darbo patirtis

 Gyvenimo aprašymas – vienas svarbiausių pirmųjų žingsnių, ieškantiems darbo. Kaip jį parašyti, jei neturi darbo patirties? Kokias savo savybes atskleisti potencialiam darbdaviui, o kokias geriau nutylėti? Kokią nuotrauką prisegti prie aprašymo? „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė per savo karjerą perskaitė tūkstančius gyvenimo aprašymų ir savo patirtimi Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) „Karjeros dienų“ metu dalijosi su studentais.

 Nors nedarbo lygis šalyje po ekonominės krizės nuosekliai mažėja, tačiau net 58 proc. dirbančių Lietuvos gyventojų baiminasi papildyti bedarbių gretas. Tai atskleidė Europos bendrovės „ERGO Insurance“ užsakymu atliktas gyventojų saugumo indekso tyrimas Baltijos šalyse. Tik 14 nuošimčių dirbančių lietuvių visiškai negąsdina galimybė netekti darbo. Kiek daugiau nei penktadaliui (23 proc.) šalies dirbančiųjų darbo vietos praradimas neatrodo labai didelė grėsmė.

Pirmasis darbas, ypač jei jis susijęs su pasirinkta specialybe ar trokštama profesija, yra labai svarbus karjerai. Visų pirma dėl to, kad daugelis darbdavių labiau nei išsilavinimą vertina praktinę darbinę patirtį. Portalo CVbankas.lt 2012 m. atlikta darbdavių apklausa parodė, kad 35 proc. darbdavių didžiausią dėmesį atkreipia į kandidato patirtį, o išsilavinimas ir kandidato prisistatymas pokalbio metu svarbiausi 23 proc. darbdavių.

Nors svajonių šalimi emigracijai ir toliau išlieka Didžioji Britanija, lietuvius masina ir darbas Šveicarijoje, Prancūzijoje ar Nyderlanduose. Beveik pusė tautiečių jau turi gyvenimo ir darbo užsienyje patirties, o apie 60 procentų susigundytų gavę pasiūlymą padirbėti svetur.

Gegužės 28 d. startavo Filologijos karjeros tinklas „Įkalbink sėkmę“. Tai Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto iniciatyva, vienijanti studentus ir pirmaujančias šalies verslo įmones bei organizacijas. Karjeros tinklo idėja ta, kad studentai savanoriai dirba nemokamai mainais į karjeros perspektyvai vertingą darbo patirtį ir ryšius. Tikimasi, kad Filologijos karjeros tinklas padės studentams įsidarbinti pirmaujančiose šalies įmonėse.

  Pradedama įgyvendinti nauja Europos Sąjungos (ES) fondų lėšomis finansuojama priemonė „Parama pirmajam darbui“, pagal kurią darbdaviai, įdarbinę ar dar tik planuojantys įdarbinti darbinės patirties neturinčius jaunus asmenis, galės kreiptis dėl darbo užmokesčio dalies kompensavimo. Tikimasi, kad tai padės mažinti jaunimo nedarbą.

Po egzaminų sesijos nemažai studentų toliau kopia svajonių karjeros link ieškodami profesinės praktikos vietos. Darbdaviai sako, kad praktikuotis priima labiausiai motyvuotus, o ir darbo vieta dažniau atsiranda pačių darbdavių apmokytiems jaunuoliams. Po konkurso dėl praktikos didelėje užsienio kompanijoje studentas Darius tikina, kad po jo bet kas prarastų darbo pokalbių baimę. Tačiau to patikrinti jis pats jau negalėjo, nes iškart po praktikos sulaukė ir siūlymo dirbti.

Kovo 2-8 dienomis teritorinėse darbo biržose darbdaviai įregistravo daugiausiai šiais metais laisvų darbo vietų - 3,6 tūkst., pranešė Lietuvos darbo birža. Kovo 8 dieną šalyje buvo registruota 245,4 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 11,87 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Per savaitę į aktyvią darbo rinką sugrįžo 3,6 tūkst. bedarbių, 1781 bedarbis pradėjo savarankišką veiklą, įsigijęs verslo liudijimą.

Matematikos profesorius iš Romos persikelia dirbti į Niujorką, australas teisininkas palieka Sidnėjų ir persikrausto į Honkongą, garbingas portugalų administratorius iš Mechiko migruoja į Bogotą, talentingas serbų smuikininkas palieka tėvynę ir keliasi gyventi į JAV. „Bbc.co.uk“ teigimu, profesionalų migracija pastarąjį dešimtmetį pasiekė neįsivaizduojamai didelį mastą.

