministrų kabinetas ir Seimas apkarpė finansavimą iki 25 mln. litų. Kaip BNS pranešė EK atstovybėje Lietuvoje, Komisija tvirtina, jog ES narės turėtų laikytis ankstesnių pažadų projektų rengėjams nepaisant to, kuri politinė jėga yra valdžioje.

Europos Komisija rekomenduos Europos Sąjungos kompanijoms teistis su Rusijos ir Ukrainos dujų koncernais dėl nuostolių, kuriuos šios kompanijos patyrė nutrūkus rusiškų dujų tranzitui į Europą per Ukrainos teritoriją. Apie tai pareiškė Europos Komisijos vadovas Jose Manuelis Barroso.

Minime ir pagerbiame žuvusius, sužalotus ir išlikusius Apvaizdos apsaugotus to nakties mūšio nugalėtojus. Minime juos apgintoje, išlikusioje ir vėl nemažą vingiuotą kelią nuėjusioje Lietuvos valstybėje – bet ir nevisai paprastomis aplinkybėmis. Kaip žinote, jei skaitote laikraščius, Andrius Kubilius sukėlė pasaulinę krizę. Padarė tai reikiamai nepasitaręs, negavęs kažkurios profsąjungos leidimo. Nors tai būtų užtrukę keletą mėnesių, reikėjo eiti kalbų ir pataikavimų, o ne sprendimų keliu.

Šitaip tvirtino Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Rūta Vainienė, iš dienraščio „Respublika“ žurnalisto sužinojusi, jog Vyriausybė delsia patvirtinti priemonių planą spaudai paremti vien dėl to, kad esą Europos Sąjunga (ES) tuomet vers skirti paramą ir kitoms verslo sritims. Nuo žaibiškų valdžios sprendimų kelti mokesčius kitos verslo šakos nukentėjo viengubai ar dvigubai, o žiniasklaidai, tarp jų ir spaudai, buvo suduotas keliagubas smūgis.

Europos Komisijos (EK) raginimas, kad Rusija bendradarbiautų tiriant su 1991 m. sausio 13-osios įvykiais susijusias bylas, yra vienas iš pirmųjų Europos Sąjungos (ES) solidarumo demonstravimų. Tai antradienį Lietuvos radijui sakė premjeras konservatorių vadovas Andrius Kubilius.

Lietuva nenorėtų pasekti Slovakijos, kuri ketina atnaujinti 2008 metais uždarytos atominės jėgainės darbą, pavyzdžiu, pareiškė Lietuvos premjeras Andrius Kubilius. „Suprantame argumentus, kuriais remdamasi Slovakijos vyriausybė priėmė tokį sprendimą. Tikimės, kad Europos Komisija ir Slovakijos Vyriausybė racionaliai svarstys išeitis iš susiklosčiusios nepaprastos energetinės padėties“, - Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime cituojamas A. Kubilius.

Europos Komisija (EK) ragina Rusiją bendradarbiauti tiriant su 1991 metų sausio 13-osios įvykiais susijusias bylas. „Reiškiame užuojautą dėl tragiškų žūčių per 1991 metų įvykius ir pripažįstame, kad dėl tų įvykių dar vykdomi baudžiamieji tyrimai. Europos Komisija ragina Rusiją veiksmingai bendradarbiauti, kad teismai galėtų patenkinamai išspręsti iki šiol nebaigtas bylas“, - BNS pirmadienį sakė EK atstovybės Lietuvoje Spaudos ir informacijos skyriaus vadovas Jurgis Vilčinskas.

Rusija pirmadienį į Briuselį išsiuntė savo delegaciją, kuri tarsis dėl dujų tranzito Europai per Ukrainos teritoriją atnaujinimo. Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ pareiškė, kad Ukraina pasirašė naują susitarimą dėl Europos Sąjungos stebėtojų atvykimo. Teigiama, kad Ukraina atsisakė papildomos deklaracijos, kuriai itin priešinosi Kremlius. Laisvosios Europos radijas praneša, kad į Briuselį išvyko „Gazprom“ vadovas Aleksejus Milleris bei Igoris Sečinas.

