elektros lemputė

Stasys Palaukys Pakeisti elektros lemputę nesudėtinga, tačiau dažnai pamirštamos iš pirmo žvilgsnio nereikšmingos detalės. Dauguma namuose naudoja taupiąsias lemputes, kurios šviečia apie 9 tūkst. valandų. Teisingai pakeisti lemputę turėtų mokėti kiekvienas. Kartą išmokus tai tinkamai atlikti, bus galima išvengti nelaimės ir apsaugoti kitus. Pavasarį atliktas tyrimas parodė, kad daugiau nei 80 proc. lietuvių savo namams apšviesti renkasi ne kaitrines, o taupiąsias lemputes.

Pagal 2012 m. ES direktyvą iš prekybos išėmus kaitrines lemputes, didžioji dalis vartotojų pradėjo rinktis taupiąsias lemputes. Ne išimtis ir Lietuva – pas mus tokias lemputes naudoja daugiau nei 80 proc. gyventojų, nors pastaruoju metu viešumoje vis dažniau pasigirsta argumentų, jog šis sprendimas naudingas tik ekonomiškai ir yra itin kenksmingas žmonių sveikatai.

Nors Lietuvos nerasite tarp turtingiausių Europos Sąjungos valstybių, tarp jų esame vieni neefektyviausių energijos vartotojų. Žinoma, tai nereiškia, jog lietuviai tiesiog neprotingai daug jos vartoja ar nemoka skaičiuoti. Tiesiog dažnai mums net į galvą nešauna, kad būdų taupyti elektrą išties nemažai. Tai padaryti padeda ne tik energiją tausojantys elektros prietaisai.

Gąsdina sąskaitos už elektrą? Jos sąnaudos buityje gali būti mažesnės! Kaip taupyti virtuvėje? * Gamindami mėsos patiekalus sunaudosite daugiau energijos nei ruošdami vegetariškus. * Vanduo elektriniame virdulyje užverda dukart greičiau nei puode ant elektrinės viryklės. Ruošdami ryžius, makaronus ar bulves, iš pradžių vandens užvirkite virdulyje. Taip sumažinsite energijos sąnaudas ir gerokai greičiau pagaminsite maistą.

Nuo šiol žmonės nebeveikiančias elektrą taupančias lemputes galės išmesti į didžiuosiuose prekybos centruose pastatytas dėžutes. Energiją taupančios lemputės šviečia iki 15 kartų ilgiau nei kaitrinės, o elektros energijos sunaudoja 5 kartus mažiau. Tačiau jose yra aplinkai, o tuo pačiu ir žmogaus sveikatai pavojingo gyvsidabrio, tad lemputes būtina surinkti ir perdirbti.

Kaitrinės lemputės, žmonėms tarnaujančios apie 130 metų, iš rinkos pamažu stumiamos nuo 2009 m. rudens. Pirmiausia iš apyvartos išimtos galingesnės nei 75 vatų lemputės, o  vadovaujantis ES direktyva, iki 2012 m. rugsėjo prekybos vietose nebeliks ir kitų kaitrinių lempučių. Šiuos neefektyviai elektros energiją vartojančius prietaisus iš rinkos ir mūsų kasdienybės stumia halogeninės lempos, LED diodai ir energiją taupančios lemputės.

Šiandien neįsivaizduojame savo gyvenimo be televizoriaus, šaldytuvo ar kompiuterio, tačiau kur jie paprastai keliauja, kai mes nusprendžiame, kad šie daiktai mums jau pakankamai ilgai tarnavo ir metas įsigyti naują? O kur dedame perdegusią elektros lemputę? Juk ant jos pakuotės yra specialus ženklas – perbraukta šiukšlių dėžė,  vadinasi, atsikratyti jos su įprastomis buitinėmis atliekomis negalima.

Praeitoje dalyje papasakojome apie vartojimo kultūrą, kodėl nemokame taupyti ir depresiją, kylančią ir materializmo. Šioje dalyje aptarsime kaip reikia taupyti: elektros energiją, vandenį bei šilumą. Kodėl reikia taupyti? Pasaulio gamtos ištekliai senka, o žmonijos populiacija, priešingai, tik auga.

Kol kas toli gražu ne visi patenkinti kompaktinėmis liuminescencinėmis arba kitaip vadinamomis taupiosiomis lempomis, nes jos kainuoja brangiau, dažnai yra abejotinos kokybės, turi įvairių trūkumų. Vartotojams niekas neteikia informacijos apie jų savybes, poveikį sveikatai ir aplinkai. Europos Parlamente kai kurie politikai jau siekia atšaukti kaitinamųjų lempų draudimą, nes kilo abejonių, ar elektros energija nebus taupoma aukojant sveikatą, nes taupiosios lempos turi pavojingo gyvsidabrio.

Europos Komisijos direktyvą išimti iš apyvartos energijos netaupančias pigias kaitrines lemputes ir jas pakeisti energiją taupančiomis brangesnėmis liuminescencinėmis lempomis Lietuva vykdo be išlygų. Kiek tai kainuoja? Žmonės priversti liuminescencines lempas pirkti po 18–20 litų (kaitrines, kainuojančias vos po litą, pardavinėti uždrausta). Beje, kukliai nutylima, kad liuminescencinių lempų vieno kilogramo utilizavimas gyventojui kainuoja 5 litus.