egzaminas

 Premjeras Algirdas Butkevičus sako, kad daugiau nuolaidų per lietuvių kalbos egzaminą tautinėms mažumoms nebus suteikiama. Daliai tautinių mažumų mokyklų moksleivių trečiadienį įsitraukus į protesto akciją ir vietoj pamokų pasirinkus mišias, premjeras teigia raginimą neiti į mokyklas vertinantis kaip politikavimą. „Šitokią situaciją vertinu kaip politikavimą ir nesuprantu, dėl kokių priežasčių jie yra raginami neiti į mokyklą.

Privalomu stojantiems į aukštąsias mokyklas tapsiančio matematikos valstybinio brandos egzamino rezultatai vieniems gali tapti tramplinu į valstybės finansuojamą studijų vietą, o kitiems – kliūtimi.

Pretenduojantys į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose jau nuo 2016 be lietuvių kalbos ir literatūros bei užsienio kalbos brandos egzaminų turės būti išlaikę ir matematikos valstybinį brandos egzaminą. Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė patvirtino minimalius rodiklius stojantiems į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas vietas.

Sostinės širdyje – Vilniaus rotušėje pagerbti geriausi sostinės abiturientai – 156 pažangiausiems moksleiviams Vilniaus meras Remigijus Šimašius įteikė padėkas. Iškilmingas šventinis renginys prasidėjo tautiškos giesmės giedojimu, abiturientams ir jų tėveliams koncertavo operos solistas Remigijus Sabaliauskas ir Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklos ugdytiniai, sveikino Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

 Šiemet valstybinį anglų kalbos brandos egzaminą išlaikė 99,7 proc. visų laikiusių kandidatų, 100 balų įvertinimą gavo 5,12 proc. mokinių, penktadienį pranešė Nacionalinis egzaminų centras. Pernai šio egzamino išlaikymas siekė 99,2 proc., šimtukus pernai gavo 2,15 proc. laikiusiųjų. Šiemet anglų kalbos abitūros egzaminą laikė 21 tūkst. 230 kandidatų, jie turėjo atlikti klausymo, skaitymo ir rašymo užduotis.

 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal nusikalstamos veikos požymius, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 304 str. 1 d. (melagingos informacijos pateikimas siekiant įgyti dokumentą). 2014 m. gruodžio 12 d. Kaune, Raudondvario pl.

 Lietuvių kalbos ir literatūros mokyklinį brandos egzaminą šiemet išlaikė 91,5 proc. jame dalyvavusių kandidatų, skelbia Nacionalinis egzaminų centras. Aukščiausius 9–10 balų įvertinimus gavo 1,85 proc. jaunuolių. Laikyti šį egzaminą šiais metais rinkosi 14 tūkst. 977 kandidatai. Egzamine dalyvavo 13 tūkst. 72 kandidatai. Mokykliniame brandos egzamine mokiniai galėjo rašyti arba samprotavimo, arba literatūrinį rašinį.

 Pirmadienį vyks chemijos valstybinis brandos egzaminas. Šį egzaminą laikyti rinkosi daugiau kaip 3 tūkst. kandidatų. Brandos egzaminų pagrindinė sesija prasidėjo gegužės 2 dieną ir baigsis šią savaitę. Birželio 22 – liepos 7 dienomis vyks pakartotinė sesija. Šiemet prašymus laikyti brandos egzaminus iš viso pateikė per 37 tūkst. abiturientų ir anksčiau mokyklas baigusių asmenų.

Pirmadienį vyks istorijos valstybinis brandos egzaminas. Jį laikyti rinkosi daugiau kaip 13 tūkst. kandidatų. Brandos egzaminų pagrindinė sesija prasidėjo gegužės 2 dieną ir truks iki birželio 19 dienos, o birželio 22 – liepos 7 dienomis vyks pakartotinė sesija. Šiemet prašymus laikyti brandos egzaminus iš viso pateikė 37 tūkst. 279 kandidatai.

