ergo

Jau greitai vasarą ištuštėjusios miestų gatvės vėl prisipildys į darbus skubančių bei prieš tai dar vaikus į darželį ar mokyklą vežančių vairuotojų, į gatves pasipils ir tik prie didmiesčių eismo besipratinantys studentai. Patirties trūkumas, nuolatinė skuba ir trumpėjančios bei lietingos dienos dažnai susijusios su padidėjusiu avaringumu.

Vokietijos kapitalo draudimo grupės „Ergo“ tarptautinį verslo portfelį valdanti bendrovė „Ergo International“ perka Norvegijos ne gyvybės draudimo bendrovei „Gjensidige Forsikring“ priklausančią Lietuvos įmonę „Gjensidige“ kartu su jos filialais Estijoje ir Latvijoje.  Įmonės ketvirtadienį pasirašė tai numatančią sutartį, pranešė „Ergo“. Sandoriui, kurio vertė neskelbiama, dar turės pritarti Lietuvos, Latvijos ir Estijos konkurencijos tarybos.

Nors greičio viršijimas, rodo policijos duomenys, yra pagrindinė skaudžiausių eismo įvykių priežastis, vairuotojai lietuviai neišsižada šio įpročio, rašoma pranešime spaudai. Draudimo bendrovės „Ergo“ iniciatyva tyrimų kompanijos „Norstat“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad greitį reguliariai arba kartais viršija net 76 proc. Lietuvos vairuotojų, o kas antras (52 proc.) yra už tai baustas.

Vasara – vienas avaringiausių sezonų, rodo Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenys. Praėjusių metų birželio – rugpjūčio mėnesiais užfiksuoti net 906 eismo įvykiai, kurių metu nukentėjo žmonės, lyginant su 756 tokiais įvykiais rudenį, 680 – pavasarį ir 516 eismo įvykių 2023/2024 metų žiemos sezono metu, rašoma draudimo bendrovės pranešime spaudai. Raudoną pavojaus signalą siunčia ir tai, kad vasarą – ypač ilgaisiais savaitgaliais ir įvairių švenčių metu – išauga neblaivių vairuotojų skaičius.

Daugiabučių kiemai vairuotojams dažnai tampa tikru galvos skausmu. Vargai ieškant laisvos vietos prisiparkuoti, bet kaip ir bet kur pastatyti kitų gyventojų automobiliai. Padėtį apsunkina ir su avariniu signalu trumpam paliktos kurjerių transporto priemonės ar erdvės prasilenkti trūkumas. Visa tai ne tik kelia nemažai streso ir susierzinimo, bet ir eismo įvykių riziką.

Norėdami padėkoti ar įspėti kitus eismo dalyvius vairuotojai kelyje dažnai naudoja neoficialią kalbą – tokius signalus, kaip ilgųjų šviesų mirksėjimas ar avarinis signalas. Tokie veiksmai gali pasirodyti visai nekalti, tačiau netinkamas įspėjamųjų signalų naudojimas gali sukelti grėsmę eismo saugumui ir dėl to sulaukti policijos dėmesio ar net užtraukti baudą.

Praėjusį savaitgalį Lietuvą siaubusios liūtys ir kruša vėl pridarė nuostolių gyventojų automobiliams. Jie kentėjo nuo vėjo, krušos ir lietaus, o kartais – ir dėl neatsargaus pačių vairuotojų elgesio. Draudikai primena, ką reikėtų daryti patyrus nuostolių, ir pataria, kaip elgtis norint jų išvengti ateityje, rašoma bendrovės išplatintame pranešime spaudai.

Draudimo bendrovė ERGO pardavė savo centrinio biuro pastatą sostinės Geležinio Vilko gatvėje. Skelbiama, kad daugiau kaip 6 600 kv. m ploto pastatą įsigijo nekilnojamojo turto plėtros įmonė „Eriadas“ kartu su investicine bendrove „DIFF Develop“. „Šio pastato pardavimas yra vienas iš įmonės suplanuotų strateginių žingsnių. Čia esame įsikūrę jau ne vieną dešimtmetį, tad natūralu, kad per tą laiką pasikeitė mūsų poreikiai, nuolat augame, tad ėmėme dairytis naujų patalpų.

