es

Europos Sąjungos šalys visą naktį tarėsi dėl naujų bloko kovos su klimato kaita priemonių ir derybose daugiausia dėmesio skyrė Socialiniam klimato fondui, skirtam labiausiai pažeidžiamiems subjektams perėjimo prie ekologiškos ekonomikos laikotarpiu.

Jungtinė Karalystė stabdytų gamtinių dujų perdavimą į Europos Sąjungą, jei krizė žemyninėje Europoje dėl sumažėjusio jų tiekimo iš Rusijos pagilėtų, skelbia „Financial Times“, remdamasis šaltiniais šalies vyriausybėje. Anot leidinio, JK pritrūkus dujų saviems poreikiams patenkinti, būtų stabdomas jų perdavimas per Šiaurės jūrą iki Belgijos nuteistu vamzdynu.

Europos Sąjungos šalys po sunkių derybų, užsitęsusių iki trečiadienio paryčių, pasiekė susitarimą paremti griežtesnes kovos su klimato kaita taisykles, numatančias iki 2035 metų eliminuoti naujų automobilių taršą anglies dvideginiu. 27 ES narės sutarė dėl įstatymo projekto, parengto siekiant iki 2030 metų mažiausiai 55 procentais sumažinti bloko taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis (ŠESD), palyginti su 1990 metais. Anksčiau buvo sutarta dėl sumažinimo 40 procentų.

Europos Sąjungos draudimas apdrausti rusišką naftą gabenančius tanklaivius potencialiai gali būti skausmingesnis Maskvai už Bendrijos embargą rusiškai naftai, sako analitikai.  Draudimas apdrausti rusišką naftą gabenančius tanklaivius numatytas šeštajame ES ekonominių sankcijų Rusijai pakete. Šiomis sankcijomis siekiama nubausti Rusiją už jos agresiją prieš Ukrainą.

Europos Sąjunga pritarė tam, kad iki 2035-ųjų Europoje būtų nutrauktas automobilių su vidaus degimo varikliais pardavimas, anksti trečiadienį paskelbė 27 narių blokas, siekiantis neutralumo klimato atžvilgiu. Pasiūlymas buvo pateiktas 2021 metų liepą, o šis sprendimas reikš automobilių su benzininiais ir dyzeliniais varikliais pardavimo sustabdymą de facto ir visišką perėjimą prie elektrinių automobilių Europos Sąjungoje nuo 2035 metų.

Kilus sąmyšiui dėl sankcijų taikymo daliai prekių, keliaujančių į Kaliningradą, Lietuva atsidūrė spąstuose. Rusija yra nepatenkinta draudimais, o Europos Komisija, kuri prižiūri sankcijų taikymą – mėtosi. Pasak specialistų, gali nutikti taip, kad Lietuva neteks teisės spręsti, kokios prekės keliauja per jos teritoriją. O tai būtų tikra dovana Rusijai.

Europos Sąjungos valstybės narės, ruošdamosi artėjančiai žiemai, turėtų atsižvelgti į galimus tolesnius gamtinių dujų tiekimo iš Rusijos sutrikimus, pirmadienį pareiškė už energetiką atsakinga Europos Komisijos narė Kadri Simson. „Gazprom“ jau paskelbė, kad liepos 11-21 dienomis sustabdys dujotiekį „Nord Stream“ techniniam aptarnavimui.

Vartotojai turėtų nedelsdami pradėti mažinti energijos suvartojimą, sekmadienį paragino trijų didžiųjų Prancūzijos energetikos įmonių vadovai, perspėdami apie socialinę įtampą kitą žiemą, jei atsargos nebus papildytos.  „Pastangos turi būti neatidėliotinos, kolektyvinės ir didžiulės“, – savaitraščio JDD straipsnyje paragino „TotalEnergies“ vadovas Patrickas Pouyanne, EDF vadovas Jeanas-Bernardas Levy ir ENGIE vadovė Catherine MacGregor.