Pirmadienį abiturientai laikys lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, kuris yra privalomas norint gauti brandos atestatą. Valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą registravosi laikyti per 21 tūkst., mokyklinį - beveik 15 tūkst. kandidatų. Tiek valstybiniame, tiek mokykliniame brandos egzamine kandidatai turės atlikti vieną užduotį – parašyti rašinį.

Daugiau kaip 20 tūkst. abiturientų šeštadienį laiko anglų kalbos valstybinį brandos egzaminą. Šio egzamino populiarumas susijęs su tuo, kad šiemet norint gauti valstybės finansuojamą vietą universitetuose ir kolegijose privaloma mokėti anglų, prancūzų ar vokiečių kalbą B1 lygiu. Egzaminas šeštadienį vyksta 182-uose Lietuvos savivaldybių administracijų įsteigtuose centruose. Jį laikyti pasirinko 21 tūkst. 892 kandidatai, pranešė Nacionalinis egzaminų centras.

 Janina Mateikienė, LRT Radijas, LRT.lt Likus kiek daugiau nei mėnesiui iki abitūros egzaminų, Lenkų rinkimų akcijos atstovai (LLRA) Seime ragina dar kartą aptarti tautinių mažumų mokyklų mokinių pasirengimą laikyti suvienodintą lietuvių kalbos egzaminą. Nuo 2013-tųjų visi Lietuvos abiturientai laiko vienodą lietuvių kalbos egzaminą, tačiau vertinimo sąlygos buvo lengvesnės tautinių mažumų moksleiviams.

Šiųmetė abiturientų karta brandos egzaminams ruošiasi palinkus ne virš knygų, o virš išmaniųjų telefonų ekranų. Tai įrodo leidyklos „Šviesa“ sukurtos mobiliosios programėlės „Prieš egzaminą“ populiarumas – vos per porą savaičių ją atsisiuntė kas trečias abiturientas, turintis „Android“ įrenginį. Kūrėjai, atsižvelgę į dvyliktokų pageidavimus, atnaujino programėlę pridėdami 50 proc. daugiau klausimų.

Šiais metais pirmą kartą vykusiame pretendentų į teisėjus egzamine dalyvavo 31 norintysis tapti teisėju, egzaminą išlaikė ir į pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą pateko 12 naujų narių. „Egzaminas iš tiesų yra sudėtingas ir reikalauja specialaus pasiruošimo.

Žiema, šalta... norisi tik valgyti ir miegoti! Tokia jau dalia, kad kasdien sau to leisti negalime. Studentams dabar irgi ne pats geriausias metas. Miegus tenka vyti į šalį, o pietums tenka tikrai ne kalakutienos kepsniai ar pyragai, o karčios mokslo šaknys. Susikaupkite, studentai! Laikas mokytis. Tikėkimės, kad šie patarimai jums pagelbės (mirror.co.uk).   1) Nepanikuokite Tai, ko gero, pats svarbiausias patarimas, kurį verta prisiminti.

Antradienį Lietuvoje rengiamas Konstitucijos egzaminas, kurį laikyti gali visi Lietuvos piliečiai. Jis vyks savivaldybėse, bendrojo lavinimo ir aukštosiose mokyklose, įkalinimo įstaigose, taip pat internetu. Egzaminą visose grupėse, išskyrus bendrojo mokyklose, bus galima nuo 12 val. iki 13 val. - pasirinkę jį laikyti internetu piliečiai dalyvaus tik pirmajame etape, o nugalėtojai bus išrinkti pagal teisingų atsakymų skaičių ir laikymui skirtą laiką.

Teisingumo ministerija šiemet aštuntus metus iš eilės organizuoja Konstitucijos egzaminą, kurį laikyti ir pasitikrinti Konstitucijos žinias galės visi Lietuvos piliečiai. Pirmasis egzamino etapas vyks rugsėjo 30 d. visų 60 Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybėse. Iš viso Konstitucijos egzaminą laikys per 30 tūkst. šalies gyventojų. „Tradiciniu tapęs Konstitucijos egzaminas jau užaugino visą kartą Lietuvos piliečių.

