elektros kaina

Lietuvos socialdemokratų frakcija Seime kreipėsi į Vyriausybę, kad ši operatyviau reaguotų į besikeičiančią situaciją elektros energijos rinkoje ir keistų elektros energijos kainos gyventojams kompensavimo modelį, rašoma partijos preanešime spaudai.

Sausio mėnesio vidutinė didmeninė elektros  kaina Lietuvoje siekė 103 eurus už megavatvalandę (MWh) – 61 proc. mažiau nei gruodį, skelbia elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Anot bendrovės, šilti sausio orai visame regione lėmė stabilias gamtinių dujų kainas, mažą vartojimą ir aukštą hidroelektrinių elektros gamybą, o tai veikė ir elektros kainą.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje krito 10 proc. ir siekė 112,23 Eur/MWh, tuo metu Latvijoje ir Estijoje elektra pigo po 2 proc. iki 111,86 Eur/MWh, rašoma „Elektrum Lietuva“ pranešime spaudai. Nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvos gyventojams siūlomos kainos praėjusią savaitę taip pat sumažėjo. „Elektrum Lietuva“ nuo vasario gyventojams siūlo mokėti 25,567 ct/kWh, kainą fiksuojant 6 mėnesiams, arba 26,822 ct/kWh, pasirenkant 36 mėnesių fiksavimo laikotarpį.

Vidutinė elektros kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo 32,7 proc., gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške pigo 8,7 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje sausio 27–vasario 2 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 98,4 euro, kai prieš savaitę kaina siekė 146,1 euro. Latvijoje ir Estijoje elektros kainos krito 30,5 proc. – iki 95 eurų už MWh, Lenkijoje vidutinė megavatvalandės kaina, nepaisant 24,7 proc.

Alytaus mieste gyvenanti Irena būstą, kuriame gyvena su dukra, nuomojasi be sutarties, dalį pajamų gauna į „vokelį“ ir teigia atsidūrusi visiškoje neviltyje, nes nesant būstų pasiūlos mieste savininkai elgiasi kaip nori, o elektros kainos verčia itin taupyti. Moteris netgi įtaria, kad būsto savininkė paima daugiau pinigų už sunaudojamą elektros energiją nei jai priklausytų, nes visuotinai kalbant apie mažėjančias elektros energijos kainas pati Irena sako mokanti tikrai daug.

Didžioji dalis buitinių vartotojų yra pasirinkę nepriklausomą elektros tiekėją ir sudarę fiksuotos kainos sutartis. Kiti gi nusprendė surizikuoti bei už elektrą mokėti pagal biržoje kasdien svyruojančias kainas. Ir dabar skaičiuoja, kad toks pasirinkimas visiškai apsimokėjo. Naujienų portalo tv3.lt redaktoriui Artūrui Anužiui nuo Naujųjų pasirinkus vieno tiekėjo planą ne su fiksuota elektros kaina, bet kintama, išryškėjo ir pagrindiniai skirtumai.

Vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę padidėjo 7 proc. iki 126 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje ir Estijoje ji siekė 114 eurų už MWh, pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. „Praėjusią savaitę Baltijos šalyse antrą savaitę iš eilės mažėjo vėjo jėgainių gamyba, tačiau kainos Latvijoje ir Estijoje išliko panašiame lygyje, o Lietuvoje nežymiai išaugo.

Europos Sąjungos (ES) elektros rinkos reforma, atsiejant jos kainą nuo dujų kainos, bus pateikta kovą, sako Europos Komisijos (EK) narys Virginijus Sinkevičius.  „Komisija planuoja pateikti šį siūlymas jau kovo mėnesį“, – penktadienį Seimo Europos reikalų komitete pranešė už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas eurokomisaras.   „Kol kas daugiau detalių nėra, vyksta konsultacijos tiek su šalimis narėmis, tiek su suinteresuotais asmenimis“, – pridūrė jis.

