elektros kaina

Verslas nebegaus valstybės kompensacijų už išaugusias elektros kainas, tad turės mokėti visą kainą pagal sutartis su elektros tiekėjais. Kai kuriems verslininkams tai reiškia gerokai didesnes sąskaitas už elektrą. Verslininkai skundžiasi ir vienu elektros tiekėju, kuris esą piktnaudžiauja savo padėtimi – kainų piko metu įkalbinėjo fiksuoti kainas, o dabar nebesutinka tarifų mažinti, dėl ko verslas patiria dešimt tūkstantinius nuostolius.

Vidutinė elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 32,4 proc., gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške pabrango 7 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje kovo 31 – balandžio 6 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 89 eurus, kai prieš savaitę kaina siekė 67 eurus. Pasak LEA, kainų augimą lėmė toliau mažėjusi gamyba Lietuvoje: per savaitę ji mažėjo 11 proc., iki 88,8 gigavatvalandžių (GWh) arba 38 proc.

Seimo Ekonomikos komitete dirbantys parlamentarai siūlo leisti nepriklausomiems tiekėjams vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas ir sumažinti elektros kainą vartotojams.   Elektros energetikos įstatymo pataisos iniciatoriai sako, kad ji būtų naudinga ir nepriklausomiems tiekėjams, nes jiems reikėtų mažiau resursų raginant vartotojus pasikeisti elektros tiekimo sutartis.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas sako, kad kol kas sudėtinga prognozuoti, kokia nuo liepos galėtų būti visuomeninė elektros kaina. Renato Pociaus teigimu, dabar rinkoje yra didelis neapibrėžtumas, kainos svyruoja.  „Prognozuoti, kokios tos visuomeninio elektros tiekimo kainos galėtų būti nuo liepos 1 dienos, pakankamai sudėtinga dabar“, – trečiadienį Seimo „valstiečiams“ sakė VERT vadovas.  „Matome didžiulį neapibrėžtumą rinkoje.

Išaugus vartojimui, sumažėjus gamybai bei srautui iš Švedijos, elektros kaina praėjusią savaitę Lietuvoje padidėjo 34 proc. ir siekė 75,59 euro už megavatvalandę (MWh), pranešė bendrovė „Elektrum Lietuva“. Latvijoje elektra brango 29 proc. iki 72,45 euro, Estijoje – 32 proc. iki 72,43 euro. Bendra „Nord Pool“ biržos kaina regione augo 26 proc. iki 81,21 euro už MWh.

Visiems gerai žinomas įprotis taupant elektrą yra šviesos išjungimas išeinant iš kambario ar namų. Tačiau retai kas susimąsto, kad sąskaita už elektrą gerokai sumažėtų sistemingai prižiūrint įvairius namuose esančius prietaisus. Pasirodo, nemažai elektros energijos išeikvoja į elektros tinklą įjungti, bet nenaudojami prietaisai.

Vidutinė elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 7 proc., gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške atpigo 1,5 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje kovo 24–30 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 67 eurus, kai prieš savaitę kaina siekė 63 eurus. Pasak LEA, nežymų elektros kainų augimą Lietuvoje lėmė sumažėjusi nacionalinė elektros gamyba – vėjo elektrinėse ji sumažėjo 6,4 proc., saulės – 24,5 proc.

Šį šeštadienį lietuviai ir vėl galės pasidžiaugti pigesne elektra – jos kaina bus žemiausia nuo sausio 15 d. Mažais tarifais galės pasinaudoti ir dalis išmaniuosius skaitiklius turinčių elektros vartotojų, skelbia naujienų portalas 15min.lt. „Nord Pool“ duomenimis, šeštadienį elektros energijos kaina neviršys 1 ct/kWh, o pigia elektra daugelis galės naudotis šešias valandas 2 nuo 2 iki 8 val. Pigiausia elektra, anot 15min.lt, bus nuo 3 iki 4 val. ir sieks 1,78 euro/MWh arba 0,178 ct/kWh.

Fiksuotų planų kainas per pastarąją savaitę 3–5 proc. sumažino du nepriklausomi elektros tiekėjai – „Enefit“ bei „Ignitis“, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Skelbiama, kad visų tiekėjų siūlomos vienos laiko zonos tarifo kainos yra mažesnės už valstybės kompensacijos žemutinę 28 centų ribą ir svyruoja nuo 25 iki 27 centų. „Elektrum Lietuvos“ šio tarifo 1 kilovatvalandės (kWh) kaina antradienį buvo 25 centai (36 mėn.), „Igničio“ – 25,9 cento (24 mėn.

