ekonomika

Pasak Spaustuvininkų asociacijos prezidentės, didėjantis eksportas Skandinavijos šalis skatina domėtis investavimo galimybėmis Lietuvoje. Lietuvos spaudos pramonės eksportas pernai į Skandinavijos šalis sudarė daugiau kaip 66 milijonus litų. Danijos spaustuvininkai pareiškė ketinantys investuoti Lietuvoje, o iš Suomijos Lietuvos įmonės gavo naujų užsakymų. Kaip teigė Spaustuvininkų asociacijos prezidentė Erika Furman, skandinavai intensyviai galvoja steigti savo gamybą čia, Lietuvoje.

Seimas leido valstybei skolintis „Snore“ laikytiems indėliams išmokėti trūkstamą sumą – beveik pustrečio milijardo litų. O trečiadienį turėtų paaiškėti tvarka, kaip šie indėliai bus atiduodami gyventojams. Išmokėti pinigus žadama tarp Kalėdų ir Naujųjų. Vietovių, kur žmones aptarnaudavo vien tik „Snoro“ skyrius, šalyje yra dešimt. Jų gyventojai susirūpinę.

Šveicarijos banko UBS ekonomistai paskelbė, kad bendros valiutos euro atsisakymas skaudžiai smogtų bet kuriai euro zonos valstybei, tačiau labiausiai nukentėtų tos, kurių ekonomika silpnesnė. Vertindami pietinių Europos valstybių galimybes, ekonomistai teigia, jog euro atsisakymas tokios šalies gyventojui kainuotų 9,5-11 tūkstančių eurų pirmaisiais ir maždaug po 3-4 tūkstančius paskesniais metais. Tai kainuotų maždaug 40-50 proc. šalies bendrojo vidaus produkto euro atsisakymo metais.

Lenkija paskelbė neįprastą kreipimąsi į Vokietiją, ragindama padaryti visa, kas įmanoma, kad būtų išgelbėta euro zona, kadangi tik Vokietija gali susidoroti su šiuo uždaviniu ir kadangi jai tenka „ypatinga“ istorinė atsakomybė.

Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos (VTD) praneša, kad turizmo sektoriui šie metai labai sėkmingi visoje Europoje, kur prognozuojamas net 6 proc. augimas. Lietuvos statistikos departamentas praėjusią savaitę paskelbė trijų ketvirčių turizmo rezultatus, kurie ypatingai džiugina. VTD skaičiavimais, per devynis šių metų mėnesius Lietuvą aplankė 1,4 mln. užsienio turistų, kai tuo tarpu per visus 2010 metus sulaukėme 1,5 mln. užsienio turistų.

Vokietijos parlamento Biudžeto komitetas pirmadienį pritarė pasiūlymams didinti euro zonos paramos fondą, kuriuos euro zonos finansų ministrai svarstys šią savaitę.

Latvijos ekonomistas Andersas Aslundas, kuris kartu su šalies premjeru Valdžiu Dombrovskiu parašė knygą „Kaip Latvija įveikė finansinę krizę“, tinklapyje „EU Observer“ publikavo straipsnį, kuriame išgyrė griežtą Lietuvos Vyriausybės ekonomikos politiką, padėjusią išbristi iš 2008-ųjų krizės, rašoma „euobserver.com“. A. Aslundo straipsnyje teigiama, kad šiemet Lietuva yra viena iš sparčiausiai augančių Europos ekonomikų, per pirmąjį pusmetį jos bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugo 6,6 proc.

Pasaulinis ekonomikos atsigavimas baigia išsikvėpti, palikdamas euro zoną nedidelėje recesijoje, o JAV netrukus gali ištikti toks pat likimas, pirmadienį sumažinusi savo prognozes pranešė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), kurią cituoja naujienų agentūra „Reuters“. Dar didesnis ekonominio nuosmukio pavojus gresia, jei euro zona nesugebės pažaboti skolų krizės ir JAV politikams nepavyks susitarti dėl išlaidų mažinimo plano, perspėja EBPO.

Danske bankas skelbia tris šią savaitę laukiančius svarbius įvykius ekonomikos sferoje. 1. JAV bus paskelbta keletas svarbių ekonominių rodiklių. Savaitės pradžioje bus paskelbti spalio mėn. naujų būstų pardavimų skaičiai, kurie neturėtų stipriai keistis lyginant su rugsėjo mėn. rezultatais. Vėliau seks vieni svarbiausių JAV mėnesio pranešimų – ISM gamybos pasitikėjimo indeksas ir lapkričio mėnesio darbo vietų pokytis.

