e. macronas

  Prancūzijos premjeras Edouard'as Philippe'as antradienį paskelbė naujų nuolaidų „geltonųjų liemenių“ protestų judėjimui ir nurodė, kad planuotas kuro akcizo padidinimas bus įšaldytas šešiems mėnesiams.   „Jokie mokesčiai neverti to, kad būtų sukeltas pavojus tautos vienybei“, – E. Philippe'as sakė kreipdamasis per televiziją.

Prancūziją supurtę protestai dėl brangstančio kuro bei žemo gyvenimo lygio pasklido į kaimynines šalis, trikdydami vilkikų eismą Didžiojoje Britanijoje ir Prancūzijoje ir nuvesdami iki areštų Belgijoje. Vienoje Belgijos degalų saugykloje, esančioje netoli Prancūzijos sienos, trečiadienį naktį buvo suimti dešimtys žmonių. Tuo metu Ispanija pasmerkė prie savo šiaurinės kaimynės sienos susiformavusias spūstis.

Visoje Prancūzijoje tūkstančiai vairuotojų šeštadienį užblokavo daugybę kelių, „geltonųjų liemenių“ judėjimui prieš brangstantį kurą peraugus į masinį protestą prieš sustingusią perkamąją galią valdant prezidentui Emmanueliui Macronui. Anot vidaus reikalų ministro Christophe'o Castanero, daugiau nei 1 000 protesto akcijų prie žiedinių sankryžų ir greitkelių išvažiavimų iš viso dalyvavo apie 50 tūkst. žmonių.

Prancūzijos pareigūnai sako, kad Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo administracija sutiko konsultuotis su NATO dėl Vašingtono planų trauktis iš ginklų kontrolės sutarties su Rusija. Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono patarėjai sako, kad toks sprendimas buvo priimtas per D. Trumpo ir E. Macrono susitikimą Paryžiuje šeštadienį. Baltieji rūmai tokio pranešimo kol kas nekomentuoja.

Paryžiaus saugumo pareigūnai suėmė šešis išpuolio prieš Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną organizavimu įtariamus asmenis, kuriems pareikšti preliminarūs kaltinimai terorizmu, antradienį pranešė vienas teismo pareigūnas. Pasak pavardės nenorėjusio skelbti pareigūno, žvalgybos tarnybų agentai sulaikė šešetą keliuose šalies regionuose. Vienas jų buvo sulaikytas Alpėse, kitas – Bretanėje, o kiti keturi – Belgijos pasienyje esančiame Mozelyje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį paragino kurti „realią Europos kariuomenę“, turinčią užtikrinti galimybių apsisaugoti nuo Rusijos ir netgi Jungtinių Valstijų E. Macronas, nuo pat savo atėjimo į valdžią raginantis kurti bendras Europos Sąjungos pajėgas, sako, kad Europai reikia mažinti priklausomybę nuo Amerikos karinės galios.

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May dar prieš atvykdama į Briuselį žinojo, kad trečiadienio vakarą nebus pakviesta vakarienės su kitais Europos Sąjungos lyderiais, kurie norėjo vieni aptarti jos „Brexit“ pasiūlymą. Tačiau Jungtinės Karalystės vyriausybės vadovė negalėjo žinoti, kad jai sugrįžus į rezidenciją Londone, keturi jos kolegos netikėtai susiruoš į barą keptų bulvyčių ir alaus.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį paragino savo tėvynainius mažiau dejuoti ir sakė, kad šaliai būtų geriau, jei jie imtų pavyzdį iš karo metų lyderio Charles'io de Gaulle'io. E. Macronas tai pareiškė lankydamasis šalies šiaurės rytuose esančiame Kolombe le De Eglizo kaime, kur gyveno ir buvo palaidotas šis buvęs Prancūzijos prezidentas.

