ekologija

Ne viena dešimtis kauniečių, penktadienį Rotušės aikštėje spėjusių apžiūrėti „susipažinimui“ pastatytus aštuonetą Kauną pasiekusių ekologiškų žemagrindžių autobusų „Solaris Urbino 12“, gerai įvertino patogias ir miesto orą mažiau teršiančias transporto priemones. Tokie ekologiški autobusai Kaune yra naujiena. Jie naudoja suspaustas gamtines dujas, kurios žymiai mažiau teršia aplinką.

Lietuvoje per ketverius metus ekologinio ūkininkavimo atsisakė 400 ūkių, kuriuose daugiausia augintos daržovės ir uogos.Žemdirbiai sako, kad tokį pasirinkimą lemia griežtėjančios taisyklės ir nepakankama parama, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Ukmergės rajone ūkininkaujantis Saulius Daniulis pasakoja, kad dar prieškelerius metus ekologiškus produktus augino beveik 200 hektarų žemės. Didžiąją ploto dalį užėmė serbentynas, kitoje augo grūdinės kultūros.

Užsienio bankai vis daugiau investuoja į įvairius ekologinius projektus, o Didžioji Britanija džiaugiasi įkūrusi pirmąjį žaliąjį banką. Praėjusiais metais „Bank of America“ ėmėsi finansuoti „SolarStrong“ projektą JAV, kuris šiuo metu yra didžiausia saulės energijos instaliacija gyvenamoje vietoje. Tai nėra pirmasis tokio pobūdžio projektas, į kurį investavo minėtas bankas 2011–aisiais. Jis taip pat suteikė 1,4 mlrd. dolerių (3,62 mlrd.

Didėjant ekologinių produktų paklausai Europoje skatinamas ekologinis ūkininkavimas. Tuo metu Lietuvoje per ketverius metus ekologinio ūkininkavimo atsisakė 400 ūkių, kuriuose daugiausia augintos daržovės ir uogos. Žemdirbiai sako, kad tokį pasirinkimą lemia griežtėjančios taisyklės ir nepakankama parama. Ukmergės rajone ūkininkaujantis Saulius Daniulis pasakoja, kad dar prieš kelerius metus ekologiškus produktus augino beveik 200 hektarų žemės.

„Lietuvos paštas“ šiandien pristatė elektromobilį „Tazzari", kuriuo į susitikimus mieste važinės bendrovės vadybininkai. Kaip teigė „Lietuvos pašto“ generalinė direktorė Lina Minderienė, šio automobilio pajėgumų užteks dažniausiai po miestą zujantiems klientų vadybininkams. „Įveikti didelių atstumų elektromobiliais tikrai negalima, tad pasirinkome optimaliausią variantą – juo važinės „Lietuvos pašto“ vadybininkai“, – žurnalistams teigė L.Minderienė.

„Greenpeace“ kaltina stambiausias IT kompanijas savo duomenų centrams naudojant „nešvarią“ energiją. Apie tai organizacija pareiškė tarptautinėje ekologinėje konferencijoje. „Greenpeace“ eilinį kartą kritikuoja „Apple“, IBM, „Microsoft“ ir „Amazon“ duomenų apdorojimo centrus, palaikančius „debesų“ failų saugyklas ir kitas paslaugas, už didelius energijos suvartojimo kiekius ir aplinkos teršimą.

Nors šiais laikais mes daugiausia bendraujame elektroniniu paštu ir SMS žinutėmis, popieriaus suvartojimas nuo 1980-ųjų išaugo beveik dvigubai. Daugiausia popieriaus suvartoja belgai: per metus kiekvienam gyventojui tenka po 8.51 medžio, kurių aukštis yra apie 12 metrų, skelbia „The Economist“. Teigiama, kad didelis popieriaus suvartojimas šioje šalyje gali būti susijęs su tuo, kad Belgijoje yra įsikūrusios Europos Sąjungos būstinės, kurios išeikvoja milžiniškus kiekius popieriaus, rašo dail...

Rūšiuoti atliekas tampa naudinga ir madinga: rūšiuotojai ne tik švarina aplinką, bet ir tausoja žemės išteklius. Tą daryti ragina socialinės reklamos filmukai ir lankstinukai. Tačiau į rūšiuotoms atliekoms skirtus konteinerius rajono gyventojai įsigudrina subrukti buitinių šiukšlių maišelius, išpilti pasenusius daržovių konservus. Nepuošia Pandėlio seniūnijos gyventoja laiške „Gimojo Rokiškio“ redakcijai rašė: „Panemunio kaimo gyventojai nenoriai rūšiuoja komunalines atliekas.

