es

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas išvyko į Briuselį, kur antradienį ir trečiadienį susitiks su Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrais. Neformalaus susitikimo metu ministrai aptars ES karinę paramą Ukrainai, ES gynybos pramonės stiprinimą ir karines misijas ir operacijas. Vizito Belgijoje metu taip pat planuojami dvišaliai ministro A. Anušausko susitikimai. Jų metu bus diskutuojama apie Ukrainos išminavimo koaliciją ir NATO rotacinio oro gynybos modelio įgyvendinimą.

Europos Sąjunga penktadienį pareiškė norinti, kad būtų iškart įgyvendintas Jungtinių Tautų teismo sprendimas, pagal kurį Izraelis privalo užkirsti kelią genocido veiksmams Gazos Ruože. „Tarptautinio Teisingumo Teismo nutartys šalims yra privalomos ir jos privalo jų laikytis. Europos Sąjunga tikisi, kad jie bus visiškai, nedelsiant ir veiksmingai įgyvendinti“, – sakoma Briuselio pareiškime.

Paklusdama naujiems Europos Sąjungos (ES) antimonopoliniams reglamentams, JAV technologijų milžinė „Apple“ paskelbė apie didelius savo paslaugų Europoje pokyčius, kurie pirmą kartą leis telefonų „iPhone“ naudotojams atsisiųsti alternatyvias programėlių parduotuves. Šios permainos, kurios bus įgyvendintos kovo mėnesį, kai įsigalios ES Skaitmeninių rinkų aktas, apribos programėlių parduotuvės „App Store“ dominavimą.

Europos Sąjunga ketvirtadienį pasmerkė kratas ir autoritarinio Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos oponentų areštus likus mėnesiui iki parlamento rinkimų. „Europos Sąjunga kuo griežčiausiai smerkia pastarojo meto represijas prieš Baltarusijoje likusius buvusius politinius kalinius ir politinių kalinių artimuosius“, – pareiškė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

Ketvirtadienį, prieš kitą mėnesį vyksiančius parlamento rinkimus Baltarusijoje, Europos Sąjunga (ES) pasmerkė pastarojo meto reidus ir areštus, nukreiptus prieš šalį neteisėtai valdančio Aliaksandro Lukašenkos oponentus. „Europos Sąjunga griežčiausiai smerkia pastaruoju metu kilusią represijų bangą prieš Baltarusijoje likusius buvusius politinius kalinius, taip pat politinių kalinių artimuosius“, – pareiškė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen ketvirtadienį paragino Bendriją dialogo būdu įveikti „poliarizaciją“ žemės ūkio sektoriuje, kelių šalių ūkininkams surengus protestus. „Visi vienodai skubiai suvokiame, kad padėtis turi pagerėti“, – sakė U. von der Leyen, pradėdama strateginį dialogą apie tai, kaip suderinti ūkininkų skundus su Europos žaliąja pertvarka.

Muitinės kriminalinės tarnybos (MKT) pareigūnai, glaudžiai bendradarbiaudami su Valstybės saugumo departamentu (VSD) ir vadovaujant Kauno apygardos prokuratūros prokurorams, nustatė galimą tarptautinių sankcijų Rusijai apėjimo schemą. Sausio 23 d. MKT pareigūnai, padedant Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnams, atliko kratas UAB „Jurby Water Tech“ administracinėse ir gamybinėse patalpose Kaune.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ketvirtadienį Briuselyje dalyvaus neformalioje Europos Sąjungos vidaus reikalų ministrų taryboje. Kaip pranešė ministerija, pagrindinės susitikimo temos – kova su organizuotu nusikalstamumu ir narkotikų kontrabanda. Numatoma aparti laikinosios apsaugos pratęsimo ukrainiečiams 2025 metais klausimą, dirbtinio intelekto panaudojimą vykdant nusikalstamas veikas elektroninėje erdvėje ir teisėsaugos įgalinimą efektyviai kovai su šiais nusikaltimais.