Turto banko valdomuose valstybės pastatuose įsikūrusios įstaigose 2022 metais sutaupyta 1,5 mln. kilovatvalandžių (kWh) elektros arba beveik 0,5 mln. eurų, penktadienį pranešė Turto bankas.   Pranešime nurodoma, kad per keturis paskutinius praėjusių metų mėnesius sutaupė 17 proc. energijos, lyginant su 2021 metais tuo pačiu laikotarpiu.   Daugiausiai elektros sutaupiusios institucijos bus paskelbtos vasario mėnesį.

Nuo sausio beveik du kartus išaugusi visuomeninė elektros kaina antrąjį pusmetį vėl gali sumažėti dukart iki 28–29 centų už kilovatvalandę (be valstybės kompensacijos), prognozuoja Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius.

Vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę padidėjo 41 proc. iki 117 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje ir Estijoje ji siekė 116 eurų už MWh, pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, didesnes elektros kainas lėmė sumažėjusi vėjo generacija.

Krentant didmeninėms elektros kainoms nepriklausomi tiekėjai raginami kuo greičiau reaguoti į pokyčius biržoje, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. Ji taip pat siūlo gyventojams peržiūrėti sutartis su tiekėjais ir esant poreikiui pasirinkti kitą elektrą tiekiančią įmonę. Be to, I. Žilienė pranešė, kad šį pusmetį nustatyta kompensacijų už elektrą tvarka nebus keičiama, tačiau antrąjį pusmetį ją ketinama keisti.

Didelių elektros kainų išvarginti vartotojai bent kurį laiką galės atsikvėpti – nepriklausomo tiekimo kaina gyventojams nukrito žemiau valstybės kompensuojamos 28 ct/kWh ribos. Pasak „Elektrum Lietuva“ ekspertų, kainų posūkį šia linkme labiausiai lėmė brangimo tendencijos nerodantys ateities sandoriai, kurie turi didelės reikšmės elektros tarifų nustatymui.

Vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę sumažėjo 22 proc. iki 83 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje ji siekė 81 eurą už MWh, pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, elektros kainos visame regione mažėjo dėl šiltų orų, lėtai augančio suvartojimo ir itin didelės atsinaujinančių i...

Vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę augo 37 proc. iki 106 eurų už megavatvalandę (MWh).  Latvijoje ir Estijoje ji siekė 105 eurus. Kaip pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“, pasibaigus šventiniam laikotarpiu ir savaitės pabaigoje atšalus orams, sparčiai išaugo ir elektros vartojimas, kilstelėjęs didmenines elektros rinkos kainas.

Elektros kaina Lietuvoje per savaitę mažėjo 27 proc., tuo metu dujos Nyderlandų TTF prekybos taške pigo 11 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje gruodžio 30–sausio 5 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 81 eurą, arba 27 proc. mažiau nei prieš savaitę, kai vidutinė kaina siekė 111 eurų.

Elektros kaina didmeninėje rinkoje gruodžio mėnesį, palygini su lapkričiu, padidėjo 16,6 proc., skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Vidutinė elektros kaina Lietuvos prekybos zonoje kitos paros prekybos rinkoje (angl. day-ahead) buvo 264,3 euro už megavatvalandę (MWh). Tam įtakos turėjo elektros vartojimas, tarpsisteminių jungčių panaudojimas, vietos gamyba. Latvijoje gruodžio elektros kaina siekė 263,9 euro, Estijoje – 263,5 euro, Švedijos SE4 kainų zonoje – 248,1 euro.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, kad didėjant atsinaujinančių energijos išteklių gamybai tokių atvejų, kai valandinė kaina biržoje bus neigiama, gali pasitaikyti ir dažniau.  „Plečiantis atsinaujinančios energijos išteklių gamintojams tokių atvejų galime matyti dažniau.