Žmogaus gerovės lygis matuojamas vertinant turimas pajamas, pasiektą išsilavinimą, sveikatą. Darnus vystymasis kviečia atsižvelgti ir į žmogaus gerovės bei aplinkos kokybės sąsajas. Paprastai, kuo aukštesnis gyvenimo lygis, tuo daugiau sunaudojama gamtinių resursų ir tuo daugiau užteršiama. Darnaus vystymosi principus atitinkančios gyvensenos paieška – vienas pagrindinių šiandienos iššūkių.

Šiandien degalinėse jau turėtų būti vasarinio dyzelino, tačiau dėl kurioziškų įstatymų verslininkams teks išparduoti žieminių degalų likučius, o jiems išsekus dyzelino Lietuvoje gali išvis nebelikti, nes krašto politikai uoliai stengiasi įtikti Briuseliui, rašo „Lietuvos žinios". Sąmyšį dėl galimo dyzelino stygiaus sukėlė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas. Pagal jį nuo šių metų turi būti pradėta prekiauti dyzelinu, kuriame yra ne mažiau kaip 7 proc. biodegalų.

Ekologų geri norai išvalyti Nevėžio vagą ir jo pakrantes baigėsi beprecedenčiu įvykiu – nuo pirmojo konkurso, skelbto 2010-ųjų pradžioje, iki paskutinio praeitų metų pabaigoje jame dalyvaujanti vienintelė įmonė savo darbų kainą pakėlė daugiau nei 800 tūkst. litų.

Dėl naujų išmokų mažiau chemijos ir trąšų naudojantiems ūkiams kilo sąmyšis tarp ekologiškos produkcijos gamintojų. Ekologinės žemdirbystės puoselėtojai nuogąstauja, kad Lietuvoje gali nebelikti ekologiškų daržovių ir vaisių. Tokie ūkiai esą žlugs skyrus paramą išskirtinės kokybės produktus gaminantiems ir aplinką tausojančias priemones naudojantiems ūkiams.

Savaitgalį Vilniuje vyksianti tradicinė grožio ir kosmetikos paroda „Pelenė“ šįmet siūlo atsisakyti įprastinių masinių standartų ir leistis į individualumo paieškas, derinti specialistų žinias su savo norais ir kūrybiškumu. Penktadienį Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ startuojančioje parodoje dalyvaus 150 firmų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Turkijos. Pasak rengėjų, parodoje vyraus profesionali kosmetika ir paslaugos - ji bus pristatoma 65 dalyvių stenduose.

Jau daugiau nei metus visoje ES visose parduodamose benzino rūšyse turi būti iki 10 proc. etanolio. Teigiama, kad tokiu būdu mažinamas naftos vartojimas ir gerinama mūsų pasaulio ekologinė situacija. ES direktyvos galioja ir Lietuvoje, čia irgi didinamas etanolio kiekis kure. Tiesa, mūsų šalyje dar 2007 metais jau buvo galima nusipirkti kuro, kuriame bioetanolio kiekis viršijo 10 proc. Šį kurą vairuotojai iškart pastebėjo, nes „E85“ kuras kainavo gerokai mažiau nei įprastas benzinas.

Gamtinės žemdirbystės žinovas ir pradininkas Lietuvoje Saulius Jasionis su tradiciniu ūkininkavimu atsisveikino prieš devynerius metus. „Tradicinėje žemdirbystėje augalams mitybos taisykles nustato agronomai, o mes perimame taisykles iš gamtos ir jas darže suintensyviname“, – sako S. Jasionis. Saulius Jasionis prisipažino, kad protas jam „apsišvietė“ tada, kai į rankas pateko rusų agronomo Nikolajaus  Kurdiumovo knygos apie tai, kaip „nereikia“ dirbti žemės.

Didžiųjų šalies miestų viešojo transporto parkus papildys ekologiški autobusai ir troleibusai. Susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio įsakymu Šiaulių miesto savivaldybei paskirta daugiau kaip 5 mln. litų Europos Sąjungos sanglaudos fondo paramos, kuri bus panaudota aštuoniems suspaustas gamtines dujas naudojantiems autobusams pirkti. Iki šių metų balandžio pabaigos Kaunas įsigis 24 suspaustas gamtines dujas naudojančius autobusus.

