emigrantai

Žiūrovų pamėgtas improvizacijų teatras „Kitas Kampas“ gegužės 1-ąją dieną kviečia viso pasaulio lietuvius susivienyti puikios nuotaikos pliūpsniui. Pirmą kartą Lietuvoje ir bene vieną pirmųjų kartų Europoje veiksmas ant teatro scenos bus ne tik matomas realiu laiku visame pasaulyje, bet ir transliacijos stebėtojai galės aktyviai dalyvauti bei diktuoti siužeto eigą scenoje. Tai naujiena, kuri „Kitam Kampui“ atveria galimybes su savo auditorija bendrauti net per daugybę kilometrų.

Lietuvoje atliktas tyrimas, kuriuo siekta išsiaiškinti, kaip išeiviai galėtų prisidėti prie šalies vardo garsinimo ir gerovės kūrimo. Bandyta ieškoti atsakymų, kokios priemonės padėtų išlaikyti diasporos (išeivių) ryšius su Lietuva. Kaip vienas pavyzdžių paminėta galimybė suteikti dvigubą pilietybę, bet tokį kelią yra pasirinkusios vos dvi iš aštuonių per tyrimą narstytų valstybių. Bet tyrimo autoriai dėl pasirinktos itin siauros šalių imties taip ir neįrodė šių priemonių veiksmingumo.

Emigracija tapo visuotiniu reiškiniu Lietuvoje. Apie tai dabar nuolat rašo laikraščiai, kalbama televizijos ir radijo laidose, diskutuojama autobuse, gatvėje ar prie kavos puodelio. Sunku būtų rasti žmogų, kuris sunkią akimirką niekada nesvarstė: dar bandyti kapstytis ekonominės krizės nualintoje gimtinėje, ar skaudama širdimi atsisveikinti su šeima, draugais ir ieškoti vietos po saule svetur.Praėjusiais metais iš Lietuvos emigravo beveik 60 tūkst. gyventojų, o imigravo – 15,7 tūkst.

Airijoje paskelbti visuotinio gyventojų surašymo rezultatai, kurie rodo, kad šalis yra spalvingesnė nei anksčiau manyta. Nustatyta, kad maždaug 17 proc. šalies gyventojų yra gimę už jos ribų, rašo šalies laikraštis „The Irish Times“. 2006-2011 metais užsienyje gimusių, bet Airijoje gyvenančių žmonių skaičius padidėjo 25 proc. iki 766 tūkst. 770. Tai įvyko nepaisant to, jog Airijos ekonominė padėtis prastėjo.

Vytauto Didžiojo universiteto doktorantė, pasaulio lietuvių akademijos projekto koordinatorė Vida Bagdonavičienė sako, kad emigracija grėsminga ne tiek savo mastais, kiek lietuvių tapatybės praradimu. „Esame emigrantų tauta, nes visada žmonės iš Lietuvos išvažiavo, kai tik turėjo tokią galimybę. Iki pirmo pasaulinio karo iš Lietuvos vien į JAV emigravo 250 tūkst. žmonių, iki antro pasaulinio karo – per 400 tūkst. emigravusiųjų, nors tada gyventojų buvo ženkliai, kone per pusę mažiau.

Migracijos srautai pasaulyje sudaro 3 proc., Lietuvos rodiklis šią normą viršija penkis-šešis kartus, sako Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojas Dainius Paukštė. „3 proc. yra normalus judėjimas, tačiau, kada emigracija viršija 3 proc., bet kuri valstybė privalo susirūpinti. Lietuva pagal šiuos skaičius siekia 16–17 proc., t.y. mes 5–6 kartus viršijame srautus.

Civilizuoto darbdavio ir darbuotojo santykio stoka skatina lietuvius rinktis emigranto kelią, įsitikinęs Vilniaus universiteto docentas, socialinių mokslų daktaras ir ekonomistas Teodoras Medaiskis. Anot jo, kalbant apie emigraciją reikėtų nepamiršti ne tik finansinių dalykų, bet ir paprasčiausios pagarbos darbuotojui ir jo atliekamam darbui. „Vienas iš emigraciją skatinančių faktorių – darbo neturėjimas ir jo ieškojimas kitur. Tai yra banali tiesa.

