ebpo

Lietuvos ekonomikos augimas šiemet sieks 2,5 proc., o 2023 metais jis turėtų sulėtėti iki 1,6 proc., prognozuoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO).  Antradienį paskelbtoje atnaujintoje EBPO ekonominėje apžvalgoje rašoma, kad šalies ekonomikos lėtėjimą kitąmet lemia aukšta infliacija, Rusijos karo Ukrainoje poveikis ir silpnesnė išorės paklausa, o privatų vartojimą neigiamai veikia didesnis nedarbas ir realaus darbo užmokesčio mažėjimas.

Pasaulio ekonomika ateinančiais metais toliau lėtės, didžiuliam ir istoriniam energetiniam šokui, kurį sukėlė Rusijos agresyvus karas prieš Ukrainą, toliau skatinant infliacijos spaudimą, mažinant pasitikėjimą ir namų ūkių perkamąją galią, didinant rizikas visame pasaulyje, teigiama Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) antradienį paskelbtoje atnaujintoje ekonominėje apžvalgoje.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) priklausančių valstybių bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, išankstiniais duomenimis padidėjo 0,4 proc., pirmadienį paskelbė EBPO. Augimas antrąjį metų ketvirtį, patikslintais duomenimis, siekė 0,5 proc., o pirmąjį – 0,3 procento. Didžiojo septyneto (G-7) valstybių grupės BVP liepą-rugsėjį didėjo 0,4 proc. (balandį-birželį – 0,2 proc.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) priklausančių valstybių gyventojų realiosios pajamos antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, sumenko 0,5 proc., nepaisant jiems tenkančio realaus bendrojo vidaus produkto (BVP) dalies padidėjimo 0,3 procento. Gyventojų realiųjų pajamų kritimas aukštos infliacijos sąlygomis fiksuojamas trečią metų ketvirtį iš eilės, pažymima EBPO pirmadienį paskelbtoje apžvalgoje.

Metų infliacija Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse rugsėjį pakilo iki 10,5 proc. nuo 10,3 proc. rugpjūtį, tuo tarpu infliacinis spaudimas daugelyje šalių apima ne tik maistą ir energiją, ketvirtadienį skelbia organizacija. Dviženklė metų infliacija rugsėjo mėnesį užfiksuota 19 iš 38 EBPO valstybių narių, o didžiausia – Estijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Turkijoje (visose viršijo 20 proc.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) giria Lietuvą. Pasak EBPO ekspertų, mūsų šalyje ekonomikos augimo tempas yra vienas iš sparčiausių, tačiau viešojoje erdvėje girdimi gyventojų skundai dėl per mažų atlyginimų ir per aukštų kainų. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavę ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ir Seimo narys, socialdemokratas Algirdas Sysas aiškino, kad EBPO teisingesnė nei gyventojai.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) giria Lietuvą. Pasak EBPO ekspertų, mūsų šalyje ekonomikos augimo tempas yra vienas iš sparčiausių, tik tai nedaug šalių pavyko pasiekti tokių gerų rezultatų kaip Lietuvai. Visgi viešojoje erdvėje girdimi gyventojų skundai dėl per mažų atlyginimų ir per aukštų kainų.

Lietuvos ekonomika kitais metais augs greičiau nei kitose šalyse ir sieks apie 1,3 proc., sako Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vyriausiasis ekonomistas Alvaras Pereira. Jo teigimu, Lietuvai norint išlikti konkurencinga būtina tęsti pradėtas reformas. „Tikrai bus sulėtėjimas, bet Lietuvos ekonomika augs 1,3 proc. (2023 metais – BNS) – greičiau nei kitose šalyse. Bet tai priklausys nuo karo, nuo kitų šalių ekonomikų.

Lietuva priskirta prie mažai arba visai savo tarptautinių įsipareigojimų nevykdančių šalių ir už teisėsaugos darbą buvo įvertinta prasčiau nei Latvija bei Estija, – rodo „Transparency International“ tyrimas, vertinantis, kaip valstybės įgyvendina EBPO Kovos su kyšininkavimu konvenciją, rašoma atsiųstame pranešime.

Vidutinis nedarbo lygis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse rugpjūtį, palyginti su ankstesniu mėnesius, pakilo 0,1 procentinio punkto iki 4,9 procento. Ne didesnis nei prieš COVID-19 pandemiją nedarbo lygis paskutinį vasaros mėnesį užfiksuotas apytikriai keturiuose penktadaliuose EBPO narių, pažymima organizacijos pranešime. Bedarbių EBPO narėse padaugėjo pirmąkart nuo praėjusių metų balandžio – iki 33,2 mln. nuo 32,8 mln. liepą.

Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių bendrasis vidaus produktas (BVP) šių metų antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, sumažėjo 0,4 proc. po augimo 0,5 proc. pirmąjį ketvirtį, rodo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) antradienį paskelbti negalutiniai duomenys. Pažymima, jog bendras G-20 ekonominis nuosmukis kontrastuoja su augimu EBPO narėse 0,4 procento. Ataskaitoje nurodoma, jog nuosmukis atspindi staigų Kinijos ekonomikos kritimą 2,6 proc.

Metų infliacija Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse gegužę pakilo aukščiausiai nuo 1988-ųjų – iki 9,6 proc., daugiausia dėl spartaus maisto ir energijos kainų augimo, pranešė organizacija. Metų infliacija padidėjo visose EBPO narėse, išskyrus Kolumbiją, Japoniją, Liuksemburgą ir Nyderlandus. Dešimtyje šalių užfiksuota dviženklė infliacija, o didžiausia – Turkijoje, Estijoje ir Lietuvoje.

Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis valstybės vardu įteikė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos generaliniam sekretoriui Mathiasui Cormannui paraišką dėl narystės EBPO.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) sumažino pasaulio ekonomikos augimo 2022 metais prognozę nuo 4,5 proc. iki 3 proc., tuo tarpu infliacijos – padidino dukart iki apytikriai 9 procentų. Ankstesnės prognozės skelbtos pernai gruodį. „Visame pasaulyje fiksuojama aukšta infliacija mažina gyventojų realiąsias pajamas, smukdo namų ūkių gyvenimo lygį, o dėl to mažėja vartojimas.

Metų infliacija Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse balandį išaugo iki 9,2 proc. nuo 8,8 proc. ankstesnį mėnesį. Pernai balandį metų infliacija šioje grupėje valstybių, laikomų ekonomiškai labiausiai išsivysčiusiomis, buvo bemaž triskart mažesnė – 3,3 procento. Dviženklė metų infliacija šiemet balandį užfiksuota devyniose iš 37 EBPO narių, o sparčiausiai vartojimo kainos per metus augo Turkijoje ir Estijoje.

Reikšdama paramą Ukrainai, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) blokavo Rusijos Federacijos atstovų dalyvavimą Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Vyriausiųjų viešojo sektoriaus skaidrumo ekspertų darbo grupėje (SPIO). Pastarosios tikslas – palaikyti skaidrumo ir antikorupcinės aplinkos formavimą bei įgyvendinimą, gerą viešąjį valdymą ir stiprinti susijusias pamatines vertybes.

Lietuva palaiko siekį, kad pernai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) pasiektas globalus sutarimas dėl pasaulinio minimalaus pelno mokesčio tarptautinėms įmonių grupėms būtų įgyvendintas Europos Sąjungos lygiu, pirmadienį prieš Euro grupės ir „Ecofin“ posėdžius sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė. Sutarimas numato, kad nuo 2023 metų didžiųjų tarptautinių įmonių grupių, kurių pajamos per metus viršija 750 mln. eurų, pelnas būtų apmokestintas bent 15 proc. tarifu.

Metų infliacija Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narėse spalį išaugo iki 5,2 proc. nuo 4,6 proc. rugsėjį. Šis infliacijos rodiklis šioje valstybių grupėje spalio mėnesį buvo didžiausias nuo 1997-ųjų vasario, pranešė EBPO. Energijos išteklių kainos per metus išaugo 24,2 proc. (solidžiausias jų šuolis nuo 1980-ųjų liepos), o maisto produktai pabrango 4,5 procento. Bazinė metų infliacija (išskyrus maisto ir energijos išteklių kainų dinamiką) EBPO spalį sudarė 3,5 proc.