JAV prezidentas Joe Bidenas kartu su Vakarų sąjungininkais sekmadienį Bavarijos Alpėse pradėjo trijų dienų viršūnių susitikimą, kurio tikslas – neleisti, kad karo Ukrainoje ekonominiai padariniai suskaldytų pasaulinę koaliciją, siekiančią nubausti Rusiją už jos agresiją. Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas perspėjo lyderius nepasiduoti „nuovargiui“, Rusijos pajėgoms raketomis vėl smogus Kyjivui.

Lietuva išsakė nemažai pastabų Europos Komisijai (EK), rengiančiai naujas gaires dėl to, kaip Europos Sąjungos (ES) sankcijos Rusijai turėtų būti įgyvendinamos prekių tranzitui į Kaliningradą, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Prezidentūroje pirmadienį susirinkę šalies vadovai sutarė „dėl pagrindinių principų ir pamatinių nuostatų“, konsultuojantis su EK. Pasak I. Šimonytės, Komisija vis dar ruošia dokumentą, o Lietuva turėjo galimybę per savaitgalį pateikti dėl jo pastabų.

Europos Sąjungos energetikos komisarė Kadri Simson pranešė, jog rusiškų gamtinių dujų tiekimas šiuo metu yra nutrauktas arba apribotas 12 iš 27 Bendrijos narių. Ji pabrėžė, kad pirmadienį prasidėsiančios ES diskusijos šia tema yra labai svarbios, kad ES būtų vieninga ir kuo geriau pasirengusi artėjančiai žiemai.

Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis sakė, kad 27 narių Europos Sąjunga išlaiko „tvirtą vienybę“ dėl Rusijos užpultos Ukrainos rėmimo. Pasak Ch. Michelio, ES skiria Kyjivui finansinę ir politinę pagalbą. „Ukrainai reikia daugiau, ir mes įsipareigoję skirti daugiau“, – pridūrė jis. ES yra priėmusi šešis sankcijų Rusijai paketus. Pagal naujausią iš jų iki metų pabaigos bus uždrausta 90 proc.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį su kitais šalies vadovais aptars kilusią įtampą dėl Europos Sąjungos (ES) sankcijų Kaliningrado tranzitui įgyvendinimo. Tuo metu europarlamentaras Andrius Kubilius teigia, kad Kremliaus šantažas kelią didelį pavojų. Pateikiame europarlamentaro A. Kubiliaus įžvalgas apie įvestas sankcijas dėl Kaliningrado tranzito.  „KREMLIAUS ŠANTAŽO (NE)GALIA Keletas žodžių apie sankcijų ir tranzito į Kaliningradą peripetijas.

Prieš tris mėnesius įstrigusios derybos dėl Irano branduolinės sutarties atgaivinimo bus atnaujintos artimiausiomis dienomis, šeštadienį pareiškė Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, ankstesnę dieną atvykęs neskelbto vizito į Teheraną.   „Derybas dėl JCPOA atnaujinsime artimiausiomis dienomis.

Vyriausybė turi skubiai pradėti konsultacijas su Europos Komisija (EK) dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui įgyvendinimo, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Vyriausybė turi skubiai pradėti konsultacijas su Europos Komisija, kad įgyvendinamos sankcijos nepažeistų nei Lietuvos interesų, nei tarptautinių susitarimų. Tik veikdami išvien, pasieksime, kad sankcijos būtų skaudžios šaliai agresorei“, – feisbuke šeštadienį paskelbė iš Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimo Briuselyje grįžęs G. Nausėda.

Lietuvos paskelbta žinia apie tai, kad bus pradedamas riboti tam tikrų prekių tranzitas į Kaliningradą, Rusijoje sukėlė tikrą įniršį, o Vladimiro Putino pakalikai netgi pradėjo grasinti Lietuvai. Europarlamentaras Petras Auštrevičius sako, kad dėl šio klausimo Briuselyje dabar yra itin karšta. Tuo metu politologas Tomas Janeliūnas pastebi, kad dabartinė situacija gali sukelti didelę politinę krizę.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad 45 raketos įrodo, kad sankcijų Rusijai neužtenka, taip pat ginklų Ukrainai. Jis mano, kad birželio 25 d. Ukrainoje Rusijos paleistos 45 rusiškos raketos įrodo, kad pasaulinių sankcijų Rusijai nepakanka. Svarbiausi dienos įvykiai: 23:50| Ukraina atgaus savo miestus, sako Volodymyras Zelenskis Ukraina atgaus miestus, kuriuos prarado, įskaitant Sjevjerodonestką, sakė Volodymyras Zelenskis savo vakariniame pasisakyme.