Neseniai paskelbta tarptautinės migracijos ir piniginių perlaidų iš užsienio statistika teikia daug peno apmąstymams. 2011 m. savo išvykimą iš Lietuvos deklaravo 53,9 tūkst. gyventojų, t.y. 29,3 tūkst. mažiau nei 2010 m. Į Lietuvą imigravo 15,7 tūkst. žmonių, arba 3 kartus daugiau nei 2010 m. Tiesa, imigrantų veidai dažniausiai buvo lietuviški, kadangi net 14 tūkst. arba 9 iš 10 įvažiuojančių į šalį žmonių buvo parvykstantys namolio anksčiau emigravę piliečiai.

Keturi lietuviai Didžiojoje Britanijoje nuteisti už tautiečio sumušimą. 23 metų Andrius Buožys, 18 metų Aivaras Kuseliovas, 27 metų Vytautas Pavielka ir 18 metų Tadas Urniežius, visi gyvenantys Peterbore (Peterborough), spardė, mušė kumščiais ir trypė savo tautietį tamsiame skersgatvyje miesto centre, rašo vietos laikraštis „The Peterborough Evening Telegraph“. Keturi lietuviai trečiadienį stojo prieš Peterboro karūnos teismą.

Jungtinės Karalystės aukštosiose mokyklose studijuojantys jaunuoliai iš savo ateities planų nėra visiškai ištrynę Lietuvos. Bent jau ta dalis, kuri suvažiavo į Londone surengtą VI JK lietuvių jaunimo sąjungos studentų (JKLJS) susitikimą Lietuvos ambasadoje. Susitikti su studentais atvykę keletas žinomų žmonių iš Lietuvos jaunuoliams bandė nupiešti tikrąjį karjeros ir verslo galimybių Lietuvoje paveikslą. O piešė jie skirtingomis spalvomis, ir potėpiai buvo ryškūs.

Ar teko kada girdėti apie „Užsienio lietuvių manifestą“? Kas tai!? Na, manifestu paprastai vadinamas tekstas, kuriame išdėstomi ir garsiai paskelbiami tam tikros grupės ar asmens reikalavimai. Neseniai toks Manifestas atklydo iš Norvegijos į mano elektroninio pašto dėžutę. Vienas iš jo teiginių skamba taip – užsienio lietuvis siekia gero ir garbingo gyvenimo, ir tai užtikrinti jam turi valdžia. Man patinka! O ką galvojat jūs, anglija.

Nuo pernai sulaukiama vis daugiau emigrantų, besiteiraujančių apie savo vaikų galimybę lankyti lietuvišką mokyklą. Kai kurių vaikai nemoka sklandžiai lietuviškai kalbėti. Išmokti taisyklingos lietuvių kalbos, tęsti mokslus pagal lietuvišką mokymo sistemą ir priprasti prie naujų mokyklos taisyklių vaikams tampa didžiuliu iššūkiu, pastebi Tauragės rajono savivaldybės Švietimo skyriaus darbuotojai. Užsienyje – per 300 Tauragės mokinių Anot Reginos Patašienės, rajono Švietimo skyriaus vyr.

Nežinodamos kitų šalių įstatymų, užsienyje įsikūrusios lietuvių šeimos neretai patenka į socialinių tarnybų akiratį. Į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą iš įvairių užsienio šalių plūsta pranešimai apie išeivių iš Lietuvos vaikus, kurių tėvai vienaip ar kitaip nusižengė teisės aktų reikalavimams. Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vyriausiosios specialistės Virginijos Vaičiulytės, didėjant emigracijos mastams, pranešimų kasmet gaunama vis daugiau.

Airijos policija aiškinasi, ar susišaudymas, per kurį žuvo du ir buvo sužeisti dar du vyrai, buvo susijęs su vieno iš nušautų vyrų nusikalstama veikla, ar tai buvo asmeninis konfliktas, rašo airių laikraštis „The Irish Times“. Incidentas įvyko praėjusį antradienį. Pareigūnai buvo iškviesti 22.20 val. į vieną namą Kilkoke (Kilcock). Per susišaudymą žuvo 31 metų airis Andy Barry's ir paauglys lietuvis. Jo tapatybė dar nenustatyta.

