edmundas vaitekūnas

Parlamentarai ketvirtadienį planuoja balsuoti, ar iš pareigų atleisti savo noru atsistatydinantį Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) pirmininką Edmundą Vaitekūną. Atsistatydinimo pareiškime E. Vaitekūnas nurodo, kad postą palieka, nes gerai nemoka užsienio kalbų, dėl to esą nedalyvavo daugelyje svarbių renginių užsienyje ir susitikimų su užsienio svečiais.

Nuo sausio atsiradus teisinei galimybei blokuoti nelegalius internetinės televizijos tiekėjus, iš šešių tokių tinklalapių vienas oficialiai pranešė teikiantis paslaugas Lietuvoje – tai leido jam tęsti veiklą.

LNK vadovė teigia, kad iš LRKT neprašė ir negavo jokios išskirtinės informacijos LNK televizijos vadovė Zita Sarakienė sako, kad iš Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) neprašė ir negavo jokios išskirtinės ir neleistinos informacijos.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) teigia, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) vadovas Edmundas Vaitekūnas verslo koncerno „MG Baltic“ atstovams teikdavo neskelbtiną informaciją apie konkurentų teikiamus prašymus komisijai. Pats E. Vaitekūnas neigia teikęs informaciją koncerno atstovams, tačiau pripažįsta kalbėjęs su koncerno valdomos LNK televizijos vadove dėl dviejų žmonių įdarbinimo LRTK administracijoje, o pats prašęs nufilmuoti jo vadovaujamo orkestro koncertą.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) prašo teismo nutraukti Lietuvoje registruotos bendrovės „Vintera TV“ neteisėtai vykdomas televizijos transliacijas per mobiliąją programėlę. Kaip BNS sakė LRTK pirmininkas Edmundas Vaitekūnas, nuo sausio įsigalioję Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimai įpareigoja pranešti komisijai apie televizijos programų platinimą internete. „Jei toks pranešimas nepateiktas, veikla yra neteisėta.

Koncerno „MG Baltic“ veikla jų valdomų televizijos kanalų grupei gali kainuoti transliavimo licenciją. Apie tokią galimybę Seimo narys Vytautas Bakas prabilo nutekėjus saugumo informacijai apie koncerno veiklą, pasitelkus jo valdomas žiniasklaidos priemones. Lietuvos radijo ir televizijos komisija neatmeta galimybės naikinti kanalo licenciją.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) žada skirti šimtatūkstantinę baudą Televizijos paslaugas tiekiančiai bendrovei „Init“ už tai, jog ši nesilaikė LRTK nurodymo neretransliuoti kanalo „RTR Planeta“ ir kitų jo versijų.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) trečiadienį nusprendė pradėti tyrimą dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) pirmininko ir narių interesų deklaracijų.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) pripažino du rusiškus kanalus kursčius karą ir neapykantą, o jos pirmininkas perspėjo, kad šiems kanalams gali būti taikomos griežtesnės sankcijos, nei paprastai taikomas kanalų transliacijos Lietuvoje ribojimas trims mėnesiams. „Komisija pripažino, kad visi faktai, kurie yra nustatyti, yra teisingi“, – BNS pirmadienį sakė komisijos pirmininkas Edmundas Vaitekūnas.

Daugiausia Rusijoje sukurtų laidų ir filmų transliuoja „Lietuvos ryto“ televizija bei BTV, rodo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) tyrimas. LRTK įvertino oficialiai pateikiamą kovo 6-12 televizijos programų tvarkaraštį siekdama nustatyti, kiek televizijos eterio laiko skiria nacionalinei, kiek - Europos, Rusijos ar kitų šalių produkcijai. LRTK tyrimą pradėjo praėjusią savaitę sulaukusi Seimo nario konservatoriaus Lauryno Kasčiūno kreipimosi.

Dėl karo, nesantaikos ir tautinės neapykantos kurstymo Rusijos kanalui „RTR Planeta“ gresia transliacijos Lietuvoje apribojimai. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) trečiadienį pradėjo tyrimą dėl Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimo „RTR Planeta“ spalio 16 dieną transliuotoje laidoje „Dvikova.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) nuolatos gaudama skundus dėl pasirodančios reklamos nacionaliniame LRT kanale nebeapsikentė ir kreipiasi į Seimą.