Išaugus hidroelektrinių, vėjo ir saulės gamybai bei sumažėjus vartojimui vidutinė didmeninė elektros energijos kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę sumažėjo 37 proc.

Artimiausią parą dalį elektros vartotojų iš „Nord Pool“ pasieks gera žinia. Šeštadienio naktį elektros kaina bus kaip niekad pigi – apie 1 ct/kWh. Tačiau šiuo elektros kainos kritimu pasidžiaugs ne visi gyventojai.  Fiksuotus planus turintys vartotojai kainų pokyčio nepajus, tai aktualu ir ne kiekvienam su birža susieto plano turėtojui, rašo naujienų portalas 15min.

Vidutinė elektros kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo proc., gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške brango 1 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje kovo 10–16 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 94 eurus, kai prieš savaitę kaina siekė 121 eurą. Lygiai taip pat pigo ir elektra Latvijoje, kurios kaina irgi siekė 94 eurus, Estijoje ji pigo 23 proc., iki 93 eurų už MWh.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorei „Litgrid“ praėjusiais metais dėl aukštų elektros kainų patyrus 49,5 mln. eurų grynąjį nuostolį, įmonės valdyba siūlo dividendų nemokėti.  Dėl to įmonės akcininkai spręs susirinkime balandžio 11 dieną, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Litgrid“. Pernai buvo išmokėta 5 mln. eurų dividendų, arba 0,01 euro akcijai. 2021 metais „Litgrid“ akcininkams išmokėjo 16,5 mln. eurų dividendų, o 2020-aisiais – apie 4,1 mln. eurų.

Lietuvoje didmeninė elektros energijos kaina, kuri nustatoma biržoje, šiuo metu yra 3–4 kartus mažesnė, nei buvo prieš pusmetį fiksuoto piko metu. Praėjusių metų pabaigoje buitiniams vartotojams siūlyti planai su 0,45–0,65 Eur/kWh kaina. Dabar tiekėjų siūlomi elektros tiekimo planai yra gerokai pigesni, tačiau, panašu, kad gyventojai neskuba jų rinktis ir taip sutaupyti pinigų.

Europos Komisijai (EK) antradienį pateikus naujus su elektros rinkos reforma susijusius pasiūlymus, energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad Lietuva norėtų nuolat galiojančios viršutinės dujų kainų ribos mechanizmo.

Išaugus vartojimui bei sumažėjus srautams iš Suomijos, elektros kaina praėjusią savaitę Lietuvoje padidėjo 1 proc. ir siekė 119,64 euro už megavatvalandę (MWh), pranešė bendrovė „Elektrum Lietuva“. Latvijoje ir Estijoje elektra brango po 3 proc. iki 119,62 euro. Bendra „Nord Pool“ biržos kaina regione augo 41 proc. iki 108,84 euro už MWh. Kaip teigia įmonės Verslo sprendimų departamento vadovas Artūras Zatulinas, elektros kainų augimą lėmė 6 proc. didesnis suvartojimas, 35 proc.

Vienas iš trijų nepriklausomų elektros tiekėjų – bendrovė „Ignitis“ – per pastarąją savaitę kiek sumažino fiksuotų planų kainas, o „Enefit“ ir „Elektrum Lietuva“ kainų nekeitė. „Ignitis“ fiksuotų planų kainas mažino 1 proc., skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  LEA duomenimis, vasario mėnesio vidutinė „Nord Pool“ biržos 1 kWh kaina, palyginti su sausiu, padidėjo 11,3 proc. iki 0,115 euro.

Vasario mėnesio vidutinė didmeninė elektros  kaina Lietuvoje siekė 115 eurų už megavatvalandę (MWh) – 11 proc. daugiau nei sausį, skelbia elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Pasak bendrovės Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, kainų augimą lėmė sumažėjusi hidroelektrinių gamyba ir jas pakeitusios brangesnės šiluminės elektrinės.

Vidutinė elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 10,4 proc., gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške atpigo 8 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje vasario 24–kovo 2 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 114,1 euro, kai prieš savaitę kaina siekė 103,3. Tuo pačiu metu Latvijoje elektra brango 8,8 proc. iki 112,4 euro, Estijoje – 8,6 proc. iki 112,3 euro. Lenkijoje vidutinė kaina per savaitę didėjo 16,5 proc.

