dmitrijus medvedevas

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas trečiadienį pareiškė, kad JAV sau prisiimtas pasaulinis dominuojančios jėgos vaidmuo kelia grėsmę tarptautiniam saugumui, rašo „Moscow Times“. „JAV troškimas konsoliduoti globalinį dominavimą lėmė tai, kad praleidome istorinę galimybę sukurti visiškai demokratišką pasaulio tvarką“ – pareiškė D. Medvedevas, apibūdindamas JAV politiką po 2001 metų rugsėjo 11 dienos teroro išpuolių.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pritarė Prancūzijos prezidento Nikolas Sarkozy  iniciatyvai sušaukti neeilinį Didžiojo aštuoneto (G8) šalių vadovų susitikimą aptarti pasaulinę finansų sistemos krizę. Rusijos prezidentas tuo pat metu pabrėžė, kad jo šalis aktyviai prisidės prie pasaulinės finansų sistemos gelbėjimo proceso bendradarbiaudama ne tik su G8 šalimis.

Eviane (Prancūzija) vykstančioje Pasaulinės politikos konferencijoje dalyvaujantis Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasiūlė 5 pamatinius principus, kuriais remiantis būtų pasirašytas naujas susitarimas dėl saugumo Europoje užtikrinimo. Visų pirma, Rusija teigia, kad susitarime turi būti įtvirtinti pamatiniai saugumo ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo euroatlantinėje erdvėje principai.

Rusija į NATO plėtrą žvelgia kaip į grėsmę sau, pareiškė šios šalies prezidentas Dmitrijus Medvedevas, dalyvaujantis Prancūzijoje vykstančioje Pasaulinės politikos konferencijoje, rašo „Novaja Gazeta“. „NATO plėtra vykdoma su kažkokiu ypatingu azartu. Rimčiausia žiūrima į Ukrainos ir Gruzijos priėmimą. Klausimas keliamas taip: jei priimsime šias valstybes į NATO, tai imsime viršų santykiuose su Rusija, o, jei nepriimsime, tai, vadinasi, kapituliuosime prieš ją“ – pareiškė D. Medvedevas.

Visų liberalų stabas ekonomistas Frydrichas Hajekas turėtų apsiversti karste. Visame pasaulyje, o ypač kapitalizmo rojuje Jungtinėse Amerikos Valstijose, valstybė į savo rankas perima vis didesnę ekonomikos dalį, faktiškai finansų sektorių. JAV tai vyksta valdant dešiniesiems, ne kartą tvirtinusiems, kad visas problemas išsprendžia laisvoji rinka, o vienintelė valstybės priedermė – nesikišti ir leisti rinkai laisvai veikti.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ketvirtadienį, susitikęs su Vokietijos kanclere Angela Merkel, pareiškė, kad JAV globalinis ekonominis dominavimas yra baigtas, rašo BBC. D. Medvedevas pareiškė, kad pasauliui reikia „teisingesnės“ finansinės sistemos. Vokietija yra viena iš artimiausių Rusijos sąjungininkių Vakaruose, tačiau A. Merkel kritikavo Maskvos veiksmus Gruzijoje. Vis dėlto Vokietijos kanclerė nuolat ragino Vakarus palaikyti dialogą su Kremliumi.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad jo šalis per rugpjūčio įvykius veikė visiškai teisėtai, rašo „Civil.ge“. „Mūsų veiksmai visiškai atitinka tarptautinę teisę, mūsų taikdarių įsipareigojimus, ko negalima pasakyti apie Tbilisio režimą, kuris akimirksniu pažeidė visus prieš buvusius susitarimus ir atvedė regioninę taiką prie katastrofos slenksčio“ – komentavo D. Medvedevas.

Rusijoje sustiprėjo cenzūra, o dabartinė situacija vis labiau primena sovietinius laikus. Be to, Rusijos užsienio politika – karas su Gruzija, po to Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybės pripažinimas – rodo, kad valstybė sugrįžo į Šaltojo karo būseną. Taip šiuolaikinę Rusiją apibūdina rusų disidentas, profesorius Borisas Sokolovas.