Didžiojo dvidešimtuko (G-20) lyderiai oficialiai pritarė pasauliniam susitarimui dėl pelno mokesčio minimalaus 15 proc. tarifo, šeštadienį pranešė JAV iždo sekretorė Janet Yellen, pavadinusi tai „istoriniu“ žingsniu. „Šiandien kiekvienas G-20 valstybės vadovas pritarė istoriniam susitarimui dėl naujų tarptautinių apmokestinimo taisyklių, įskaitant visuotinį minimalų mokestį, kuris padarys galą žalingoms lenktynėms, kas nustatys mažesnį pelno mokestį“, – pareiškė ji.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) pateikė pirmąjį Lietuvos aplinkosaugos vertinimą ir pateikė mūsų šaliai 43 rekomendacijas. Tarp jų galima rasti ir „meduolių“, ir „botagų“. EBPO ragina daugiau investuoti į viešąjį transportą, padėti naujų mokestinių naštų nepakeliantiems gyventojams, tačiau ir siūlo branginti dyzeliną, panaikinti PVM lengvatą centriniam šildymui ir panaikinti nemokamas automobilių stovėjimo vietas prie darbo.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad dabartinis automobilių registracijos mokestis savyje turi nelogiškų elementų ir visiškai neatliepia aplinkosaugos poreikių, tad Lietuvoje bus sekama kitų šalių patirtimi ir bus įvedamas dvilypis automobilių mokestis. Vyriausybės vadovė taip pat pažymėjo, kad maži dyzelino akcizai verčia lietuvius rinktis taršiausius automobilius, o tai būtina keisti.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generalinis sekretorius Mathias Cormannas pirmadienį Vilniuje pristatė pirmąją Lietuvos aplinkosaugos apžvalgą. Nors Lietuva giriama už pažangą, tačiau pabrėžiama, kad transporto tarša yra didžiulė bėda, dyzelino akcizas yra per mažas, o Lietuva turėtų skirti daugiau lėšų aplinkosaugai.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad Lietuva yra pasirengusi eiti žaliojo kurso kryptimi, o Lietuvos aplinkosaugos sektorius yra saikingai efektyvus, tačiau ambicingas. Premjerės teigimu, norint prisidėti prie klimato krizės mažinimo, reikia imtis efektyvių priemonių, tokių kaip taršos mažinimas transporto sektoriuje, peržvelgti mineralinių trąšų naudojimą ir renovacijos projektą. Pastarasis, anot Vyriausybės vadovės, keisis iš esmės.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) giria „įspūdingą“ Lietuvos ekonomikos atsigavimą nuo koronaviruso krizės, tačiau atidžiai stebi infliacijos riziką, taip pat perspėja apie lėčiau nei ekonomika augantį užimtumą.

Lietuva palaiko siekį peržiūrėti tarptautinius pelno apmokestinimo principus, konstruktyviai dalyvauja procese ir tikisi, jog šį rudenį pavyks pasiekti detalų susitarimą, susitikime su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generalinio sekretoriaus pavaduotoju Ulriku Knudsenu sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Apie 130 šalių ir teritorijų pritarė pasaulinei mokesčių reformai, kad tarptautinės kompanijos mokėtų sąžiningus mokesčius visose šalyse, kuriose jos veikia, ketvirtadienį pranešė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Pranešime sakoma, kad tarptautinės įmonės, įskaitant tokias JAV milžines kaip „Google“, „Amazon“, „Facebook“ ir „Apple“, turės mokėti mažiausiai 15 proc. pelno mokestį.

Lietuvoje veikiantys pensijų fondai pernai, preliminariais vertinimais, uždirbo 4,9 proc. realią grąžą ir pagal šį rodiklį pasaulyje buvo dešimti, skelbia  pensijų fondus pagal uždirbtą grąžą surikiavusi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Estija 2020 metų EBPO sąraše užėmė 11 vietą (4,8 proc.), o Latvija – 18 vietą (2,4 proc.), teigiama Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) pranešime.

Lietuvos ekonomika šiemet augs sparčiausiai Baltijos valstybėse, o kitąmet regiono lydere taps Latvija, prognozuoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Atnaujintos EBPO pasaulio ekonominės prognozės skelbia, jog Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2021 metais padidės 3,7 proc., o 2022-aisiais – 4 proc., Latvijos – atitinkamai 3,2 proc. ir 5,6 proc., Estijos – 2,9 proc. ir 5 procentais.

Skurdas ir atskirtis lieka opiausios Lietuvos problemos. Tai vėl kartoja tarptautiniai ekspertai, šįkart – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, išanalizavusi, kaip atrodo Lietuvos ekonomika. Pasak organizacijos vadovo, Lietuva turėtų įsivesti ir didesnį taršos mokestį automobiliams. Tiesa, nei dabartinė, nei būsimoji Vyriausybė nepuola kalbėti, kad toks mokestis greitu metu bus plečiamas ar didinamas. Nedaug Lietuva esą pažengė ir gerindama švietimo kokybę.