Po Europos Komisijos (EK) signalų, kad Lietuvos taikomos sankcijos dviem rusiškoms televizijoms gali neatitikti Europos Sąjungos teisės, Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) apribojimus atšaukė. „Pakeitėme savo sprendimą, ir retransliuotojai yra laisvi pasirinkti, ar palikti mokamuose paketuose, ar perkelti į buvusius.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) svarstys, ar įpareigoti retransliuotojus analoginiu būdu transliuojamas programas pateikti Europos Sąjungos (ES) kalbomis. Kaip BNS sakė LRTK pirmininkas Edmundas Vaitekūnas, pirmenybę ES kalboms transliuojamose programose numato įstatymai, nebent klientas pageidauja kitaip, bet kai kurie retransliuotojai, teikiantys televizijos paslaugas analoginiu būdu, gudravo ir nuostatos nesilaikė.

 Pirmadienį baigiasi trijų mėnesių draudimas retransliuoti rusiško kanalo „RTR Planeta“ programą. „Taip, draudimas baigia galioti“, - BNS sakė Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) pirmininkas Edmundas Vaitekūnas. Kabelinės televizijos ketina dėl kanalo retransliacijų grąžinimo apsispręsti individualiai, tačiau tikėtina, kad visos jos „RTR Planeta“ grąžins į eterį jau pirmadienio naktį arba ryte, BNS sakė Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos prezidentė Vaiva Žukienė.

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas Edmundas Vaitekūnas yra vienas iš kandidatų į švietimo ir mokslo ministrus, patvirtino Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas. „Jis yra vienas kandidatų“, - BNS penktadienį sakė politikas. Paklaustas, ar E.Vaitekūno kandidatūra buvo pateikta premjerui, V.Uspaskichas sakė to nežinantis, nes buvo užsienyje, o grįžęs į Lietuvą su niekuo nebuvo susitikęs.

Rusijos Užsienio reikalų ministerija (URM) pareiškė laukianti neatidėliojamos ES ir ESBO reakcijos į Vilniaus sprendimą laikinai stabdyti „RTR Planeta“ transliacijas Lietuvoje. „Ši situacija, mūsų įsitikinimu, verta neatidėliojamos reakcijos iš Briuselio, taip pat ESBO atstovo žiniasklaidos laisvės klausimais“, – sakoma Rusijos URM tinklalapyje ketvirtadienį paskelbtame komentare.

 Nuo ateinančio pirmadienio Lietuvos žiūrovai nematys rusų kalba transliuojančio tevizijos kanalo ,,RTR Planeta“ laidų. Laikinai, trims mėnesiams sustabdyti televizijos programos priėmimą mūsų šalyje nuo balandžio 13 dienos nusprendė Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK), įvertinusi kanalo laidose daromus pažeidimus.  ,,Pažeidimų yra daug ir jie tęsiasi.

Lietuvos radijos ir televizijos komisijos (LRTK) pirmininku Seimas dar ketveriems metams paskyrė pastaruosius dvejus metus šiai komisijai vadovavusį Edmundą Vaitekūną. E.Vaitekūnas paskirtas nedidelę balsų persvara - už jo kandidatūrą per slaptą balsavą ketvirtadienį buvo 44 Seimo nariai, prieš - 19, susilaikė 18 Seimo narių. Taip pat Seimas naujai kadencijai patvirtino E.Vaitekūno pavaduotoją Joną Korenką.

 Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) ir kanalo „NTV Mir Lithuania“ atstovai nesutaria dėl Lietuvos įstatymų taikymo. Po pirmadienį vykusio susitikimo, kuris buvo skirtas kanale „NTV Mir Lithuania“ pasitaikantiems žurnalistinės etikos pažeidimams aptarti, LRTK pirmininkas Edmundas Vaitekūnas sakė, kad kanalo atstovai „nesuprato, apie ką kalbama, tačiau ateityje žada spręsti kylančias problemas“. „Paaiškinome, parodėme kai kurias išvadas ir susidarė tokia nuomonė, kad jie nemano, j...

Edmundas Jakilaitis, LRT Televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) pirmininkas Edmundas Vaitekūnas teigia, kad, vos komisija paskelbė svarstysianti rusiškų kanalų transliacijų stabdymą Lietuvoje, jis pats sulaukė skambučio iš „RTR Planeta“ vadovybės. Tuo metu „Verslo žinių“ vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas siūlo situaciją apversti aukštyn kojomis: lai žiūrovai susimoka už propagandą, o ne kokybišką produkciją.

 Prezidentės teikiamos pataisos, numatančios baudas už karo propagandą ir neapykantos kurstymą, leistų bausti iki šiol Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) sprendimų nesilaikiusią bendrovę „Viasat“, sako komisijos pirmininkas Edmundas Vaitekūnas. „Kalbant apie „Viasat“, numatyta neišskirti retransliuotojo jurisdikcijos - Lietuvos ar ne Lietuvos. Tiesiog įvardijamas retransliuotojas, kuris teikia tokias paslaugas Lietuvoje. Kur jis registruotas - nebeturi jokios reikšmės.