Vytauto Didžiojo universitete vykusioje apskritojo stalo diskusijoje „Europa - senoji ir naujoji: laisvė, solidarumas ir socialinė kritika“ dalyvavo vienas Lenkijos išsivadavimo judėjimo „Solidarumas“ kūrėjų, buvęs disidentas, o dabar didžiausio Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiasis redaktorius Adamas Michnikas. Pateikiame A.Michniko mintis apie euroskepticizmo pavojų jaunos demokratijos valstybėms.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas paskelbė apie planus iki 2020 metų įrengti „branduolinę apsaugos sistemą“, praneša BBC. Prezidentas iki gruodžio mėnesio lauks būsimo projekto planų. D. Medvedevas išreiškė pageidavimą dėl naujų branduolinių povandeninių laivų ir „oro erdvės gynybos“ sistemos. Šis pareiškimas pasirodė kaip tik po Rusijos kaltinimų JAV, jog, įsteigdamos raketinę bazę Lenkijoje, jos pradeda ginklavimosi varžybas.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas padėjo gėlių puokštę prie memorialo, skirto sovietinių konclagerių aukoms atminti. Kaip rašo „Laisvosios Europos radijo“ internetinė svetainė, šis gestas gali simbolizuoti naują Rusijos bandymą surengti akistatą su savo praeitimi. Diktatoriaus Josifo Stalino įkurtuose gulaguose žuvo šimtai tūkstančių žmonių.

Rusija, nusprendusi ženkliai padidinti gynybos karinėms reikmėms skiriamas išlaidas, pareiškė, jog nesiruošia kariauti su JAV, skelbia „Unian.net“. Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Jakovenko atmetė galimybę, kad Maskva gali stoti į atvirą karinę konfrontaciją su buvusiu Šaltojo karo priešininku. Jis taip pat pareiškė, kad ne NATO, o Europos Sąjunga turėtų veikti kaip Gruzijos saugumo garantas.

Viename iš retų interviu Prancūzijos leidiniui „Le Figaro“ kalėjime bausmę atliekantis buvęs naftos koncerno „Yukos“ vadovas Michailas Chodorkovskis pareiškė, kad karas Gruzijoje gali paskatinti Rusiją gerinti santykius su Vakarais. „Yra madinga teigti, kad „penkių dienų karas“ ir Rusijos sprendimas pripažinti Abchazijos bei Pietų Osetijos nepriklausomybę yra didelis smūgis Rusijos bei ES santykiams ir liberalizacijos perspektyvoms pačioje Rusijoje. Aš tuo nesu įsitikinęs.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas penktadienį pareiškė, kad dėl konfliktų Kaukaze visa atsakomybė gula ant NATO karinio aljanso pečių, rašo „RIA Novosti“. D. Medvedevas teigė, kad anksčiau jo kolegos Europoje nuolat kartojo, jog NATO išspręs visus konfliktus ir garantuos saugumą Europoje. Būtent dėl to europiečiai esą vengdavo pasirašyti naują susitarimą dėl saugumo Europoje užtikrinimo.

Agresyvesnė Rusijos kariuomenė vis dar neprilygsta NATO pajėgoms, tačiau yra pakankamai stipri, kad išgąsdintų kai kuriuos kaimynus, rašo „The Economist“. Kai praėjusį mėnesį Rusijos pajėgos įsiveržė į Gruziją, viena iš pirmųjų aukų tapo generolas Anatolijus Chrulijovas – 58-osios armijos vadas. Jis buvo sužeistas šrapnelio bei evakuotas. Rusai prarado savo vadą dėl to, kad, jų pačių teigimu, nežinojo, kur yra dislokuoti Gruzijos kariai.

Maskvos akcijų biržos liks uždarytos iki penktadienio. Tuo tarpu šalies vyriausybė siekia suvaldyti akcijų kainų smukimą ir atkurti pasitikėjimą ekonomika, skelbia BBC. Rusijos finansų ministras Aleksejus Kudrinas teigia, kad 3 didžiausiems Rusijos bankams vyriausybė perves 60 mlrd. rublių. Taip tikimasi atgaivinti finansų rinką. Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas teigia, kad valdžios siekis paremti finansinę sistemą šiuo metu turi būti svarbiausiu vyriausybės prioritetu.

