eglė kapočiūtė

Vyriausybės nariai giriasi, kad pagal skatinimo priemonių planą verslui jau išmokėta 2,4 mlrd. litų ir net skaičiuoja, kiek tūkstančių darbo vietų jie neva išgelbėjo. O verslas teigia, kad skaičiai yra laužti iš piršto - šios lėšos nesiekia nė milijardo litų, be to, priskaičiuoti ankstesnių metų projektai. Pristatydamas Ekonomikos skatinimo plano (ESP) rezultatus ūkio ministras Dainius Kreivys džiaugėsi neva itin sėkmingu jo įgyvendinimu, ypač paramos panaudojimu eksporto sektoriuje.

Šįmet verslininkai kaip niekad šykšti atseikėti pinigų tradicinėms įmonių kolektyvų žiemos šventėms. Vienos įmonės visai atsisako organizuoti kalėdinius vakarėlius, kitos į juos pakvies ne visus darbuotojus. Kai kurių Palangos viešbučių darbuotojai jau gyvena kalėdinėmis nuotaikomis, mat sulaukė aktyvaus klientų susidomėjimo šventinį laikotarpį praleisti prie jūros. Tačiau tokių džiugių nuotaikų nedaug.

Už Lietuvos mėsos perdirbėjus didesnį PVM moka tik danai. Daugelyje Europos Sąjungos (ES) šalių šio mokesčio tarifas nesiekia ir 10 procentų. Dėl to smarkiai krito lietuviškais mėsos gaminiais prekiaujančių verslininkų galimybės konkuruoti ne tik užsienyje, bet ir mūsų turguose. Lietuvos mėsos perdirbėjai teigia, kad pakėlus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą iki 21 proc., jų gaminamai produkcijai užkirstas kelias konkurencingai prekiauti ne tik užsienio, bet ir vidaus rinkose.

Lietuvoje tarp prasiskolinusių gyventojų daugiausia vyrų, mat, psichologų teigimu, jų smegenys yra tiesiog užprogramuotos nepagrįstai rizikuoti. Ne tik dėl sunkmečio daugėja skolininkų. Per pastaruosius kelerius metus daugelyje pasaulio šalių, taip pat ir Lietuvoje, gyventojai buvo tiesiog raginami vartoti į skolą. Bankai dalijo paskolas būstui, brangiems automobiliams ar net atostogoms. Suprantama, kad didžioji dalis gyventojų, ypač jaunimo, neatsilaikė prieš pagundą gerai gyventi šiandien.

Norintieji įdarbinti vėją, upes, saulę ar kitus atsinaujinančius energijos šaltinius Lietuvoje kol kas nepajėgia įveikti kojas ir rankas pančiojančių įvairių įstatymų ir draudimų. Šįmet Europos Komisija (EK) priėmė direktyvą, kuri įpareigojo valstybes nares nedelsiant ir ne vėliau kaip iki 2010 metų gegužės 31 dienos priimti įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie įgyvendintų direktyvą, užtikrinančią atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimą šalyse narėse.

Lietuvos vežėjai susidomėję Baltarusija kaip tranzitine šalimi. Mat lietuvius vilioja ne tik jos tiesūs bei geros kokybės keliai, bet ir patogesnis krovinių vežimas nei per kaimynę Latviją. Pirmas žingsnis šia kryptimi - jau spalio pabaigoje turėtų būti pasirašyta trišalė bendradarbiavimo logistikos srityje sutartis tarp Lietuvos, Baltarusijos ir Kinijos.

Didžiausia Lietuvos turizmo rykštė - nepakankamas valstybės dėmesys kuriant šalies įvaizdį pasaulio rinkose. Tai pripažįsta ne tik vietos verslininkai, bet akcentuoja ir pasaulio turizmo agentūrų atstovai. Lietuvos verslininkai jau metų pradžioje skambino pavojaus varpais dėl perpus sumažėjusio klientų skaičiaus apgyvendinimo įstaigose. Jų nuomone, padidinta mokesčių našta tik apsunkino padėtį ir stipriai sumažino konkurencingumą net kaimynių šalių atžvilgiu.