Konstitucija yra pagrindinis valstybės įstatymas, todėl tokios iniciatyvos kaip Konstitucijos egzaminas yra labai naudingos, sako įžymūs Lietuvos žmonės. Nors atlikėjo Marijono Mikutavičiaus, LRT laidų vedėjo Edmundo Jakilaičio ir aktorius Dominyko Vaitiekūno Konstitutucijos žinios ir skiriasi, vyrai sutaria – šį įstatymą išmanyti naudinga visiems šalies piliečiams.

Balsas.lt tęsia saugaus eismo reportažų seriją. Šį kartą – apie vairavimo egzamino baimes. Ar su vairuotojo pažymėjimu jaunieji vairuotojai įgauna daugiau pasitikėjimo savimi?    ...

 Nuo liepos 1 d. leidžiama savarankiškai pasiruošti teorijos egzaminui „Regitroje“. Kaip radijui „Laisvoji banga“ sakė valstybinės įmonės „Regitra“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas, palyginus išlaikymo iš pirmo karto rezultatus su birželio mėnesio rezultatais, matyti aiškus nuosmūkis. Tačiau S.Šumino teigimu, šio sprendimo atsisakyti dar anksti. „Aš esu už tai, kad žmogus turėtų galimybę rinktis. Žmonės tampa sąmoningesni.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Patylomis privalomu tapęs matematikos egzaminas mokinių matematinio neraštingumo bei kitų struktūrinių švietimo sistemos problemų neišspręs, tačiau padės užsidirbti matematikos korepetitoriams, sako naujienų portalo LRT.lt pašnekovai. „Mes turime didelių švietimo problemų, ir šis egzaminas jų neišspręs. Viena galiu pasakyti – iš to tikrai uždirbs matematikos korepetitoriai“, – teigia docentė Aušra Maldeikienė.

„Mes matome, kad į aukštąsias mokyklas stoja daug nemotyvuotų moksleivių, kurių akademiniai pasiekimai gana žemi. Šių metų priėmimo rezultatai rodo, kad kai kurių mokinių konkursinis balas nesiekia net penkių dešimtųjų iš dešimties. Todėl įvestas matematikos egzaminas būtų kaip reikalavimas, stojant į aukštąsias mokyklas, išskyrus menų bei humanitarinių mokslų kryptis pasirinkusius moksleivius. Jiems būtų priskirtas mokyklinio egzamino lygmuo.

  Abiturientus, neišlaikiusius matematikos brandos egzamino, siūlyta pripažinti nebaigusiais mokyklos, sako švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.   „Pradinis siūlymas buvo įvesti visiems taip, kaip yra su lietuvių literatūros ir kalbos egzaminu - kad jei moksleivis jo neišlaikė, nebaigė vidurinės mokyklos.

Devintus metus iš eilės šalies SEB bankas apdovanoja abiturientus, geriausiai išlaikiusius valstybinius brandos egzaminus. Šiemet SEB bankas apdovanojo penkiasdešimt aštuonis Lietuvos abiturientus, kurie aukščiausiais balais išlaikė bent keturis valstybinius brandos egzaminus. „Jūs jau įrodėte, kad galite tikrai daug, tad linkiu nesustoti ir visada judėti tik pirmyn.

Visų dvylikos metų darbo mokykloje rezultatus atspindi egzaminai, tačiau šių metų egzaminų sesija parodė, kad viską gali nulemti ir viena techninė klaida. J.Balčikonio gimnazijos abiturientė, gavusi valstybinio informacinių technologijų egzamino apeliacijos rezultatus, gerokai nustebo, kad egzamino vertinimas nuo 29 pakilo iki 92 balų. Kaip vėliau paaiškėjo, dalis merginos darbo net nebuvo vertinta.

Geografijos ir fizikos egzaminų šiemet neišlaikė atitinkamai 1,9 ir 3,5 proc. laikiusiųjų. Nacionalinis egzaminų centras (NEC) trečiadienį pranešė, kad geografijos valstybinį brandos egzaminą išlaikė 98,1 proc. iš 5164 jį laikiusių kandidatų. Šimto balų įvertinimą gavo du mokiniai. Fizikos valstybinį brandos egzaminą laikė 3143 kandidatai, išlaikė 96,5 procento mokinių. Šimto balų įvertinimą gavo 0,89 proc. mokinių.