Vos tūkstantį dolerių arba dar mažiau siekiantis Bendrais vidaus produktas (BVP) vienam žmogui per metus – tai skurdo, metų metus beistęsiančių karų, genocido, gamtinių išteklių trūkumo ir riboto priėjimo prie švaraus vandens bei medicinos priemonių pasekmės, rašo „Businessinsider“. 18 iš pačių skurdžiausių pasaulio valstybių pagal vienam gyventojui tenkantį BVP yra Afrikoje. Tai nėra nuostabu, atsižvelgiant į tai, kad pastaruosius 40 metų žemyną vargino badas ir nuolatiniai karai.

Prie pagrindinių euro zonos gelbėtojų būrio jau greitai gali prisidėti ir Kinija. Ilgai neapsisprendęs dėl paramos, padėsiančios ES kovoti su skolų krize, lapkričio 15 d. Pekinas apibrėžė sąlygas šiai Kinijos pagalbai gauti. Norėdama gauti paramą Europa privalo sutikti su viena iš trijų sąlygų: suteikti Kinijai daugiau įtakos Tarptautiniame valiutos fonde (TVF), pakelti jos ekonominį statusą Pasaulio prekybos organizacijoje arba atšaukti embargą Europos ginklų tiekimui į Kiniją.

Vokietijos ekonomikos ministras ir vicekancleris Filipas Resleris (Philipp Resler) Europos Komisijos planą kurti bendrąsias euro zonos obligacijas pavadino „neatsakingu“ ir patvirtino, kad Vokietija ir toliau pasisakys prieš jį. Jo nuomone, Europos Komisijos vadovas Žozė Manuelis Barozas (Jose Manuel Barroso) buvo neteisus, vėl pradėdamas diskusiją dėl Europos obligacijų kūrimo tikslingumo.

„Finansai – tai menas perduoti pinigus iš rankų į rankas, kol jie galiausiai išnyksta“, – buvęs NBC vadovas Robertas Sarnofas. Dauguma verslininkų kovoja su verslo plano finansinio prognozavimo dalimi. Jei ketina pateikti verslo planą investuotojams, nori parodyti, kad jų bendrovė yra patraukli. Net jei planas skirtas vidaus naudojimui, jūs vis tiek norėsite savo darbuotojams nustatyti rimtą, bet įveikiamą tikslą.

Europa ir JAV jau kelerius metus aktyviai diskutuoja, kaip pertvarkyti bankų sektorių, kad panašios problemos ir krizės, kokios įvyko prieš kelerius metus, jei ir pasikartotų ateityje, nebūtų tokios skaudžios. Ekonominiai sunkumai ir bankų problemos kiekvienoje šalyje sukelia vis didesnį žmonių pasipiktinimą bankininkais.

Italijos skolinimosi reitingai pasiekė žemiausią lygį nuo to laiko, kai šalis įstojo į Europos Sąjungą, praneša „Reuters“. Tai sukelia papildomą spaudimą naujai suformuotai Italijos ministro pirmininko Mario Monti'o vyriausybei. Italija rekordines 6,5 proc. palūkanas už vertybinius popierius buvo priversta mokėti po katastrofiško Vokietijos obligacijų aukciono, o Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos šalių lyderiai nepadarė jokios pažangos spręsdami augančią skolų krizę.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ketina siūlyti Europos Sąjungos (ES) sutarčių pataisas, skirtas pagerinti euro zonos valdymą, praneša BBC. Apie tai jie pranešė po susitikimo su Italijos premjeru Mario Monti. Pataisas jie žada pasiūlyti artimiausiomis dienomis, tačiau detalesnės informacijos kol kas nepateikė. Susitikimo metu M. Monti išdėstė savo ekonomikos programą.

Prancūzija ir Vokietija susitarė viešai nebesiginčyti dėl Europos centrinio banko (ECB) vaidmens sprendžiant euro zonos skolų krizę. Po susitikimo su Italijos premjeru Mario Monti Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel sakė, kad pasitiki ECB ir nekalbės apie jo vaidmens stiprinimą, kai diskutuos apie Europos Sąjungos (ES) sutarčių keitimą.