Verslininkai pasirašė bedradarbiavimo memorandumą, jie nusprendė, kad „paklodės tampymas“ kiekvienam į savo pusę nepadės kovoti su ekonomikos nuosmukiu ir spausti valdžią. Bendradarbiavimo memorandumą pasirašė didžiausios verslui atstovaujančios organizacijos - Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos verslo darbdavių konfederacija, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija bei Žemės ūkio rūmai.

Nacionalinį susitarimą siekiančioms pasirašyti Vyriausybei ir verslui bei pramonei atstovaujančioms organizacijoms gali mesti iššūkį profesinės sąjungos. Jos protestuoja prieš siūlymus leisti darbuotojui dirbti ilgiau nei 40 valandų per savaitę. Vyriausybė pasiūlė profesinėms sąjungoms pritarti naujai darbo organizavimo tvarkai, kai prireikus per vieną savaitę darbuotojui būtų galima dirbti iki 48 valandų.

Verslininkai pabrėžia, kad sumažinus pelno mokestį atsirastų galimybių plėstis, sumažėtų poreikis pinigų maldauti iš bankų, o jų reikalavimai subalansuoti energetikos sritį - gyvybiškai svarbūs visai šaliai. Tikimasi, kad spalio pradžioje jau bus pasirašytas Nacionalinis susitarimas tarp valdžios ir verslo atstovų, kuris pasaulio finansų rinkoms taps žinia, kad Lietuva geba susidoroti su ekonominiu nuosmukiu.

Vertindami Baltarusijos prezidento A.Lukašenkos darbo vizito Vilniuje svarbą ekonomikai abiejų šalių verslo atstovai neabejoja: po šio apsilankymo teigiamai pasikeis lietuvių verslininkų padėtis gretimoje valstybėje, bus daugiau galimybių didinti investicijas toje šalyje, o baltarusių verslininkai gali rasti mūsų krašte naudingų partnerių. Faktai Baltarusijoje kartu su partneriais iš Lietuvos įregistruota daugiau kaip 300 įmonių.

Vakar pritarusi nacionalinio investuotojo "Leo LT" likvidavimui pagal savo pasiūlytą skyrybų scenarijų valstybė žada tai suspėti padaryti iki metų pabaigos. Tačiau teisininkai neabejoja, kad neradus taikaus sprendimo, turto dalybos užtruks. Nacionalinės energetikos bendrovę "Leo LT", kuri turėjo įgyvendinti strateginius milijardinės vertės energetikos projektus, vakar akcininkų susirinkime Vyriausybės atstovų balsais nutarta likviduoti.

Didžiosios pasaulio valstybės jau skelbiasi apie jas paliekančią recesiją. Vakar premjeras Andrius Kubilius paskelbė straipsnį, kuriame tikina, kad nuosmukis neva baigėsi ir Lietuvoje - nebekrintame. Bet po ekspertų prognozių iš tokio premjero optimizmo nebelieka akmens ant akmens. Kai kurios pasaulio šalys vis drąsiau prabyla apie recesijos pabaigą, nors ekonomistai perspėja, kad skubėti džiaugtis dar nereikėtų. Mat pirmieji "sveikimo" požymiai gali būti apgaulingi.

Lietuvos eksportuotojai su viltimi pasitiko Kinijos verslo atstovus, tikėdamiesi aktyviau ir tvirčiau žengti į trečią pagal dydį pasaulyje rinką. Analitikų tvirtinimu, verslininkai turėtų aktyviau ieškoti bendradarbiavimo galimybių su tolimųjų rytų šalimis. Vilniuje vakar lankėsi daugiau nei 50 verslininkų iš Kinijos delegacija.