Ketvirtadienį švenčiamą Tarptautinę moterų solidarumo dieną visi einame į darbą, tačiau Kovo 8-oji vis vien šventė – ir gatvės, ir įstaigos šiandien pražydusios gėlėmis. Nors Kovo 8-ąją Lietuvoje netrūksta ne tik šios šventės gerbėjų, bet ir niekintojų, etnologė Gražina Kadžytė pastariesiems tikrai nepritaria. „Tai diena, kurią turime paminėti. Suprantama, mums ji primena sovietinius laikus, bet juk vien tai negali sugadinti šventės“, – įsitikinusi G. Kadžytė.

Svetur geresnio gyvenimo ieškoti išvykę ir jo nesuradę lietuviai neretai lieka be nieko, bet net atsidūrę gatvėje ne visi nori grįžti į gimtinę. Kai kurie emigrantai nusprendžia verstis iš pašalpų ar tiesiog elgetauti – girdi, užsienyje būti valkata labiau apsimoka negu vargti Lietuvoje. Į Ispaniją užsidirbti atvykę panevėžietis Deividas (35 m.), klaipėdiečiai Ruslanas (36 m.) bei Daiva M. (36 m.) ir Juozas Š. (51 m.) tikėjosi rasti geresnį ir sotesnį gyvenimą.

Prieš 15 metų į Angliją išvykusi ir gerą darbą Londone gavusi kaunietė Dalia Gėliūnaitė šiandien vėl Lietuvoje. Kas parvijo meilės emigrantę į gimtąjį miestą? Kodėl moteris sako: „Geriau dirbsiu kasininke Lietuvoje, nei bankininke Londone“? Praėjusių metų spalį D.Gėliūnaitė namo sugrįžo nebe trumpų atostogų, o visam laikui. Moteris jaučiasi lyg sėkmės kūdikis – mat anglas darbdavys sutiko, kad drabužių iškarpas ji braižytų ne biure Londone, o savo namuose Kaune.

Didžiojoje Britanijoje vėl užfiksuota, kaip lietuviai vagia labdarai paaukotus drabužius. Šį kartą laikraščio „The Mirror“ žurnalistai paspendė paspęsti spąstus ir užfiksavo nusikaltimą. Jie gavo lankstinuką, kuriame prašoma paaukoti nereikalingų drabužių, batų ar kitų daiktų sužeistiems kariams. Daiktai neva būtų paaukoti princo Charleso globojamai ir kariams padedančiai labdaros organizacijai „Troop Aid“, kurią įkūrė trys buvę kariai.

Atrodo, kad šlapdriba ir pliurė ne tik gatvėje, bet ir žmonių galvose. Norėčiau aprengti juos ryškiai, kad ir raudonai. Na, jei ne raudonu paltu, tai bent raudonom pirštinėm ar raudonu šaliku. Ir klausiu savęs – ar tai ką nors pakeistų? Ar raudona aprangos detalė pakeistų veidų išraiškas? Ar paskatintų vieniems į kitus žvelgti paprasčiau, ne su paniekos, jei žvelgiama iš aukšto, ir ne su agresijos, nepasitikėjimo bei pavydo, jei žiūrima iš apačios, santykiu.

Nuo šių metų per rėtį sijojami pašalpų gavėjai randa naujų būdų, kaip apeiti įstatymus. Šiemet į rajonų savivaldybių socialinės paramos skyrius plūsta emigrantai bei daug metų niekur oficialiai nedirbę ir darbo biržoje nesiregistravę asmenys. Pagal naują piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams skyrimo tvarką pašalpų galima prašyti jau pirmą dieną įsiregistravus darbo biržoje. Anksčiau paramos prašytojus atbaidydavo reikalavimas pusę metų registruotis bedarbiu.