Šiuo metu Lietuvos ekonomika po truputį atsigauna. Visgi situacijos Europoje blogėjimas, ypač Lenkijos ir Vokietijos ekonomikų lėtėjimas, gali turėti didelę įtaką 2012 metais – Lietuvos ekonomika atsigaus lėčiau. Dabartinė padėtis skiriasi nuo 2007–2008 metų, kai stebėjome ekonomikos perkaitimą. Todėl galvodami apie 2012 metus nenumatome ekonomikos „sprogimo“. Šiuo metu situaciją labiau veikia išoriniai, o ne vidiniai veiksniai.

Ekonomikos recesijos Europoje galima išvengti, tačiau būtinos lėšos norint nuraminti finansų rinkas, teigia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vyriausiasis ekonomistas. Per interviu Italijos laikraščiui „La Stampa“ EBPO vyriausiasis ekonomistas Pjeras Karlas Padoanas (Pier Carlo Padoan) sakė, kad prognozės, kurias EBPO paskelbs pirmadienį, nurodys labai silpnas augimo perspektyvas, kurios yra pagrįstos neigiamu scenarijumi, atspindinčiu rimtą finansų krizę euro zonoje.

Europos Komisija Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymui iki 2017 metų siūlo skirti 210 mln. eurų vietoj Lietuvos prašomų 770 mln. eurų. Tai daugiau nei 3 kartus mažesnė suma. Pasiūlyme numatyta Bulgarijai iki 2020 m. papildomai skirti 185 mln. eurų, Slovakijai iki 2017 m. – 105 mln. eurų (2011 m. kainomis), pranešė Lietuvos radijas.

Užsienio kompanijos, nesulaukusios banko „Snoras“ veiklos atnaujinimo, pradėjo investicinių ginčų prieš Lietuvos Vyriausybę procedūrą. Tarptautinės kompanijos „TotalChem Trading S.A.“ ir „Altraco Chemicals Ltd.“, kurioms atstovauja advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ partneris, advokatas Elijus Burgis, šiandien įteikė pretenziją Lietuvos vyriausybei ir tokiu būdu pradėjo pasirengimą arbitražo procedūrai. Toks sprendimas priimtas siekiant apsaugoti virš 2 mln.

Tarp nacionalizuoto „Snoro“ banko užšaldytų sąskaitų – ir ligoninių, savivaldybių bei sportininkų pasiruošimo olimpiadai sąskaitos. Savivaldybių asociacija Vyriausybės jau prašo pagalbos, kad nevėluotų mokytojų atlyginimai ir nesutriktų ligoninių darbas, praneša LTV Naujienų laida „Šiandien“. Didžiausia Klaipėdos ligoninė dalį savo lėšų yra patikėjusi būtent „Snoro“ bankui. Šiam laimėjus konkursą per jį daugumai darbuotojų mokami atlyginimai.

Kompaniją „Macroscope tyrimai“, atlikusią tūkstančio didžiausių Lietuvos įmonių vadovų apklausą apie SNORO krizės priežastis ir padarinius, nustebino itin atsargus verslininkų vertinimas, o tai ir rodo, kad padėtis yra sudėtinga. „Politinius su krize susijusius aspektus bei įvykio priežastis verslininkai linkę vertinti itin atsargiai. Dažnas pažymi, kad prieinama yra per mažai informacijos, kad būtų galima užtikrintai įvardinti įvykio priežastis.

Nepriklausomai nuo to, ar ekonomika kyla ar leidžiasi, vienas dalykas išlieka nekintamas – generalinių direktorių uždarbiai  nuolat auga, rašo entrepreneur.com. Įvairios profesinės sąjungos ne kartą yra kalbėjusios, kaip per pastaruosius metus nepagrįstai augo didžiųjų kompanijų vadovų atlyginimai, ypač lyginant juos su paprastų darbuotojų gaunamais darbo užmokesčiais.