Ekonominio bendardarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO)  Lietuvai pateiktas ekonomikos vertinimas ypač aktualus su koronaviruso pandemija kovojančiai ir valdžių pasikeitimą išgyvenančiai Lietuvai, teigia prezidentas Gitanas Nausėda.  Pasak jo, identifikuotos probleminės sritys ir tyrimo įžvalgos gali pasitarnauti naujajai valdžiai, rengiant ir Vyriausybės programą, ir jos įgyvendinimo planą, praneša Prezidentūra.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ragina Lietuvą sumažinti subsidijas iškastinio kuro vartojimui ir įvesti anglies dvideginio mokestį, siekiant žalesnės ekonomikos. „Reikėtų sugriežtinti šią politiką – sumažinti subsidijas iškastinio kuro vartojimui“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje pirmadienį sakė organizacijos generalinis sekretorius Angelis Gurria.

Valstybė privalo turėti ilgalaikę skolos mažinimo strategiją, tačiau tik tuomet, kai ekonomika pradės atsigauti po koronaviruso krizės, sako Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generalinis sekretorius. Pasak Angelio Gurrios, tokia strategija galioja ne vien Lietuvai, o visam pasauliui. „Valstybės skola auga dėl visų priemonių. Kai valstybė ims atsigauti, Vyriausybė turėtų nusistatyti ilgalaikius skolos tikslus ir ilgalaikę skolos mažinimo strategiją.

Lietuvos ekonomika šiemet turėtų susitraukti 2 proc., o 2021 metais šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas sieks 2,7 proc., prognozuoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Jos ekspertų parengtoje Lietuvos apžvalgoje pažymima, kad koronaviruso pandemijos smūgis šalies ekonomikai buvo gana švelnus,  o prie to prisidėjo ir beveik 10 proc. BVP siekianti Vyriausybės paramos verslui ir gyventojams programa.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ragina Lietuvos Vyriausybę jungti mažas mokyklas ir skatinti universitetų specializaciją, siekiant kokybiškesnio švietimo. Paryžiuje įsikūrusi tarpvyriausybinė ekonominė organizacija teigia, kad Lietuvoje pradinio ir pagrindinio ugdymo rezultatai silpni, o išlaidos infrastruktūrai – per didelės, atspindinčios pernelyg didelius mažų mokyklų išlaikymo kaštus. „Mokyklų veiklai stinga sistemingos priežiūros.

Nors Lietuvoje, palyginti su kitomis išsivysčiusiomis šalimis, CO2 dujų išmetimas yra mažesnis, tačiau mirtingumas nuo kietųjų dalelių yra bene didžiausias. Aplinkosauginiai mokesčiai yra maži, todėl juo reikia didinti. Šiais ir kitais klausimais pirmadienį kalbama virtualioje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Lietuvos ekonomikos tyrimo pristatymo sesijoje. Organizacija atkreipia dėmesį, kad Lietuva turėtų labiau apmokestinti taršą.

Finansų ministras Vilius Šapoka su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) politinės misijos atstovais pirmadienį aptars preliminarias rekomendacijas Lietuvai.   Ministras su EBPO ekspertais kalbėsis apie Lietuvos ekonominę situaciją, pristatys rengiamą Lietuvos „Ateities ekonomikos DNR“ planą, pranešė Finansų ministerija.

Paskelbus, jog Lietuva pagal duomenų atvėrimą yra paskutinė tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių, skaidrumo siekiančios tarptautinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) vadovas Sergejus Muravjovas teigia, jog tokios išvados nestebina, nes pokyčiai šioje srityje vyksta itin lėtai. „Tai, kad šio tyrimo rezultatai rodo, jog velkamės iš paskos, palyginus su kitomis EBPO valstybėmis, nėra staigmena.

Lietuvos ekonomika šiemet susitrauks 8,1-10,4 proc., priklausomai nuo koronaviruso plitimo tendencijų, prognozuoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Organizacijos teigimu, didesnis bendrojo vidaus produkto (BVP) susitraukimas numatomas tuo atveju, jeigu kils antra epidemijos banga.  EBPO nurodo, kad koronaviruso epidemija neigiamai paveiks tiek šalies vidaus, tiek išorės paklausą.

Lietuvos 15-mečių moksleivių skaitymo, matematinių gebėjimų ir gamtamokslio rezultatai per trejus metus paaugo tik truputį, o pagal savo sugebėjimus šiose srityse Lietuvos moksleiviai rikiuojasi per vidurį tarp 79 pasaulio valstybių, skelbia EBPO tyrimas. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) antradienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje pristatė naujausio tarptautinio mokinių pasiekimų tyrimo rezultatus.

Lietuva nėra pigiausia šalis, planuojantiems vaikus. Čia porai, norinčiai užauginti du vaikus, tenka atriekti nemažą dalį savo atlyginimo. Nors lietuviams priklauso daug įvairių išmokų už jų atžalas, tėvai pasigenda didesnio valdžios dėmesio ne patiems mažiausiems, o jau kiek paūgėjusiems vaikams.