Vidutinė elektros kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo 7,1 proc., gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške atpigo 2,6 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje vasario 17–23 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 103,3 euro, kai prieš savaitę kaina siekė 111,2 euro. Tuo pačiu metu Latvijoje elektra pigo 6,6 proc. iki 103,3 eurų, Estijoje – 6,1 proc. iki 103,3 eurų. Lenkijoje vidutinė kaina per savaitę mažėjo 15,2 proc.

Nepriklausomų elektros tiekėjų atstovai sako, kad praėjusią savaitę Vyriausybės patikslinta kompensacijų už elektrą mokėjimo tvarka įmonėms poveikio neturės, tačiau jos gali patirti papildomų administracinių išlaidų. Kai kurie jų teigia nesuprantantys naujos tvarkos būtinumo bei Ministrų kabineto atstovų teiginių apie galimą tiekėjų piktnaudžiavimą.

Aprimus vėjui bei Vasario 16-ąją sumažėjus elektros vartojimui vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę sumažėjo 2 proc.

Vidutinė elektros kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo 14 proc., gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške atpigo 2,9 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje vasario 10–16 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 111,2 euro, kai prieš savaitę kaina siekė 129,3 euro. Tuo pačiu metu Latvijoje elektra pigo 12,9 proc., iki 110,7 eurų, Estijoje – 12,1 proc., iki 110 eurų. Lenkijoje vidutinė kaina per savaitę padidėjo 5,1 proc.

Pasirodžius naujienoms, kad jau galima keisti elektros tiekimo planus ir nereikės grąžinti anksčiau gautų nuolaidų, gyventojai suskubo šia galimybe pasinaudoti. Tačiau ne visi, anksčiau planus pasikeitę ir nuolaidas grąžinę gyventojai galės atgauti savo pinigus.

Visuomeninė elektros kaina maždaug 470 tūkst. vartotojų nuo kovo turėtų sumažėti dukart – nuo 56,5 iki 28 centų, pranešė Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius. Dujų kaina gyventojams nuo kovo nesikeis, BNS patvirtino VERT atstovai.   Jei taryba trečiadienį pritars, standartinis vienos laiko zonos tarifas nuo kovo 1 dienos siektų 28 centus už kilovatvalandę (kWh), tuo metu dviejų laiko zonų dienos tarifas būtų 32 centai, o nakties – 19 centų.

Rinkoje mažėjant elektros ir dujų kainoms, mažai tikėtina, kad jos vėl smarkiai padidėtų,  sako energetikos ministras Dainius Kreivys. Pasak jo, vasarą galėtų kiek pabrangti tik elektra, o dujų kaina turėtų išlikti panaši arba kiek mažėti. „Panašu, kad elektros rinka veikia lygiai taip, kaip veikia mobilių telekomunnikacijų rinka, kuomet į vieno ar kito žaidėjo kainų mažinimą automatiškai reaguoja kiti žaidėjai. Šiai dienai kainos juda žemyn.

Lietuvos socialdemokratų frakcija Seime kreipėsi į Vyriausybę, kad ši operatyviau reaguotų į besikeičiančią situaciją elektros energijos rinkoje ir keistų elektros energijos kainos gyventojams kompensavimo modelį, rašoma partijos preanešime spaudai.

Sausio mėnesio vidutinė didmeninė elektros  kaina Lietuvoje siekė 103 eurus už megavatvalandę (MWh) – 61 proc. mažiau nei gruodį, skelbia elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Anot bendrovės, šilti sausio orai visame regione lėmė stabilias gamtinių dujų kainas, mažą vartojimą ir aukštą hidroelektrinių elektros gamybą, o tai veikė ir elektros kainą.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje krito 10 proc. ir siekė 112,23 Eur/MWh, tuo metu Latvijoje ir Estijoje elektra pigo po 2 proc. iki 111,86 Eur/MWh, rašoma „Elektrum Lietuva“ pranešime spaudai. Nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvos gyventojams siūlomos kainos praėjusią savaitę taip pat sumažėjo. „Elektrum Lietuva“ nuo vasario gyventojams siūlo mokėti 25,567 ct/kWh, kainą fiksuojant 6 mėnesiams, arba 26,822 ct/kWh, pasirenkant 36 mėnesių fiksavimo laikotarpį.