 Europos Sąjunga trečiadienį pristatė planus, kaip sustiprinti bloko ekonominį saugumą, įskaitant priemones, kuriomis siekiama apsaugoti jautrias technologijas, kad jos nepatektų į geopolitinių varžovų, pavyzdžiui, Kinijos, rankas. Dėl 2022 metų vasarį Maskvos pradėtos invazijos į Ukrainą ir pasaulinę prekybą apėmusios įtampos Briuselis sustiprino savo prekybos apribojimų arsenalą, siekdamas kovoti su, jo vertinimu, Europos ekonominiam saugumui kylančia rizika.

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį pristatė planus sustiprinti bloko ekonominį saugumą, įskaitant priemones, skirtas neleisti, kad jautrios technologijos patektų į tokių geopolitinių varžovų, kaip Kinija, rankas. Kai Rusija įsiveržė į Ukrainą ir pasaulyje kilo prekybos įtampa, Briuselis sustiprino savo prekybos apribojimų arsenalą, kad galėtų įveikti tai, ką laiko grėsmėmis Europos ekonominiam saugumui.

Trečiadienį netikėtai atsistatydino Moldovos užsienio reikalų ministras Nicu Popescu, padėjęs buvusiai sovietinei respublikai siekti narystės Europos Sąjungoje (ES). Praėjusį mėnesį ES lyderiai susitarė pradėti oficialias narystės derybas su maža valstybe, turinčia bendrą sieną su Ukraina. „Su prieštaringais jausmais pranešu, kad nusprendžiau įteikti atsistatydinimo pareiškimą“, – per spaudos konferenciją sostinėje Kišiniove sakė N. Popescu, jis buvo ir ministro pirmininko pavaduotojas.

Europos Sąjungos (ES) šalys pasiekė principinį susitarimą dėl galimybės inicijuoti karinę operaciją, skirtą apsaugoti prekybinius laivus Raudonojoje jūroje, pirmadienį po Briuselyje surengto užsienio reikalų ministrų susitikimo pranešė ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis. Kaip teigia diplomatai, pagal idealų scenarijų misija turėtų prasidėti kitą mėnesį ir padėti nutraukti Jemeno hučių sukilėlių rengiamus išpuolius.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino Europos Sąjungos šalių ministrus perduoti Ukraina daugiau ginklų, pabrėždamas, kad jų kiekis ir veikimo nuotolis turi įtakos karo trukmei. Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Užsienio reikalų ministerija. URM vadovas atkreipė ES šalių ministrų dėmesį į Rusijos oro teroro eskalavimą ir paragino juos didinti bei spartinti karinę paramą Ukrainai. „Oro gynybos stiprinimas tebėra prioritetas.

ES užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitinka Briuselyje, kad aptartų Rusijos invaziją Ukrainoje ir po spalio 7 d. teroristinių išpuolių prasidėjusi karą tarp Izraelio ir „Hamas“. Pasak ES diplomatų, įvedus naujų sankcijų „Hamas“ rėmėjams, taip pat planuojama aptarti ES karinės misijos apsaugoti komercinę laivybą nuo hučių sukilėlių antpuolių Raudonojoje jūroje.

Europos Komisija (EK) patvirtino, jog Lenkija įvykdė tris paskutines sąlygas, kad būtų visiškai išmokėtos ES struktūrinių fondų lėšos, socialiniame tinkle „X“ penktadienį pranešė Lenkijos fondų ir regioninės politikos ministrė Katarzyna Pelczynska-Nalecz, kurią cituoja naujienų agentūra PAP. „Pagaliau sulaukėme žalios šviesos pateikti dokumentus dėl struktūrinių fondų“, – šeštadienį privačiam naujienų kanalui TVN 24 sakė ministrė.  „Šie dokumentai bus tvarkomi Europos Komisijoje.

Europos Parlamentas ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kuria atveriamas kelias galimiems teisiniams veiksmams prieš ES vykdomąją instituciją dėl 10 mlrd. eurų įšaldytų lėšų išmokėjimo Vengrijai. Praėjusį mėnesį Europos Komisija atblokavo Budapeštui skirtas lėšas, nes Briuselis siekė užsitikrinti Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano palaikymą, kad šis labiau remtų Ukrainą.