Nesenos naujienos iš Londono policijos suvestinių, kurias skelbė ir lietuviška žiniasklaida bei tinklapis anglija.lt, rodo, kad praeitais metais net 11,000 nusikaltimų įvykdė užsieniečiai. Tarp jų labiausiai pasižymėjo lenkai (4,742 nusikaltimų) ir rumunai (3,952). Trečioje vietoje – lietuviai (2,561). Ačiū Dievui, ne pirmoje, tačiau paskaičiavus procentiškai, t.y. pagal tai, kiek Anglijoje yra lenkų (arti milijono) ir kiek lietuvių (apie 200 tūkst.

Emigrantai užuodė, kaip grįžus priverstinių ar planuotų atostogų iš užsienio į gimtinę „numelžti“ savo valstybę. Vieną dieną jie registruojasi darbo biržoje, o kitą eina į savivaldybę prašyti socialinės pašalpos. Kaip įstatymų pakeitimais, turėjusiais pagelbėti iš tiesų skurstantiems žmonėms, naudojasi apsukruoliai? Naudojasi landa įstatyme Prie Panevėžio darbo biržos jau antras mėnuo rikiuojasi automobiliai su Anglijos ir kitų Europos Sąjungos šalių valstybiniais numeriais.

Iš Tauragės kilusi Rima Girniuvienė (Girnius) jau dvidešimti metai gyvena JAV, yra lietuvių bendruomenės Bostono apylinkės pirmininkė, JAV lietuvių bendruomenės tarybos narė ir ansamblio „Jaunos širdys“ vadovė.

Nusprendėme – norime savo namų. Nesitikėjome, kad tai kainuos tiek daug nervų. Kol kas nežinau, ar šis straipsnių ciklas turės laimingą pabaigą, tai yra, ar įsigysime būstą, tačiau tikiuosi, kad mūsų patirtis, teisingi sprendimai ar klaidos padės tiems, kas ieško informacijos, kaip nusipirkti namus Anglijoje. Ir dar tikiuosi, kad mūsų pastangos nusipirkti būstą bus vaisingos.

Labai dažnai kalbama apie žmones, dėl vienų ar kitų priežasčių paliekančius Lietuvą, bet kur kas rečiau prabylama apie tuos, kurie sugrįžta. Neseniai Valstybinis studijų fondas (VSF) paskelbė apie paraiškų priėmimą paramai išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikų, vaikaičių, provaikaičių studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose gauti. Naujienų portalas „Balsas.lt“ pasidomėjo, kiek žmonių kasmet atsiliepia į šį kvietimą ir kas paskatina jaunus lietuvių kilmės žmones sugrįžti į Lietuvą.

Emigrantai apie savo meilę Lietuvai garsiai nešūkauja. (Nors galėtų. Pavyzdžiui, galėtų dėti skelbimus „Myliu Lietuvą“ internete) Bet juk iš asmeninės patirties kiekvienas žinom, kad ar apie meilę garsiai šauksi, ar patyliukais apie tai bylosi, ar gal išvis apie savo jausmus nutylėsi, meilės nuo to nei padaugės, nei sumažės. Tačiau Lietuvoje apie emigrantų nemeilę tėvynei kalbama daug.

Lietuva – šalis, kurioje tariame pirmuosius žodžius, mokomės rašyti, klausyti. Čia mes subręstame arba, kitaip sakant, pasiruošiame pažiūrėti gyvenimui į akis. Bet ateina diena, kai nutariame, jog reikia vykti į pasaulį laimės ieškoti. Mus pradeda erzinti nestabili mokesčių bei švietimo sistema, nenuosekli politika ir ribotos galimybės susirasti darbą. Keliame sparnus ir skrendame ten, kur turėtų būti geriau – dažniausiai į Didžiąją Britaniją. Tuomet mokomės gyventi iš naujo.

Lietuvos gyventojų skaičius mažėja. 2011 metų pabaigoje šalyje buvo 3 mln. 199  tūkst. gyventojų ir tai yra 1,4 proc. (45, 3 tūkst.) mažiau negu 2011 metų pradžioje. 85 proc. bendro mažėjimo sudaro neto migracija (daugiau žmonių emigruoja nei imigruoja), o neigiama natūrali kaita (daugiau mirė nei gimė) tesudaro 15%. Lietuvoje žodis „emigracija“ jau kelerius metus sukelia itin daug emocijų, diskusijų ir pasipiktinimo.