Vidutinė elektros kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo 32,7 proc., gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške pigo 8,7 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje sausio 27–vasario 2 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 98,4 euro, kai prieš savaitę kaina siekė 146,1 euro. Latvijoje ir Estijoje elektros kainos krito 30,5 proc. – iki 95 eurų už MWh, Lenkijoje vidutinė megavatvalandės kaina, nepaisant 24,7 proc.

Alytaus mieste gyvenanti Irena būstą, kuriame gyvena su dukra, nuomojasi be sutarties, dalį pajamų gauna į „vokelį“ ir teigia atsidūrusi visiškoje neviltyje, nes nesant būstų pasiūlos mieste savininkai elgiasi kaip nori, o elektros kainos verčia itin taupyti. Moteris netgi įtaria, kad būsto savininkė paima daugiau pinigų už sunaudojamą elektros energiją nei jai priklausytų, nes visuotinai kalbant apie mažėjančias elektros energijos kainas pati Irena sako mokanti tikrai daug.

Didžioji dalis buitinių vartotojų yra pasirinkę nepriklausomą elektros tiekėją ir sudarę fiksuotos kainos sutartis. Kiti gi nusprendė surizikuoti bei už elektrą mokėti pagal biržoje kasdien svyruojančias kainas. Ir dabar skaičiuoja, kad toks pasirinkimas visiškai apsimokėjo. Naujienų portalo tv3.lt redaktoriui Artūrui Anužiui nuo Naujųjų pasirinkus vieno tiekėjo planą ne su fiksuota elektros kaina, bet kintama, išryškėjo ir pagrindiniai skirtumai.

Vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę padidėjo 7 proc. iki 126 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje ir Estijoje ji siekė 114 eurų už MWh, pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. „Praėjusią savaitę Baltijos šalyse antrą savaitę iš eilės mažėjo vėjo jėgainių gamyba, tačiau kainos Latvijoje ir Estijoje išliko panašiame lygyje, o Lietuvoje nežymiai išaugo.

Europos Sąjungos (ES) elektros rinkos reforma, atsiejant jos kainą nuo dujų kainos, bus pateikta kovą, sako Europos Komisijos (EK) narys Virginijus Sinkevičius.  „Komisija planuoja pateikti šį siūlymas jau kovo mėnesį“, – penktadienį Seimo Europos reikalų komitete pranešė už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas eurokomisaras.   „Kol kas daugiau detalių nėra, vyksta konsultacijos tiek su šalimis narėmis, tiek su suinteresuotais asmenimis“, – pridūrė jis.

Turto banko valdomuose valstybės pastatuose įsikūrusios įstaigose 2022 metais sutaupyta 1,5 mln. kilovatvalandžių (kWh) elektros arba beveik 0,5 mln. eurų, penktadienį pranešė Turto bankas.   Pranešime nurodoma, kad per keturis paskutinius praėjusių metų mėnesius sutaupė 17 proc. energijos, lyginant su 2021 metais tuo pačiu laikotarpiu.   Daugiausiai elektros sutaupiusios institucijos bus paskelbtos vasario mėnesį.

Nuo sausio beveik du kartus išaugusi visuomeninė elektros kaina antrąjį pusmetį vėl gali sumažėti dukart iki 28–29 centų už kilovatvalandę (be valstybės kompensacijos), prognozuoja Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius.

Vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę padidėjo 41 proc. iki 117 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje ir Estijoje ji siekė 116 eurų už MWh, pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, didesnes elektros kainas lėmė sumažėjusi vėjo generacija.

Krentant didmeninėms elektros kainoms nepriklausomi tiekėjai raginami kuo greičiau reaguoti į pokyčius biržoje, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. Ji taip pat siūlo gyventojams peržiūrėti sutartis su tiekėjais ir esant poreikiui pasirinkti kitą elektrą tiekiančią įmonę. Be to, I. Žilienė pranešė, kad šį pusmetį nustatyta kompensacijų už elektrą tvarka nebus keičiama, tačiau antrąjį pusmetį ją ketinama keisti.

Didelių elektros kainų išvarginti vartotojai bent kurį laiką galės atsikvėpti – nepriklausomo tiekimo kaina gyventojams nukrito žemiau valstybės kompensuojamos 28 ct/kWh ribos. Pasak „Elektrum Lietuva“ ekspertų, kainų posūkį šia linkme labiausiai lėmė brangimo tendencijos nerodantys ateities sandoriai, kurie turi didelės reikšmės elektros tarifų nustatymui.

Vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę sumažėjo 22 proc. iki 83 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje ji siekė 81 eurą už MWh, pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, elektros kainos visame regione mažėjo dėl šiltų orų, lėtai augančio suvartojimo ir itin didelės atsinaujinančių i...

Vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę augo 37 proc. iki 106 eurų už megavatvalandę (MWh).  Latvijoje ir Estijoje ji siekė 105 eurus. Kaip pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“, pasibaigus šventiniam laikotarpiu ir savaitės pabaigoje atšalus orams, sparčiai išaugo ir elektros vartojimas, kilstelėjęs didmenines elektros rinkos kainas.

Elektros kaina Lietuvoje per savaitę mažėjo 27 proc., tuo metu dujos Nyderlandų TTF prekybos taške pigo 11 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje gruodžio 30–sausio 5 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 81 eurą, arba 27 proc. mažiau nei prieš savaitę, kai vidutinė kaina siekė 111 eurų.

Elektros kaina didmeninėje rinkoje gruodžio mėnesį, palygini su lapkričiu, padidėjo 16,6 proc., skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Vidutinė elektros kaina Lietuvos prekybos zonoje kitos paros prekybos rinkoje (angl. day-ahead) buvo 264,3 euro už megavatvalandę (MWh). Tam įtakos turėjo elektros vartojimas, tarpsisteminių jungčių panaudojimas, vietos gamyba. Latvijoje gruodžio elektros kaina siekė 263,9 euro, Estijoje – 263,5 euro, Švedijos SE4 kainų zonoje – 248,1 euro.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, kad didėjant atsinaujinančių energijos išteklių gamybai tokių atvejų, kai valandinė kaina biržoje bus neigiama, gali pasitaikyti ir dažniau.  „Plečiantis atsinaujinančios energijos išteklių gamintojams tokių atvejų galime matyti dažniau.

Vidutinė elektros kaina Lietuvos rinkoje praėjusią savaitę mažėjo 64 proc. iki 64,6 euro už megavatvalandę (MWh), pirmadienį pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Anot jos, Latvijoje ir Estijoje didmeninė elektros kaina gruodžio 26–sausio 1 dienomis buvo tokia pati kaip ir Lietuvoje.  „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius sako, praėjusią savaitę Lietuvoje 12 proc.

Visuomeninė elektros kaina, nuo sausio išaugusi du kartus, antrąjį šių metų metų pusmetį gali išlikti panaši arba dar kiek padidėti, sako energetikos rinkos reguliatoriaus vadovas.  „Kaip matome, elektros energijos kainų svyravimai yra labai dideli. Jie priklauso nuo daugelio priežasčių, kurių, deja, neįmanoma suvaldyti.

Prasidėjus 2023 m. įsigalioja teisės aktų pakeitimai, nuo kurių priklauso ir kai kurių paslaugų, taip pat prekių kainos. Daugiau turėsime mokėti ne tik už elektrą ar dujas, bet ir alkoholį, tabako gaminius. Pasikeitus įmokų dydis į II pakopos pensijų fondus, daliai gyventojų atlyginimo į rankas liks kiek mažiau. O išaugus minimaliai algai teks mokėti daugiau mokesčių. Galiausiai daug kam išaugs ir paskolų palūkanos.

Elektros kaina Lietuvoje per savaitę mažėjo 54 proc., tuo metu dujos Nyderlandų TTF prekybos taške pigo 23  proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje gruodžio 23–29 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 111 eurų, arba 54 proc. mažiau nei prieš savaitę, kai vidutinė kaina siekė 244 euro.

„Ignitis“ padaliniuose – klientų antplūdis. Baigiantis metams energetikai kviečia žmones deklaruoti šių metų dujų ir elektros suvartojimą, mat pavėlavus bent valandą, teks mokėti naujais didesniais tarifais. Nuo Naujųjų metų elektra ir dujos vėl brangs nuo 20 iki 40 proc. Negana to, gyventojai peikia ir naujuosius išmanius elektros skaitiklius, kuriuos ESO masiškai pradeda statyti. Žmonės piktinasi, esą jie prisuka daugiau elektros nei senieji skaitikliai.