Marija Birutė KONTRIMAITĖ Šitos akimirkos mes, abiturientai, laukėme dvylika metų. Laukėme dvylika metų tam, kad paryčiais išpilti šalto prakaito galėtume į paieškos langelį suvesti „rezultatai.nec.lt“ ir pagaliau sužinoti, kas pirks bilietus į Norvegiją (nes, girdėjau, Anglija jau išgyveno savo aukso amžių - bent jau lietuvių akyse), o kas išdidžiai išrėš močiutei, kad gavo taip trokštamą „šimtuką“ iš lietuvių / anglų / chemijos egzamino ir taip toliau.

LR Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Astos Nidos Poderienės teigimu, nereikėtų smerkti abiturientų dėl per menkų rezultatų, nes, pirmiausia, turime kuo pasidžiaugti – valstybinį egzaminą išlaikė dauguma jį pasirinkusių. Pašnekovė sako, kad pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į tai, jog lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas yra vienintelis privalomas, dviejų lygių egzaminas.

Tautinių mažumų mokyklų moksleiviai lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį egzaminą išlaikė kiek prasčiau nei lietuviškų mokyklų abiturientai, trečiadienį pranešė Nacionalinis egzaminų centras. Iš viso egzaminą išlaikė 88,09 proc. abiturientų, iš jų 88,4 proc. abiturientų, kurie mokėsi mokyklose lietuvių mokomąja kalba, 83,7 proc., besimokusių mokyklose tautinių mažumų kalbomis. Maksimalų šimto balų įvertinimą gavo 1,23 proc.

Audra Avižiūtė, Ugnė Galadauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pasibaigus kai kurių abiturientų pasipiktinimo sulaukusiai brandos egzaminų sesijai, švietimo ir mokslo ministerija sako aiškinsis, ar užduotys buvo tinkamos, o skundai dėl jų – pagrįsti. Trečiadienį buvo paskelbti anglų kalbos egzamino įvertinimai. Šiemet gavusių 100 procentų – du kartus mažiau nei pernai, tačiau šiemet egzamino neišlaikiusiųjų buvo beveik procentu mažiau.

Valstybinį anglų kalbos egzaminą šiemet išlaikė 99,2 proc. jį laikiusių kandidatų. 2013 metais jį išlaikė 98,7 proc. laikiusiųjų. 100 balų įvertinimą šiemet gavo 2,15 procentų mokinių (2013 metais – 5,49 proc.

Praėjusių metų birželį įsigaliojusi nauja iš dalies centralizuota valstybės tarnautojų atranka sukėlė daug diskusijų visuomenėje. Prabėgus metams jau galima pasakyti, kad ji pasiteisino – vyksta sklandžiai, dauguma atrankoje dalyvavusių žmonių jai pritaria. Taip pat ją teigiamai vertina ir viešojo administravimo mokslininkai.

Arnas Mazėtis, LRT radijas, LRT.lt Abiturientai penktadienį laiko valstybinį biologijos egzaminą. Egzaminą laikyti rinkosi beveik 9 tūkst. kandidatų. Ketvirtadienį abiturientai sprendė valstybinio informacinių technologijų brandos egzamino užduotis. Egzaminą laikė beveik 3 tūkst. moksleivių. Jau antrus metus jis vykdytas elektroninėje egzaminų sistemoje.

Vairuotojams, siekiantiems įgyti teisę vairuoti A1, A2, A, B1 ar B kategorijos transporto priemones, nuo šių metų liepos 1 d. valstybės įmonėje „Regitra“ (toliau – „Regitra“) įsigalios paprastesnės eismo dalyviams reikalingų teorinių žinių patikrinimo sąlygos. Teorijos egzaminą jie galės laikyti egzaminui pasiruošę savarankiškai, neturėdami vidurinio išsilavinimo, nebaigę teorijos mokymo kurso vairavimo mokykloje.