 Vyriausybė trečiadienį galutinai pritarė Lietuvos atstovybės prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) steigimui. Vyriausybė patvirtino, kad atstovybė Paryžiuje, norint šaliai aktyviai dalyvauti organizacijos veikloje, būtų įsteigta nuo gruodžio 1-osios. Atstovybei atidaryti Prancūzijos sostinėje, kur yra pačios organizacijos būstinė, šiemet numatyta 438 tūkst. eurų. Kitąmet būstinei išlaikyti planuojama skirti 610 tūkst. eurų, o 2020– 2021 metais – po 645 tūkst.

Lietuva Paryžiuje steigia nuolatinę atstovybę prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO). Šios organizacijos nare Lietuva tapo šių metų liepą. Norint šaliai aktyviai dalyvauti organizacijos veikloje ir bendradarbiauti su EBPO įgyvendinant svarbias nacionalines reformas, Užsienio reikalų ministerija (URM) siūlo įsteigti atstovybę. Pagal ministerijos siūlymą, atstovybė turėtų būti įkurta nuo gruodžio 1 dienos.

Pastarųjų savaičių įvykiai akivaizdžiai parodė, koks nestabilus ir kintantis gali būti pasaulis – analitikai vis garsiau kalba apie prekybos karų pasekmes, o D.Trumpo kelionė po Europą dar aiškiau pademonstravo, kad JAV nuo globalios daugiašalės sistemos pereina prie dvišalių santykių. Bet koks susiskaldymas – tiek tarptautinėje arenoje, tiek ir visuomenėje - yra kelias į niekur.

Lietuva oficialiai tapo 36-ąja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nare. Ši organizacija dar kartais vadinama „turčių klubu“, mat į ją priimamos pažengusios šalys. Norint pasiekti kitų šio klubo šalių narių lygį, Lietuvai pateikiamos rekomendacijos. Lietuvoje viešintis EBPO vadovas pristatė naujausią Lietuvos ekonomikos apžvalgą, kurioje itin daug dėmesio skirta Lietuvos demografinėms problemoms.

Ekonomikos augimo tempas spartėja, o nedarbas kai kuriose Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalyse smuko į rekordiškai žemą lygį, tačiau darbo užmokesčio srityje ir toliau stebimas sąstingis, pažymima metinėje EBPO ataskaitoje. Jeigu valstybės nesugebės pakeisti šios tendencijos, bus padarytas neigiamas poveikis visuomenės pasitikėjimui, o nelygybė darbo rinkoje didės, įspėja EBPO ekspertai.

Žodis buldozeris lietuvių kalboje turi daugiau nei vieną reikšmę. Bent jau dvi reikšmes jis turi tikrai. Pirmoji – toji tiesioginė, reiškianti traktorių su verstuvu priekyje, skirtą žemėms lyginti. Antroji reikšmė labiau paplitusi „liaudyje“, apibūdinant situaciją, kai tam tikri sprendimai stumiami ir įgyvendinami beatodairiškai, neišdiskutavus, nesulaukus pritarimo ir tinkamai neinformavus tų, kuriuos sprendimai betarpiškai palies.

Lietuva trečiadienį pasirašo stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) sutartį. Lietuva oficialiai taps 36-ąja stipriausias pasaulio ekonomikas vienijančios organizacijos nare. EBPO Ministrų Taryboje Paryžiuje sutartį pasirašys prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Lietuva tampa Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nare – sprendimas dėl to jau priimtas, Seime ketvirtadienį pranešė premjeras Saulius Skvernelis. „Formalus sprendimas kaip tik šiuo metu yra priimtas, informavo mane užsienio reikalų ministras. Tai jau įvykęs faktas“, – Seime ketvirtadienį pranešė S. Skvernelis. Prezidentė Dalia Grybauskaitė gegužės 31 dieną Paryžiuje pasirašys stojimo į EBPO sutartį.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių atstovai ketvirtadienį turėtų paskelbti sprendimą priimti Lietuvą į šią organizaciją, vadinamą sėkmingų ekonomikų klubu. Po šio sprendimo prezidentė Dalia Grybauskaitė gegužės 31 dieną turėtų pasirašyti stojimo į EBPO sutartį. Vėliau ją turės ratifikuoti Seimas. Derybas dėl narystės EBPO Lietuva pradėjo prieš trejus metus ir baigė balandį. Lietuva taps 36-ąja šios organizacijos nare.