Slovakai nutarė nebelaukti, kaip spręsis Rusijos ir Ukrainos dujų krizė, ir, pažeisdami sutartį su ES, atnaujina įšaldytos atominės elektrinės darbą. Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Europos Sąjungai pirmininkaujančios Čekijos premjeras Mirekas Topolanekas Kijeve išsiderėjo Ukrainos vyriausybės parašą po šviežiai Rusijos pasirašytu susitarimu dėl tarptautinių stebėtojų dujų tranzito mazguose.

Šių metų sausio 1 dieną Rusija vienašališkai nutraukė dujų tiekimą Ukrainai, šiuo barbarišku politiniu sprendimu bausdama pastarosios siekį tapti NATO nare, ir sukeldama neregėtą energetinę krizę visoje Rytų ir Vidurio Europoje. Net 13 Europos valstybių, besinaudojančių tranzitiniu dujotiekiu per Ukrainos teritoriją, patyrė pragaištingas ekonomines staigaus Rusijos dujų tiekimo sumažėjimo ar visiško jų nutraukimo pasekmes. Juo labiau, kad šaltą žiemą  suvartojamų dujų kiekis didėja.

Vakar paaiškėjo, kad energetikos jungčių planą aplink Baltijos jūrą esančių valstybių vadovai turėtų patvirtinti šių metų liepą. Tuo tarpu „Respublikos“ kalbinti energetikos ekspertai projektą vadina utopija.

Graikija, Ispanija, Vengrija ir Portugalija panaikino apribojimus patekti į jų darbo rinką Bulgarijos ir Rumunijos piliečiams, praneša BBC. Dešimt ES narių, prisijungusių 2007 metais, savo darbo rinkas šioms šalims jau yra atvėrusios. Apribojimai lieka 11-oje valstybių, tarp jų ir D. Britanijoje. Europos Komisija nustatė galutinį terminą, iki kurio turi būti panaikinti visi likę suvaržymai – tai 2013 metų pabaiga.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas Prahoje susitikęs su eurokomisare atsakinga už išorinius ryšius Benita Ferrero-Waldner (Benita Ferero-Valdner) teigė, kad spartus Baltijos elektros jungčių plano įgyvendinimas - pagrindinis būdas mažinti Lietuvos energetinę priklausomybę.

Europos Sąjunga turėtų dalyvauti sprendžiant Ukrainos ir Rusijos konfliktą dėl dujų tiekimo, nes tai padėtų užtikrinti visos ES energetinį saugumą, teigia Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas. „Tai, kaip ES yra aptariamas šis klausimas rodo, kad Bendrija yra į jį įsigilinusi“, - BNS antradienį sakė sakė URM Informacijos ir viešųjų ryšių departamento direktorius Rolandas Kačinskas.

Aplinkosaugos ministras Gediminas Kazlauskas lrt.lt teigė, kad būsto neefektyvumas yra didžiausia Lietuvos gamtosauginė problema ir žada konstruktyvią Vyriausybės paramą. G. Kazlauskas sutiko, kad nemažai aplinkosauginių problemų reiktų spręsti pradedant nuo savęs, tačiau būtina pakeisti ir teisinę sistemą. Nors ministras perspėjo, kad galime „greitai sudeginti mūsų žemę“, jis kartu tikino, kad leidimas Lietuvai teršti daugiau nesugriaus pasaulio.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas ėmėsi tarpininkavo tarp Ukrainos ir ES žingsnių sprendžiant dujų tiekimo į Ukrainą klausimą. Ketvirtadienį Lietuvos užsienio reikalų ministras V.Ušackas su Ukrainos užsienio reikalų ministru Volodymyru Ogryzko, pirmininkavimą ES perėmusios Čekijos užsienio reikalų ministru Karelu Schwarzenbergu ir Europos Komisijos komisaru Andriu Piebalgs aptarė susidariusią situaciją dėl dujų tiekimo į Ukrainą, praneša Užsienio reikalų ministerija (URM). ...