Lietuviai yra vieni didžiausių Ukrainos narystės Europos Sąjungoje (ES) rėmėjų, taip pat dauguma europiečių Rusijos invaziją į Ukrainą vertina kaip potencialią grėsmę savo šalies saugumui, rodo trečiadienį paskelbta Eurobarometro apklausa. Jos duomenimis, 79 proc. Lietuvos piliečių ir vidutiniškai 61 proc. kitų ES šalių piliečių pritaria kandidatės tapti ES nare statuso suteikimui Ukrainai. Tik Čekijoje, Vengrijoje, Slovakijoje ir Bulgarijoje tam pritaria mažiau nei pusė apklaustųjų.

Prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad derybos dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje (ES) įvyks jau kovo mėnesį. „Lietuva suteiks Ukrainai visą reikalingą pagalbą derybose“, – dalyvaudamas Pasaulio ekonomikos forume Davose antradienį teigė G. Nausėda. Viešoje diskusijoje apie Ukrainos ateities perspektyvas Lietuvos vadovas akcentavo, kad pagalba Ukrainai yra laisvojo pasaulio pareiga.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako besitikinti, kad Europos Sąjunga (ES) iki vasario pabaigos priims sprendimus dėl to, kaip identifikuoti, atskirti ir  Ukrainos reikmėms panaudoti pelną, gaunamą iš Rusijos Valaruose įšaldyto turto.  „Sveikiname Europos Komisijos (EK) pasiūlymą panaudoti išskirtinį pelną iš Rusijos įšaldyto turto, tačiau kartu turime suprasti, kad tai pirmas, bet ne paskutinis žingsnis.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė pirmadienį ir antradienį Briuselyje dalyvaus Europos Sąjungos (ES) finansų ministrų susitikimuose – Bendrijos finansų ir ekonomikos ministrų tarybos („Ecofin“) bei Euro grupės posėdžiuose. Juose už finansus atsakingi ES ministrai daugiausia dėmesio skirs ekonominei situacijai, tolesnei finansinei paramai Ukrainai bei užšaldyto Rusijos turto panaudojimui, pirmadienį pranešė Finansų ministerija.

Europos Sąjungos valstybės narės kitą savaitę aptars planą sukurti karinio jūrų laivyno misiją, kuri padėtų apsaugoti Raudonosios jūros laivybą po Jemeno husių išpuolių, penktadienį pranešė diplomatai. Šis pasiūlymas buvo pateiktas prieš JAV ir JK pajėgoms ankstyvą penktadienio rytą suduodant smūgį sukilėliams Jemene. Pranešama, kad Briuselyje siūlymas buvo rengiamas jau kelias savaites. ES pastangos turėtų papildyti JAV vadovaujamą koaliciją, prie kurios jau prisijungė kelios Bendrijos narės.

Vilniuje viešinti Europos Parlamento (EP) vadovė Roberta Metsola sako, kad Europos Sąjungai sutarti dėl tolesnės paramos Ukrainai nebus lengva, tačiau tą padaryti būtina. Gruodį Europos lyderiams nepavyko patvirtinti 50 mlrd. eurų vertės ketverių metų paramos paketo Ukrainai. Kyjivui šių pinigų reikia, kad palaikytų savo karo draskomą ekonomiką. Sprendimą blokavo Vengrija, vis tik Bendrijos lyderiai viliasi, kad sutarti pavyks per vasarį vyksiančią neeilinę Europos Vadovų Tarybą.

Vengrijai Blokuojant Europos Sąjungos (ES) iniciatyvą dėl 50 mlrd. eurų paramos paketo Kyjivui, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė paragino Bendriją skubiau rasti išeitį ir be Budapešto, taip siekiant išvengti socialinės krizės Ukrainoje.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrei Monika Navickienei  Belgijoje susitikus su Ukrainos socialinės politikos ministre Oksana Zholnovychc, ši paatviravo, kad nesulaukus Vengrijos blokuojamos ES finansinės paramos iki kovo, Ukraina nebepajėgs toliau užtikrinti socialinės srities finansavimo. Kaip praneša ministerija, vykstančioje EPSCO taryboje ministrė M. Navickienė ragino ES nares susitelkti ir kuo skubiau suteikti finansinę paramą Ukrainai.