Kasmet keliuose fiksuojami tūkstančiai eismo įvykių. Draudikai įspėja, kad į jus atsitrenkti gali ir tyčia, o tokių piktavalių neatbaido ir gresianti atsakomybė. Be to, draudikai įvardija ir vietas, kur vadinamieji „pakišinėtojai“ siaučia labiausiai. Net mažiausias eismo įvykis vairuotojams, o taip pat ir keleiviams, gali sukelti didelį stresą.

Ilgosiomis šviesomis ar rūko žibintais pamirksintys, avarinį signalą neįprastose situacijose naudojantys vairuotojai turėtų suklusti. Nors tai yra tarsi neoficiali vairuotojų kalba, tačiau už jos pritaikymą vairuotojai gali sulaukti ir baudos.  Draudikai sako, kad svarbu šią kalbą naudoti tinkamai, nes kitaip gali kilti grėsmė eismo saugumui.

Vairuotojams patekus į eismo įvykį, neretai tenka pasukti galvą – o ką gi daryti toliau? Draudimo bendrovių atstovai paaiškina, kuriais atvejais būtina iškviesti policiją ir ar po avarijos automobilius galima patraukti į šalį. Be to, primena, kad užpildyti eismo įvykio deklaraciją galima ne tik braižant eismo įvykio schemą ant popieriaus lapo. Naujienų portalui tv3.lt laišką parašęs skaitytojas Irmantas (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinoma – red. past.

Civilinės atsakomybės draudimas transporto priemonių savininkams yra privalomas ir jis yra skirtas eismo įvykių žaloms kompensuoti. Tačiau draudikai primena – yra ir išimčių. Anot ERGO Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojo Rimvydo Pociaus, dalis įvykių būna nedraudžiamieji, todėl vairuotojams rekomenduojama žinoti savo pareigas ir prisiminti, kuriais atvejais žala gali būti išieškota iš kaltininko.

Pagreitį įgavęs gatvių siaurinimas ir renovavimas kartais sulaukia vis daugiau vairuotojų pasipiktinimo – dėl projektuotojų priimtų sprendimų ir mažiau gatvėse automobilių parkavimui paliktos vietos neretai sunku net prasilenkti. O kartais to padaryti nepavyksta, apgadinamos šalia judėjusios ar stovinčios transporto priemonės, nukenčia kelio elementai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Su automobiliu patekus į avariją, draudimo bendrovės vairuotojams paprastai atlygina patiriamą žalą. Tačiau ne visi į eismo įvykį patekusio automobilio savininkai lieka patenkinti draudimo bendrovės siūlomomis išmokomis. Vienoje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje gyventojas kartu su bendraminčiais pasidalijo savo istorija. Pasak vyriškio Tomo (vardas redakcijai žinomas – red. past.

Išvadavus automobilius ir gatves nuo milžiniško kiekio sniego, kurį atnešusią pūgą sinoptikai pavadino didžiausia per dešimtmetį, šalies gyventojai perspėjami dėl naujų, šįkart atšilusių orų sukeltų pavojų, rašoma pranešime spaudai. Draudikai ragina nepamiršti ir aplinkos, kurioje gyvename – dėl artėjančios lijundros ir temperatūrų pokyčių ant pastatų stogų susidariusios ledo sankaupos ir varvekliai gali lemti nekilnojamojo turto apgadinimą ir net sveikatos sutrikdymą.

Praėjusią savaitę prasiautusi audra pridarė nemažai nuostolių žmonėms. Virsdami medžiai apgadino pastatus, automobilius, vėjas ir potvyniai suniokojo pajūrį, o žaibas sukėlė gaisrą. Draudimo bendrovės per pastarąsias dienas sulaukė šimtų prašymų atlyginti per audras patirtą žalą. Tikėtina, kad jų tik daugės – pavyzdžiui, pajūris nuostolių dar net nepradėjo skaičiuoti. Praėjusią savaitę Lietuvoje siautė audra Junis. Virto medžiai, buvo plėšomi stogai, žaibavo.

Kiekvienai žiemai baigiantis ima sekti vairuotojų kantrybė. Nutirpus sniegui keliuose atsiveria per žiemą susiformavusios duobės, tad vairuotojai bent kurį laiką yra priversti važiuoti kur kas atsargiau. Draudimo bendrovės pastebi, kad šie metai yra ypatingi. Kai kur sulaukta net dvigubai daugiau skundų nei ankstesniais metais, o nuostoliams atlyginti skirtos sumos yra daugiau nei tris kartus didesnės. Įlėkti į duobę menkas malonumas.