Lietuvos ketinimams bent keleriems metams pratęsti Vakaruose nesaugia laikomos Ignalinos jėgainės darbą galėjo sutrukdyti ir Prancūzijos interesai palaikyti atsigaunantį Europos branduolinį sektorių, kuriame veikia vienintelė reaktorių gamintoja - Prancūzijos „Areva“. Tokios galimybės neatmeta Vyriausybės derybininkas Aleksandras Abišala, siekęs pratęsti Ignalinos atominės elektrinės (AE) darbą.

Iki šiol buvo skelbiama, kad oficialiai Lietuvoje žemės užsieniečiai galės pirkti nuo 2009 m. sausio 1-osios. Džiugioji naujiena: išparduoti gintaro šalį iš tiesų bus leidžiama tik nuo 2011 m. gegužės. Liūdnoji naujiena: iki šios dienos užsieniečiams jau pavyko nusipirkti net penktadalį šalies dirbamos žemės, skelbia "Vakaro žinios". Lietuva su Europos Komisija išsiderėjo septynerių metų pereinamąjį laikotarpį, per kurį žemė nebus pardavinėjama užsienio fiziniams ir juridiniams asmenims.

Vyriausybės derybininkas dėl Ignalinos AE veiklos pratęsimo Aleksandras Abišala gruodžio pabaigoje baigia savo darbą ir Vyriausybei siūlo išformuoti jo vadovaujamą komisiją. „Rekomenduosiu Vyriausybei paleisti komisiją. Daugiau detalių kol kas nesakysiu - noriu pirmiausia patiekti ataskaitą Vyriausybei, o po to surengsiu spaudos konferenciją“, - BNS sakė A. Abišala po antradienį įvykusio paskutinio jos posėdžio.

Nežinau, ar tokia mintis kyla visų vadinamosios opozicijos ir kai kurių koalicijos lyderių galvose, tačiau drįstu manyti, jog socialdemokratai ir valstybinės valdžios strateguotojai svarsto „geresnės“ koalicijos būrimo galimybę bei būdus. Dabartinėje koalicijoje įtampą didina vis labiau į svarbiausio valstybės veikėjo vaidmenį įsijaučiantis Arūnas Valinskas, daugėja nepatenkintų numatytais vyriausybės veiksmais ir naujais mokesčiais, randasi vis naujų koalicijos partnerių iniciatyvų.

AB „Lietuvos energija“ generalinis direktorius Darius Masionis išrinktas naujai įsteigtos ENTSO-E valdybos nariu. Praėjusį penktadienį Briuselyje susirinkę elektros perdavimo operatoriaus funkcijas vykdančių Europos kompanijų vadovai iš 42 šalių įsteigė naują asociaciją - Europos elektros perdavimo sistemos operatorių tinklą - ENTSO-E (European Network of Transmission System Operators for Electricity). ENTSO-E įsteigimas yra Europos perdavimo sistemų operatorių iniciatyva prisidėti prie pati...

Automobilių pramonės krizė, tiksliau - jos pasekmės - nutraukiamas neekonomiškų modelių gyvavimas, krentančios gamybos ir, drauge, pardavimo apimtys yra geriausias žaliųjų sapnas, virstantis realybe. Tačiau ir pati pramonė - nepaisant tos pačios krizės - juda ekologiškai švaresnių transporto priemonių link. Lapkričio pabaigoje Europos Komisija nusprendė gamintojams skirti 5 milijardus eurų „žalių“ automobilių gamybai.

Andriaus Kubiliaus Vyriausybės programa okupavo viešąją erdvę. Bene pirmąkart yra apie ką kalbėti – tokia ji konkreti ir agresyvi, taip stipriai remiama galingos parlamentinės jėgos ryžtu ją įgyvendinti. Ji būtų dar dusyk įtaigesnė, jei turėtų ryškesnę analitinę dalį - parodytų tas tendencijas mūsų ūkyje, kurios verste verčia griebtis ryžtingų ir nepopuliarių priemonių, švelninant ekonomikos smukimą ir užbėgant už akių didelėms problemoms ateityje.