Europos teisingumo teismas ketvirtadienį paskelbė teisinę išvadą, kurioje teigiama, kad sprendimas, kuriuo bendrovei „Google“ už konkurenciją ribojančius veiksmus skirta 2,4 mlrd. eurų bauda, turėtų būti paliktas galioti. Nors tokios išvados nėra įpareigojančios, jos vis vien yra svarbios, o ES teismai neretai jomis vadovaujasi, priimdami sprendimus.

Europos teisingumo teismo generalinė advokatė ketvirtadienį paskelbs ilgai lauktą išvadą dėl ginčijamos 2,4 mlrd. eurų dydžio baudos, kurią Briuselis skyrė bendrovei „Google“ dėl veiksmų, kuriais ribojama konkurencija. Nors tokios išvados nėra įpareigojančios, jos vis vien yra svarbios, o ES teismai neretai jomis vadovaujasi, priimdami savo sprendimus.

Būsto kainų augimas Lietuvoje trečiąjį praėjusių metų ketvirtį buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Liepą-rugsėjį, palyginti su tuo pačiu laiku 2022 metais, būstas Lietuvoje pabrango 8,7 procento. Labiau jis brango tik Bulgarijoje (9,2 proc.), Lenkijoje (9,3 proc.) ir Kroatijoje (10,7 proc.), rodo trečiadienį paskelbti duomenys. Latvijoje per metus būstas pabrango 3,2 proc., Estijoje – 3,8 procento.

Trečiadienį Vyriausybė patvirtino Užsienio reikalų ministerijos (URM) parengtą Lietuvos pasirengimo pirmininkauti Europos Sąjungos (ES) Tarybai 2027 m. planą. Jo įgyvendinimui ir pačiam pirmininkavimui 2024-2027 m. laikotarpyje numatyta skirti ne mažiau kaip 100 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Rengiant pastarąjį planą remtasi ankstesne Lietuvos patirtimi pirmininkaujant ES Tarybai 2013 m. bei kitų valstybių praktikomis.

Vyriausybė trečiadienį planuoja patvirtinti pasirengimo pirmininkauti Europos Sąjungai (ES) planą, pasiruošimas ir pats pirmininkavimas turėtų atsieiti apie 100 mln. eurų. Lietuva ES Tarybai pirmininkaus 2027 metų pirmą pusmetį, nuo sausio 1 iki birželio 30 dienos, o bendrą pirmininkavimo programą ruoš su Airija ir Graikija. Pirmoji šias pareigas eis prieš Lietuvą, antroji – po.

Europos Sąjungos konkurencijos institucija antradienį pranešė, kad nagrinėja JAV technologijų milžinės „Microsoft“ investicijas į dirbtinio intelekto pokalbių roboto „ChatGPT“ kūrėją „OpenAI“, norėdama išsiaiškinti, ar verta atlikti tolesnį tyrimą dėl galimų susijungimo taisyklių pažeidimų.

Nedarbas lapkritį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje augo 0,4 punkto, o per mėnesį nepakito ir lapkritį siekė 6,5 procento. Darbo neturėjo 104 tūkst. žmonių, iš jų 15 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus augo 0,7 punkto iki 13,3 procento. Latvijoje nedarbas siekė 6,6 proc. – 0,3 punkto mažiau nei prieš metus, bet 0,1 punkto daugiau nei prieš mėnesį. Estijoje – 6,1 proc.

Gruodžio mėnesį įvyko slaptas Ukrainos, Didžiojo septyneto (G7) ir pietų šalių atstovų susitikimas. Jo metu Kyjivas norėjo užsitikrinti paramą savo taikos derybų su Rusija sąlygoms, praneša „Bloomberg“. Svarbiausi įvykiai: 21:42 | „Bloomberg“: dėl Ukrainos taikos plano surengtas slaptas susitikimas Gruodžio mėnesį įvyko slaptas Ukrainos, Didžiojo septyneto (G7) ir pietų šalių atstovų susitikimas.

Pirmadienio vakarą Rusijoje, Belgorode, aidi sprogimai. Vietos „Telegram“ kanalai praneša apie mieste paskelbtą oro pavojų. Svarbiausi įvykiai: 23:34 | Kuleba: jei partneriai Ukrainai nepadės dabar, jie padės vėliau, bet jau „ekstremaliomis sąlygomis“   Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba tikisi, kad Europos Sąjunga (ES) pritars 50 mln. eurų karinei paramai Kyjivui, kurią gruodžio mėnesį vetavo Vengrija.