Iš valstybinio istorijos egzamino Panevėžyje išvarytas vienas mobiliuoju telefonu naudojęsis abiturientas, dar vienas į egzaminą atvyko apsirengęs chalatą ir šlepetes, tačiau jam leista egzaminą baigti. Kaip BNS tvirtino Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus pavaduotoja Teresė Blaževičienė, abu incidentai užfiksuoti tame pačiame egzaminų centre Panevėžyje. „Vyriausioji egzamino vykdytoja informavo, kad į vieną egzamino centrą atėjo vaikinas su vyšniniu chalatu ir šlepetėmis.

Po istorijos egzamino Vilniaus senamiesčio gatvėse sutikti moksleiviai džiūgavo - šis egzaminas buvo lengviausias iš visų laikytų. Abiturientai linksmai nusiteikę siurbčiojo alų kavinėje ir pasakojo, kad jų neišgąsdino ir suktesni klausimai apie architektūros, dailės, literatūros stilius. Šiemet istorijos egzaminą pasirinko laikyti, Nacionalinio egzaminų centro duomenimis, 15 tūkst. 268 abiturientai – vienu procentu mažiau nei pernai. Egzamino trukmė – trys valandos.

Šių mokslo metų pabaiga – išlikimo kova tarp dvyliktokų ir egzaminų ar jų sudarinėtojų. Iš gausybės straipsnių naujienų portaluose atrodo, kad dabartiniai egzaminai neįveikiami, o mokykloms susikalbėti su Nacionaliniu egzaminų centru – misija neįmanoma. Iš kitos barikadų pusės girdisi kaltinimai mokinių lengvabūdiškumu, nesimokymu.

Valstybė tyčiojasi iš gabiausių moksleivių, pateikdama tokius egzaminus, kurie atneš labai mažai 100-tukų. Taip mano Kauno technologijos universiteto gimnazijos direktorius Bronislovas Burgis. „Mūsų valstybė elgiasi nežmoniškai. Valstybė pataikauja bukagalviams ir tinginiams bei skriaudžia geriausius ir gabiausius“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ ketvirtadienį sakė B. Burgis.

"Negaliu sakyti, kad buvo labai lengva, bet dauguma uždavinių buvo spręsti ir tikrai nebuvo labai sunku. Per pusantros valandos jau buvo viską išsprendusi, o vėliau dar valandą sėdėjau ir viską pertikrinau kokius 5 kartus, tačiau paskui jau ir galvą pradėjo skaudėti - tai išėjau. Manau, kad galbūt palikau keletą klaidelių, bet šiaip viskas labai neblogai - tai virš 90 bus", - po egzamino įspūdžiais dalijosi Vilniaus Žirmūnų gimnazijos abiturientė.

 Rusijos Visuomenės rūmai gavo begalę abiturientų, kurie laikė anglų kalbos egzaminą, skundų. Labiausiai jaunuoliai skundėsi netinkama įrašo kokybe, kurios buvo neįmanoma suprasti, praneša vesti.ru. „Nepaisant to, kad šiandien pas mus matematikos egzaminas, nuo pat ryto sprendžiame klausimus, susijusius su anglų kalbos egzaminu ir prasta klausymo užduoties įrašo kokybe, - pasakojo Visuomenės rūmų atstovė Liubov Duchanina.

Įsibėgėjant brandos egzaminų sesijai, apie įsisenėjančias problemas švietimo sistemoje vis dažniau kalba ir abiturientai, ir jų mokytojai. Prie egzaminų užduočių palinkę dvyliktokai griebiasi už galvų, nes sako nebespėjantys pavežti perkrauto ugdymo programų vežimo.

Keturias klases baigiantys šalies moksleiviai tampa nacionalinės Švietimo sistemos bandomaisiais triušiais. Dešimt metų teturintiems vaikams skiriami standartizuoti testai, kuriais bandoma nustatyti moksleivių žinių lygį. Šie testai nėra privalomi, tačiau kai kurios mokyklos, panorusios tikrinti vaikų pasiekimus, pateko į Nacionalinio egzaminų centro (NEC) eksperimentą. Prieš jį sukilo ir mokytojai, ir mokinių tėvai.