Kitais metais Lietuvos kultūros sostinės titulą iš Zarasų perims Plungė. Šis Žemaitijos miestas nacionaliniame konkurse „Lietuvos kultūros sostinė 2009“, kurį organizuoja  VšĮ „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009, nurungė 16 Lietuvos miestų ir miestelių.

Dabartinė finansų rinkos krizė parodė, kad šiuo metu taikoma indėlių garantijų nepakanka. Netrukus ES mastu bus garantuoti gyventojų indėliai iki 50 tūkst. eurų, o nuo 2009 m. pabaigos – iki 100 tūkst. eurų. Ketvirtadienį tokiam siūlymui pritarė Europos Parlamentas (556 balsai už, 21 prieš, 3 susilaikė). Šiuo klausimu sutarta su ES Taryba. Šiuo metu ES taikoma iki 20 tūkst. eurų dydžio indėlių garantija, suteikiant teisę pačioms šalims šią sumą padidinti.

Premjeras sako, kad Baltijos elektros jungčių planui įgyvendinti iš Europos Sąjungos (ES) vien Baltijos regionui gali tekti 1 mlrd. eurų (3,453 mlrd. litų). Tai Andrius Kubilius parlamentarams sakė ketvirtadienį Seime per Vyriausybės pusvalandį. „Kiek teko suprasti iš neoficialių pokalbių, 4 mlrd. eurų gali tekti energetinėms jungtims ir iš jų 1 mlrd. eurų gali būti skirtas Baltijos regionui“, - kalbėjo A. Kubilius. Europos Komisija yra paskelbusi skirti maždaug 5 mlrd.

Lietuva kitais metais iš ES fondų gali sulaukti 1,583 mlrd. eurų (5,463 mlrd. litų) paramos - beveik 9 proc. daugiau nei numatyta 2008 metams. Tiek paramos šalis gautų, jei išnaudotų visas 2009 metų Europos Sąjungos (ES) biudžeto galimybes. Tai numatyta ketvirtadienį Europos Parlamento patvirtintame kitų metų Bendrijos biudžeto, pranešė Europos Komisija.

Europos Sąjungos (ES) pareigūnai reaguoja į kritiką, kad Briuselyje baigia įsiviešpatauti stambaus verslo interesai. Naujausias sumanymas - privalomai registruoti visus lobistus. Skaičiaus niekas nežino Europos Komisija (EK) kartu su Europos Parlamentu (EP) sudarė bendrą darbo grupę, kuri turės iki kitų metų vidurio parengti konkrečius planus, kaip turėtų veikti ES institucijose veikiančių lobistų registravimo sistema.

Ir Latvijoje, ir Estijoje jau priimtas kitų metų valstybės biudžetas, kurio pagrindinis bruožas – maksimaliai sumažintos išlaidos. Nepaisant to, šiose šalyse skiriasi ne tik pačios ekonominės krizės mastas, bet ir būdai, kaip iš jos išbristi. Latviai nesislėpdami prašo tarptautinės pagalbos, o estai tapo bene pirmaisiais, kurie tokią pagalbą Rygai pasiūlė. Gruodžio 12 d. Latvijos parlamentas po ilgų ir audringų diskusijų vis dėlto patvirtino antikrizinį planą.

Gruodžio 15 dieną Juodkalnija padavė prašymą dėl narystės Europos Sąjungoje. Juodkalnijos ministras pirmininkas Milo Djukanovičius prašymą perdavę ES šiuo metu pirmininkaujančios Prancūzijos prezidentui Nicolas Sarkozy ir sąjungos plėtros komisarui Olli Renui. Po to Eliziejaus laukuose vykusioje spaudos konferencijoje M. Djukanovičius pareiškė, kad ši akimirka yra didinga diena Juodkalnijai. Jis pridūrė, kad ši diena yra didinga ir visai ES, nes rodo Sąjungos norą suvienyti visą žemyną.