Ukrainoje ir džiaugsmas, ir liūdesys tuo pat metu. Ukrainiečiai džiaugiasi istoriniu Europos lyderių sprendimu suteikti jiems kandidatų statusą, ir tuo pat metu skelbia apie Rusijos žudikų pergales Severodonecke ir Ukrainos karių pasitraukimą iš šio miesto. Bet yra ir džiugių naujienų, internete jau plinta vaizdo įrašai, kaip ukrainiečiai fronte priešui siunčia sprogstamas dovanas, kaip teigiama iš amerikietiškų raketų sistemų HIMARS, o Vašingtonas užsimena, kad jų Kyjivui tieks ir daugiau.

Kroatijos prisijungimas prie euro zonos padidins Europos Sąjungos (ES) konkurencingumą ir ekonomikos atsparumą, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Tą jis pareiškė penktadienį Briuselyje po euro zonos vadovų susitikimo. „Lietuva prisijungė prie bendros ES valiutos 2015 metais. Šis sprendimas ženkliai paskatino mūsų šalies ekonomikos augimą, padidino konkurencingumą ir finansinį stabilumą“, – Prezidentūros pranešime cituojamas valstybės vadovas.

Europos Sąjungos lyderiai, ankstesnę dieną nutarę suteikti kandidačių įstoti į bloką statusą Ukrainai ir Moldovai, penktadienį sutelkė dėmesį į ateinantiems mėnesiams prognozuojamas ekonomikos problemas ir recesijos grėsmę, didžia dalimi susijusias su Rusijos karu Ukrainoje. Briuselyje susirinkę 27 Bendrijos šalių lyderiai ieško būdų, kaip suvaldyti didėjančią infliaciją, energijos kainų šuolius, verslo silpnėjimą, blėstantį vartotojų pasitikėjimą ir didėjantį spaudimą biudžetams.

Lietuvos deleguotas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius ir Ukrainos aplinkos apsaugos ministras Ruslanas Striletsas penktadienį Kyjive pasirašė Ukrainos narystės Europos Sąjungos (ES) aplinkos ir klimato programoje LIFE sutartį. Kaip pranešė eurokomisaro biuras, iki šiol LIFE programos nare nebūdama Bendrijos nare yra tapusi tik Islandija. „Rusijos agresija prieš Ukrainą ne tik turi milžiniškų padarinių žmonių gyvenimui šiandien, bet ir turės ilgus metus ateityje.

ES lyderiams nusprendus atidėti kandidatės į Bendriją statuso suteikimą Tbilisiui, Sakartvelas ketvirtadienį pareiškė esantis pasiryžęs įgyvendinti pokyčius, reikalingus norint įgyti šį statusą. Tbilisis kartu su Ukraina ir Moldova pateikė prašymus dėl narystės ES praėjus kelioms dienoms po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.

Iranas pranešė, kad Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis penktadienį atvyks į Teheraną aptarti pastangų atgaivinti 2015 metų daugiašalę sutartį dėl šiitiškos respublikos branduolinės programos. „Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis penktadienį vakare aplankys Teheraną, kad susitiktų su Irano užsienio reikalų ministru Hosseinu Amiru-Abdollahianu ir kitais pareigūnais“, – sakoma URM atstovo Saeedo Khatibzadeh pareiškime.