Elektros tiekėjai pažymi, kad nors nelegalių elektros vartotojų padaugėjo kone dvigubai, nemokiems klientams elektrą išjungti tenka gerokai rečiau. Nors metų pradžioje buvo manoma, kad dėl didėjančio nedarbo ir mažėjančių atlyginimų gyventojai neturės pinigų susimokėti už komunalines paslaugas, kurios vasarą vidutiniškai siekia apie 300 litų, nelygu būsto dydis ir pastato padėtis. Tačiau komunalinių paslaugų tiekėjų teigimu, nors skolininkų ir daugėja, tačiau nedrastiškai.

Smulkiesiems verslininkams vėl pažerta pažadų – esą vėluojančios ES lėšos bankus pasieks jau rugsėjį. Tačiau verslininkai atsargiai vertina paramą ir sako, kad nuo bankų iškeltų sąlygų priklausys, ar įmonės galės pasinaudoti teikiamais kreditais. Trečiadienį ūkio ministras Dainius Kreivys ir finansų ministrė Ingrida Šimonytė susitiko su Europos investicijų fondo (EIF) vadovu Richardu Pelly. Jis pažadėjo, kad 579 mln. eurų, t. y. maždaug 2 mlrd.

Šalyje didėjant nusikalstamumui, gyventojai nepuola įsirengti apsaugos sistemos namuose, mat, signalizacijos diegėjų nuomone, su finansiniais sunkumais susiduriantys žmonės paprasčiausiai neturi tam pinigų. LŽ kalbintų įmonių vadovai aiškino, kad didžiausia signalizacijos paklausa buvo nekilnojamojo turto statybos pakilimo metu, kai gyventojai įsirenginėjo naujus būstus. Pasak jų, ypač daug užsakymų sulaukdavo iš kotedžų naujakurių.

Pagal sukurtą Asbesto šalinimo programą pavojingų cheminių medžiagų turintiems pastatų stogams pakeisti valstybė senokai žada tokių namų savininkams skirti kompensacijas. Tačiau pažadai sensta nevykdomi, nes biudžetas dabar kiauras. Tad valstybės idėja panaudojama tik komerciniais tikslais. Nuosavų namų su sena stogų danga, kurioje yra nuodingos cheminės medžiagos - asbesto, savininkai jau daug metų laukia valdžios vis žadamos galimybės pasikeisti stogus valstybei remiant.

Prekybininkai ilgai bandė pirkėjus prisivilioti siūlydami dideles daugelio prekių kainų nuolaidas, tačiau žmonės perka ir vartoja vis mažiau, parduotuvių apyvarta krenta, tad jos priverstos ieškoti naujų būdų priversti klientus atverti pinigines ar bent jau užsukti į prekybos centrus. Pirkėjams viliotinį šokančios išpuoštos parduotuvių vitrinos kone kiekvieną savaitę rengia "paskutinius" išpardavimus ir siūlo prekes su 50-70 proc. nuolaida.

Ūkio ministerija (ŪM) siekia panaikinti licencijas netauriųjų metalų laužo bei atliekų supirkėjams. Tačiau kai kurie verslininkai tikina, kad licencijų atsisakymas paskatins atsirasti daugiau nelegaliai veikiančių metalo laužo supirkėjų. Vyriausybė pritarė ŪM parengtiems Skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo pakeitimams, kuriais siekiama panaikinti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo licencijavimą.

Šiandien dar neaišku, kiek truks lietuviškos kiaulienos eksporto draudimas į kitas šalis, bet vietos verslui panikos tai nesukėlė. Mūsų šalyje veikiančios Danijos kapitalo įmonės fermoje nustačius kiaulių marą, lietuviškos kiaulienos eksportas į kitas šalis yra sustabdytas pačios Lietuvos iniciatyva, LŽ teigė Žemės ūkio ministerijos Bendrosios rinkos organizavimo departamento direktoriaus pavaduotoja Nijolė Maksimavičienė.