Vos nutirpus sniegui vairuotojus keliuose pasitiko siurprizas – atsivėrė tūkstančiai naujų duobių. Kai kas šiemet jau spėjo ne tik prakirsti padangas ar sulankstyti ratus, bet ir stipriau apgadinti automobilius. Dalis vairuotojų jau atakuoja draudėjus, o kelininkai tikina kelių remonto darbus pradėję dar paskutinėmis praėjusių metų dienomis.

Šiuolaikinis žmogus dieną dažniausiai pradeda ir baigia su telefonu rankoje. Skambučiai, el. laiškai, socialinių tinklų ir daugiau žingsnių nueiti raginančių programėlių pranešimai daugelį lydi nuo ryto iki vakaro, rašoma pranešime spaudai. Deja, dažnai telefonu naudojamasi ir prie automobilio vairo, o tai, draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojo Rimvydo Pociaus teigimu, kelia didelę grėsmę eismo saugumui.

Kad lazda turi du galus, beveik tiesiogine prasme neseniai galėjo įsitikinti Vilniaus miesto savivaldybė. Viena vertus, prieš medžių pjovimą protestuoja gamtos mylėtojai. Kita vertus, už laiku nenupjautą ir lūžusį medį, kuris sumaitojo automobilį, tenka atlyginti tūkstantinę žalą. Rugsėjo pradžioje Vyriausiasis administracinis teismas neskundžiama nutartimi nusprendė, kad savivaldybė yra atsakinga už miesto želdinius. Jeigu neprižiūrėti medžiai padaro žalos, ją turi atlyginti savivaldybė.

Prabangaus elektrinio automobilio „Tesla“ savininkui kelionė Kaune apkarto. Vyriškis ne tik sudaužė mašiną, bet ir liko be pilnos draudimo išmokos, nors automobilį buvo apdraudęs „Kasko“ draudimu. Pasirodo, Lietuvoje tokių automobilių nėra kam taisyti, o automobilio savininkas skundžiasi, kad draudimas vertindamas žalą esą sukčiauja.

Beveik po trijų mėnesių trunkančios kovos su draudimo bendrove ,,Ergo“ vilnietės Vaivos Mickuvienės kantrybė išseko. Siekdama teisybės moteris pasidalijo savo istorija socialiniuose tinkluose. Trečiadienio rytą susisiekus su „Ergo“ atstove Jolanta Karpuškiene, ši dėl asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimų negalėjo plačiau komentuoti šios situacijos. Būdama sveika moteris, Vaiva apsidraudė gyvybės ir kritinių ligų draudimu. Vasarą moteris išgirdo diagnozę – 3 stadijos vėžys.

Ekstremalėjantys Lietuvos orai šalyje pridaro vis daugiau nuostolių. Draudikai skelbia, kad ši vasara žala turtui sparčiai vejasi praėjusią. Jei tendencijos nepasikeis, nuostolių bus daugiau nei pernai. Esą vien per paskutines penkias savaites Lietuvoje registruotos 7 pavojingos nuostolių pridariusios stichijos. Anot klimatologų, malonias saulės vonias šiltuoju metu laiku lydi viską niokojančios audros ir liūtys, klimatas nuolat ekstremalėja. Ne išimtis ir ši vasara.

Dar prieš kelis dešimtmečius su Davido Hasselhoffo herojumi seriale „Ratuotas riteris“ (angl. Knight Rider) kalbantis ir sprendimus priimantis automobilis atrodė fantastika. Dabar, kai šešios JAV valstijos leido savo keliuose važinėti savavaldžiams automobiliams, galime drąsiai pasakyti – fantastika virto realybe. Tačiau fantastika nuo realybės tuo ir skiriasi, kad esame priversti galvoti apie padarinius.

Dažnas lietuvis laiko save tikru auksarankiu, galinčiu atlikti įvairiausius buities ir remonto darbus. Gyventojai patys imasi ne tik smulkių buities darbų namuose, bet ir tokių specialių žinių ir įgūdžių reikalaujančių veiklų kaip elektros instaliacijos gedimų tvarkymo ar remonto darbų dideliame aukštyje.