Niujorke trečiadienį susirinkę pasaulio lyderiai mėgins įkvėpti naujos gyvybės Paryžiaus sutarčiai dėl priemonių, turinčių sulėtinti pasaulinį klimato šiltėjimą, nors kelios valstybės nusigręžė nuo savo įsipareigojimų, prisiimtų pagal istorinį susitarimą. Per „Vienos planetos viršūnių susitikimą“, praeitais metais inicijuotą Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono, siekiama spartinti 2015 metais sudarytos sutarties įgyvendinimą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas interviu švedų televizijai SVT pareiškė, kad V. Putinas svajoja apie Europos Sąjungos griūtį. Nepaisant to jis pripažino, kad „gerbia Rusijos prezidentą ir siekia bendradarbiauti“. „Aš gerbiu Vladimirą Putiną ir esu vienas iš tų, kurie mano, kad mes kartu su Rusija turime kurti naują saugumo architektūrą – mums tokioje diskusijoje reikia ir Rusijos. Tačiau Vladimiro Putino svajonė – Europos Sąjungos demontažas,“ – pareiškė E. Macronas.

Danija galėtų atlikti Europoje didesnį vaidmenį, antradienį pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas , paraginęs Europos Sąjungą siekti glaudesnės integracijos ir labiau rūpintis kontinento saugumu. Savo santykiuose su ES Danija gynybos srityje naudojasi vadinamąja atsisakymo išlyga – tai reiškia, kad šalis nedalyvauja bloko kariniuose reikaluose.

Prancūzijos aplinkos ministras Nicolas Hulot, vienas populiariausių vyriausybės narių, antradienį netikėtai paskelbė atsistatydinąs, ir tai skaudus smūgis šalies prezidentui Emmanueliui Macronui. Televizijos įžymybę, aplinkosaugos aktyvistą veteraną N. Hulot pernai E. Macronas prisiviliojo į savo vyriausybę, tačiau jis ne kartą konfliktavo su kolegomis ministrais politikos klausimais.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė, kad pateiks Europos Sąjungai naująjį siūlymą dėl saugumo stiprinimo, ir pabrėžė, kad blokas turi nebepriklausyti nuo Amerikos karinės galios. „Europa nebegali kliautis Jungtinėmis Valstijomis saugumo srityje. Būtent mes turime užtikrinti Europos saugumą“, – savo kalboje apie naujus Prancūzijos diplomatijos tikslus pažymėjo E. Macronas.

Prancūzijos aukščiausio rango pareigūnams trečiadienį vėl teks atsakinėti į įstatymų leidėjų klausimus apie vieno iš prezidento apsaugos vadovų smurto išprovokuotą skandalą, supurčiusį Emmanuelio Macrono vyriausybę. Tuo tarpu pats prezidentas nutraukė savo tylą dėl šio skandalo ir pareiškė, kad jam tenka visa atsakomybė už šį reikalą.

Pasaulis šios dienos laukė labai ilgai. 31-ą diena Rusijoje trukęs pasaulio futbolo čempionatas pasiekė savo finišo tiesiąją. Ilgą laiką savojo žaidimo finale ieškojusi Prancūzijos rinktinė sekmadienio vakarą 4:2 palaužė Kroatijos pasipriešinimą. Iškart po pergalės emocijų nevaldė Prancūzijos prezidentas E. Macronas. Tiesa, kiek ramiau viską stebėjo jo žmona, tačiau tik akyliausi pastebėjo, kad moteris taip pat pamiršo konservatyvumą ir džiaugėsi prancūzų pergale.

Vakar pasibaigusiame NATO šalių viršūnių susitikime Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sužaidė svarbų vaidmenį. Ji ne tik „užgesino“ žiniasklaidoje bekylantį gaisrą dėl D. Trumpo aršių „pasitraukimo iš NATO“ pareiškimų, tačiau ir sulaukė asmeninės Prancūzijos vadovo padėkos: „Puikiai padirbėjote“. Briuselyje situacija įtempta tapo jau pačios pirmosios susitikimo dienos rytą, kuomet tradicinių pusryčių su žiniasklaida metu JAV prezidentas D. Trumpas, vietoje įprastų mandagių deklaracijų, puo...