Europos laukia neišvengiamas sprendimas – pinigų spausdinimas, sako DNB ekonomistas Rimantas Rudzkis. Antradienį pristatydamas Baltijos šalių ekonomikos prognozę, ekonomistas teigė, kad Europai nusprendus įjungti pinigų spausdinimo mašiną stipriai išaugs infliacija, nuvertės euras. Bet gali būti, kad greitai kitų galimybių nebeliks. ,,Tai reiškia, kad taupiai gyvenantys voiečiai ar olandai turės apmokėti dalį skolų. Taigi suprantama Angelos Merkel (Vokietijos kanclerės – aut. past.) pozicija.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2011 m. spalį, palyginti su rugsėju, Lietuvos apdirbamosios pramonės produkcija atmetus sezoniškumo įtaką sumažėjo 3,4 proc. Apdirbamosios gamybos, išskyrus naftos produktų gamybą, produkcija sumenko 7,4 proc. Negana to, 2011 m. spalį, lyginant su 2010 m. spalio mėnesiu apdirbamosios pramonės gamybos, išskyrus naftos produktų gamybą, produkcijos apimtys taip pat susitraukė, o nuosmukis siekė 1,3 proc.

Augimas besivystančiose Rytų Azijos ekonomikose lėtėja dėl silpnėjančios išorinės paklausos, savo ataskaitoje teigia Pasaulio bankas. Bankas prognozuoja, kad šiemet Azijos ekonomikų prieaugis sieks stiprius 8,2 proc., o kitąmet - 7,8 proc. Nepaisant to, bankas įspėja, kad skolų problemos Europoje ir sulėtėjęs pasaulio ūkio augimas pakenks Rytų Azijos ekonomikoms. Jos turi padidinti vidaus paklausą ir našumą.

Pirmą kartą per 20 metų pagrindinės profsąjungos susibūrė kartu, kad pateiktų bendrus reikalavimus valdžiai. Lietuvos profesinės sąjungos prieštarauja valdančiosios daugumos ir jos Vyriausybės ekonomikos, finansų ir socialinei politikai ir teigia, kad ji nuskurdino daugumą gyventojų. Pirmadienį profsąjungų atstovai įteikė 13 reikalavimų Vyriausybei ir Seimui ir teigia laukiantys atsako per 15 dienų, kaip numato įstatymai.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas teigia, kad, remiantis pagrindiniais ekonominiais rodikliais, Rusijos ekonomika yra tvirtesnė nei Europos, informuoja „RIA Novosti“. „Šiandien mūsų ekonomika yra tvirtesnė ir galingesnė nei daugelio Europos valstybių ekonomikos“, - pareiškė Baškirijoje viešintis D. Medvedevas. Jis taip pat pažymėjo, kad Rusijos investavimo klimatas palaipsniui gerėja. Kalbėdamas apie infliaciją, Rusijos prezidentas sakė, kad ji siekia maždaug 7 proc.

Ekonomistai sutaria, kad 2011 m. sulėtėjęs pasaulio ekonomikos augimo tempas 2012 m. daugelyje valstybių gali virsti recesija. Vertinant Lietuvos padėtį, ekspertų teigimu, ją gerina tai, kad šalis nėra susaistyta didesnių finansinių įsipareigojimų, gali laisviau priimti fiskalinės politikos sprendimus. Tačiau Lietuvai reikėtų stabilizuoti viešųjų finansų padėtį ir sumažinti valstybės deficitą, nedarbo lygį.

Kinija ir JAV gali sutikti paremti Europą per Tarptautinį valiutos fondą (TVF), jeigu regiono politikai susitars dėl kovos su krize plano, teigia Pasaulio banko vadovas Robertas Zoellickas. Jis pažymėjo, kad 17 narių turinti euro zona yra „virsmo taške“, o suirutė daro įtaką JAV ir besivystančioms ekonomikoms. TVF gali padėti „apsaugoti Europos sistemą“, kai tokios šalys kaip Italija įgyvendina priemones, padėsiančias atgauti investuotojų pasitikėjimą.

Registruotų bedarbių skaičius Estijoje augo penktą savaitę iš eilės, tačiau pastarąją savaitę prieaugis buvo didžiausias. Šią savaitę Estijoje buvo užregistruoti 184 nauji bedarbiai, o keturias ankstesnes savaites bedarbių skaičius padidėjo atitinkamai 104, 30, 90 ir 167 žmonėmis. Ketvirtadienį vakare Estijoje darbo neturėjo 47 tūkst. 87 žmonės, tai yra 7,3 proc. ekonomiškai aktyvių šalies gyventojų.

Yra viena visiems gerai žinoma liaudies pasaka. Kartą kaime pasirodo vienas labai savimi pasitikintis prašalaitis, teigiantis, jog su savimi turi stebuklingą akmenį. „Įdėkite akmenį į puodą ir užkaiskite jame vandenį“, - paliepia žmogus. „Tuomet įdėkite keletą ingredientų – daržovių, galbūt šiek tiek mėsos ir prieskonių – ir netrukus pasigaminsite pačią skaniausią ir nuostabiausią sriubą, kokią tik esate valgę“, - kaimiečius moko keistuolis.