Vidutinė elektros kaina Lietuvos rinkoje praėjusią savaitę mažėjo 64 proc. iki 64,6 euro už megavatvalandę (MWh), pirmadienį pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Anot jos, Latvijoje ir Estijoje didmeninė elektros kaina gruodžio 26–sausio 1 dienomis buvo tokia pati kaip ir Lietuvoje.  „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius sako, praėjusią savaitę Lietuvoje 12 proc.

Visuomeninė elektros kaina, nuo sausio išaugusi du kartus, antrąjį šių metų metų pusmetį gali išlikti panaši arba dar kiek padidėti, sako energetikos rinkos reguliatoriaus vadovas.  „Kaip matome, elektros energijos kainų svyravimai yra labai dideli. Jie priklauso nuo daugelio priežasčių, kurių, deja, neįmanoma suvaldyti.

Prasidėjus 2023 m. įsigalioja teisės aktų pakeitimai, nuo kurių priklauso ir kai kurių paslaugų, taip pat prekių kainos. Daugiau turėsime mokėti ne tik už elektrą ar dujas, bet ir alkoholį, tabako gaminius. Pasikeitus įmokų dydis į II pakopos pensijų fondus, daliai gyventojų atlyginimo į rankas liks kiek mažiau. O išaugus minimaliai algai teks mokėti daugiau mokesčių. Galiausiai daug kam išaugs ir paskolų palūkanos.

Elektros kaina Lietuvoje per savaitę mažėjo 54 proc., tuo metu dujos Nyderlandų TTF prekybos taške pigo 23  proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje gruodžio 23–29 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 111 eurų, arba 54 proc. mažiau nei prieš savaitę, kai vidutinė kaina siekė 244 euro.

„Ignitis“ padaliniuose – klientų antplūdis. Baigiantis metams energetikai kviečia žmones deklaruoti šių metų dujų ir elektros suvartojimą, mat pavėlavus bent valandą, teks mokėti naujais didesniais tarifais. Nuo Naujųjų metų elektra ir dujos vėl brangs nuo 20 iki 40 proc. Negana to, gyventojai peikia ir naujuosius išmanius elektros skaitiklius, kuriuos ESO masiškai pradeda statyti. Žmonės piktinasi, esą jie prisuka daugiau elektros nei senieji skaitikliai.

Latvija per 11 šių metų mėnesių pagamino 4,157 mln. megavatvalandžių (MWh) elektros energijos – 15 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai, pranešė valstybinė elektros perdavimo tinklų operatorė „Augstsprieguma tikls“. Didžiosios hidroelektrinės elektros gamybą padidino 4,2 proc. iki 2,497 mln. MWh, mažosios hidroelektrinės – 19,4 proc. iki 72,1 tūkst. MWh. Didžiosios šiluminės elektrinės elektros pagamino 49 proc. mažiau – 824,2 tūkst. MWh.

Iš nepriklausomų tiekėjų elektrą šiuo metu perka beveik 1,2 mln. Lietuvos buitinių vartotojų. Vyriausybei dar pusmečiui pratęsus elektros kainos kompensavimą ekspertai perspėja gyventojus, kuriems ateina laikas iš naujo rinktis tiekėją: kompensacija vieną dieną gali būti nutraukta, todėl lyginti tiekėjų pasiūlymus reikėtų be jos – ir toliau svarbiausias išlieka pačios tiekiamos elektros kainos dydis, rašoma pranešime spaudai.

Deklaruoti elektros skaitiklio rodmenis svarbu kiekvieną mėnesį iki paskutinės to mėnesio dienos, o keičiantis valstybės reguliuojamiems elektros kainos ir dalinio kainos kompensavimo dydžiui, deklaruoti rodmenis laiku yra ypatingai svarbu, primena „Ignitis“. „Ignitis“ privačių klientų padalinio vadovė Nerilė Mažeikienė atkreipia dėmesį, kad kaip numato Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės, vartotojas ne vėliau kaip kiekvieno ataskaitinio laikotarpio paskutinę dieną, taip pat ...

