diskriminacija

„Bedarbiams šis pasiūlymas negalioja“. Tai – prierašas prie daugybės amerikietiškų darbo pasiūlymų, dėl kurio 14 milijonų tautos bedarbių negali vėlei įsidarbinti. Neseniai tinklapiuose „Monster.com“, „CareerBuilder“ ir „Craiglist“ patalpintų laisvų darbo vietų skelbimų peržiūra atskleidė, kad šimtai darbdavių reikalauja (arba „primygtinai prašo“), jog jiems gyvenimo aprašymus siųstų tik šiuo metu dirbantys arba ką tik iš darbo atleisti žmonės.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis neigia Lietuvos lenkų sąjungos (LLS) priekaištus, jog Lietuva nesilaiko tarptautinių sutarčių ir konvencijų tautinių mažumų apsaugos srityje, bei pabrėžė Vyriausybės ir piliečių dialogo svarbą. Pirmadienį vykusiame susitikime su Lietuvos lenkų sąjungos atstovais ministras skatino lenkų atstovus palaikyti nuoširdų ir atvirą dialogą.

Praėjus 65 m. po to, kai Austrijoje priimtas dabartinis nacionalinio himno variantas, „tautos dukterys“ turi realių galimybių užimti deramą vietą jo tekste. Kaip rašo „Die Presse“, Austrijos konservatoriai iš Liaudies partijos, socialdemokratai ir žalieji susitarė, kad himne reikia giedoti ne tik apie Austrijos sūnus. Atitinkamą iniciatyvą iškėlė Liaudies partijai atstovaujanti Austrijos premjerė Maria Rauch-Kallat, kuri nusprendė, kad himno tekstas diskriminuoja moteris.

Lyčių kvotos sistema galėtų būti taikoma tik tose valstybėse, kur pažeidžiamos moters žmogaus teisės, ketvirtadienį pareiškė Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Apie kvotų įvedimą ketvirtadienį Vilniuje vykstančioje aukšto lygio konferencijoje „Moterys demokratijos stiprintojos: gerosios praktikos pavyzdžiai“ prakalbo Suomijos Prezidentė Tarja Halonen. Pasak Lietuvos Prezidentės, kvotų įvedimas šioje situacijoje suprantamas kaip įvedimas bet kam.

Vilniuje prasidėjo aukšto lygio konferencija „Moterys demokratijos stiprintojos: gerosios praktikos pavyzdžiai“, kurios metu moterys lyderės iš viso pasaulio dalijasi naujausiomis savo vaidmens stiprinimo idėjomis. Moterų diskriminacija darbo rinkoje yra viena opiausių problemų, pabrėžė Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, atidarydama renginį.

Apie Lietuvos aukštosiose mokyklose tvyrantį prastą mikroklimatą ir įtemptus studentų bei dėstytojų santykius viešai buvo užsiminta ne kartą. Šalies aukštosiose mokyklose plačiausiai paplitusios patyčios dėl lyties ir lytinės orientacijos tiek tarp studentų, tiek tarp dėstytojų – tokią išvadą padarė Lygių galimybių centro specialistai ir Lietuvos studentų sąjunga, kurie atliko tyrimą „Įvairialypė diskriminacija aukštojo mokslo institucijose“. Tyrime dalyvavo 20-ties Lietuvos universitetų ir 19...

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) kritiškai vertina viešumoje jau nebe pirmą kartą pasirodžiusius pasisakymus apie minimalios algos diferencijavimą pagal amžių. LSAS įsitikinimu, toks siūlymas tolygus diskriminacijai pagal amžių, neatsižvelgiant į asmens gebėjimus ir patirtį, bei gali dar labiau paskatinti jaunų žmonių emigraciją.

Šeštadienį prie JAV ambasados Vilniuje surengę protesto akciją Lietuvos lenkų tautinės mažumos atstovai prašė JAV administracijos palaikymo siekiant atšaukti diskriminuojantį, jų nuomone, Švietimo įstatymą. Mitinge dalyvavo apie 300 lenkų tautinės mažumos atstovų. „Diskriminacijos ir nutautinimo politikai – stop“, „Žemė – ne žemgrobiams, o teisėtiems savininkams“ – tokius ir panašius šūkius lietuvių, lenkų ir anglų kalba laikė mitinguotojai.