Vasarį prasidėjusi ir iki vasaros pradžios truksianti prekyba sėklomis rodo, kad lietuviai jau kelinti metai nekeičia savo įpročių: beveik nesidomi gėlių sėklomis, graibsto tradicinių ir egzotiškų prieskonių sėklas, į pirkinių krepšius šalia pomidorų ar burokėlių sėklų įsimeta ir moliūgų.

Šiau­lių Kul­tū­ros cent­re vy­ku­sia­me va­ka­re „Kas lai­don ne­su­dė­ta...“ Al­gi­man­tas Če­kuo­lis su ger­bė­jais bend­ra­vo pustrečios va­lan­dos. „Ar tie­sa, kad „Goog­le“ at­sa­ky­mų ieš­ko pas Če­kuo­lį?“, – šis klau­si­mas pra­juo­ki­no ir pa­tį sve­čią. Pre­ka­ri­jų me­tas A. Če­kuo­lis į Šiau­lius at­va­žia­vo kęs­da­mas nu­ga­ros skaus­mus, nes pa­sly­dęs griu­vo ant laip­tų ir su­si­tren­kė.

Šių metų vasario 7 dieną plačiai atverdamas kelius ekologijos ir sveiko gyvenimo būdo mylėtojams, startuoja projektas „Vilniaus žaliasis žemėlapis“ („Vilnius Green Map“), kurį vykdo organizacija VšĮ „Mes Darom“ bei susivienijimas ŽALI.LT. Projekto tikslas – sužymėti Vilniaus žalias vietas specialiai tam sukurtame interneto žemėlapyje. Vasaros pradžioje bus išleistas Žaliojo Žemėlapio lankstinukas ir išplatintas Vilniaus mieste.

Kaune, Vandenilio energetikos technologijų centre atliekami ypatingo tikslumo reikalaujantys tyrimai ir kuriamos naujos technologijos. Lietuvos energetikos institute veikiantis Vandenilio energetikos technologijų centras yra vienas moderniausių tokio pobūdžio mokslo centrų Europos Sąjungoje, garsėjantis naujų konkurencingų technologijų kūrimu. Vandenilio energetikos vystymasis ypač svarbus, sprendžiant ekologines bei energetinės nepriklausomybės problemas.

Seimo valdantieji konservatoriai ir jų kompanionai parlamentinės komisijos sukūrimą „Snoro“ banko žlugimui tirti laiko žala valstybei. Kodėl politikai atkakliai nenori sužinoti tiesos apie „Snoro“ banko žlugimą? Valstybė indėlininkams jau išmokėjo 4 mlrd.

Jau kurį laiką gyvename dvigubos krizės sąlygomis, rašo „The Guardian“. Viena vertus, per išsivysčiusias pasaulio valstybes praūžė finansų krizė, o po jos sekė ir ekonominis nuosmukis. Iš kitos pusės, žmonės pagaliau suprato kokį milžinišką poveikį civilizacija daro pasaulinio klimato pokyčiams. Daugelio žmonių nuomone ekonominis sunkmetis tikrai nėra tinkamas laikas kovai su ekologinėmis problemomis. Negalima pritarti tokiam požiūriui.

Sertifikuotų ekologiškų bulvių ir daržovių plotai Lietuvoje kasmet didėja. Pastaruoju metu populiariausia daržovė – topinambai. Jie auginami 83 hektaruose, daugiausia – Aukštaitijos regione, praneša LTV „Panorama“. Biržų rajone gyvenanti šeima sako ir žiemą einanti pasikasti bulvių. Ir ne bet kokių. Dviejų arų sklypelyje ūkininkai augina topinambus –vadinamąsias žemės kriaušes arba bulvines saulėgrąžas.

KPMG transporto ekspertų vertinimu, iki 2025 metų pasaulyje apie 15 proc. registruojamų naujų automobilių bus elektromobiliai. Daugiausiai šių ekonomiškų ir ekologiškų automobilių riedės kylančių rinkų keliais, o Kinija taps didžiausia pasaulio automobilių pardavimo ir eksporto šalimi. Tokius duomenis skelbia vienos didžiausių pasaulyje audito ir finansinių konsultacijų bendrovės KPMG atliekama tradicinė tarptautinė automobilių pramonės vadovų apklausa.