Rasa Pekarskienė, LRT radijo laida „Sveikata“, LRT.lt Stresas dėl abitūros egzaminų gali baigtis ne tik nerimu ar miego sutrikimais, bet ir valgymo sutrikimais, anoreksija ar bulimija. Taip teigia gydytoja psichoterapeutė, vaikų ir paauglių psichiatrė Vida Kilikevičienė. Anot jos, kartais abiturientams gali atsirasti ir realybės sutrikimų, netgi haliucinacijų. „Norėtųsi pasakyti, kad taip būna nedažnai, tačiau vienas kitas atvejis pasitaiko.

Pavasaris abiturientams ir studentams – bene sunkiausias laikas metuose, kuomet intensyviai ruošiamasi abitūros egzaminams ir stojamiesiems, laikomos sesijos. Keletą pastarųjų metų ryškėjanti tendencija - po egzaminų maratono vis daugiau jaunimo renkasi nebrangias kelių dienų ar savaitės atostogas užsienyje, į kurias vyksta nebe su tėvais, o su draugais ar bendramoksliais. Atšvęsti diplomą su draugais užsienyje pasirinko ir Gabrielė Martirosianaitė.

Lietuvos Aukščiausiajame Teisme vykusį Pretendentų į teisėjus egzaminą išlaikė 4 pretendentai. Egzamine dalyvavo 23 asmenys, norintys tapti teisėjais. Tai didesnis dalyvių skaičius nei šiais metais jau rengtame egzamine sausio mėnesį. Tuomet egzamine dalyvavo 17 pretendentų, jį išlaikė 6 dalyviai.Teisėjais norintys tapti asmenys egzamino metu atlieka užduotis, kurios paprastai rengiamos remiantis realia teismų praktika.

Trečiadienį Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo centre pristatytas Simono Daukanto gimnazijos istorijos mokytojo eksperto Virginijaus Navicko su kauniečiu kolega Domu Boguševičiumi parengtas ir išleistas naujas istorijos vadovėlis 11 klasei (3 gimnazijos klasei). Rengdami vadovėlį autoriai siekė konceptualumo, kad mokiniams būtų galima įsisavinti tik reikalingą informaciją apie visuotinę istoriją, nes esą vienas iš didžiausių keblumų buvo suderinti vidurinio ugdymo ir istorijos egzamino program...

Pragaištingai slenkančios valandos ir vis didėjantis neplautų kavos puodelių klanas kriauklėje, kambaryje riogsančios krūvos knygų ir konspektų, o ką jau kalbėti apie auksines mintis, užrašytas ant po ranka pasitaikiusių lapeliūkščių – būtent taip atrodo skrupulingo studento rengimasis egzaminui. O štai kolegos studentai gali į egzaminą ateiti tiesiai iš audringo vakarėlio. Kad ir kaip ten būtų, teisybės čia ieškoti tikriausiai neverta, o nuotykių tikrai galima.

Ruošdamasis valstybiniams brandos egzaminams vienas Lietuvos dvyliktokas vidutiniškai tam skiria 1164,5 valandų arba beveik 50 parų per mokslo metus. Šį laiką abiturientai praleidžia pamokose, ruošdami namų darbus ir egzaminams mokydamiesi papildomai. Tai atskleidė Lietuvos mokinių parlamento ir netrukus startuosiančios internetinės pasirengimo brandos egzaminams priemonės „Egzaminatorius.lt“ atliktas tyrimas. Vienas abiturientas per savaitę namų darbus ruošia 6 val. 45 min.

Studentiškas folkloras sako, kad tikras studentas – ne tas, kuris užduoda klausimą, kokio dalyko šiandien egzaminas bus, bet tas, kuris po egzamino klausia kokio dalyko egzaminą jis ką tik laikė. Ne paslaptis, kad kai prieš egzaminą pritrūksta vienos nakties ir dar likusių konspektų puslapių skaičius varo į neviltį, reikia ieškoti kitų būdų, kurie padėtų prišaukti akademinę sėkmę.