Pagal Migrantų integracijos politikos indeksą, kurį nustato Britų taryba ir Migracijos politikos grupė, tarp tirtos 31 valstybės Lietuva užima 27 vietą. Blogiausiai įvertintų šalių penketuke Lietuva atsidūrė kartu su Latvija, Malta, Slovakija ir Kipru. Tyrimo metu analizuota situacija Europos Sąjungos šalyse, Norvegijoje, Šveicarijoje, Kanadoje ir Jungtinėse Valstijose.

Seimo narys konservatorius Julius Dautartas mano, kad padėtis Lietuvos tautinių mažumų mokyklose priėmus naujosios redakcijos Švietimo įstatymą nepablogės, o asimiliacijos problema yra dirbtinai išpūsta ir politizuota. Tai parlamentaras pareiškė diskusijoje „Tarpkultūrinio bendradarbiavimo padėtis ir perspektyvos Baltijos šalyse: Rusijos veiksnys“, kurią organizavo Kaliningrado universitetas.

Branduolinė jėgainė Japonijos Fukušimos prefektūroje, baigus visus avarinius darbus, niekada nebebus eksploatuojama, nors du iš šešių elektrinės reaktorių – penktasis ir šeštasis – per kovo 11-osios žemės drebėjimą ir cunamį praktiškai nebuvo pažeisti – juos spėta laiku išjungti. Už visišką jėgainės uždarymą vakar pasisakė Japonijos premjeras Naotas Kanas. Išvakarėse palaikymą tokiam planui išsakė ministrų kabineto generalinis sekretorius Jukijas Edanas.

Ilgą laiką mūsų tauta buvo tarsi uždaryta nuo visų, tačiau atvėrus sienas, kartu su patogumais sekė ir naujos „nepatogios“ problemos. Viena jų – diskriminacija kitokiems. Neseniai Lietuvoje vyko tolerancijos savaitė: įvairios nevyriausybinės įstaigos organizavo daugybę renginių, kad paskatintų rasinį tolerantiškumą mūsų šalyje.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Z. ieškinį atsakovui Vilniaus kolegijai dėl neteisėto atsisakymo priimti į darbą, diskriminacijos seksualinės orientacijos ir socialinės padėties pagrindu, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas patyrė tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją iš atsakovo pusės, atsakovui pažeidus LR DK 35 str.

Šiomis dienomis Seimą pasiekė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) paruoštos Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo pataisos, kurios tarp kita ko, žmonėms, atlikusiems bazinius karinius mokymus, numato tam tikras skatinimo priemones, tarp kurių yra ir teikiama pirmenybė stojant į aukštąsias mokyklas.

Dažnai kalbama apie lyčių lygybę, visuomenės mąstymo ir kitus pozityvius pokyčius, mėgstama priminti šalis, kuriose ekonominė ir socialinė situacija prastesnė nei Lietuvoje ir akcentuoti, kaip mums pasisekė. Deja, Europos Sąjungoje atliekami tyrimai rodo, kad pagal daugelį socialinių parametrų Lietuva ES valstybių eilėje yra trečia nuo galo ir net Latvija, kuriai krizės pradžioje ekonomikos ekspertai žadėjo šalies bankrotą, užima aukštesnę vietą.

Dviprasmiškos kolegos užuominos, nepageidautinas dėmesys ar net „meilūs“ fiziniai veiksmai darbe gali būti traktuojami kaip seksualinis priekabiavimas, bet ne  visuomet išdrįstama apie prabilti garsiai. Lietuvoje vis dar manoma, kad kalbėti apie tai gėdinga, o ir viešinimas neigiamai atsilieps tik pačiai aukai. Seksualinį priekabiavimą darbe dvigubai dažniau patiria moterys, bet šiuolaikinėje visuomenėje šis reiškinys neaplenkia ir vyrų.