Valstybės užmojis dar šiemet renovuoti šimtus daugiabučių ir taip išjudinti statybų sektorių bei sukurti naujų darbo vietų vasarai įpusėjus net nepajudėjo. Tiesa, įstatymų bazė rengiama, bet konkursai kol kas neskelbiami. Valstybė yra įsipareigojusi iki pusės renovacijos investicinio projekto lėšų gyventojams kompensuoti. Kitą dalį jie turi sukaupti patys arba skolintis iš bankų.

Išaugusios degalų kainos skaudžiai smogia ne tik per gyventojų ir verslininkų kišenes, bet ir per valstybės biudžetą. Šiuo metu Lietuvos degalinėse parduodami automobilių degalai yra brangiausi iš visų šalių kaimynių. Žiemą smuktelėjusios automobilių degalų kainos praeitą trečiadienį vėl perkopė 4 litų už litrą ribą. Negana to, degalų pardavėjai perspėja, kad kainos dar gali kilti, nes nafta pasaulyje brangsta ir vakar jos kaina vėl pakilo iki 72 JAV dolerių už barelį.

Šių metų pirmąjį ketvirtį įmonių patirti nuostoliai nėra netikėti, mat juos lėmė tiek pasaulio, tiek šalies ekonominiai veiksniai, bet, palyginti su metų pabaiga, jie sumažėjo. Tuo metu pramonininkai teigia jau pasiekę dugną - lyg ir nebėra kur žemiau kristi. Statistikos departamento atlikto nefinansinių įmonių finansinių rodiklių tyrimo duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį šalies įmonių pajamos už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas sudarė 35,6 mlrd. litų. Tai 26 proc.

Šiemet aukštąsias mokyklas baigs 45 tūkst. bakalauro ir magistro studijų absolventų. Tačiau dalis jų papildys bedarbių gretas, nes darbdaviai nenori priimti specialistų, neturinčių darbo patirties. Baigiantys studijas bakalaurai teigia, kad šiuo metu susirasti darbą pagal specialybę, galima sakyti, nėra jokių galimybių. Jie pasakoja, kad išbandė daugybę darbo paieškos būdų, tačiau net nesulaukia kvietimo į pokalbį.

Nors ir sklinda įvairių gandų, baltarusiški rubliai įgauna antrą kvėpavimą. Mat draudimas prekiauti valiuta šios šalies biržoje jau panaikintas, be to, blėsta nuogąstavimai dėl nacionalinės valiutos devalvavimo. Tai palanku Lietuvos eksportuotojams. Metų pradžioje nemažai problemų sukėlė Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos sprendimas uždrausti ne tik prekybą valiuta biržose, bet ir užsienio prekėmis.

Užkrovę didžiulę mokestinę naštą turizmo verslui, dabar valdžios atstovai siūlo gelbėti jį Europos Sąjungos (ES) paramos lėšomis, skirtomis rinkodarai. Tačiau turizmo atstovai tvirtina, jog siūloma pinigų suma yra tik katino ašaros, neišgelbėsiančios šio verslo nuo spartaus smukimo. Viešbučiai ir restoranai grasina streikais ir prašo valdžios grąžinti metų pradžioje panaikintą 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą.

Nekantriausi turistai, nepaisydami lietingų orų ir vis dar šaltų naktų, jau užkariauja Lietuvos upes baidarėmis. Jų nuomotojai nebijo klientų stygiaus, tikisi gero sezono ir net neketina nuleisti nuomos kainų. Baidarių nuomotojai jau ne vieną pavasario mėnesį žymisi kalendoriuje klientų užsakymus ir prognozuoja, kad sunkmetis nesumažins kasmet vis didėjančio keliautojų baidarėmis skaičiaus. Vieni jų teigia, jog šįmet kaip niekad daug žmonių sulaukė jau gegužės mėnesį.