Praėjusių metų lapkričio dvyliktąją iš Vilniaus oro uosto į Dubliną turėjo išskristi 31 metų Kelmės rajono gyventoja. Moteris vylėsi iš Airijos parsivežti tris mažamečius savo vaikus, globojamus vienos latvės. Brolis ją paliko Vilniaus oro uoste. Nuo to vakaro Lietuvoje likę artimieji nieko nežinojo apie savo dukrą ir seserį. Tik įsikišus „Šiaulių kraštui“ ir policijai pradėjus paiešką moteris paskambino savo artimiesiems, kuriuos ir toliau kankina nerimas.

Vyriausybėms verčiant toliau veržtis diržus, didėjant nedarbui, daug europiečių traukia ieškoti geresnio gyvenimo į tolimą Australiją. Daugiausiai imigrantų atvyko iš Airijos, kuri pati anksčiau laikyta gerovės sala, taip pat daug žmonių atvyko iš Graikijos ir Italijos, praneša LTV „Šiandien“. Ne tik šiluma ir vaizdinga Australijos pakrantė traukia imigrantus iš Europos šalių, kurios pačios anksčiau viliojo atvykėlius geresniu gyvenimu, galimybe užsidirbti.

Šiais laikais emigracijos keliais jau traukia ne tik jauni, darbingo amžiaus žmonės, bet ir kelias dešimtis metų tėvynėje plušėję ir į užtarnautą poilsį išėję pensininkai. Praėjusių metų lapkričio mėnesį 60-ąjį gimtadienį atšventusi panevėžietė V. dar spėjo įsilieti į pensininkų gretas. Nuo šiol svarbaus gyvenimo momento – pensinio amžiaus – sulauks kasmet vis vyresni žmonės. Pensiją pradėjusiai gauti panevėžietei iš darbo teko išeiti.

Viena mano bičiulė po švenčių iš tėvynės grįžo pasipiktinusi. Pasidalijo įspūdžiais apie Lietuvoje tuntais besiveisiančias blogybes ir parypavo, kad nieko šventa ten nebelikę. Kad nieko šventa nebelikę, nenuostabu, nes visa, kas šventa, turbūt išsivežėme į Angliją, o kas nešventa, palikome. Tai tipiškas keliauninko elgesys – juk netampysi su savim, ko tau nereikia ir kas kuprą spaudžia. Kita vertus, peikti Lietuvą gyvenant emigracijoje, mano galva, yra labai normalu ir žmogiška.

Jaunieji ūkininkai Lietuvoje nesikuria taip sparčiai kaip kitose šalyse, nes juos varžo įvairūs apribojimai. Ūkininkauti pasiryžusiam jaunam žmogui įkurti nuosavą ūkį nelengva. Tiesa, Europos Sąjunga šiai veiklai skiria paramą, tačiau jos gerai pradžiai nepakanka. Vienos mažiausių išmokų ES – taip pat menka paskata ūkininkauti, todėl jauni žmonės renkasi darbą svetur arba kitą veiklos sritį.

Gyvenu Londone. Esu emigrantė. Tipinė ar netipinė, spręsti jums. Europos megapolyje esu jau dvejus metus. Turbūt nenustebinsiu pasakydama, kad čia labai gausu išvykusių lietuvaičių. Drįstu pastebėti, kad čia taip pat gausu išvykusių lenkų, rusų, japonų, italų, prancūzų, amerikiečių, kolumbiečių, australų – ir visų kitų. Tad ne tokie jau mes išskirtiniai. Ir kad iškart nesukelčiau negatyvių nuotaikų žodį emigrantai pakeisiu į išvykėliais, kad būtų apie ką diskutuoti.