Europos Komisijos prognozėmis, pagal augimo tempus Lietuvos ūkis šiais metais yra antras visoje Europos Sąjungoje (ES) ir atsilieka tik nuo Estijos, o kitąmet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs greičiausiai visoje ES, sako Europos Sąjungos komisaras Algirdas Šemeta, atsakingas už mokesčius ir Muitų sąjungą, auditą ir kovą su sukčiavimu.

Čekijos sostinės Prahos centre ketvirtadienį įvyko masinė demonstracija prieš vyriausybės ekonominę politiką. Organizatorių duomenimis, akcijoje dalyvavo daugiau kaip du tūkstančiai žmonių, tarp kurių buvo ir aukštųjų mokyklų studentų bei dėstytojų, taip pat profsąjungų aktyvistų. Manifestantų kolonoje žygiavo buvęs Čekijos ministras pirmininkas Jiri Paroubek ir slovėnų filosofas Slavojus Žižekas.

Penktadienį Lietuvoje lankysis už mokesčius ir muitų sąjungą, auditą ir kovą su sukčiavimu atsakingas Europos Komisijos narys Algirdas Šemeta. Numatomi Lietuvos deleguoto eurokomisaro susitikimai su Seimo Europos reikalų komiteto nariais, finansų ministre Ingrida Šimonyte ir Lietuvos bankų asociacijos nariais. Anot Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje, A. Šemeta pristatys ekonomikos augimo prognozes, 2012 m. Europos Komisijos darbo programą, pasiūlymą dėl finansinių sandorių mokesčio.

Praeitais metais buvo paskelbta, kad visame pasaulyje žlugo bene daugiausia bankų per dvidešimt pastarųjų metų. Vien šiemet, kaip skelbia statistika, jau žlugo daugiau nei 80 JAV bankų. Kai kurios bankų griūtys bankininkystės istorijoje paliko žymų pėdsaką. Kai kurie iš šių bankų buvo stabilūs ir žlugo netikėtai. Kiti žlugo dėl finansinių ir ekonominių krizių. Dar kiti palūžo dėl vidinių veiklos klaidų.

Lietuvos ir Estijos ekonomikos kitais metais augs sparčiau nei kitos jų Europos Sąjungos (ES) rytinės kaimynės. Pasaulio banko pranešime teigiama, kad abiejų Baltijos valstybių bendrojo vidaus produkto (BVP) prieaugis kitąmet sieks 3,5 proc., tuo tarpu visam regionui numatomas vidutiniškai 2,1 proc. augimas. Nuo eksporto priklausomą Rytų Europos ekonomikos atsigavimą po didžiausio nuosmukio nuo komunizmo žlugimo laikų apsunkina naujos recesijos JAV grėsmė ir Europos skolų krizė.

Susiklosčius sunkiai finansinei situacijai Rusija pasirengusi teikti Europai praktinę pagalbą, pirmiausia - per TVF. Tai trečiadienį per susitikimą su Vokietijos verslininkais pareiškė RF ministras pirmininkas Vladimiras Putinas. „Mes pasirengę teikti jai (euro zonai) praktinę ir realią pagalbą, pirmiausia, žinoma, per TVF mechanizmus“, - sakė jis.

Euro zoną drebina sisteminė krizė, kurią įveikti pavyktų tik tuomet, jeigu dėl to tai rimtai susirūpintų visos šalys, trečiadienį pareiškė Europos Komisijos (EK) pirmininkas Žozė Manuelis Barozas (Jose Manuel Barroso). „Mes susidūrėme su tikra sistemine krize, kuriai įveikti būtinas visų šalių dalyvavimas ir svarbios papildomos priemonės“, - sakė Ž. M. Barozas, kalbėdamas Europos Parlamente.

Jungtinės Karalystės darbo rinkai gresia „lėtas skausmingas susitraukimas“, nes darbdaviai ketina lėtinti naujų darbuotojų priėmimą, skelbiama ekspertų parengtoje ataskaitoje, kuria remiasi BBC naujienų tarnyba. Personalo ir plėtros instituto (The Chartered Institute of Personnel and Development) specialistai prognozuoja, kad padėtis Britanijos darbo rinkoje vidutinės trukmės perspektyvoje blogės dėl pasaulinės ekonominės krizės.