Bulgarijos parlamentas penktadienį gali nuspręsti atšaukti veto deryboms dėl kaimyninės Šiaurės Makedonijos priėmimo į Europos Sąjungą, pranešė premjeras, pastaruoju metu pakitus opozicijos nuomonei šiuo klausimu. Ketvirtadienį Briuselyje vykusio ES viršūnių susitikimo, į kurį buvo pakviesti Vakarų Balkanų šalių lyderiai, kuluaruose Bulgarijos ministras pirmininkas Kirilas Petkovas išreiškė viltį, kad jo šalies parlamentas penktadienį priims Skopjei palankų sprendimą.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paskelbė pergale ES žingsnį priimti Ukrainą kandidate į ES ir pažadėjo nenurimti, kol nebus užtikrintas Rusijos pralaimėjimas ir visateisė narystė Europos Sąjungoje, praneša „Reuters“. Europos Sąjungos lyderiai oficialiai priėmė Ukrainą kaip kandidatę prisijungti prie 27 valstybių bloko, o tai drąsus geopolitinis žingsnis, kurį Ukraina ir pati ES sveikino kaip istorinį momentą.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europos Sąjunga (ES) nuėjo didelį kelią, per kelis mėnesius nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios suteikdama Kyjivui kandidatės į Bendriją statusą. „Dėl tokių momentų verta būtų politikoje, verta gyventi. Šiandien mes dalyvavome labai svarbaus sprendimo priėmime ir aš stebiuosi, kokį didelį kelią nuėjo Europa per pastaruosius keletą mėnesių“, – Lietuvos žurnalistams Briuselyje sakė G. Nausėda, dalyvaujantis ES šalių lyderių susitikime.

Prie Europos Parlamento (EP) pastato Briuselyje ketvirtadienį buvo pakabinta Ukrainos vėliava, rašo UNIAN. Vaizdo įraše, kuriuo minėta naujienų agentūra pasidalijo „Telegram“, matyti, kaip prie pastato plevėsuoja Ukrainos dvispalvė. Ketvirtadienį popiet EP didžiąja dauguma balsų pritarė, kad Ukrainai būtų suteiktas kandidatės į ES statusas.

Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiai ketvirtadienį sutarė dėl kandidatės į Bendriją statuso suteikimo Ukrainai ir Moldovai. „Istorinis momentas. Šiandiena žymi kritiškai svarbų žingsnį jūsų kelyje į ES“, – tviteryje vykstant Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžiui rašė jos pirmininkas Charles'is Michelis. „Mūsų ateitis – kartu“, – pridūrė jis. Statusas šioms valstybėms suteiktas po praėjusį penktadienį pateiktos Europos Komisijos rekomendacijos.

Pagal prekių ir paslaugų kainas Europos Sąjungoje (ES) Lietuva yra 22-oje vietoje – kainų lygis šalyje buvo 28,1 proc. punktai žemesnis už ES vidurkį. „Eurostat“ duomenimis, 2021 m. suvartojamų prekių ir paslaugų kainų lygis ES šalyse reikšmingai skyrėsi. Jei vidutinis ES kainų lygis buvo 100 proc., tai jį gerokai viršijo didžiausias prekių ir paslaugų kainas turinčios Danija ir Airija – po 140 proc. Nuo jų tik 8 proc. atsiliko Liuksemburgas, po jo – Švedija (127,9 proc.

Svarbiausios Europos Sąjungos institucijos nebeįsileis Rusijos interesams atstovaujančių lobistų ir tai yra dar viena priemonė prieš Maskvą dėl jos invazijos į Ukrainą, ketvirtadienį paskelbė pareigūnai. 705 narių Europos Parlamentas šį žingsnį žengė birželio pradžioje, o dabar jo pavyzdžiu pasekė Europos Komisija ir Europos Sąjungos Taryba.

Ukrainiečių pareigūnė, prižiūrinti šalies pastangas įstoti į Europos Sąjungą, trečiadienį sakė, jog yra „100 procentų“ įsitikinusi, kad visos 27 bloko šalys narės per šios savaitės viršūnių susitikimą pritars kandidatės statuso suteikimui Ukrainai. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat kalbėjo optimistiškai ir pavadino tai „lemiamu momentu“ valstybei. Ukrainos siekis įstoti į ES bus svarbiausias klausimas per Bendrijos lyderių susitikimą Briuselyje.