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas vyks į Rusiją stebėti savo šalies rinktinės pasirodymo Pasaulio futbolo čempionato pusfinalyje, penktadienį patvirtino jo biuras. Ši kelionė įvyks, nors Paryžiaus sąjungininkė Didžioji Britanija siekia, kad Rusijoje vykstančiam čempionatui būtų taikomas diplomatinis boikotas dėl pietų Anglijoje anksčiau šiais metais įvykdyto apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga, Londono nuomone, susijusio su Maskva.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį atvyko savo pirmo oficialaus vizito į Vatikaną, kur dalyvavo neįprastai ilgai užtrukusiame susitikime su popiežiumi Pranciškumi. Už uždarų durų vykęs iš Argentinos kilusio pontifiko ir E. Macrono susitikimas puošnioje Vatikano bibliotekoje truko 57 minutes. Tai buvo ilgiausias Pranciškaus susitikimas su valstybės vadovu. Anksčiau popiežiaus pokalbiai su prezidentais netrukdavo ilgiau 50 minučių.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį išreiškė paramą idėjai finansinėmis sankcijomis bausti Europos Sąjungos (ES) valstybes, kurios atsisako įsileisti migrantus. „Mes negalime leisti šalims smarkiai pelnytis iš ES solidarumo, bet kalbai pasisukus apie migrantų problemą, skelbti apie nacionalinį interesą“, – spaudos konferencijoje su naujuoju Ispanijos ministru pirmininku Pedro Sanchezu sakė E. Macronas.

Šios nuotraukos, kuri išsyk tamo istorijos metraščio dalimi tą pačią akimirką, kai tik buvo paviešinta, autoriui pavyko genialiai perteikti tą atmosferą, kuri tvyravo pasaulio galingųjų susitikime Kvebeke. Daugelio esminių klausimų susirinkusiesiems taip ir nepavyko išspręsti. Fotografiją savo socialinio tinklo paskyroje paviešino Vokietijos kanclerė Angela Merkel, palikusi prierašą, kad nuotraukoje pavaizduotas „spontaniškas susitikimas tarp sesijų G7 derybų metu“, rašoma BBC.

Europos šalių politikai svarsto galimybes diplomatinėmis priemonėmis įtikinti D. Trumpo administraciją sušvelninti sankcijas Rusijai, skelbiama „Financial Times“. „Po to kai sankcijos Rusijos metalurgijos bendrovėms nulėmė aliuminio kainos šoktelėjimą, Paryžius mobilizuoja pajėgas ir kviečia sąjungininkus, įskaitant Berlyną, Londoną ir Romą, kartu pateikti savo šalių interesus Vašingtone“, – aiškinama leidinyje.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas, svarstantis galimybę pasitraukti iš Irano branduolinio susitarimo, antradienį pareiškė, kad jei šiitiška respublika atnaujins savo branduolinę programą, susidurs su tokiomis problemomis, kokių dar nėra turėjusi.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas į Baltuosius rūmus atgabens neįprastą „ekologišką“ dovaną, kai ateinančią savaitę susitiks su Jungtinių Valstijų prezidentu Donaldu Trumpu. Tai bus liaunas ąžuoliukas, turintis istorinę reikšmę, nes jis išaugo Pirmojo pasaulinio karo kovos lauke, susijusiame su JAV pėstininkų legenda. E. Macrono biuras sekmadienį pranešė besitikįs, kad šis medelis bus pasodintas prie Baltųjų rūmų.

Prancūzijoje trečiadienį nauja protestų banga sutrikdė susisiekimą ir universitetų darbą, į gatves išėjus mašinistams, viešojo sektoriaus darbuotojams ir studentams, siekiantiems padidinti spaudimą šalies prezidentui Emmanueliui Macronui. Studentai praėjusią naktį užėmė prestižinį Paryžiaus politikos mokslų universitetą, tęsdami protestus prieš aukštojo mokslo reformas, kurios, pasak kritikų, yra dalis prieš viešųjų paslaugų sektorių nukreiptos pertvarkos.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pareiškė, kad Sirijai suduoti aviacijos smūgiai „nieko neišspręs“, tačiau Paryžius, Londonas ir Vašingtonas buvo priversti žengti šį žingsnį ir apginti tarptautinės bendruomenės „garbę“. JAV, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos praėjusį savaitgalį Sirijai suduoti smūgiai buvo reakcija į numanomą chloro ir zarino dujų ataką, balandžio 7-ąją surengtą Dumoje ir nusinešusią 40 gyvybių.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį paskelbė, kad jau 2019-jų mokslas šalyje bus privalomas nuo trejų metų amžiaus. Tai numatyta prezidento parengtuose švietimo sistemos reformos planuose. Šiuo metu Prancūzijoje mokslas privalomas vaikams nuo šešerių metų amžiaus. Šis sprendimas paveiks tik nedaugelį šeimų, nes 97,6 proc. vaikų Prancūzijoje jau dabar priimami į mokyklą sulaukę trejų metų, rodo Švietimo ministerijos duomenys.