Kaip silkių žūtis, taip ir Lietuvos bedarbių paslaptingas išnykimas turi loginį paaiškinimą. Manoma, kad į Norvegijos pakrantę silkių tuntus persekiodamos išstūmė jomis mintančios žuvys plėšrūnės. Į kokį krantą buvo išstumti Lietuvos bedarbiai, nesunku atspėti pasisukiojus aplink Anglijos darbo biržas – lietuvišką šneką čia išgirsi daug dažniau nei prieš keletą metų.

„Emigracijos mastai pastaruoju metu tokie, kad tai jau kelia tiesioginį pavojų valstybės nacionaliniam saugumui. Dar dešimtmetis kitas tokios politikos – ir valstybės gali paprasčiausiai nelikti. Manau, kad būtina nieko nelaukiant rinktis Valstybės gynimo tarybai, kuri turėtų svarstyti emigraciją skatinančias priežastis ir įpareigotų valdžios institucijas jas pašalinti“, – sakė partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkas, Prezidentas Rolandas Paksas.

Ispanijoje tarsi kortų namelis griūva garsios rusų mafijos bylos, kuriose organizuotais nusikaltimais buvo kaltinami Tambovo gaujos vadeivos. Trys iš jų už užstatus ištrūko į laisvę. Prieš trejetą metų Ispanijoje suimtas milijardierius, vienas įtakingiausių Tambovo grupuotės narių Genadijus Petrovas (64 m.) šiomis dienomis jau pasirodė Sankt Peterburge. Kaip nurodyta teismo sprendime, įtariamasis užsiregistravo Ispanijos atstovybėje ir išvyko į Maskvą.

2011 m. Gruodžio 15d. į Lietuvos Respublikos ambasadą Londone susirinko nemažas būrys puikiai nusiteikusių Anglijos lietuvių verslininkų. Įpusėjus paskutiniam 2011 m.  metų mėnesiui, žurnalo „Info Ekspresas“ komanda nusprendė apdovanoti geriausius metų verslininkus. Ore tvyrant pakiliai ir jau šventinei nuotaikai, svečiai nesibodėjo pasivaišinti vynu ir apsikeisti vienu kitu žodžiu su susirinkusiaisiais.

Airijoje gyvenantiems lietuviams garbės reikalas – iškilmingai, su dvylika patiekalų ir kalėdaičiais atšvęsti Kūčias, iškepti kimštą žąsį ar antį Kalėdoms. Lietuvės Karolina Tutlytė ir Julija Ostaševičiūtė pasakojo, kad Airijoje Kalėdų nuotaikos pasklinda iškart po Helovino: svarbiausios gatvės, medžiai ir parduotuvių vitrinos šviečia girliandų šviesomis, o airiai daug laiko praleidžia bažnyčiose. „Akys įpranta regėti kalėdinius akcentus ir tos dvasios aš nelabai jaučiu. Tradicijų jokių nėra.

Dar prieš kelerius metus sulaukdavę gausaus emigrantų antplūdžio grožio ir sveikatingumo salonai praranda viltį iš jų užsidirbti. Anksčiau į gimtąjį kraštą tautiečiai grįždavo pigiau susitvarkyti plaukų, dantų, o savo įvaizdžiui negailėdavo tūkstantinių sumų,  dabar jie renkasi tik būtiniausias procedūras. Keičiasi prioritetai Emigrantų prioritetai keičiasi. Tai diktuoja ne ekonominė krizė, o žmonių požiūris.

Didžiojoje Britanijoje savo draugės atsikratyti norėjęs lenkas užkasė ją gyvą. 25 metų Marcinas Kasprzakas elektrošoku apsvaigino savo 27 metų draugę Micheliną Lewandowską, kuri neva jam atsibodo ir nebuvo pakankamai graži, rašo „The Daily Mail“. Incidentas įvyko šių metų gegužę. Moteris vėliau buvo surišta, jai buvo užkimšta burna.

Jurgita Kekkonen – 42 metų lietuvė, vos prieš keletą savaičių išrinkta naująja Suomijos lietuvių bendruomenės (SLB) pirmininke, jau užsibrėžė didžiulių tikslų. Ji teigia sieksianti sustiprinti smukusį Suomijos lietuvių bendruomenės įvaizdį, pritraukti į bendruomenę, kurioje tėra 75 nariai, daugiau lietuvių, padaryti ją patrauklesnę jaunimui, organizuoti daugiau įdomių renginių bei po truputį keisti šią organizaciją, kad ji būtų ne tokia formali, kaip iki šiol.