Šiemet Lietuvoje fiksuojamas vienas didžiausių prekių ir paslaugų brangimas visoje Europos Sąjungoje. Tačiau nuo kitų metų pradžios laukia dar vienas kainų padidėjimas. Sąskaitos už būsto išlaikymą bus gerokai didesnės, nes pastebimai brangs tiek elektra, tiek dujos, tiek vanduo. Keičiantis fiksuotų kainų tarifams kai kurie gyventojai mėgsta pagudrauti. Jie deklaruoja, kad mėnesį, kai galiojo mažesni tarifai, suvartojo daugiau elektros, dujų ar vandens, nei iš tikrųjų suvartojo.

Elektros rinkos kaina artimiausiu metu Lietuvoje turėtų pasiekti aukščiausią ribą, o iki kitų metų vidurio sumažėti bei stabilizuotis, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūros (LEA) atstovas.  „Mes pamėginome atsargiai paprognozuoti, ką mato kiti, ir pamėginti nubrėžti, kokios tos kainos kitais metais galėtų būti ir kokios apskritai biržoje yra kainų tendencijos.

Seimas ketvirtadienį priėmė du įstatymus, leisiančius sumažinti aukštas energijos kainas ir jos vartojimą, taip pat reguliuoti energijos rinkos pajamas ir jų perviršį.  Dokumentais į Lietuvos teisę perkeliamos Europos Sąjungos (ES) reglamento nuostatos.

Seimas ketvirtadienį balsuos dėl dviejų įstatymų projektų, leisiančių sumažinti aukštas energijos kainas ir jos vartojimą, taip pat reguliuoti energijos rinkos pajamas ir jų perviršį.  Parlamentarai tvirtins Įstatymo dėl Reglamento (ES) 2022/1854 įgyvendinimo projektą ir Pelno mokesčio įstatymo pataisą, įteisinančią solidarumo įnašą, kurį už 2023 metus turėtų mokėti naftos perdirbimo, gamtinių dujų ir kitos įmonės.  Mokestis būtų skaičiuojamas tik nuo pelno, daugiau kaip 20 proc.

Trečiadienį ministrų kabinetas priėmė nutarimą, kuriuo galutinai patvirtino ribas, kai elektros ir dujų kainoms nusileidus žemiau, gyventojams kompensacijos nebus mokamos. Taip pat patvirtintos ir pačios kompensacijos. 28,5 ct/kWh – tokią maksimalią elektros kainos kompensaciją 2023 m. pirmajam pusmečiui šiandien nutarimu patvirtino Vyriausybė.

Europos Sąjungos (ES) ministrai antradienį Briuselyje įvykusiame susitikime išsprendė dalį nesutarimų dėl siūlomų gamtinių dujų kainų „lubų“, bet nusprendė derybas šiuo klausimu pratęsti kitą savaitę, kad būtų galima galutinai sutarti dėl „techninių“ detalių.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė dviejų įstatymų projektams, pagal kuriuos tikimasi sumažinti aukštas energijos kainas ir jos vartojimą, taip pat reguliuoti energijos rinkos pajamas ir jų perviršį.  Už Įstatymo dėl Reglamento (ES) 2022/1854 įgyvendinimo projektą ir Pelno mokesčio įstatymo pataisą balsavo 113 Seimo narių, prieš ir susilaikė po vieną. Galutinis balsavimas vyks iki Kalėdų.  Dokumentai į Lietuvos teisę perkelia Europos Sąjungos (ES) reglamento nuostatas.

Vyriausybei praėjusią savaitę pritarus europinio reglamentavimo, skirto mažinti energijos kainas, perkėlimui į Lietuvos teisę, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) parengė ir rinkos konsultacijai pateikė elektros gamintojų pajamų perviršio skaičiavimo metodiką bei jo deklaravimo tvarką.