Ne per seniausiai Rusijos Federacijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas suformulavo penkis Rusijos užsienio politikos punktus („Интервью Дмитрия Медведева телеканалу Евроньюс“). Pirmiausia tai galima vertinti kaip D. Medvedevo (o galbūt Kremliaus politinių technologijų specialistų) mėginimą įtvirtinti savo kaip asmens, atsakingo už užsienio politikos sprendimus, įvaizdį, nes kad ir kokie griežti ir ryžtingi būtų D. Medvedevo pareiškimai šioje srityje, išorinis pasaulis ligi šiol kaip tikrąjį Ru...

Rusijos premjeras Vladimiras Putinas pareiškė, kad Kremlius savo karius į Gruzijos teritoriją pasiuntė tik tuomet, kai JAV prezidentas George‘as W. Bushas nesugebėjo įtikinti savo sąjungininko Mikhailo Saakašvilio nutraukti kovos veiksmus Pietų Osetijoje, rašo „Unian.

Tarp Tatarstano ir Pietų Osetijos – didžiulis atstumas. Pastaroji laikoma vargingu Gruzijos pasienio regionu, dar labiau nualintu karo, o Tatarstanas yra ekonomikos galiūnas pačioje Rusijos šerdyje, galintis pasigirti nafta bei politiniu stabilumu. Tačiau šios dvi vietos turi kai ką bendro. Subyrėjus Sovietų Sąjungai, jos abi davė pradžią separatistiniams judėjimams.

Rusijos elgesys Gruzijoje kelia nerimą kaimynams, ypač Ukrainai, kurios politika ne mažiau provakarietiška nei Gruzijos. Ukraina siekia tapti Europos Sąjungos nare. Aukščiausioji Ukrainos vadovybė taip pat deklaruoja siekį tapti NATO nare, tačiau šiuo klausimu tarp prezidentą palaikančių jėgų ir opozicijos vyksta nelengvos diskusijos. Siekį tapti NATO nare nedviprasmiškai remia JAV, tačiau nėra aišku, ar Ukraina pajėgs įgyvendinti savo ateities vizijas.

Rusijos jausmai gruzinų tautai nepasikeitė ir toliau išlieka šilti ir broliški, pareiškė Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas. D. Medvedevas sekmadienį dalyvavo naujos Maskvos metro stoties atidarymo iškilmėse. Maskvos miesto meras J. Lužkovas pastebėjo, kad ją statė daugiatautis statybininkų kolektyvas, kuriame buvo daug gruzinų, įskaitant įmonės generalinį direktorių, metro šachtos viršininką ir vyriausiąjį inžinierių.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas šeštadienį Kremliuje surengė Valstybės tarybos posėdį, skirtą situacijai Abchazijoje ir Pietų Osetijoje aptarti, pranešė naujienų agentūra „Itar- Tass“. D. Medvedevas pareiškė, kad įvykiai Pietų Osetijoje parodė, jog „Rusija niekam neleis kėsintis į savo piliečių orumą ir gyvybę. Rusija – valstybė, su kuria ateityje reikės skaitytis“, - sakė jis.

Į Lenkijos 90-ųjų nepriklausomybės atkūrimo metinių proga Varšuvoje rengiamą pokylį 55 pasaulio valstybių vadovams yra pakviestas ir Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis bei Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, pranešė Lenkijos prezidentūros atstovai. Pasak Lenkijos prezidento Lecho Kaczinskio padėjėjo M. Kaminskio, kurį cituoja naujienų agentūra „Interfax“, „Lenkija galėtų vienaip ar kitaip padėti žmonėms pasikalbėti, užuot šaudžius vieniems į kitus.

Jungtinių Amerikos Valstijų viceprezidentas Dickas Cheney žada, kad Gruzija prisijungs prie NATO. Tuo tarpu Rusija teigia, kad tokios kalbos tik sustiprins Gruzijos prezidento Saakašvilio „agresyvias ambicijas“. Šitaip D. Cheney pareiškė po pokalbio su Gruzijos prezidentu Michailu Saakašviliu, rašo penktadienio internetinis dienraštis „guardian.co.

Ketvirtadienį kalbėdamas visuomeninių organizacijų, remiančių Gruziją Rusijos agresijos akivaizdoje, aktyvistų pasitarime Gruzijos ambasadorius pareiškė negalįs patikėti, kad Rusiją išties valdo prezidentas Dmitrijus Medvedevas. Pasak Georgijaus Kerdikošvilio, jam tiesiog gaila pačios rusų tautos.