D. Britanijos naftos milžinė BP, meistriškai besikratanti milijardinės katastrofos Meksikos įlankoje žalos atlyginimo, žengia į paskutinių teismų procesą. Didžiosios Britanijos naftos kompanija BP, valdanti daugiausia Mokando naftos telkinio Meksikos įlankoje akcijų, prašo projekto subrangovės, amerikiečių korporacijos „Halliburton“ padengti visas išlaidas ir nuostolius, patirtus dėl naftos išsiliejimo 2010-ųjų balandį, sukėlusio didžiausią ekologinę katastrofą JAV istorijoje.

Nuo šiol žmonės nebeveikiančias elektrą taupančias lemputes galės išmesti į didžiuosiuose prekybos centruose pastatytas dėžutes. Energiją taupančios lemputės šviečia iki 15 kartų ilgiau nei kaitrinės, o elektros energijos sunaudoja 5 kartus mažiau. Tačiau jose yra aplinkai, o tuo pačiu ir žmogaus sveikatai pavojingo gyvsidabrio, tad lemputes būtina surinkti ir perdirbti.

Didžiausias Kinijos gėlo vandens ežeras itin sparčiai džiūsta dėl sausros. Situacija tampa pavojinga vietos ekologijai ir žvejų gerovei. Daugiau nei dešimtmetį trunkantį sausra Poyango ežerą rekordiškai išdžiovino. Trūkstant kritulių, senka Gan upė – didžiojo ežero maitintoja. Šiuo metu ežero plotas tesiekia 183 kvadratinius kilometrus, tuo tarpu geriausiais metais jo plotas gali siekti net 4 500 kvadratinių kilometrų – maždaug šešiskart didesnį plotą už Singapūrą.

Lietuviai žavisi nekilnojamuoju turtu. Mėgstame nuosavybės teise valdyti butus ir namus. Pagal šį rodiklį esame vieni pirmųjų Europos Sąjungoje. Išsivysčiusiose valstybėse ženklus skaičius gyentojų, tiesiog, nuomojasi gyvenamąjį būstą. Nieko čia blogo geisti savo kampelio, vis dėlto sutikime, kad dažnas lietuvis pageidauja kuo didesnio namo ir kuo galingesnio automobilio variklio.

Visi savivaldybėse esantys sąvartynai iki šių metų turėjo būti sulyginti su žeme, apsėti žole bei įrengti regioniniai atliekų sąvartynai. Tačiau Panevėžio regiono seniūnijose dar pūpso kalnai šiukšlių. Konkursą sąvartynus rekultivuoti laimėjusi bendrovė skundžiasi esą darbus stabdo per šilta ir lietinga žiema, praneša LTV „Panorama“. Nors Biržų rajono Papilio seniūnijos sąvartynas uždarytas prieš trejus metus, iki šiol čia verčiamos šiukšlės, stūkso kalnai buitinių atliekų.

Suasio 3 d. Panevėžio miesto savivaldybėje buvo pasirašyta Panevėžio autobusų parko ir Lenkijos bendrovės „SOLARIS Bus & Coach S.A.“ sutartis. Pagal ją, jau pavasarį Panevėžį turėtų pasiekti 6 nauji, šiuolaikiški ir ekologiški „Solaris“ autobusai. Sutartį pasirašė autobusų parko direktorius Rimantas Petukauskas ir „SOLARIS Bus & Coach S.A.“ direktoriaus pavaduotojas Adamas Zielinskis. Naujieji autobusai bus varomi dyzelinu ir elektra, todėl jie sunaudos 20–25 proc. mažiau kuro.

Prieš didžiąsias metų šventes darbo netrūksta aliejaus spaudėjams. Anot ekologiško aliejaus gamintojų, kol kas į užsienio rinkas įsiveržti trukdo per mažas spaudžiamo aliejaus kiekis. Linų sėmenis tiesiog išgraibsto lietuviai. Lietuviško ekologiško aliejaus kokybę ypač vertina vokiečiai, praneša LTV „Panorama“. Šalto spaudimo aliejaus pradininko ūkininko Edmundo Jastramsko ūkyje – pats darbymetis. Anot ūkininko, prieš didžiąsias metų šventes pluša visa šeima.

Visi nori matyti gražią, neprišiukšlintą ir natūralią aplinką. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais vis sparčiau didėjantis gyventojų skaičius kelia daugybę įvairių gamtosauginių problemų bei trikdo natūralią gamtos pusiausvyrą.