Didžiausias Europoje požemines dujų saugyklas turinti Ukraina padėjo Europos Sąjungai išvengti energetinės krizės pasikartojimo šią žiemą bei gamtinių dujų kainų šuolio, rašo „Financial Times“. Leidinys pažymi, jog Kyjivas pasiūlė Europos bendrovėms patrauklias sąlygas kaupti dujas Ukrainos saugyklose, kurios yra šalies vakarinėje dalyje, toli nuo fronto linijos, įrengtos giliai po žeme.

Europos Sąjunga trečiadienį įvedė sankcijas Rusijos valstybinei deimantų milžinei „Alrosa“ ir jos vadovui, uždrausdama brangakmenių importą dėl karo Ukrainoje. Gruodį ES susitarė uždrausti iš Rusijos eksportuojamus deimantus, griežtindama sankcijas artėjant antrosioms plataus masto karo Ukrainoje metinėms.

Lapkritį planuotą paskelbti tipinio techninio mokyklos Ukrainai projekto architektūrinį konkursą žadama skelbti 2024-ųjų vasarį, sako projektui „Ateities mokykla Ukrainoje“ vadovaujančios Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) atstovas. Pasak „CoCreate future of Ukraine“ programos vadovo Artūro Žarnovskio, konkursas atidėtas, nes dėl skirtingų Europos Sąjungos (ES) ir Ukrainos reikalavimų statyboms užtruko jo sąlygų rengimas.

Siūlymas sugriežtinti esamus ribojimus Baltarusijos ir Rusijos piliečiams neatitinka Europos Sąjungos (ES) teisės, rašoma Teisingumo ministerijos teisininkų išvadose. Trijų konservatorių parengtose pataisose siūloma atimti galimybę tiek rusams, tiek baltarusiams prašyti vizų jau Lietuvoje, išskyrus atvejus, kai dėl jų tarpininkauja Užsienio reikalų ministerija (URM). Be tokių vizų šie užsieniečiai Lietuvoje iš esmės negalėtų teikti prašymo ir dėl leidimo laikinai gyventi šalyje.

Lietuva kol kas neatskleidžia, kokius ribojimus siūlys numatyti Rusijai naujausiame – 13-ąjame – sankcijų pakete. „Tai, ką mes siūlysime, bus konfidencialu, kol neišplepės Briuselio bulvariniai laikraščiai“, – lrt trečiadienį sakė Lietuvos ambasadorius Europos Sąjungoje (ES) Arnoldas Pranckevičius. Sankcijas gali plėsti ir pavieniams rusams Vis tik jis teigė, kad reguliariai reikia pildyti ribojimus dvigubos paskirties, aukštųjų technologijų produktų eksportui.

Vyriausybė patvirtino Lietuvos narystės NATO ir Europos Sąjungoje (ES) dvidešimtmečio minėjimo planą –  jame numatyta kitąmet surengti šventinį bėgimą, užsienio žurnalistų turą, klimato savaitę, parodas, koncertus ir kitus renginius.

Buvęs futbolo klubo „Chelsea“ savininkas Romanas Abramovičius trečiadienį pralaimėjo teisinę kovą už Europos Sąjungos jam įvestų sankcijų panaikinimą – bloko teismas atmetė jo pretenzijas. Sankcijos R. Abramovičiui 2022 metais buvo įvestos dėl jo vaidmens Rusijai užpuolant Ukrainą ir buvo dalis bloko priemonių, nukreiptų prieš Rusiją ir prezidento Vladimiro Putino artimus sąjungininkus. ES Bendrajame Teisme 57 metų oligarchas užginčijo Europos Sąjungos Tarybos sprendimą dėl sankcijų.

Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos (ES) valstybės narės penktadienį pasiekė susitarimą dėl naujų taisyklių, kuriomis siekiama geriau apsaugoti žiniasklaidą nuo kišimosi ir užtikrinti žurnalistų laisvę. „Pasiektas susitarimas... liudija mūsų įsipareigojimą puoselėti laisvą ir pliuralistinę žiniasklaidą. Pirmą kartą Europos teisėje bus įtvirtintos apsaugos priemonės“, – pareiškė Vokietijai atstovaujanti ES įstatymų leidėja Sabine Verheyen.