Daugiau nei pusė bričių mano, kad su jomis elgiamasi taip pat kaip ir su vyrais, atskleidė neseniai atlikto Tarptautinei moters dienai skirto tyrimo rezultatai, kuriais remiasi britų dienraštis „The Daily Telegraph“. Tyrimo metu nustatyta, kad maždaug keturios iš dešimties moterų „asmeniškai patyrė“ seksistinį elgesį arba girdėjo seksistinių replikų.

Visuomenės apklausos rodo: lietuviai kaimynystėje labiausiai nenorėtų gyventi su romais. Mokytis su jais vienoje klasėje irgi niekas nepageidauja. Vilniečiai savanoriai daro viską, kad čigonų vaikai baigtų bent pradinę mokyklą. „Ką dar?! Ką dar?!“ „Jei ne Irmantas, nežinočiau, kaip skaityti“, – mokytis padedančiam savanoriui liaupsių negailėjo Romų visuomenės centre sutiktas Išvanas. Berniukui vienuolika, tačiau jis – dar tik antrokas.

Prancūzijos vyriausybė mokės 2 tūkstančių eurų (6,9 tūkst. Lt) premiją kiekvienai įmonei, kuri priims į darbą vyresnį kaip 45 metų amžiaus darbuotoją. Tai antradienį pranešė savaitraštis „L'Express“. Šitaip vyriausybė nori sumažinti vyresnio amžiaus žmonių diskriminaciją darbo rinkoje.

2010 m. savo išvykimą iš šalies deklaravo 83 577 Lietuvos Respublikos piliečių. Žinant, kad mūsų šalyje emigracijos problema iš tiesų aktuali, šie skaičiai iš tiesų šokiruoja. Tačiau vertėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad dalis deklaravusių savo išvykimą buvo išvykę daug ankščiau, tačiau tik 2010 metais pateikė migracijos departamentui savo duomenis.

Lietuvą dėl mažumų diskriminacijos linksniuojantys euroklerkai patyrė fiasko: tos pačios europinės institucijos, apklaususios tautines mažumas, įrodė, kad Lietuvoje ši problema yra mažiausia iš visų ES valstybių. Todėl Europos užtarimo nuolat reikalaujantys mažumų atstovai ja staiga ėmė nebetikėti.

„Air New Zealand“ oro linijos turėjo atsiprašyti dėl įžeidžiančios reklamos kampanijos, rašo „news.com.au“. „Lower than grandma's boobs“ (žemiau nei senelės krūtys) – taip naująsias kainas pristato kompanijos reklama. Plakatams pasirodžius Nelsono mieste, Naujojoje Zelandijoje, kilo nemažas vietinių gyventojų pasipiktinimas. Vietinės moterys tvirtino, jog reklama buvusi seksistine. „Kodėl jie taiko tai moterims.

Studentai, atvykę studijuoti iš aplinkinių regionų į didmiesčius, aukštosiose mokyklose dažnai patiria patyčias, užgauliojimus ir bendramokslių engimą.Tokią dažnai pastebimą diskriminaciją studentai akcentavo studentų Lietuvos studentų sąjungos ir Nyderlandų karalystės ambasados surengtuose mokymuose  „Įvairovė aukštajame moksle: nuo teorijos realybės link“. Mokymai vyko gruodžio pradžioje Kaune ir Vilniuje.

Apie tai, kad šalies mokyklose ne visi vaikai jaučiasi saugūs ir sugeba gerai prisitaikyti prie supančios aplinkos, imta kalbėti jau seniai. Kaip vieną iš pagrindinių patyčių, prasto savęs vertinimo ir pasichologinio diskomforto atsiradimo aspektų specialistai įvardija socialinę padėtį. Trečdalis moksleivių mokykloje nesijaučia saugūs Vytauto Didžiojo universiteto sociologijos doktorantas Kęstutis Trakšelys neseniai atliko tyrimą, kurio metu buvo apklausta apie trys tūkstančiai moksleivių.