Kelios Europos Sąjungos (ES) valstybės narės tapo komforto klubo narėmis, turinčiomis daug teisių, tačiau mažai pareigų. Estija kartu su kitomis valstybėmis turi prisidėti prie to, kad padidėtų tokių šalių atsakomybė, teigia Estijos premjeras Andrusas Ansipas. „Dabartinė skolų krizė atskleidė tikriausiai didžiausius ES trūkumus. ES duoda nurodymus valstybėms kandidatėms, tačiau dažnai labai nedaug arba visai neduoda nurodymų valstybėms narėms“, - sakė A. Ansipas.

Internetinėje erdvėje verslininkai jau gali visus reikalingus dokumentus susitvarkyti neišeidami iš biuro, taip sutaupydami tiek laiko, tiek pinigų. Asmenims, norintiems pradėti verslą, daug rūpesčių kelia dokumentų tvarkymas įvairiose institucijose. Nuo šiol tai padaryti bus lengviau. Kodėl – pasakojo LTV laida „Šiandien“. Vienoje mažoje kepyklėlėje kepami konditerijos gaminiai be konservantų ir sintetinių priedų, tad juos gali skanauti ir alergiški žmonės.

Ekonominė krizė stipriai kerta dabartiniam Baltarusijos režimui, interviu Die Zeit kalba baltarusių politologas Valerijus Karbalevičius. Visuomenė jau pavargo nuo 17 metų trunkančios diktatūros. Paska, Karbalevičiaus, kuris savo bloge analizuoja ekonominę ir politinę Baltarusijos situaciją, Vakarų įsitikinimas, kad šalies opozicija yra gerokai susiskaldžiusi, realybę atitinka tik iš dalies. „Mums neužtenka realių lyderių.

Jungtinių Valstijų milijardieriaus investuotojo Voreno Bafeto (Warren Buffet) nuomone, naujausi valdžios pokyčiai Italijoje ir Graikijoje šioms šalims turėtų išeiti į naudą, tačiau nerimas dėl Europos skolų krizės ir toliau kenks ekonomikai, praneša AP. V. Bafetas televizijai CNBC sakė, kad investuotojai vis mažiau pasitiki euru, tačiau Europoje nėra pakankamai įgaliojimų turinčios institucijos, galinčios imtis priemonių, reikalingų apsaugoti valiutą.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) pirmadienį pareiškė, kad šis laikotarpis Europai gali būti sunkiausias nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. „Šis laikotarpis Europai yra vienas iš sunkiausių, galbūt sunkiausias nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“, - savo partijos nariams pareiškė A. Merkel. Ji taip pat pridūrė bijanti, kad jeigu žlugs euras, žlugs ir Europa, ir pažadėjo padaryti viską, kad užkirstų tam kelią.

Per trečią šių metų ketvirtį Rusijos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas pirmą kartą nuo praėjusių metų paspartėjo. Spartų ūkio augimą lėmė tai, kad šalies bendrovės padidino investicijas, o bankų skolinimas paskatino vartotojų išlaidas. Per trečiąjį metų ketvirtį, palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, Rusijos BVP išaugo 4,8 proc. - tai sparčiausias augimas nuo antrojo praėjusių metų ketvirčio.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) teigia, kad rugsėjį susilpnėjo visos jos stebimos ekonomikos, informuoja BBC. EBPO priklausančių šalių bendras svarbiausių duomenų indeksas rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, sumažėjo nuo 100,9 iki 100,4 punkto. Tai žemiausias indekso rodiklis nuo 2009-ųjų gruodžio. EPBO prognozuoja, kad per paskutinį šių metų ketvirtį Didžiosios Britanijos ekonomika ūgtels vos 0,3 proc., Didžiojo septyneto ekonomikų grupė - 0,2 proc.

Europoje visų akys ir toliau bus nukreiptos į Italiją. Po parlamento balsavimo už taupymo priemonių planą atsistatydino ilgametis Italijos premjeras Silvio Berlusconi. Šia savaitę naują vyriausybę turėtų formuoti buvęs ES komisaras Mario Monti. Investuotojus tai džiugina, tačiau šią savaitę jie, susirūpinę dėl galimos euro zonos recesijos, lauks III ketvirčio preliminarių BVP rezultatų.