Briuselyje antradienį susitinkantys Europos Sąjungos (ES) ministrai stengiasi išspręsti dėl siūlomų gamtinių dujų kainų „lubų“ tebevyraujančius nesutarimus, trukdančius įgyvendinti kitas priemones, kuriomis siekiama sušvelninti energijos krizės Europoje poveikį. Į šaltąjį žiemos sezoną Europos žemynas įžengė turėdamas mažiau energijos tiekimo galimybių, nes Rusija yra sumažinusi dujų tiekimą, keršydama už sankcijas, kurias Europos Sąjunga paskelbė Maskvai dėl jos karo Ukrainoje.

Vidutinė elektros kaina Lietuvos rinkoje praėjusią savaitę augo 3 proc. iki 362 eurų už megavatvalandę (MWh), pirmadienį pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Anot jos, Latvijoje ir Estijoje didmeninė elektros kaina gruodžio 5–11 dienomis buvo tokia pati kaip ir Lietuvoje.  „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius sako, kad praėjusią savaitę Lietuvoje vietinė gamyba užtikrino 46 proc. Lietuvos suvartojimo – gerokai daugiau nei įprastai.

Lietuvai raginant kaimynes Latviją ir Estiją spartinti Baltijos šalių sinchronizavimą su Europos elektros tinklais ir atsijungimą nuo posovietinio elektros žiedo Latvijos vyriausybės atstovė sako, jog tai techniškai įmanoma, tačiau brangiau kainuotų vartotojams.  „Labai svarbu įvertinti ir ekonominę greitesnės sinchronizacijos su Europos tinklais pusę.

Paprastai lojaliems klientams verslas turi specialių naudingų pasiūlymų. Tačiau, panašu, kad tokia taisyklė visiškai neveikia nepriklausomu vadinamo elektros tiekimo atveju. Neseniai dar vieną būstą įsigijusi vilnietė nustebo, kai tas pats tiekėjas kitam jos būstui pasiūlė dvigubai didesnę elektros kainą. Moteris už lojalumą tikėjosi nuolaidų, o ne brangesnės elektros. Tiekėjas dėkojo už lojalumą, bet skubina gyventojus rinktis planą 7 metams.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, jog Lietuvoje pastaruoju metu pabrangusi elektra gali dar brangti dėl šalčių ir didesnio vartojimo.  „Klausimas taip pat yra ateinantys šalčiai, kurie gali padidinti elektros suvartojimą ir kainas, tai matysime, kokia dinamika išliks, bet gamybos padaugės tikrai ir ta kainos dinamika turėtų būti pozityvesnė“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė D. Kreivys.

Energetikos bendrovės „Ignitis“ nepriklausomo tiekimo buitiniai vartotojai, pasirinkę nefiksuotą elektros kainą, sulaukė pranešimų, kad jos nebelieka, penktadienį pranešė portalas 15min.lt. Vietoj to bendrovė siūlo pasirašyti 36 mėnesių sutartis fiksuotais tarifais, kurie nuo 2023 metų sausio įsigalios, jeigu klientai „nieko nedarys“.   „Nefiksuota paslaugos kaina galėjo būti nustatoma kas mėnesį, tačiau iki šiol ją atnaujindavome kas pusę metų.

Vidutinė elektros kaina Lietuvos rinkoje praėjusią savaitę augo 9 proc. iki 261 euro už megavatvalandę (MWh), pirmadienį pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Anot jos, Latvijoje ir Estijoje didmeninė elektros kaina lapkričio 21–27 dienomis buvo tokia pati, kaip ir Lietuvoje.  „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius sako, kad atšalus orams elektros kainos auga visoje Europoje, tai lemia brangstančios gamtinės dujos.