Lietuvos liberalus jaunimas (LLJ) nepalankiai vertina vakar Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriaus Raimondo Kuodžio išsakytą siūlymą minimalią mėnesinę algą diferencijuoti pagal amžių ir laiko tai dar vienu bandymu tiesiogiai diskriminuoti jaunus žmones.

Kai tik moteris sužino apie nėštumą, ją užplūsta įvairios emocijos: laimė, džiaugsmas, svajonės apie nuostabią ateitį su vaiku, kuris nušvies jos gyvenimą po devynių mėnesių. Tačiau geras naujienas dažnai nustelbia realybė. Praktika yra tokia, kad nėščios arba planuojančios turėti vaikų moterys dažnai jaučia spaudimą iš darbdavių, kuris kartais išauga į diskriminaciją ar psichologinį smurtą.

Pigių skrydžių bendrovė antradienį Dubajuje aklo amerikiečio neįsileido į lėktuvą. Amerikietis naujienų agentūrai vėliau papasakojo, jog tądien norėjo įsėsti į Amaną (Jordanijos sostinę) skrendantį lėktuvą, tačiau „FlyDubai“ bendrovės darbuotojai jam atkirto, jog skristi nelydimas aklasis negalės. Amerikietis bandė pasikalbėti su oro linijų valdžia, tačiau nesulaukė jokios reakcijos. Jis buvo priverstas skristi kitomis oro linijomis.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderis, Europos parlamento narys Voldemaras Tomaševskis nuolat kelia klausimą apie neva egzistuojančią tautinių mažumų diskriminaciją Lietuvoje. Vilniaus krašto lietuviška Vieriškių mokykla apkaltino pačią LLRA, du dešimtmečius šeimininkaujančią regione, persekiojant lietuvius. Ją jau kurį laiką remia Rusijos ambasada.

Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių komisarė Navi Pillay sukritikavo „neįtikėtiną romų diskriminaciją“ Europoje. Europoje vyrauja „didelė antipatija romų atžvilgiu“, teigiama komisarės straipsnyje Vokietijos laikraščiui „Frankfurter Rundschau“. Vengrijoje ir Slovakijoje būta netgi mirtinų išpuolių. Be kita ko, anot komisarės, Lietuvoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Graikijoje, Italijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje romai „prievarta išvaromi“, jiems nesuteikiama derama pastogė, jie išskiriami.

Europos Sąjungos (ES) šalys turėtų nutraukti priverstinę romų ir kitų mažumų deportaciją į Kosovą, pareiškė „Amnesty International“. Antradienį išleistoje ataskaitoje tarptautinė organizacija detaliai nurodo, kaip romai yra parsiunčiami į Kosovą. „Dažniausiai jie parsiunčiami ankstyvą rytą, neturėdami su savimi daugiau nieko, išskyrus vilkimus drabužius“, - rašoma ataskaitoje. „Amnesty International“ tvirtina, kad sugrąžinti į Kosovą romai vėl susiduria su diskriminacija ir smurtu.

Pagrindiniai Lietuvos valstybės tautinių mažumų politikos tikslai yra tolesnis tautinių mažumų integravimas į Lietuvos socialinį, politinį, ekonominį gyvenimą ir kultūrą kartu padedant joms išsaugoti ir puoselėti tautinį identitetą. Taip teigė užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis konferencijoje, skirtoje Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų padėčiai aptarti.

Panašu, kad posakis „Mano namai – pasaulis“, vienaip skamba išsilavinusio kosmopolito lūpose ir visai kitokį prasmės atspalvį įgauna, kai jį taria skurdą ir nepriteklių kenčiantis romų tautybės emigrantas. Neseniai Europos Parlamentas pasmerkė Prancūzijos ketinimus iš šalies išsiųsti emigrantus iš Rumunijos ir Bulgarijos, kurie, pasak valdžios atstovų, šioje šalyje apsigyveno nelegaliai.