D. Britanijos vyriausybės patarėjai įspėjo, kad šaliai norint pasiekti užsibrėžtus ekologijos tikslus, sąskaitos už elektros energiją išaugtų beveik ketvirtadaliu, praneša „Daily Mail“. Klimato kaitos komiteto (CCC) atlikta studija turėjo patikrinti teiginius apie kontraversiškas ES klimato kaitos kontrolės priemones.

Matyti, kaip skaidrų Karibų jūros vandenį teršia juose plaukiojančių katerių ir kitų laivų išmetamas kuras, yra labai nemalonu. Tačiau panašu, kad Prancūzijos kompanija „Luxury“ atrado puikią išeitį, rašo portalas „Gizmag“. Kompanijos sukurtas kateris „MIG 675“ yra 6,7 metrų ilgio, gali pasiekti 110 km/h greitį ir nenaudoja jokių degalų. Šis kateris yra varomas vandeniliu.

Naujienų portalas „Mercury News“ praeitą savaitę pranešė, kad trys „Google“ vadovai, Larry Page‘as, Sergey Brinas ir Ericas Schmidtas, siūlo sumokėti 33 mln. JAV dolerių už istorinio lėktuvų angaro Moffett Field restauracijos darbų užbaigimą. Milžiniškas pastatas, kuris buvo pastatytas 3-ajame dešimtmetyje ir yra vadinamas Pirmuoju angaru, yra netoli kompanijos būstinės „Googleplex“. Taip pat yra žinoma, kad „Google“ vadovai turi gavę specialų NASA leidimą ten laikyti savo lėktuvus.

Visas vyno verslo procesas atrodo visai nesudėtingas. Pagamini vyną. Vyno fabrikuose, tarkime, Naujojoje Zelandijoje arba Italijoje supilstai jį į stiklinius butelius. Supakuoji vyno butelius į dėžes, sveriančias maždaug 18 kilogramų (nors pats vynas svertų tik apie 8 kilogramus). Išvežioji vyno dėžes po platųjį pasaulį. „Man tai pasirodė toks atgyvenęs vyno gamybos modelis, jog nusprendžiau sukurti kažką, kas labiau atitiktų XXI amžiaus dvasią“, - internetiniam puslapiui „Entrepreneur.

Šiuolaikiniame reklamos ir rinkodaros  pasaulyje tikra mada tapo savo verslą pristatyti kaip besirūpinantį aplinkosauga ir neabejingą „žaliosioms“ idėjoms. Prisidedate prie panaudotų daiktų perdirbimo? Vadinasi, jūsų verslas artimas „žaliosioms“ idėjoms. Naudojate šviesos diodų elektros lemputes? Esate tikras gamtos tausotojas.

Planuojama Eifelio bokštą paversti kabančiais sodais, apsodinant jį 600 tūkst. augalų, rašo „telegraph.co.uk“. Pagal kontroversiškai vertinamą planą už maždaug 262 mln. litų Eifelio bokštas gali būti transformuotas į ekologiškiausią turistų atrakciją pasaulyje. Bet daugelis pasipiktinę planu neatpažįstamai pakleisti legendinį architektūros paminklą, kuris kasmet pritraukia 7 mln. lankytojų. Planą sukūrė inžinierių bendrovė „Ginger“, kurios specializacija – ekologiški projektai.

„Į rytus nuo Žemaičių kalvų, atskirta neplačios lygumų juostos ir gilaus Dubysos slėnio, tyso vaizdinga gūbrių ir kalvų grandinė. Gūbrius vietomis keičia susigrupavusios kalvų iškilumos su giliais duburiais ir ežerais juose. Erdvesniuose tarpgūbriuose plyti pelkės, dažnai čia vadinamos tyruliais. Nepaisant pelkių ir ežerų, aukštesnius kalvynus sudaro sausi smėliai, žvirgždai, priemoliai.

Ant pro­duk­tų eti­ke­čių daž­nai ran­da­me pa­ra­šy­ta „tik iš na­tū­ra­lių ing­re­dien­tų“, „be hor­mo­nų“, „ge­ne­tiš­kai nemodifikuo­ta“, bet tai dar ne­reiš­kia, kad pro­duk­tas yra eko­lo­giš­kas. Pa­žiū­rė­ję ar­ba pa­ra­ga­vę ne­ga­li­me nu­sta­ty­ti, ar pro­duk­tas tik­rai toks yra. Tik ser­ti­fi­kuo­tas ga­min­to­jas tu­ri tei­sę rea­li­zuo­ti sa­vo pa­ga­min­tą pro­duk­ci­ją kaip ekolo­giš­ką. Tad kuo ski­ria­si na­tū­ra­lus nuo eko­lo­giš­ko? Spal­va, kva­pas, sko­nis.