Vašingtonas pranešė, kad yra „susipažinę su Rusijoje įvykusių prezidento rinkimų rezultatais“, tačiau sveikinti Vladimiro Putino su perrinkimu nesiruošiama. Apie tai pirmadienį agentūrai „Reuters“ paskelbė Baltųjų Rūmų administracijos atstovas Hoganas Gidley’us. „Rinkimų rezultatai mūsų nenustebino“, – pareiškė H. Gidley’us, pažymėjęs, kad JAV prezidento dienotvarkėje nėra suplanuota jokių sveikinamųjų skambučių V. Putinui.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas yra susirūpinę dėl Sirijoje tebesitęsiančio smurto Rytų Gutoje, nors JT yra paskelbusios paliaubų rezoliuciją, pranešė prezidentūra. Pasak jos, E. Macronas ir A. Guterresas, kalbėdamiesi šeštadienį, išreiškė „didelį susirūpinimą“ ir paragino visiškai įgyvendinti JT rezoliuciją. Pranešime pabrėžiama, kad JT pagalbos vilkstinės turi pasiekti kenčiančius to regiono gyventojus.

Prancūzijos prezidentūra trečiadienį pranešė, kad perkelia žurnalistus iš pagrindinių Eliziejaus rūmų ir į kitas tame pačiame komplekse esančias patalpas; tai rodo prezidento Emmanuelio Macrono norą laikytis saugiu atstumu nuo žiniasklaidos. Pastaruosius keturis dešimtmečius žurnalistai galėjo dirbti Eliziejaus rūmuose spaudos atstovams skirtose patalpose, kur jie apžvelgdavo spaudos konferencijas, užsienio lyderių vizitus ir kitus renginius.

Didžioji Britanija ir Prancūzija ketvirtadienį pasirašė naują susitarimą sienų saugumui sustiprinti. Susitarimas pasirašytas to paprašius Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui, nerimaujančiam dėl didžiulio migrantų skaičiaus Kalė uostamiestyje, iš kurio jie Lamanšo sąsiauriu mėgina pasiekti Britaniją.

Turkija ketvirtadienį pareiškė, kad Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas „stokoja informacijos“, žadėdamas aptarti įkalintų žurnalistų klausimą per artėjantį susitikimą su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu). E. Macronas žurnalistams sakė, kad, penktadienį R. T. Erdoganui atvykus į Paryžių, „su Turkija aptars įkalintų žurnalistų, kuriems neleidžiama atlikti savo profesijos pareigų, situaciją“. „Darysiu tai pagarbiai, bet siekdamas apginti.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį per Naujųjų metų išvakarių transliaciją pasakys vokiečiams, kad europiečių bendradarbiavimas yra „lemiamas ateinančių kelerių metų klausimas“. Kanclerės konservatoriams rengiantis sudėtingoms deryboms dėl koalicijos, A. Merkel pasakys, kad „27 Europos valstybės turi būti labiau nei bet kada įtikintos laikytis drauge kaip bendrija“, rodo metinio kreipimosi per televiziją tekstas, kurį paskelbė kanclerės biuras.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas  antradienį perspėjo Paryžiaus viršūnių susitikimo dėl klimato kaitos dalyvius, kad „mes pralaimime mūšį“ prieš visuotinį atšilimą.