Nors daugelis ekspertų prašė, kad Vyriausybė neskubėtų ir nepultų atiduoti elektros verslo privatininkams, prašymai nepadėjo. Pamačius tikrąją rinką, kai kurie politikai dabar tikina, esą tiekėjai turi kartelinius susitarimus ir daro sau šimtamilijoninius pelnus. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Elektros kainai Lietuvoje pasiekus 1,5 tūkst. eurų už megavatvalandę ribą, rinkos dalyviai galės lanksčiau teikti pavedimus biržai ir taip sumažinti kainą. Rinkos taisyklių pakeitimai numato, kad valandinei elektros kainai Baltijos šalyse pasiekus 1,5 tūkst. eurų už megavatvalandę ribą, elektros birža „Nord Pool“ skelbtų antrąjį aukcioną. Tuo metu Lietuvoje pasiekus maksimalią 4 tūkst.

Vidutinė elektros kaina Lietuvos rinkoje praėjusią savaitę augo 12 proc. iki 182 eurų už megavatvalandę (MWh). Lapkričio 7–13 dienomis vidutinė kaina Latvijoje siekė 179 eurus, Estijoje – 148 eurus, pirmadienį pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, praėjusią savaitę remontuojant Lietuvos ir Švedijos elektros jungtį „NordBalt“ buvo galima tikėtis didelio kainų augimo, tačiau Baltijos šalyse, Vokietijoje ir Su...

Lenkijos vyriausybė patvirtino įstatymo projektą dėl elektros energijos gamybos kainų ribų paskaičiavimo metodikos, kuriuo siekiama apriboti energetikos bendrovių viršpelnius, skelbia Lenkijos radijas. „Šiuo metu aukštos elektros kainos kai kuriems jos gamintojams bei tiekėjams teikia didelę ir neproporcingą finansinę naudą“, – teigiama po ministrų kabineto antradienio posėdžio paskelbtame pareiškime.

Vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje praėjusią savaitę augo 14 proc. iki 161 euro už megavatvalandę (MWh). Spalio 31 – lapkričio 6 dienomis vidutinė didmeninė elektros savaitės kaina Latvijoje ir Estijoje buvo tokia pati, kaip ir Lietuvoje, pirmadienį pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Jos teigimu, lapkričio 1–2 dienomis Lietuvos gyventojai ir verslas suvartojo 13–15 proc.

Europoje dujų kaina artimiausiais mėnesiais kris dar 30 proc. Europai pavyko pasiekti būseną, kai pasiūla pradeda viršyti paklausą: rinkoje dujų jau daugiau negu yra būtina užtikrinti vartojimą. Nepaisant Rusijos pastangų sukelti dirbtinę energetikos krizę, kol kas šiems planams nelemta išsipildyti, rašoma „Goldman Sachs“ analitikų ataskaitoje. Europoje dujos šiuo metu kainuoja 120 eurų už MWh, tačiau jau 2023-ųjų pirmąjį ketvirtį atpigs iki 85 eurų už MWh, rašoma UNIAN.

Jungtinėje Karalystėje, kur gyvena tūkstančiai emigravusių lietuvių, žmones taip pat neramina išaugusios sąskaitos už elektrą ir dujas. Tačiau, pasirodo, didelė jų dalis nesikreipia į energetikos kompanijas, kad gautų vyriausybės įvestas laikinas kompensacijas. Pirmadienį apie tai rašo britų nacionalinio transliuotojo BBC naujienų portalas. Nuo spalio 1 d. šalies namų ūkiai jau pradėjo gauti pirmas išmokas, iš jiems numatytų 400 svarų sterlingų (464 eurų). JK paštas (angl.

Karas Ukrainoje tęsiasi toliau ir Kremliaus režimas nelinkęs sustoti, tačiau, panašu, kad Lietuvos gyventojus ir verslą į neviltį varę elektros kainos ima mažėti. „Nord Pool“ biržoje parduodamos elektros energijos kaina spalio 29 d. Lietuvoje kainuos mažiausiai per pusę metų – 68,58 euro už MWh arba 0,069 euro už kWh. Kad būtų su kuo palyginti, šiam pusmečiui nustatyta visuomeninio tiekimo elektros kaina yra per tris 3 kartus mažesnė ir siekia 0,24 euro už kWh.