Visai Lietuvos pramonei išgyvenant sunkius laikus, tekstilininkai nė nemano skųstis gyvenimu - jie tikina, kad gamybos apimtys ne tik nesumažėjo, bet ir padidėjo dėl augančio eksporto. Pasaulinė ekonomikos krizė mūsų šalies tekstilės produkcijos gamintojams netikėtai suteikė naujų galimybių Skandinavijos šalyse. Tekstilininkai bijo tik vieno - koją gali pakišti apyvartinių lėšų trūkumas.

Šį mėnesį pirmą kartą nuo metų pradžios registruojama mažiau bedarbių ir daugiau laisvų darbo vietų. Teritorinėse darbo biržose - pirmieji darbo rinkos atsigavimo daigeliai: anksčiau atleidę darbuotojus darbdaviai vėl siūlo darbą. Kaip praneša Lietuvos darbo birža, per praėjusią savaitę Lietuvoje užregistruota 6 tūkst. bedarbių - 6 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę. Iš viso bedarbio statusą turinčių žmonių šiuo metu šalyje yra per 191 tūkst., o tai sudaro 8,9 proc.

Valdžios atstovai ir toliau valstybės biudžetą bando užkaišioti didindami mokesčius. Dvigubai padidinus valstybinių gamtinių išteklių mokestį, tikimasi biudžetą papildyti dar 20 mln. litų. Seimo Ekonomikos komitetas apsvarstė Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Jis neva parengtas atsižvelgiant į pasikeitusias rinkos kainas, mat paskutinį kartą gamtos išteklių mokesčio tarifo dydis buvo nustatytas 2006 metais.

Ekspertų nuomone, gyventojai neabejotinai patuštins bankų kišenes - indėlius atsiims, o pinigus investuos į valdžios pasiūlytus taupymo lakštus. Nors pati valdžia norėtų pastūmėti investuoti namuose laikomas gyventojų lėšas. Šią savaitę Finansų ministerija pranešė, kad taupymo lakštai, kurių ilgokai laukė investuotojai, bus platinami nuo gegužės 19 iki birželio 1 dienos, siūlant 7,05 proc. metinę palūkanų normą. Jie bus išperkami 2010 metų gegužės 19 dieną.

Lietuvoje naftos produktų kainos neskuba kristi, tad už degalus vėl mokame maždaug 10 proc. brangiau negu kaimynai. Lietuvoje per pastarąją savaitę didmeninė benzino kaina pakilo 16 centų, dyzelino - 10 centų, o automobilinių dujų kaina nesikeitė. Mažmeninėje rinkoje naftos produktų kainos taip pat kilo: litro benzino kaina pakilo 7 centais, dyzelino - 3 centais, o dujų 4 centais.

Nuo metų pradžios pakėlus alkoholinių gėrimų akcizus, tikėtasi papildyti biudžetą šimtais milijonų litų, tačiau dabar šio mokesčio surenkama gerokai mažiau nei pernai. Valstybė, paskatinusi atkusti nelegalius prekeivius ir gamintojus, prarado milijonus litų biudžeto pajamų, tad yra priversta taupyti net ligonių sąskaita. Per pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2008 metų laikotarpiu, akcizo už alkoholinius gėrimus į biudžetą gauta 73,1 mln. litų mažiau.

Pensijų fondų valdytojai tikina, kad mažindama įmokas į pensijų fondus valstybė finansines problemas sprendžia tik savarankiškai kaupiančių būsimų pensininkų sąskaita. Vyriausybė užsimojo dar kartą - iki 2 proc. - sumažinti į antros pakopos pensijos fondus pervedamą "Sodros" įmoką. Pensijų fondų valdytojai pabrėžia, kad tokių skubiai priimamų sprendimų neigiamas pasekmes pirmiausia pajus gyventojai, mat kiekvienas būsimas pensininkas praras iš viso po beveik 1810 litų dar prieš investicijas.