Pirmasis Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGA-A) generalinis direktorius Edmundas Vaitekūnas dėl pensinio amžiaus palieka savo postą. Darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu. Naujasis LATGA-A direktorius bus renkamas antradienį. E. Vaitekūnas LATGA-A vadovavo nuo 1991 metų. E. Vaitekūnas, pasitraukęs iš LATGA-A vadovo posto, ketina muzikuoti. Jis yra baigęs Klaipėdos muzikos fakultetą, turi dirigento kvalifikaciją.

Atsižvelgusi į LATGA-A generalinio direktoriaus Edmundo Vaitekūno siūlymą, LATGA-A Taryba š.m. lapkričio 22 d. priėmė nutarimą dėl jo pensinio amžiaus šalių susitarimu nutraukti darbo sutartį. Edmundas Vaitekūnas dirbo LATGA-A direktoriumi nuo pat organizacijos įkūrimo pradžios 1991 metais. Per dvidešimt LATGA-A gyvavimo metų Edmundas Vaitekūnas atsakingai kūrė bei organizavo LATGA-A veiklą Lietuvoje.

Autorių skundas dėl galimos neskaidrios Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGA-A) veiklos sudomino prokurorus. Atlikėjai ir autoriai įtaria, kad agentūra apgaule savinosi svetimą turtą, rašo ,,Lietuvos rytas”. Teisėsaugai LATGA-A apskundė devyniasdešimt penki pramoginės muzikos kūrėjai, įtarę, kad agentūra už jų kūrinius surinktas lėšas naudoja ne pagal paskirtį.

Antradienį Seimo frakcijos Tvarka ir teisingumas nariai ketina susitikti su kultūros ministru Arūnu Gelūnu, LATGA–A generaliniu direktoriumi Edmundu Vaitekūnu bei autorių ir atlikėjų atstovais. Susitikime Seime numatoma aptarti susidariusią situaciją dėl Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGA–A) galimai neskaidrios finansinės ir administravimo veiklos.

Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (LATGA-A) pateikė teismui ieškinį dėl 634,927 tūkst. litų skolos išieškojimo iš Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT). „Honorarų, pagal LATGA-A ir LRT sutartį, už teisę panaudoti kūrinius nacionalinis transliuotojas nebemoka nuo 2008 metų spalio mėnesio, išskyrus nežymias vėlesnes įmokas. Laukti nebegalime, skola kas mėnesį didėja.

Pripažinimas ir aplodismentai virsta kaltinimais plagiatu, o jų paneigimas - užkarda toliau dalyvauti „Dainų dainos“ konkurse. Per vieną mėnesį dainų kūrėjas ir atlikėjas Deividas Norvilas-Deivis patyrė tiek įvairiaspalvių emocijų, kiek kitąkart ir per pusmetį nesukaupsi. „Ko gero, jokio laiško gyvenime nesu šitaip laukęs, kaip atsakymo iš dainos „There She Goes“ autorių teisių turėtojų britų, - neslepia Deivis. - Jis šioje istorijoje padėtų tašką.

Fotomenininkai subruzdo dėl socialinės fotografijos. Baiminasi, kad ši meno forma išnyks, nes fotografijų herojai tampa neprognozuojami. Gali pareikšti pretenzijas, pareikalauti atlygio. Pasijusti įžeisti, paduoti į teismą. Visgi šios baimės - daugiau teorija nei praktika. žmonių, nebijančių savojo atvaizdo, galbūt net ir ne visai patrauklaus ar estetiško, tačiau tinkančio menui - daugiau nei tų, kurie jo vengia kaip velnias kryžiaus.

Siekiant užtikrinti teisingą autorinio atlyginimo už kūrinių naudojimą kultūros centrų organizuojamuose renginiuose surinkimą ir paskirstymą autoriams, LATGA-A Muzikos kūrinių skyrius dar praėjusiais metais paskelbė apie būtinybę atnaujinti iki šiol galiojusias sutartis. Buvo pateikti ir argumentai – senosios sutartys, sudarytos 1994-1995 metais, nebeatitinka teisės aktų, be to, per tą laiką dauguma kultūros centrų buvo pertvarkyti, keitėsi jų pavaldumas.

Iš kultūros centrų vadovų autorinio atlyginimo prašoma net už nemokamus kultūros renginius, kurių nemažą sąmatos dalį sudaro ūkio išlaidos. Pasak „Lietuvos žinių“, Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (LATGA–A) kultūros centrų vadovams siūlo pasirašyti sutartis, kuriose numatoma, kad agentūrai kultūros centrai turėtų sumokėti 5–7 proc. lėšų, surinktų per renginį. Kai renginys nemokamas, autorių teises atstovaujančiai įstaigai būtų privalu mokėti 1 proc.

