didžioji depresija

Nuo tada, kai pasaulį išvydo „Nescafe“ prekės ženklas, praėjo beveik 75 metai. Šiandien visame pasaulyje kiekvieną sekundę išgeriama daugiau nei 5 500 šios „Nestlé“ gaminamos tirpios kavos puodelių. Kiekvienas jų dabar pasižymi išskirtiniu skoniu ir aromatu, bet viskas prasidėjo nuo vienintelės juodos tirpiosios kavos, kuri turėjo išspręsti kavos pertekliaus sandėliavimo problemas. „Nescafe“ buvo pirmoji tirpi kava, išlaikiusi šio gėrimo aromatą.

Praėjusį sekmadienį pradėjome pasakojimą apie Boni ir Klaidą – du jaunus banditus, kurie Didžiosios depresijos metais siautė Jungtinėse Valstijose. Šiame numeryje – tolesni nusikaltėlių poros nuotykiai. Neteko sėbrų Boni nudegimai gijo lėtai. Banditų porai teko slapstytis Kanzaso ir Ajovos valstijose. Nors buvo labai atsargūs, policija aptiko jų pėdsakus... Anksti rytą dvi dešimtys policininkų apsupo namą, kuriame miegojo Boni ir Klaidas.

Filmai apie verslą dažniausiai atspindi tuo metu vyravusias ekonomikos nuotaikas. Tarkim, „American Madness“ (1932 m.) atkuria bankų griūtį Didžiosios depresijos laikotarpiu. „Executive Suite“, „Woman's World“ ir „Patterns“ (šeštojo dešimtmečio filmai) vaizduoja to periodo biurų politiką. Septintojo dešimtmečio pradžioje sukurtas „Little Shop of Horrors“ pasakoja apie žmones valgantį augalą, kuris sugeba išsaugoti gėlių parduotuvę. Čia galima atrasti sąsają su kapitalizmu. „McCabe and Mrs.

Tarp dangoraižių statybos ir finansų krizių egzistuoja žalingas ryšys, įsitikinę „Baclay's Capital“ ekspertai. Specialistai pastebi tokį dėsningumą: vos tik šalis išleidžia didžiules sumas dangoraižių statyboms, jos finansinė gerovė ima griūti. „Barclay's Capital“ ekonomistų nuomone, pats dangoraižių statybos faktas byloja apie neracionalų kapitalo paskirstymą, praneša BBC.

Dėl vis didesnio britų polinkio į depresiją Didžiosios Britanijos ekonomika patiria milijardinių nuostolių. Tai sakoma penktadienį paskelbtame Jungtinės Karalystės Nacionalinės sveikatos apsaugos sistemos informacinio centro pranešime.

Pasaulio ekonomika demonstruoja tendencijas, būdingas Didžiajai 1920–1930 metų depresijai. Kaip rašo „The Financial Times“, apie tai pareiškė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde, kalbėdama JAV Valstybės departamente. Pasak jos, prie tokių tendencijų galima priskirti ekonominę izoliaciją, didėjantį kai kurių šalių protekcionizmą, taip pat toliau mažėjančias gamybos apimtis.

Per artimiausius 5-8 metus Europos ekonomikos laukia nauji sukrėtimai, kurie nustums į šešėlį Didžiąją 30-ųjų metų depresiją, teigia žymus Rusijos ekonomistas, publicistas, TV ir radijo laidų vedėjas Michailas Chazinas. Istorinis kontekstas Dabartinio masto krizės Europoje per pastaruosius 2 tūkstančius metų vyko dukart: IV—VI ir XVI—XVII amžiais. Abu kartus – globalinio ekonominio modelio vystymosi pasikeitimo metu, pabrėžia M. Chazinas.

Jungtinės Amerikos Valstijos. Didžiosios Depresijos metai: uždaryti fabrikai, streikuojantys darbininkai, skurdas, bankrutuojantys bankai... Iš tokios suirutės galima ir pasipelnyti – šalyje siaučia plėšikų gaujos, o jas vaikosi ir policija, ir specialiosios tarnybos. Skrybėlės, ginklai, cigarai, senoviniai automobiliai ir gražios moterys – skamba kaip iš filmo. Apie filmą ir kalbame.

Nuosmukiai yra dažni, o depresijos – retos, Guardian.co.uk publikuotame straipsnyje, į kurį teisės priklauso „The New York Times“, rašo ekonomistas Paulas Krugmanas. Galima prisiminti dvi ekonomikos epochas, kurios plačiai vadinamos „depresijomis“: nestabilumo ir defliacijos metai po 1873-ųjų „panikos“ iki 1896-ųjų ir finansų krizės sukeltos masinės bedarbystės laikotarpis 1929-1933 metais.