Europos Parlamento (EP) ELP frakcijos vicepirmininkė Rasa Juknevičienė trečiadienį Briuselyje vykstančioje plenarinėje sesijoje paragino ES lyderius nustoti siųsti pesimistines žinutes kovojančiai Ukrainai, kad jos kelias į narystę ES truks dešimtmečius, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Rodykite lyderystę, kad ši šalis kuo greičiau taptų mūsų šeimos dalimi. Susidaro įspūdis, kad ne Ukraina, o kai kurių ES šalių lyderiai nėra pasiruošę Ukrainos narystei.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį telefonu kalbėdamas su Moldovos prezidente Maia Sandu pažadėjo Lietuvos paramą šaliai stojant į Europos Sąjungą (ES), pranešė Prezidentūra. Lietuvos vadovas informavo, kad šią savaitę dalyvaudamas Europos Vadovų Taryboje jis aktyviai pritars Moldovos ir Ukrainos Europos Sąjungos kandidačių statusui, ir pažadėjo veiksmingą paramą Moldovos eurointegracijos kelyje.

Briuselis ir nevyriausybinės organizacijos antradienį išreiškė susirūpinimą dėl to, kad kelios ES šalys, įskaitant Vokietiją, grįžta prie anglių naudojimo elektros energijos gamybai, dėl Rusijos invazijos į Ukrainą mažėjant energijos tiekimui. „Turime užtikrinti, kad pasinaudotume šia krize judėjimui į priekį ir kad negrįžtume prie nešvaraus iškastinio kuro“, – kelioms Europos žiniasklaidoms priemonėms duotame interviu teigė Europos Komisijos vadovė Ursula von del Leyen.

Europos Sąjunga antradienį pažadėjo papildomai skirti 600 mln. eurų, kad padėtų pažeidžiamoms šalims spręsti dabartinę apsirūpinimo maistu krizę, kurią paaštrino Rusijos invazija į Ukrainą. 150 mln. eurų numatyta tiesioginei humanitarinei pagalbai Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalims, o 350 mln. eurų atiteks paramai tvariai maisto gamybai ir maisto sistemų atsparumui ilguoju laikotarpiu. Dar 100 mln. eurų numatyta makroekonominei paramai per TVF Skurdo mažinimo ir augimo fondą.

Rusijai žarstant grasinimus Lietuvai dėl dalies prekių tranzito į Kaliningradą ribojimo, prezidentas Gitanas Nausėda sieks užsitikrinti Europos Sąjungos (ES) lyderių palaikymą.

Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius antradienį sukritikavo Lietuvą dėl tinkamai neparuoštos strateginės komunikacijos reakcijai į Rusijos grasinimus, susijusius su įsigaliojusiais apribojimais dalies prekių tranzitui į Kaliningrado sritį. Pasak jo, Rusijos retoriką buvo galima numatyti iš anksto, nes tranzitas į Kaliningrado sritį Maskvai yra jautrus klausimas, o Lietuva tai supranta.

Ukraina antradienį apkaltino Rusijos energetikos milžinę „Gazprom“ neteisėtai sumažinus gamtinių dujų tiekimą Europos šalims, todėl Bendrijos valstybės buvo priverstos imtis veiksmų, kad kompensuotų energijos trūkumą. „Gazprom“ apribojo dujų tiekimą Europai dėl išgalvotų ir neteisėtų priežasčių, teisindamasi, kad „Nord Stream 1“ neveikia visu pajėgumu“, – sakė Ukrainos valstybinės energetikos bendrovės „Naftogaz“ vadovas Jurijus Vitrenka.

Europos Sąjungos ministrai antradienį pritarė, kad karo draskomai Ukrainai būtų suteiktas kandidatės į bloką statusas, artėjant viršūnių susitikimui, per kurį, kaip tikimasi, vėliau šią savaitę bus oficialiai pritarta šiam žingsniui, sakė Prancūzijos Europos ministras.