Gaisrai Lietuvoje kasmet pridaro nuostolių už milijonus eurų ir nusineša dešimtis gyvybių, tačiau gyventojai vis dar nuvertina vienos skaudžiausių nelaimių riziką ir ne visuomet imasi visų būtinų priemonių nuo jų apsisaugoti. Draudimo ekspertai sako, kad vis dar plačiai paplitę kai kurie su gaisrais ir jų kilimo priežastimis susiję mitai. Jie neretai ir lemia atmestiną gyventojų požiūrį į gaisrų prevenciją ir pasiruošimą galimai nelaimei.

Draudimo bendrovė „ERGO Insurance“ paskelbė šiurpinančius duomenis – šią vasarą jaunesni nei 20 metų vairuotojai sukėlė net 60 proc. daugiau eismo įvykių nei praėjusiais metais, ir beveik tris kartus daugiau nei 2012 m. vasarą. Maža ir to, Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) turimi duomenys rodo, kad per pirmąjį pusmetį padaugėjo ir vaikų žūčių. Nuo sausio iki birželio, skelbia LKPT ataskaita, įvyko 333 eismo įvykiai, kurių metu nukentėjo vaikai. Tai – 8,5 proc.

Vokietijos kapitalo draudimo bendrovė „Ergo“ atlygino kelių milijonų litų žalą Danijos kapitalo įmonei „Idavang“, kuri dėl afrikinio kiaulių maro viename savo kompleksų sunaikino apie 19 tūkst. kiaulių. Tikslios žalos sumos įmonės neskelbia, tačiau draudikai žada, kad artimiausiu metu atlygins ir kiaulių utilizavimo išlaidas. „Ergo Insurance“ pirmadienį pranešė, kad ši žala yra didžiausia, kurią Lietuvoje yra tekę išmokėti gyvūnus apdraudusiam ūkiui.

Likus mažiau nei mėnesiui iki jubiliejinio – penktojo – Velomaratono starto, į renginį vis aktyviau įsitraukia įvairios organizacijos ir bendruomenės. Vienos organizacijos buria tarptautines komandas, kitos – skatina darbuotojus per metus įveikti bent 12 iššūkių. Nuošalyje nelieka valstybinės įstaigos ir netgi Lietuvos kariuomenė. Aktyviausia tarp įmonių – prieš dvejus metus prie Velomaratono iniciatyvos prisijungusi ERGO.

Rugpjūčio pabaigoje jau 5-ą kartą bus duotas startas didžiausiai dviračių šventei – „Velomaratonui“. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje visi norą pareiškę dalyviai bus nemokamai apdrausti draudimu nuo nelaimingų atsitikimų. Šią galimybę startuojantiems jubiliejiniame „Velomaratone“ dovanoja pagrindinė renginio partnerė ERGO draudimo grupė. „Savo veikloje beveik kasdien susiduriame su nelaimingais atsitikimais, todėl tokie masiniai renginiai – puiki proga visiems dalyviams priminti saugumo svarbą.

Viena pirmaujančių draudimo bendrovių Lietuvoje prisistatančiai „ERGO Insurance SE“ – netikėtas kliento iš Panevėžio nokdaunas. Mantui Leliukui pavyko teisme įrodyti, kad draudimo kompanija pasielgė nesąžiningai, kai už 31 tūkst. litų vertės iš jo kiemo pavogtą priekabą išmokėjo mažiau nei 8 tūkst. litų. Mantas Leliukas. Mantas Leliukas Panevėžyje garsėja iššūkiais, metamais rimtoms kompanijoms. Neseniai politikas su žmona reikalavo 50 tūkst.

Šiltesnė nei įprasta žiema mūsų šalies slidinėtojus veja į kurortus užsienyje. Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje duomenimis, šiemet padaugėjo išsiruošusių žiemos atostogų į kalnus – apie tai liudija 5 proc. didesnis nei praėjusį sausį apsidraudusiųjų skaičius. Kalnų trasos kol kas palankios lietuviams – patiriamų žalų statistika šį sezoną nėra didelė.

Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje duomenimis, kiekvieną mėnesį fiksuojama dešimtys sužeistųjų, nukentėjusių nuo užpuolimų, apiplėšimų ir chuliganizmo atvejų. Kaip ir ankstesniais metais, sutrumpėjus dienai, kruvinų atvejų pikas fiksuojamas gruodžio ir sausio mėnesiais – šiuo metu draudikai gauna apie 40 proc. daugiau nei įprasta pranešimų apie nusikaltimus viešosiose erdvėse, pasibaigusius sužalojimais. Beveik visos šios nelaimės įvyksta vėlai vakare arba naktį – nuo 22 val.