Šiandien Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūroje įvyko spaudos konferencija, skirta agentūros inicijuotam lietuviškos dainos konkursui. Joje dalyvavo Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos prezidentas Valentinas Sventickas, LATGA-A generalinis direktorius Edmundas Vaitekūnas ir dainos konkurso projekto vadovas Gediminas Zujus.Toks konkursas, kuriuo agentūra siekia skatinti kūrybą ir jos sklaidą, rengiamas pirmąkart. Jis jau sulaukė didelio autorių susidomėjimo.

Grūto parko įkūrėjas ir savininkas Viliumas Malinauskas pasiryžęs su Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (LATGA-A) susitikti teisme, rašoma portale "DELFI.lt".Teisme jis įrodinės, kad reikalavimas mokėti už parke skambančius sovietinius maršus ir dainas bei mokestis už kavinėje skambantį radiją – neteisėti bei sieks atsiimti agentūrai sumokėtas sumas. LATGA-A vadovas Edmundas Vaitekūnas džiaugiasi, kad pagaliau ginčą spręs ne politikai, o teismas.

Balsas.lt ragina klausti Žinių radijo laidos dalyvius. Kelios savaitės Lietuvoje verda aistros dėl Grūto parko. Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas sako, jog autorių reikalavimai pagrįsti ir teisėti. Šia problema susidomėjo net tarptautinė žiniasklaida.

Skandalas dėl nemokamų mokesčių autoriams už Grūto parke eksponuojamas skulptūras gali sugadinti Lietuvos įvaizdį pasaulyje. Šiandien Grūto parko įkūrėjas Viliumas Malinauskas laukia BBC televizijos filmavimo grupės, praneša „Respublika“. Britų žurnalistai aiškinsis, ar tiesa, kad ketinama rinkti mokesčius už leninus ir stalinus jau beveik 17 metų nuo Sovietų Sąjungos laisvoje valstybėje. Vieni sovietinius stabus kūrę skulptoriai piktinasi verslininku, o kiti jį gina.

Socialdemokratų kandidatas į Vilniaus merus Algirdas Paleckis, viešai paskelbęs savo dainą „Aš tikiu tavimi, vilnieti“, gali susilaukti rimtų nemalonumų, jei nedelsiant nepašalins jos iš savo partijos interneto svetainės. Dainos „Aš tikiu tavimi, vilnieti“, kurią galima parsisiųsti iš Socialdemokratų partijos svetainės, žodžius 35 metų politikas sukūrė pats, o muziką pasiskolino iš garsios JAV grupės „Slade“, skelbia portalas „Alfa.

Jei būtų įmanoma palyginti skaitmeninės muzikos srautus, kuriuos iš užsienio serverių „importuoja“ interneto vartotojai su lietuviškais IP adresais, su iškeliaujančiais priešinga kryptimi, kažin ar labai nustebtume dėl neigiamo Lietuvos muzikos eksporto balanso. Pakanka peržiūrėti savąją MP3 kolekciją: kokia jos dalis pagaminta JAV ar Europoje ir kokia – Lietuvoje? Tačiau neskubėkime su išvadomis: Lietuva turi daug geros muzikos, su kuria gali drąsiai eiti į pasaulinę rinką.

Įgyvendinamas naujas projektas "Music Export Lithuania" sieks labiau populiarinti lietuvišką muziką užsienyje, ieškoti naujų rinkų lietuvių autorių kūrybai. "Lietuvoje meno rinka nėra pati didžiausia. Tačiau ir mažoje šalyje turime pakankamai stiprių menininkų ir meno kūrėjų. Tiktai kartais daugiau veikiame savo šalyje. Todėl vienas iš prioritetų yra meno sklaida, kiek įmanoma efektyvi ir aktyvi", - antradienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė kultūros ministras Jonas Jučas.

Pirmadienį (02.17) Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGA-A) generalinis direktorius Edmundas Vaitekūnas “Eltai” pareiškė esą nustebintas Jungtinių Amerikos Valstijų kino, programinės įrangos, vaizdo žaidimų ir muzikos įrašų bendrovių siūlymo JAV administracijai įrašyti Lietuvą į piktybiškiausių autorių teisių pažeidėjų "juodąjį sąrašą". E. Vaitekūno teigimu, Tarptautinio intelektinės nuosavybės aljanso (IIPA) naujausioje ataskaitoje pateikti vertinimai apie piratinės prod...