Praėjus kelioms dienoms po to, kai Europos Komisija rekomendavo atidėti kandidatės į Europos Sąjungą statuso suteikimą Sakartvelui, pirmadienio vakarą mažiausiai 120 tūkst. kartvelų dalyvavo eitynėse už šalies narystę Bendrijoje. Mojuodami Sakartvelo ir ES vėliavomis, demonstrantai susirinko prie parlamento sostinėje Tbilisyje į „Eitynes už Europą“. Naujienų agentūros AFP skaičiavimu, akcijoje, tapusioje didžiausia per kelis pastaruosius dešimtmečius, dalyvavo ne mažiau kaip 120 tūkst. žmonių.

Praėjus kelioms dienoms po to, kai Europos Komisija rekomendavo atidėti kandidatės į Europos Sąjungą statuso suteikimą Sakartvelui, pirmadienį Tbilisyje dešimtys tūkstančių kartvelų dalyvavo eitynėse už šalies narystę Bendrijoje. ES vadovai vėliau šią savaitę turėtų priimti galutinį sprendimą dėl kandidatės statuso suteikimo Ukrainai, Moldovai ir Sakartvelui. Šios šalys pateikė paraiškas dėl narystės ES netrukus po to, kai Rusija vasario 24 dieną įsiveržė į Ukrainą.

Europos Sąjunga pirmadienį įtraukė į teroristų sąrašus tris Vakarų Afrikoje veikiančio džihadistų judėjimo, siejamo su tarptautiniu teroristų tinklu „al Qaeda“, lyderius.

Daugiau kaip 80 proc. agentūros „Bloomberg“ apklaustų ekonomistų pranašauja, kad Jungtinę Karalystę per artimiausius metus ištiks recesija, kurios pagrindinės priežastys bus rekordinis kainų augimas bei pašliję santykiai su Europos Sąjunga – pagrindine Britanijos prekybos partnere.

Lietuva turėtų gauti dar 70 mln. eurų iš Europos Komisijos migrantų krizei valdyti, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Europos Komisija praėjusių metų pabaigoje pranešė, kad sienos apsaugai Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje stiprinti per artimiausius metus numatyta skirti 200 mln. eurų, tačiau tuomet suma nebuvo detalizuota. „Matyt, apie 70 mln.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį  dalyvaus Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje Liuksemburge, kurioje numatoma aptarti Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą, ES santykius su Egiptu bei situaciją Afrikos kyšulyje, sekmadienį pranešė ministerija.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Maskva neprieštarauja Ukrainos integracijai į Europos Sąjungą, rašo UNIAN. Pasak naujienų agentūros, V. Putinas apie tai kalbėjo penktadienį Sankt Peterburge vykusiame ekonomikos forume. V. Putinas tvirtina, kad Rusija niekada neprieštaravo Ukrainos stojimui į ES, mat tai nėra gynybinis aljansas.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasveikino Europos Komisijos (EK) rekomendaciją suteikti Ukrainai ir i Europos Sąjungos (ES) šalių kandidačių statusą. „Ukraina tapo nuožmios Rusijos karinės agresijos taikiniu tik dėl to, kad pasirinko europinės perspektyvos kelią, todėl Europos Sąjunga dabar turi parodyti kovojantiems Ukrainos žmonėms, kad jų pasirinkimas yra teisingas, kad Ukraina yra laukiama demokratinių ES šalių šeimoje“, – BNS perduotame komentare sako prezidentas.

Moldovos prezidentė Maia Sandu penktadienį pasveikino Europos Komisijos sprendimą rekomenduoti suteikti šiai buvusiai sovietinei šaliai kandidatės į Europos Sąjungos nares statusą. Penktadienį Europos Komisija rekomendavo Ukrainą, į kurią Rusija įsiveržė vasario 24 dieną, ir Moldovą oficialiai įvardyti kandidatėmis į ES.

Europos Komisija siūlo Bendrijos lyderiams suteikti Ukrainai ir Moldovai kandidačių į Europos Sąjungą (ES) statusą. Į tai sureagavo ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Anot jos, Europa pradeda vertinti Ukrainos kovą už europietiškas vertybes. „Europa pagaliau realiai pradeda vertinti tai, kad Ukraina kovoja už europietiškosios demokratijos vertybes.