ERGO draudimo grupės prekės ženklas pripažintas mėgstamiausiu draudimo prekės ženklu Baltijos šalyse – tai atskleidė bendrovės „GfK Custom Research Baltic“, reklamos agentūros DDB bei Latvijos verslo žurnalo „Kapitāls“ atliktas tyrimas. ERGO draudimo grupė šį vardą pelno jau antrus metus iš eilės. Šiemet antrąkart buvo organizuojami mėgstamiausių Baltijos šalyse prekės ženklų rinkimai. Pernai metais ERGO pelnė mėgstamiausio draudiko Baltijos šalyse vardą ir šiemet titulą išlaikė.

 „Velomaratono“ metu veikusias ERGO dizaino dirbtuves užplūdo minia lankytojų. Organizatoriai skaičiuoja, kad savo dviračius per kelias valandas pasipuošė daugiau kaip tūkstantis dviratininkų. Renginio metu „Velomaratono“ dalyviai išrinko originaliausią dviratį Lietuvoje. ERGO draudimo grupės Baltijos šalyse valdybos pirmininkas dr. Kęstutis Bagdonavičius džiaugiasi, jog renginys susilaukė tokio didžiulio gyventojų dėmesio.

ERGO pabaigė trijų ne gyvybės draudimo bendrovių Baltijos šalyse sujungimą į vieną Europos bendrovę „ERGO Insurance“. Taigi, šiandien Baltijos šalyse veikia jau dvi ERGO įsteigtos Europos bendrovės – ne gyvybės draudimo paslaugas teikianti „ERGO Insurance“ SE ir gyvybės draudimo paslaugas teikianti „ERGO Life Insurance“ SE. „ERGO draudimo bendrovių Baltijos šalyse sujungimu nuosekliai įgyvendinama ERGO grupės strategija.

Vos 20 mūsų šalies piliečių savo gyvybę yra įvertinę milijono litų suma. Kitų norai ir galimybės ženkliai kuklesni. Iš viso Lietuvoje, kaip skaičiuoja Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija (LGDĮA), yra sudaryta per 400 tūkst. gyvybės draudimo sutarčių. Kai kuriose iš jų apdrausti keli asmenys, todėl, bendrai tariant, gyvybės draudimą Lietuvoje turi apie 600 tūkst. piliečių. Didžiausia draudimo suma – 4 mln.

Remiantis ERGO prognozėmis, šiemet darbuotojų sveikatos draudime planuojamas 30 proc. augimas. Europos bendrovės „ERGO Life Insurance“ duomenimis, pastaruoju metu privataus darbuotojų sveikatos draudimo skvarbą Lietuvoje įkvepia mažos ir vidutinės įmonės, kurioms tokia motyvavimo priemonė palyginus yra naujovė. Per pirmus septynis šių metų mėnesius rinkoje buvo pasirašyta 27,3 mln. litų įmokų – ketvirtadaliu daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Gyventojai labiausiai baiminasi prarasti namuose laikomą pasą ir grynuosius pinigus, tuo tarpu visiškai nebūtų skaudu netekti knygų, vaikų piešinių, santuokos liudijimo bei buities technikos, rodo draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ užsakymu atliktos apklausos rezultatai. Pasak „ERGO Lietuva“ Turto draudimo departamento direktoriaus Tomo Nenartavičiaus, gyventojų apklausa atskleidė, jog labiausiai nenorima prarasti pinigų (84 proc.), paso (72 proc.

Savaitgalį Utenoje ir kai kuriose kitose šalies vietovėse praūžus smarkioms vasaros audroms ir liūtims, draudimo bendrovės jau skaičiuoja gyventojų patirtus nuostolius. Jie, anot draudimų ekspertų, gali siekti nuo kelių šimtų iki keliasdešimt tūkstančių litų. „Lietuvos draudimas“:  didžiausia užregistruota žala siekia 16 tūkst. litų Draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ ekspertai prognozuoja, jog savaitgalio audros nuostoliai sieks 120 tūkst. litų.