Kiekvienais metais įvairios žiniasklaidos priemonės renka metų geriausius. Balsas.lt taip pat nusprendė išrinkti savo nominantus: skandalus, metų poras, netektis, įvykius ir laimėjimus. Tik jūs, Balsas.lt skaitytojai, galėsite išrinkti labiausiai nusipelniusius ir nuvylusius. Kasdien pristatysime po vieną nominaciją ir prašysime jūsų atiduoti savo balsą.

Buvęs darbų prižiūrėtojas teigia buvęs priverstas palikti darbą didžiausiame Britanijos bananų pakavimo fabrike dėl to, kad parašė skundą kompanijos vadovybei apie tai, kad negali susikalbėti su savo pavaldiniais lenkais, rašo „Mail Online“. Paulo Franco tikina, kad buvo neįmanoma dirbti „Fyffes“ gamykloje, esančioje Coventryje, nemokant lenkų kalbos. Iš Portugalijos kilęs vyras pasakoja, kad visi pasitarimai ir mokymai buvo rengiami lenkiškai.

Sekmadienį nuo pat ryto Dubline šurmuliuojančioje Didžiojoje kalėdinėje mugėje galima rasti visko, ko reikia jaukioms, lietuviškoms Kalėdoms. Mugės organizatoriai pasirūpino, kad Dublino lietuviai galėtų įsigyti ne tik šventėms būtinų prekių ir skanėstų, bet ir įdomių amatininkų iš Lietuvos dirbinių. Mugės lankytojai taip pat turi galimybę prisidėti prie labdaringos akcijos ir Kalėdine šiluma pasidalinti ne vien su šeima ir artimaisiais, bet ir su tais, kam labiausiai to reikia.

Pasiklausius lietuvių darbdavių atrodo, kad lietuviai jokiam darbui netikę – atgrubnagiai ir tinginiai. Jie esą neišprusę, dirba atmestinai ir reikalauja daug. Ir apskritai – neatlaiko konkurencijos. Todėl reikalinga įsivežtinė darbo jėga. Štai tokia toji Lietuvos darbdavių dainelė. Ši dainelė paprastai darbo liaudžiai nepatinka, ji pasipusto padus ir patraukia į Jungtinę Karalystę. Čia jų laukia britų darbdavių dainelė.

Skaitytojai pasiilgę rimto, galbūt ir sunkaus turinio dokumentikos. Tai parodė dar 2010 m. pavasarį išleistos pirmosios žurnalisto Dailiaus Dargio knygos „Tikroji Daktarų istorija“ populiarumas. Skaitytojų ši knyga buvo praminta Pirmąja Kauno mafijos biblija ir išleista net keturiais tiražais, o bendras 20 tūkst. egzempliorių kiekis nedidelėje Lietuvos rinkoje išties stebina.

Prieš gerą pusę metų savaitraštyje „Mano Anglija“ buvo išspausdintas straipsnis apie lietuvaitę, dirbančią „Harrods“ parduotuvėje. Straipsnis buvo pavadintas taip – „Lietuvė Harrodse grindų nevalo“. Kokia reakcija? Atspėti nesunku – straipsnio komentaruose išsirikiavo ilga įsižeidimų virtinė.

Pirmadienį ir antradienį, lapkričio 28, 29 d., OKT Studijoje įvyks dviejų kūrėjų ‒ Klaipėdos dramos teatro aktoriaus Igorio Reklaičio ir buvusio Šiaulių dramos teatro aktoriaus Gintaro Čajausko spektaklis pagal Slowomiro Mrožeko pjesę „Emigrantai“. Spektaklis jau 15 kartų buvo parodytas Klaipėdos mokyklose, taip pat ir trijuose D. Britanijos, į kurią geresnio gyvenimo beieškodami yra išvykę nemažai lietuvių, miestuose.