Vizitą Rytų Europoje tęsiantis JAV viceprezidentas Dickas Cheney pareiškė, kad Gruzija gali pasitikėti Vašingtono parama. Vašingtonas neseniai paskelbė, kad karo nuniokotai Gruzijai atstatyti skirs 1 mlrd. dolerių. Be to, D. Cheney patikino, kad Vašingtonas turi „gilius ir tvirtus interesus“ regione.

Jungtinės Amerikos Valstijos  planuoja skirti vieną milijardą dolerių  finansinės paramos Gruzijai, kad ši atstatytų po konflikto su Rusija nukentėjusią šalies infrastruktūrą. Trečiadienį Tarptautinis valiutos fondas pranešė, jog Gruzija taip pat gaus ir 750 milijonų JAV dolerių  paskolą. JAV valstybės sekretorė Condoleezza Rice sako, kad finansinė pagalba bus skirta atstatyti gyvenamiesiems namams ir infrastruktūrai, o ne karinei įrangai.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas teigia, kad Rusija pilnai vykdo savo įsipareigojimus Europai dėl dujų bei naftos tiekimo. Duodamas interviu televizijos kanalui „Euronews“, D. Medvedevas pareiškė, kad Rusijos pozicija visiškai nepriklauso nuo Didžiojo aštuoneto šalių reakcijos ar sprendimo dėl Rusijos priėmimo į Pasaulinę prekybos organizaciją. „Žinote, aš nemanau, kad mūsų laukia šalta žiema ar kažkas panašaus, nes tuo niekas nėra suinteresuotas“ – teigė Rusijos prezidentas.

Nepaisant to, kad trumpalaikėje perspektyvoje ir išpeš tam tikros naudos, Rusija dėl savo intervencijos į Gruziją nukentės tiek ekonomiškai, tiek politiškai, pareiškė Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Davidas Milibandas. Kaip rašo „Laisvosios Europos radijo“ internetinė svetainė, Didžiosios Britanijos diplomatijos vadovas laikraštyje „Irish Examiner“ pareiškė, kad Rusija dabar yra labiau izoliuota ir ja mažiau pasitikima.

Pirmą kartą po separatistinių Pietų Osetijos bei Abchazijos respublikų nepriklausomybės pripažinimo, Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas įvardijo 5 pagrindinius principus, kuriais remsis Kremliaus užsienio politika. Visų pirma Rusija teigia pripažįstanti pagrindinių tarptautinių teisės normų, reguliuojančių bendradarbiavimą tarp civilizuotų valstybių, pirmenybę.

Šiandien Europos lyderiai neeiliniame viršūnių susitikime spręs, kokių veiksmų imtis dėl Rusijos agresijos Gruzijos atžvilgiu. Susiskaldžiusią Europą Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas toliau speičia į kampą – vakar jis pareiškė, kad sprendimas dėl separatistinių Gruzijos regionų pripažinimo yra neatšaukiamas, o Rusija yra pasirengusi keršyti už bet kokias Europos sankcijas. Rusijos ambasadorius Didžiojoje Britanijoje Jurijus Fedotovas buvo diplomatiškesnis.

Rusija siekia kuo greičiau absorbuoti Pietų Osetiją, teigia šios separatistinės respublikos, kurios nepriklausomybę šią savaitę pripažino Kremlius, politikas. Šią savaitę Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas bei Pietų Osetijos separatistų lyderis Eduardas Kokoiti svarstė separatistinės respublikos ateities scenarijus. Znauras Gusiajevas pareiškė, kad Pietų Osetija per kelerius metus taps Rusijos Federacijos dalimi ir dėl to esą jau pasiektas susitarimas.

Kalbama, kad Rusija artimiausiomis dienomis gali apriboti naftos tiekimą Vakarų Europai, skelbia „The Daily Telegraph“. Tokių žingsnių Rusija esą gali griebtis dėl NATO karinių laivų manevrų Juodojoje jūroje bei kalbų apie gresiančias Europos Sąjungos sankcijas. Teigiama, kad Kremlius spaudžia naftos kompanijas sumažinti naftos tiekimą „Družbos“ dujotiekiu Lenkijai bei Vokietijai. Kalbama, kad kompanija „LUKoil“ naftos tiekimą gali sumažinti jau šį savaitgalį arba kitos savaitės pradžioje.

Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas tvirtina, kad dėl krizės Gruzijoje kaltos yra Jungtinės Amerikos Valstijos. Po karinės invazijos į Gruziją  ir po dviejų jos separatistinių respublikų - Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybės pripažinimo Maskvai pasijutus izoliuotai, V. Putinas pareiškė, kad karas Gruzijoje prasidėjo Vašingtone, kuris esą šitaip siekė atkurti šaltojo karo atmosferą, siekiant sustiprinti respublikonų kandidato Johno McCaino pozicijas kovoje dėl prezid...

Per specialiai surengtą spaudos konferenciją Rusijos ambasadorius Lenkijoje Vladimiras Grininas trečiadienį pareiškė, kad Kremlius nesirengia grasinti Lenkijai dėl to, jog ši nusprendė į savo teritoriją įsileisti JAV priešraketinio gynybos skydo dalį, rašo „Warsaw Business Journal“. Tiesa, ambasadorius pabrėžė, kad Rusija apsiribos „sveika, natūralia reakcija į jos nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes“. Kokia bus ta reakcija, V. Grininas nedetalizavo.

Rusiją valdančiai grupuotei reikia užkirsti kelią mėgautis koneveikiamų Vakarų gyvenimu, teigia JAV ekspertai. Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, pripažinęs Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę, toliau eskaluoja krizę Kaukaze. Iš visko sprendžiant, Rusija netrukus jas aneksuos, rašoma JAV dienraštyje „The Washington Post“ paskelbtame teisės ekspertų Davido B. Rivkino, dirbusio JAV teisingumo ministerijoje ir Baltuosiuose rūmuose, ir Carloso Ramos – Mrosovsky straipsnyje.

Žmogus, užimantis formaliai aukščiausią postą, nebūtinai yra pats įtakingiausias veikėjas. Tokia tiesa buvo galima įsitikinti ir karo Gruzijoje metu, kai formaliai daugiau galių turintis Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas buvo visiškame premjero Vladimiro Putino šešėlyje. Be to, ne paslaptis, kad JAV prezidentui George‘ui W. Bushui didelę įtaką daro viceprezidentas Dickas Cheney, kuris yra vadinamas vienu aršiausių Vašingtono vanagų.

Gruzijos prezidentas Mikhailas Saakašvilis pareiškė niekur nevyksiantis iš šalies, nes baiminasi, kad Rusija gali neleisti jam sugrįžti. Apie tai Gruzijos prezidentas pareiškė duodamas interviu Vokietijos laikraščiui „Bild“. M. Saakašvilio teigimu, Rusija gali uždaryti Gruzijos oro erdvę ir taip neleisti jam sugrįžti į šalį. Būtent dėl to Gruzijos prezidentas nevyks į neeilinį ES viršūnių susitikimą Briuselyje.

Rusijai nusprendus pripažinti separatistinių Gruzijos respublikų – Pietų Osetijos bei Abchazijos – nepriklausomybę, Prancūzijos užsienio reikalų ministras Bernardas Kouchneris pareiškė, kad jo šalis baiminasi naujo karo galimybės, skelbia „EU Observer“. Po to B. Kouchneris parodė Pietų Osetijos žemėlapį ir bakstelėjo pirštu į Akhalgorio miestą. „Šįvakar Rusijos kariai šukuoja šį miestą ir iš jo veja gruzinus. Tai – etninis valymas“, – pareiškė Prancūzijos užsienio reikalų ministras.

Vakar Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pripažino separatistinių Gruzijos regionų – Pietų Osetijos ir Abchazijos – nepriklausomybę bei pareiškė, kad net jei toks veiksmas ir reiškia naujo šaltojo karo pradžią – tebūnie. Rusija tam yra pasirengusi. Vakarų valstybės vieningai pasmerkė tokį pareiškimą kaip nepriimtiną ir prieštaraujantį tarptautinei teisei. Esą vadovaudamasis įvairiais tarptautinės teisės dokumentais, antradienį D. Medvedevas pasirašė pripažinimo įsaką.

Gruzijos ambasadorius Lietuvoje nauju pasaulio perdalijimu vadina Rusijos sprendimą pripažinti du Gruzijos regionus nepriklausomomis valstybėmis. Antradienio vakarą Georgijus Kerdikošvilis Eltai sakė, kad Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo sprendimas pripažinti Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę – absoliučiai amoralus ir prieštarauja tarptautiniams susitarimams, kuriuos kažkada pasirašė pati Rusija. „Šituo sprendimu prasideda naujas pasaulio perdalijimas, prasideda nauja era.