Draudikai pastebi naują automobilių vagių taktiką – beveik visų automobilio detalių vagystę, automobilį išardant dar aikštelėje. Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ žalų administravimo ekspertai atkreipia dėmesį, kad tai – profesionalių vagių braižas: automobiliai išmontuojami turint specialią įrangą, dirbama kryptingai.

Eismo įvykio deklaracijas visiškai teisingai užpildo tik 10 proc. vairuotojų, o kas dešimtą deklaraciją vairuotojams tenka perrašyti iš naujo dėl jose priveltų klaidų, rodo draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ duomenys. Draudimo ekspertai atkreipia dėmesį, kad labai svarbi dalis deklaracijoje – eismo įvykį sukėlusio vairuotojo parašas, kadangi be jo deklaracija tampa niekinė.

Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime Consulting“ atlikta vairuotojų apklausa parodė, kad vairuotojai kelyje ne tik kalba mobiliuoju telefonu, užkandžiauja ir geria, bet valosi batus, skaito laikraščius, siuvasi sagas ir t.t. Draudimo bendrovės atstovai atkreipia dėmesį, kad pašalinius darbus vertėtų atidėti, kadangi būtent dėl išsiblaškymo eismo įvykiai kyla dažniausiai.

LR Transporto priemonių draudikų biuro statistika atspindi, kad šiemet jau gauta apie 1,4 tūkst. pranešimų apie vairuotojų, neapsidraudusių privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės (TPVCA) draudimu, sukeltas žalas. Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ ekspertų teigimu, šiuo metu Lietuvos keliuose apie 10 proc. vairuotojų važinėja neapsidraudę. Jie sutaupę draudimui kelis šimtus litų rizikuoja užsikrauti ant pečių tūkstančius siekiančią skolą.

Vagišiai Palangoje ėmė taikytis į brangius automobilius iš Baltarusijos. Neseniai Palangoje pavogtas Baltarusijos piliečio 38 metų Konstantino Hramadkos automobilis BMW 730D buvo surastas po poros dienų. Baltarusis pareigūnams nepasakoja, kaip jam pavyko sužinoti, kur yra pavogta mašina. Vos tik ją atgavęs poilsiautojas paskubomis išrūko namo. Automobilių vagystes tiriantys Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai numano stebuklingo mašinos atsiradimo aplinkybes.

Apie 20 prostitučių buvo pakviestos sudalyvauti Budapešte vykusiame geriausiųjų „Ergo“ draudikų apdovanojimų vakarėlyje - pasakojo vienas atstovas spaudai. „2007 metų įvykis nusižengė kompanijos politikai“, - telefonu pasakoja „Ergo“ atstovas Alexander Becker. - Vyresnioji vadovybė, organizavusi vakarėlį, daugiau neturės teisės užimti bet kokias pareigas Ergo Versicherungsgruppe kompanijoje“. „Ergo“ vakarėlyje, kuris vyko legendiniame Gellert spa, Handelsblatt, dalyvavo apie 100 žmonių.

„ERGO Life Insurance“ SE statistika atspindi – vis didesnis skaičius tėvų kasmet susirūpina vaikų finansine ateitimi. Draudimo bendrovė per praėjusius metus fiksavo tiek studijų draudimo sutarčių skaičiaus, tiek pasirašytų draudimo įmokų augimą. „ERGO Life Insurance“ SE draudimo departamento direktorė Aistė Rudžinskytė teigia, kad studijų draudimo populiarumas tėvų tarpe nuosekliai auga.

„Ergo“ draudimo grupė sujungė savo tris gyvybės draudimo bendroves Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje į vieną Europos bendrovę „Ergo Life Insurance SE“. Tai pirmoji Europos bendrovė, kurios pagrindinė būstinė įkurta Lietuvoje. Nors Lietuvoje Europos bendroves steigti galima jau šešerius metus ir joje veikia tokių bendrovių padaliniai, Europos bendrovės centrinė būstinė Lietuvoje įsteigta pirmą kartą.

Kartu su šeimininkais automobiliu keliaujantys augintiniai Lietuvoje – įprastas vaizdas, tačiau specialiu saugos diržu prisegtas šuo – retenybė. Laisvai po automobilį judantis geriausias žmogaus draugas blaškydamas vairuotoją kelia didžiulį pavojų. Lietuvos kelių eismo taisyklėse, priešingai nei Vakarų valstybėse, vežant šunis ar kates specialūs saugumo reikalavimai nėra numatyti.