Verslo aktyvumo smukimas euro zonoje gruodį paspartėjo, rodo penktadienį paskelbti tyrimo duomenys. Išankstinis HCOB euro zonos pirkimo vadybininkų indeksas (PMI), kurį skelbia „S&P Global“, gruodį nusileido nuo 47,6 punkto lapkritį iki 47 punktų, dar labiau nutolęs nuo 50 punktų žymos, kuri skiria augimą nuo smukimo. Analitikai įspėja, kad euro zonoje išlieka recesijos pavojus.

Finansų ministrei Gintarei Skaistei penktadienį pranešus, kad naują Europos Sąjungos Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos agentūrą (AMLA) numatoma įkurti verslo centre „Yellowstone“, kurio plėtotojas susijęs su buvusia įmone „Lewben“, ministerija pareiškė vertinanti šią informaciją ir svarstanti galimybę kreiptis į institucijas. „Lewben“ (dabar – „Noewe“) anksčiau buvo pripažinta kaip neatitinkanti nacionalinio saugumo kriterijų.

Dešimtys tūkstančių žmonių penktadienį išėjo į Sakartvelo sostinės Tbilisio gatves švęsti Europos Sąjungos sprendimo suteikti šiai šaliai oficialų bloko kandidato statusą. Mojuodami Sakartvelo ir ES vėliavomis, džiūgaujančios minios užplūdo centrinę Tbilisio Laisvės aikštę, pranešė įvykio vietoje buvęs AFP žurnalistas. Šis renginys vyksta praėjus dienai po to, kai ES lyderiai per aukščiausiojo lygio susitikimą Briuselyje suteikė Sakartvelui oficialų kandidato statusą.

Vakarų valstybės ir Europos Sąjunga penktadienį paragino Izraelį „imtis konkrečių veiksmų, kad būtų sustabdytas precedento neturintis Izraelio naujakurių smurtas okupuotame Vakarų Krante“. Tokį bendrą pareiškimą paskelbė Prancūzijos užsienio reikalų ministerija.

Darbo užmokestis euro zonoje trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, padidėjo 5,3 proc., parodė naujausi Eurostato duomenys. Darbo užmokesčio metinis augimo tempas liepos–rugsėjo mėnesiais buvo spartesnis negu antrąjį ketvirtį, kuomet sudarė 4,6 proc., ir tai rodo didėjantį infliacinį spaudimą bendros valiutos bloke, rašo portalas „Trading Economics“. Darbo užmokesčio metinis augimo tempas paspartėjo įvairiuose sektoriuose.

Europos Sąjungos (ES) paramos lėšomis bus modernizuojami keturi svarbūs valstybės kultūros objektai – Kauno centrinis paštas, Palangos kino teatras „Naglis“, Kauno Mykolo Žilinsko dailės galerija ir Druskininkų M. K. Čiurlionio namų muziejus, penktadienį pranešė Kultūros ministerija. Centrinė projektų valdymo agentūra patvirtino visų keturių objektų paraiškos ES paramai gauti.

Europos Sąjungai (ES) steigiant naują Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos agentūrą (AMLA), jei ji būtų įkurta Vilniuje, Vyriausybė padengtų jos įrengimo bei patalpų nuomos kaštus pirmus penkerius metus, teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Esame, kaip Vyriausybė, įsipareigoję penkerius metus padengti nuomos, įrengimo ir išlaikymo kaštus, tikimės, kad tai padidins mūsų paraiškos konkurencingumą“, – penktadienį konferencijoje „AMLA – laukiame tavęs Vilniuje“ teigė G. Skaistė.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ketvirtadienį atvyko į Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimą, pasiryžęs sužlugdyti bet kokius kitų lyderių bandymus pradėti derybas su Ukraina dėl jos narystės bloke. Atvykęs į susitikimą, V. Orbanas žurnalistams sakė, kad Ukraina dar neatitinka „nuopelnais pagrįstų“ stojimo į ES kriterijų ir kad šis klausimas net neturėtų būti svarstomas.