Rusijai oficialiai pripažinus atskilusius Gruzijos Pietų Osetijos ir Abchazijos regionus nepriklausomomis valstybėmis, Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus pabrėžia Gruzijos teritorinį vientisumą. „Lietuva pasisako už Gruzijos teritorinį vientisumą tomis sienomis, kurias pripažino tarptautinė bendruomenė“, - BNS sakė prezidento V.Adamkaus atstovė spaudai Rita Grumadaitė.

Premjeras Gediminas Kirkilas sako, jog Rusijos sprendimas pripažinti Gruzijos regionų Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę grubiai pažeidžia visuotinai pripažintus pagarbos valstybių suverenitetui ir teritoriniam vientisumui principus. Premjeras viliasi, kad toks Rusijos veiksmas neliks nepastebėtas tarptautinės bendruomenės ir sako, kad Lietuva ir toliau aktyviai rems Gruzijos euroatlantinius siekius, rašoma Vyriausybės išplatinamame spaudos pranešime.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pranešė, kad Rusija oficialiai pripažino Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę. Pirmadienį Dmitrijų Medvedevą pripažinti respublikų nepriklausomybę paragino Dūma. D. Medvedevas informavo, kad jau pasirašė pripažinimo įsaką.

Abeji Rusijos parlamento rūmai pritarė Gruzijos separatistinių respublikų - Pietų Osetijos ir Abchazijos - prašymui pripažinti jų nepriklausomybę. Nors parlamento sprendimas neįpareigoja Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo pripažinti respublikų nepriklausomybės, o be jo parašo toks sprendimas neįsigaliotų, parlamento pritarimas bus ginklas derybose su Vakarais. Abejuose parlamento rūmuose dominuoja prezidento Dmitrijaus Medvedevo ir premjero Vladimiro Putino šalininkai.

Rusija teigia jau įgyvendinusi pažadą išvesti savo karius iš Gruzijos, rašo BBC. Nepaisant to, kad Maskva teigia įvykdžiusi savo pažadą išvesti karius iš Gruzijos, apie 2500 karių planuojama palikti buferinėje zonoje, kuri apims ir separatistinių respublikų, ir Gruzijos teritorijas. Tbilisis tokius Rusijos veiksmus pavadino nepriimtinais. Jam pritaria ir JAV Baltieji rūmai, kurie teigia, jog kontrolės punktai ir buferinė zona tikrai nebuvo susitarimo dalis.

Rusijos kariuomenė penktadienį šeštą valandą ryto Maskvos laiku pradėjo visišką pasitraukimą iš Gruzijos teritorijos, rašo Rusijos tinklapis „Russia Today“. Rusijos gynybos ministras Anatolijus Serdyukovas teigia, kad karių išvedimas iš Gruzijos į Pietų Osetiją bus baigtas dar penktadienį. „Rusijos taikdariai liks tik saugumo zonoje specialiai įrengtuose kontrolės punktuose“, - sakė A. Serdyukovas. Kaip informuoja BBC, buferinėje zonoje aplink Pietų Osetiją liks 500 Rusijos karių.

Abchazijos parlamentas patvirtino oficialų kreipimąsi į Rusiją dėl nepriklausomybės pripažinimo, praneša Rusijos tinklapis „Russia Today“. Vyriausybei paremti Abchazijos sostinėje Sukhumyje vyksta politinių partijų ir visuomeninių organizacijų demonstracijos. Vėliau akcijos dalyviai žada patvirtinti vyriausybės kreipimąsi į Rusiją. Apie kreipimąsi į Rusiją ir kitas valstybes dėl nepriklausomybės pripažinimo Abchazijos prezidentas Sergėjus Bagapšas paskelbė trečiadienį.

Atmetusi Prancūzijos parengtą Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją dėl konflikto Gruzijoje Rusija išplatino savo paruoštą variantą. Prancūzijos parengtą dokumentą Rusija atmetė teigdama, kad jis prieštarauja su Gruzija pasirašyto šešių punktų paliaubų susitarimo numatytoms sąlygoms. Rezoliucijos tekste norėta paraginti Rusiją atitraukti karius į pozicijas, kuriose jie buvo prieš konfliktą.