Žemdirbiams nevisiškai aišku, kaip elgtis su atliekomis, kokiai kategorijai jas priskirti. Ūkininkas Gintautas Čebatarauskas iš Kauno rajono plastikinę chemikalų tarą atiduoda antrinių žaliavų surinkėjams. „Esu tvarkingas ūkininkas, atliekas rūšiuoju, atskirai atiduodu plastikines plėveles, didmaišius, chemikalų talpyklas“, – kalbėjo jis. Ūkininkas sako nežinojęs, kad chemikalų tarą kai kurie specialistai priskiria prie pavojingų atliekų.

Vakar jūs nusidažėte plaukus, o po poros dienų galvos odą ėmė nepakeliamai niežėti, iš vakaro kremu pasitepėte veidą, o šįryt jis apsipylęs rausvais bėrimais? Ar kosmetikos priemonės ir jose esanti chemija iš tiesų yra pavojingos ir kokių nemalonumų galime sulaukti? Pakalbinome Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės Alergologijos centro gydytoją alergologę Laurą Malinauskienę.

JAV bendrovė „RYNO Motors“ pradėjo gana egzotiškos miestų gyventojams skirtos transporto priemonės – elektrinio vienračio – gamybą. RYNO pavadintas vienratis, skirtingai nuo kai kurių panašių asmeninio transporto priemonių prototipų,  nėra skirtas pakeisti motociklą, teigia bendrovės atstovai. Didžiausias RYNO greitis siekia 40 km/h, įkrautu akumuliatoriumi jis gali nuvažiuoti  iki 50 kilometrų atstumą.

Atliekų kiekio Žemėje augimas nesuvokiamais mąstais tikrai glumina. Kita vertus, ne vienas iš mūsų nežino, kiek daug galima pakeisti be ypatingų pastangų – tiesiog rūšiuojant.

Biochemikė, aplinkosaugininkė, Atsinaujinančios energijos informacijos konsultacinio centro direktorė Edita Milutienė gyvena saulės architektūros name. Ekologinę statybą ir energetiką populiarinanti moteris idėjomis sutiko pasidalyti su mūsų skaitytojais.

Praėjus vos mėnesiui nuo „Tetra Pak“ sulčių pakuočių žaidimo, skatinančio moksleivius rūšiuoti atliekas, pradžios, visų dalyvaujančių mokyklų surinktų pakuočių bendras aukštis viršijo 1 kilometrą (tikslus aukštis yra 1280,67 metro). Šiai dienai moksleiviai jau yra surinkę 6292 tuščias sulčių pakuotes. Iš viso žaidime dalyvauja 3630 mokinių iš 121 mokyklos.

Pasaulyje vis garsiau ir daugiau kalbant apie ekologiją neaplenkiama tema – ekologiškos laidotuvės. Nuo paskutinio XX a. pradžios dešimtmečio Didžiojoje Britanijoje jau atsirado beveik 200 tokių kapinių. Ekologiškesnį laidojimą propaguoja ir vokiečiai, šveicarai bei prancūzai. Tuo metu mūsų šalyje tą norėję įvesti lietuviai pastebi, kad nors toks laidojimas net pigesnis, tam dar reikia nemažai laiko – baiminamasi, ką pagalvos kaimynai ir artimieji.

Šiandien vilniečiams bei miesto svečiams sveikos mitybos piramidės principus sveikatinimo dienoje primins Tatulos programos dalyviai. Tokia mugė, kurioje dalyvaus Lietuvos ekologinės gamybos ūkininkai, sostinėje vyks pirmą kartą. Mugės metu ūkininkai ne tik pristatys savo auginamą produkciją, papasakos, kokiomis sąlygomis augina ekologišką produkciją, bet ir parodys, kaip pasigaminti nebrangius patiekalus iš ekologiškų maisto produktų.

„Medicinos įstaigos dirba ir atliekos jose susidaro nuolat, todėl, kai gegužės mėnesį sustojo „Toksika“ ir Lietuvoje nebeliko nė vienos įmonės, kuri naikintų medicinos atliekas, jos pradėjo kauptis“, – „Balsas.lt“ sakė sveikatos apsaugos viceministras Audrius Klišonis, paprašytas prisiminti, dėl kokių priežasčių vasaros pradžioje mūsų šalyje teko skelbti ekstremalią situaciją.