Mokyklose vis labiau gilėja praraja tarp turtingųjų ir vargingiau gyvenančių moksleivių. Dėl to mokiniai iš skurdesnių šeimų vis labiau diskriminuojami, o būdami mokykloje jaučiasi vis prasčiau. Netgi klasės seniūnais dažniau tampa turtingesnių šeimų vaikai. Dėl savo padėties neretas gėdijasi artimųjų. 56 proc. mokinių teigia, kad turtinė padėtis turi įtakos pasirenkant draugus.

Kaip pasikėsinimą į realios savivaldos formavimąsi mažesnėse Lietuvos savivaldybėse įvertino "darbiečių" siūlymus apibrėžti Vilniaus kaip sostinės statusą, tuo pačiu keičiant pajamų mokesčio dalies perskirstymo santykį Vilniaus naudai, Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotojas prof. Kęstutis Masiulis.

Perskaičiau didžiai iškilų mokslinio feminizmo kriuktelėjimą nacionaliniame portale ir buvau įkvėptas kovoti su visomis diskriminacijos rūšimis. Bernų ėjimas pas mergas, dargi prisidengus dinozauru, yra galutinai mokslininkės sudirbtas, kaip atgyvena ir utilizuotina nuodėmė…. Feministės negali tverti kailyje, kam fizikai eina pas filologes, o ne filologai pas fizikus. Jos demaskuoja fizikų šventės šovinizmą ir graudina iki ašarų. Nutariau pasitaisyti ir likimas pagelbėjo.

Po neseniai nuaidėjusių kovo 11-osios įvykių – fašistuojančio jaunimo eitynių Gedimo prospektu – praėjo daugiau nei pora savaičių. Bet kalbos netyla. Rasinė diskriminacija mūsų šalyje neapibrėžta – ji lyg ir yra, lyg ir naikintina, bet tiksliau niekas nieko neaiškina. Net policijos bylose lietuvių incidentai su kitataučiais vadinami „chuliganizmu“. Gal, mūsų laimei, diskriminacija neegzistuoja? Tačiau užsieniečiai skundžiasi, kad lietuviai per mažai kalba apie šią problemą.

Savaitės žmogus - lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė, žaibiškai pradėjusi tirti anoniminį skundą dėl Užgavėnių eilėraščio-dainelės apie “už pavogtą paršiuką mušamą čigoniuką”, nors šioje milijoną litų iš biudžeto per metus gaunančioje tarnyboje - kalnai socialinę nelygybę patyrusių piliečių nusiskundimų.

Siūloma uždrausti tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją dėl šeiminės padėties. Tokį Lygių galimybių įstatymo pakeitimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka.

Vis aktyviau darbo pradedantys ieškoti romai teigia, kad darbdaviai duris atveria tik šviesesnio gymio asmenims. Nors į ketvirtadienį Romų visuomenės centre iškilmingo naujo savarankiškos darbo paieškos terminalo atidarymą romų beveik neatėjo, Vilniaus darbo biržos vadovas tikina, kad jie pradėjo aktyviau domėtis įdarbinimo galimybėmis.

Europoje gyvenantys musulmonai susiduria su „nerimą keliančiais“ diskriminacijos mastais. George‘o Soroso įkurto privataus „Atviros visuomenės instituto“ ataskaitoje teigiama, kad būtina imtis neatidėliotinų veiksmų kovoje su musulmonų diskriminavimu. Ataskaitoje teigiama, kad musulmonai susiduria  ne tik su diskriminacija, tačiau ir su socialinėmis bei ekonominėmis kliūtimis.

Ugandai ketvirtadienį paskelbus planus sugriežtinti įstatymus gėjų atžvilgiu, per pasaulį nusirito protestų banga, - praneša CNN. Pagal naują įstatymo projektą, visi užsikrėtę ŽIV virusu galėtų būti nuteisti mirties bausme. Be to, kelis kartus santykiavę su tos pačios lyties asmeniu, galėtų būti nuteisti įkalinimu iki gyvos galvos.