Ūkininkai sulaukė didžiųjų prekybos tinklų raginimo tiesiogiai parduoti prekes parduotuvėms. Nors šis siūlymas labai viliojantis, vis dėlto patikimiausiu būdu parduoti produkciją jie laiko prekybą turguose arba mobilią - iš autobusiukų. Pastarosiomis dienomis vyksta intensyvios diskusijos dėl galimybės ūkininkams parduoti pieną tiesiogiai prekybos tinklams arba patiems prekiauti prekybos centruose sava produkcija.

Jau ketvirtas mėnuo virš Lietuvos oro linijų erdvės - didelė oro duobė: bankrutavus nacionaliniam oro vežėjui šalis liko be tiesioginių skrydžių. Nors lėktuvų Vilniaus padangėje daugėja, tačiau nacionalinis vežėjas veikiausiai atsiras tik metų pabaigoje. Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU) pranešė, kad artimiausiu metu padaugės tiesioginių skrydžių į Švediją, Nyderlandus, Vokietiją ir Daniją.

Smukusi nekilnojamojo turto rinka septynmyliais batais nunešė būsto rinkos dalyvius kone trejus metus atgal - kainos sminga žemyn sprogdinamos gausios pasiūlos. Tad šios srities tarpininkų verslas balansuoja ant bedugnės krašto. Būsto nuomos rinkoje dabar karaliauja nebe savininkai, o jų klientai. Gyvenamojo ploto pasiūla sostinėje ir kituose Lietuvos miestuose gerokai lenkia paklausą. Pastaruosius kelis mėnesius itin sparčiai krentančios nuomos kainos kol kas nežada sustoti.

Europos šalių verslininkai sutaria, kad protekcionizmas verslui kaišioja pagalius į ratus - vis dažniau nebepaisoma bendros ekonominės erdvės principų ginant savo erdvę, išstumiant "svetimus". Tačiau, kita vertus, sunkmečiu valstybės paramos nori bet koks verslas. Ne vienus metus Europos Sąjungos (ES) kurtas bendrosios rinkos pagrindas sunkmečiu prarado pusiausvyrą.

Šalį krečiantis sunkmetis pakoregavo ir darbo rinką, tad šįmet abiturientams teks gerokai pasukti galvas, kokią profesiją pasirinkti. Nepaisant to, kad darbo biržos registruoja tūkstančius darbo netekusių žmonių, o jų perkvalifikavimui skiriami milijonai, profesinės mokyklos į rinkos pokyčius reaguoja pasyviai. Lietuvos darbo birža (LDB) prognozuoja, kad šiais metais mažės įsidarbinimo galimybės visuose ekonominiuose sektoriuose.

Vyriausybė mažindama biudžeto išlaidas, kėsinasi į Kelių fondą ir ketina jį apkarpyti dar 700 mln. litų, drauge siūlydama kelininkų įmonėms gelbėtis naudojant Europos Sąjungos (ES) lėšas. Tam nepritaria ne tik kelininkai, bet ir valdančiosios koalicijos narys susisiekimo ministras. Praėjusių metų gruodį Vyriausybė jau nurėžė Kelių plėtros programos 460 mln. litų. Dabar jos finansavimą norima sumažinti dar daugiau kaip 700 mln.

Dauguma bedarbių nesitiki susirasti darbą per darbo biržą, tačiau nelaimės draugams pataria biržoje užsiregistruoti - dėl suteikiamų socialinių garantijų bei įvairios paramos. Nors ankstyvais rytais prie Vilniaus darbo biržos išsirikiuojančios bedarbių eilės praretėjo, tačiau norinčiųjų užsiregistruoti vis dar pilni biržos koridoriai. Dalis čia laukiančių žmonių tik dėl socialinių garantijų kas mėnesį užsuka „pasirodyti“ biržos darbuotojams, darbo susirasti jie nė nesitiki.