Spalio 20 d. šalyje buvo registruota 212,6 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 10,28 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Per savaitę registruotų bedarbių sumažėjo 2,2 tūkst. Spalio 14-20 dienomis bedarbio statusas suteiktas 5,2 tūkst. darbo ieškančių žmonių, iš jų - 23,5 proc. sudaro jaunimas iki 25 metų amžiaus. Tarp naujų bedarbių daugiausia yra turinčių darbo patirties, bet nedirbusių iki dvejų metų - 50,8 proc., ilgiau kaip dvejus metus nedirbo 20,2 proc., iš viso niekur nedirbo 24,1 proc.

Ieškodami darbuotojo, nemažai darbdavių nedaug dėmesio skiria kandidato turimam išsilavinimui. Didžiausią reikšmę turi darbuotojo darbo patirtis bei asmeninės savybės. Būtent darbo patirtis daro daugiausia įtakos siūlomo atlyginimo dydžiui bei įdarbinimui, netgi jei kandidato išsilavinimas galbūt visiškai neatitinka keliamų reikalavimų. Tam tikrų veiklos sričių darbo patirties turintys darbuotojai uždirba daugiau, kitų sričių patirties turintieji – mažiau. Darbo paieškos portalo CVbankas.

Lietuvos darbo biržos duomenys rodo, kad rugpjūčio 11 d. šalyje buvo registruota 222,7 tūkst. bedarbių – 3,3 tūkst. mažiau nei prieš savaitę. Tai sudaro 10,77 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų, teigiama Darbo biržos pranešime. Per savaitę įdarbinimo ir laisvų darbo vietų rodikliai išliko panašūs kaip ir ankstesniąją. Teritorinės darbo biržos padėjo įsidarbinti 4,3 tūkst. bedarbių, o darbdaviai įregistravo 3,3 tūkst. laisvų darbo vietų.

„Bedarbiams šis pasiūlymas negalioja“. Tai – prierašas prie daugybės amerikietiškų darbo pasiūlymų, dėl kurio 14 milijonų tautos bedarbių negali vėlei įsidarbinti. Neseniai tinklapiuose „Monster.com“, „CareerBuilder“ ir „Craiglist“ patalpintų laisvų darbo vietų skelbimų peržiūra atskleidė, kad šimtai darbdavių reikalauja (arba „primygtinai prašo“), jog jiems gyvenimo aprašymus siųstų tik šiuo metu dirbantys arba ką tik iš darbo atleisti žmonės.

Rasti darbo vietą turint tik diplomą ir nė lašo patirties - sunkiai įveikiamas uždavinys. Darbo biržose driekiasi eilės, kuriose - ne tik šiemečiai absolventai, bet ir laikino uždarbio trokštantys moksleiviai, rašo „Lietuvos rytas“. Menkai darbo įgūdžių turintys moksleiviai - nepatrauklūs darbdaviams. O ir darbo mastas šią vasarą tiek dar neišaugo, kad reikėtų laikinos paramos. Ne geriau sekasi ir ką tik diplomus gavusiems jaunuoliams. Tačiau šiemet jie sąmoningesni.

Ieškantieji darbo dažnai diskutuoja, kad darbdaviai, dairydamiesi naujo žmogaus, visiškai nesigilina ir net neklausia, kokius mokslus ir kur krimto kandidatai, kokią specialybę baigė ir kokius įgūdžius turi. Ar tikrai priimant asmenį į darbą jo išsilavinimas ir patirtis nėra patys svarbiausi dalykai? Iš pokalbių su įmonės vadovais paaiškėja, kad renkantis kandidatą daugiausia lemia asmeninės žmogaus savybės bei gebėjimas bendrauti ir tik tada įgyta patirtis ir išsilavinimas.

Ar kelerių ar keliolikos metų sukaupta darbo patirtis šiuo metu garantuoja darbo vietą? O jei žmogus patirties neturi – jis pasmerktas neturėti netgi vilties įsidarbinti? Kas šiuo metu padeda gauti darbą? Darbo paieškos portalas CVbankas.lt paklausė savo lankytojų nuomonės šiais klausimais.