Donaldo Trumpo trečiadienio sprendimą pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine, pasaulis, išskyrus Izraelį, griežtai kritikavo. Toliau pateikiame kai kurias svarbiausias reakcijas. Izraelis sveikina „istorinę dieną“ Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu gyrė šį „istorinį“ D. Trumpo žingsnį kaip „drąsų ir teisingą sprendimą“. Jis taip pat pažadėjo nekeisti status quo itin opiose šventose miesto vietose, kurios yra nepaprastai svarbios žydams, krikščionims ir musulmonams.

Kurtas Volkeris ir Vladislavas Surkovas, sprendžiant iš neoficialių pranešimų, pasirodžiusių spaudoje, sugebėjo pasiekti bendrą kalbą kelyje į bent kokių nors rezultatų pasiekimą derybų procese.

Prancūzų parlamentarai vėlai antradienį pritarė, kad išlaidos gynybai 2018 metais būtų padidintos beveik 2 mlrd. eurų ir kad būtų panaikinti 2017 metų biudžeto apkarpymai, išprovokavę didelį ginčą tarp prezidento Emmanuelio Macrono ir ginkluotųjų pajėgų vado. Nacionalinė Asamblėja pritarė pasiūlymui papildomai skirti 1,8 mlrd. eurų, tad gynybos biudžetas didėja iki 32,4 mlrd. eurų – 1,82 proc.

Emmanuelio Macrono pergalė atnešė Europos Sąjungos vienybės viltį, tačiau įtampa tarp Vakarų ir Rytų Europos ar Balkanų šalių ir toliau auga. Trintis tarp Vakarų ir Rytų Europos yra naujų tendencijų, neraminančių politikus, kurie ir toliau apeliuoja į „vieningą ir laisvą Europą“, dalis. Leidinys „Financial Times“ apžvelgia kas laukia Europos Sąjungos, nepaisant prancūzų proeuropietiško pasirinkimo. Maištininkas ES viduje nr.

Visiška Emmanuelio Macrono pergalė sekmadienio rinkimuose daugeliui tapo Rusijos pralaimėjimo simboliu, kurios kišimasis į kelis prieš tai Vakaruose vykusius rinkimus rodė niūrią ES ir demokratijos visame pasaulyje ateitį, rašoma „The Daily Beast“. Tačiau kai kurie nerimąstingi požymiai leidžia teigti, kad Rusijos kova dėl įtakos artimiausiu metu nesibaigs ir visa tai dar turi perspektyvų tęstis ne tik Prancūzijoje, tačiau ir visuose Vakaruose.

Hillary Clinton dalį kaltės, kodėl ji patyrė pralaimėjimą, perkelia ant „rusų Wikileaks“, kuris „pasėjo abejonę“ jos potencialių šalininkų protuose ir „išgąsdino juos“. Tačiau tas pats ginklų arsenalas – internetiniai botai, „fake news“ ir programišių išpuoliai – buvo panaudoti ir prieš Emmanuelį Macroną, o jis vis tiek nugalėjo prezidento rinkimuose, surinkęs du trečdalius rinkėjų, rašoma „Bloomberg“. Balandžio pabaigoje atlikto Oksfordo universiteto ekspertų tyrimo rezultatai atskleidė, kad „ž...

Naujasis Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasaulio bendruomenės dėmesį atkreipė ne tik dėl „gėrio ir blogio“ kovos su nacionalistinių pažiūrų oponente Marine Le Pen, tačiau ir į jo ilgametę jo gyvenimo palydovę – Brigitte Trogneux. Iš tiesų jų draugystės istorija prasideda pikantiškai: tuomet 15-metis E. Macronas pradėjo lankyti mokyklos dramos būrelį, kuriam vadovavo B. Trogneux, 24 metais už jį vyresnė mokytoja. B. Trogneux iš mokytojos tapo jo partnere, o vėliau ir žmona.

Sekmadienį Prancūzija pirmoji iš didžiųjų Vakarų valstybių atmetė tradicinių, centro dešiniųjų ar kairiųjų partijų, kurios dominavo Europos politikoje po Antrojo pasaulinio karo, atstovus. Nei Emmanuelis Macronas, nei Marine Le Pen – du kandidatai, laimėję pirmąjį balsavimo turą Prancūzijos prezidento rinkimuose, – nėra siejami su senosiomis kairės ar dešinės partijomis.