RST duomenimis, vasarį elektros vartojimas krito daugiau nei 6 procentais. Neatmetama tikimybė, kad mažėjant gamybos apimčiai elektros vartojimas ateityje dar gali mažėti. Bendrovės Rytų skirstomųjų tinklų (RST) duomenimis, šių metų pirmais mėnesiais ryškėja elektros energijos vartojimo mažėjimo tendencija. Palyginti su ankstesniais metais, sausio mėnesį vartojimas sumažėjo 5,4 proc., o vasarį - 6,2 proc., manoma, kad smukimą lėmė sumažėjęs pramonės poreikis elektrai.

Pramonininkų atstovai sako, kad verslo kreditavimas mūsų šalyje vis dar blogėja, todėl didžiosios įmonės skolinasi iš užsienio bankų, kurie labai palankiai vertina Lietuvos verslą. Panašių problemų patiriančios ES pramonininkų asociacijos kreipėsi į EK su reikalavimais ir siūlymais dėl paramos sunkmečiu gamybos pramonei.

Šiandien, kai Lietuvą krečia nedarbas, sparčiai mažėja ir užsieniečiams išduodamų darbo leidimų. Praėjusių metų pabaigoje buvo panaikinta 2,5 tūkst. leidimų dirbti užsienio piliečiams, gavusiems juos apgaule. Lietuvos darbo birža pernai kitų šalių piliečiams išdavė 7,8 tūkst. leidimų dirbti Lietuvoje, t. y. 27 proc. daugiau nei 2007 metais. Iš visų praėjusiais metais leidimus gavusių užsieniečių 4,5 tūkst. sudarė darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, 2,7 tūkst.

Merdinčių viešbučių ir restoranų asociacija ragina Vyriausybę imtis veiksmų gelbstint šalies įvaizdžio, turizmo bei apgyvendinimo padėtį. Viešbučius į kampą varo ne tik sunkmečiu išnykęs konferencinis turizmas, bet ir vienas po kito „nuleisti“ milžiniški mokesčiai: 4 kartus pabrangęs žemės nuomos mokestis ir nuo 5 iki 19 proc. padidėjęs PVM tarifas.

Vilniečiai nuo kovo mėnesio už viešojo transporto bilietą mokės dar 20 centų daugiau, o šiais metais bilietai, pasak savivaldybės atstovų, gali brangti dar kelis kartus. Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino naujas sostinės viešojo transporto bilietų kainas: 1,80 lito šiuo metu kainuojantis vienkartinis autobuso ar troleibuso bilietas nuo kovo 1 dienos kainuos 2 litus. Troleibuse ir autobuse parduodamų bilietų kaina išliks ta pati - 2,50 lito.

Aukštosios mokyklos tvirtina, kad, įsigaliojus reformai, bus priverstos studijų programas pabranginti kone dvigubai. O keliasdešimties tūkstančių litų kreditus studentams žadama dalyti be užstato. Kiek po reformos pirmakursiui kainuos vieni metai studijų, priklausys nuo to, kokią specialybę jis pasirinks. LŽ gautame projekte Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) numatytos studijų kainos skiriasi priklausomai nuo jų krypties. Už studijas mokės dvigubai.

Kelininkai teigia, jog valstybė, už atliktus darbus jiems atidavusi tik dalį skolos, ir toliau juos maitina pažadais. Šiandien dar nėra aišku, nei kokios bus darbų apimtys, nei kiek darbuotojų įmonės galės sugrąžinti į darbą prasidėjus darbų sezonui. Asociacijos "Lietuvos keliai" vykdantysis direktorius Sigitas Bublys LŽ patikino, kad kol kas valstybė grąžino pernykštę skolą tik iš ES paramos lėšų, t. y. apie 300 mln. litų, tačiau likusios - apie 200 mln.