darbdaviai

Kitais metais politikų, teisėjų, pareigūnų, tarnautojų ir biudžetininkų pareiginės algos bazinis dydis bus 177 eurai – vienu euru didesnis nei šiemet. Už tai antradienį balsavo 116 Seimo narių, du buvo prieš ir septyni susilaikė. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimu, bazinio dydžio padidinimas vienu euru papildomai biudžetui kainuos apie 21 mln. eurų per metus. Dėl to išmokos ir atlyginimai apie 200 tūkst. darbuotojų kitąmet didės nuo 4 iki 32 eurų.

Seimo valdantieji ir opozicija siūlo kiek sumažinti Vyriausybės pasiūlytas maksimalias subsidijas už darbuotojų prastovas per karantiną.   Maksimalią subsidiją siūloma sumažinti nuo Ministrų kabineto numatytų dviejų minimalių mėnesio algų (1284 eurų) iki pusantros MMA (963 eurų).    Tokiai pataisai trečiadienį pritarė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas.  Jo pirmininko konservatoriaus Mindaugo Lingės teigimu, tokį sprendimą lėmė finansinės valstybės galimybės.

Seimas antradienį priėmė 2021 metų biudžetą. BNS žurnalistų komanda įvertino, kaip naujas šalies iždas pakeis skirtingų žmonių pajamas. Pensininkai Dėl pensijų indeksavimo senatvės pensijos didės 9,58 procento. Tiek pat didės ir išankstinės pensijos, netekto darbingumo pensijos, našlių ir našlaičių pensijos. Skaičiuojama, kad vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2021 metais pasieks 440 eurus, o vidutinė pensija 413 eurus  –  atitinkamai 40 ir 36 eurais daugiau nei šiemet.

Lietuvai gyvenant karantino sąlygoms, dalis darbuotojų skundžiasi, kad jų darbdaviai neleidžia dirbti iš namų, nors tam yra visos galimos sąlygos. Tiesa, nors Valstybinė darbo inspekcija (VDI) patarėja komunikacijai Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė tikina, kad tokių skundų yra, tačiau jų nėra daug, o kiekvienas atvejis yra skirtingas.  „Valstybinė darbo inspekcija sulaukia skambučių su klausimais apie tokias situacijas, tačiau jų nėra daug.

Kol užsikrėtimų koronavirusine infekcija skaičius išlieka didelis, vis daugiau žmonių privalo izoliuotis po kontakto su sergančiuoju. Pirmąją lapkričio savaitę išduota per 1200 nedarbingumo pažymėjimų izoliacijai, o paskutinę savaitę tokių nedarbingumo pažymėjimų buvo beveik 6 tūkstančiai. „Sodra“ primena, kokiais atvejais saviizoliacijoje esantys žmonės gali gauti nedarbingumo pažymėjimą ir ligos išmoką.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje šių metų trečiąjį ketvirtį Vilniaus regione buvo 1603,4 euro ir per ketvirtį padidėjo 3 procentais. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione bruto darbo užmokestis buvo 1339,3 euro ir per ketvirtį išaugo 5,2 procento. Bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp šių regionų per trečiąjį ketvirtį sumažėjo 19 eurų ir sudarė 264 eurus, pranešė Statistikos departamentas.

Dar šiemet 70 naujų darbuotojų priimti planuoja Šiauliuose veikianti dviračių gamykla „Baltik vairas“. Kelių dešimčių šaltkalvių surinkėjų, dirbsiančių prie surinkimo linijų, prireikė smarkiai išaugus dviračių paklausai visoje Europoje. Įmonės vadovai prognozuoja tolesnį poreikio augimą, todėl naujų darbo vietų žada kurti ir kitais metais, informuoja bendrovė.

Nekvalifikuoti darbininkai šiemet sudarė didžiąją dalį (33,4 proc.) darbo netekusių žmonių, o pagal profesijas labiausiai tarp jų daugėjo paslaugų įmonių darbuotojų ir pardavėjų, skelbia Užimtumo tarnyba. Anot jos, nedarbas paslaugų sektoriuje per devynis mėnesius padidėjo 1,1 proc. punkto. Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėjos Jurgitos Zemblytės teigimu, per pandemiją labiausiai nukentėjo maitinimo ir aptarnavimo bei kitos paslaugų įmonės, viešbučai.

Lietuvos ekonomika šiemet turėtų susitraukti 2 proc., o 2021 metais šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas sieks 2,7 proc., prognozuoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Jos ekspertų parengtoje Lietuvos apžvalgoje pažymima, kad koronaviruso pandemijos smūgis šalies ekonomikai buvo gana švelnus,  o prie to prisidėjo ir beveik 10 proc. BVP siekianti Vyriausybės paramos verslui ir gyventojams programa.

Išaugs elektrinių dviračių paklausai, Vokietijos elektros komponentų gamybos įmonės „Werner Wirth“ valdoma Lietuvos laidų rinkinių gamintoja „Baltijos Eukutecas“, veikianti Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ), ieško naujų darbuotojų.

Tebesitęsianti koronaviruso pandemija ir dėl jos paskelbtas karantinas didina įtampą darbo rinkoje. Nemaža dalis darbuotojų patiria stresą ir išgyvena nerimą dėl savo darbo vietos bei nežino, ką reikėtų daryti, jeigu darbe taptų nereikalingas. Išeičių tikrai yra, tik svarbu žinoti savo teises ir laiku kreiptis pagalbos.

Nedarbas Baltijos valstybėse trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su antruoju, sumažėjo tik Latvijoje, o užimtumo lygis krito tik Lietuvoje, skelbia Latvijos centrinė statistikos valdyba, remdamasi darbo rinkos tyrimų rezultatais. Vidutinis nedarbo lygis Lietuvoje pakilo nuo 8,6 proc. iki 9,3 proc., Estijoje – nuo 7,1 proc. iki 7,7 proc., o Latvijoje – nukrito nuo 8,6 proc. iki 8,4 procento.

Šiemet dėl pandemijos smarkiai sumažėjus klientų srautams, „Eglės“ sanatorija Druskininkuose ir Birštone atleidžia apie pusę savo darbuotojų. Bendrovė pranešė ketinanti atleisti 266 darbuotojus Druskininkuose ir 90 Birštone. „Sodros“ duomenimis, Druskininkų „Eglės“ sanatorijoje šiuo metu dirba 616, „Birštono šaltinyje“, kurį valdo „Eglės“ sanatorija – 177 darbuotojai. „Esame priversti žengti šį labai sunkų žingsnį, siekdami išsaugoti likusias darbo vietas.

Kelerius metus nuosekliai augęs Lietuvoje dirbančių užsieniečių iš trečiųjų šalių skaičius per pandemiją sumažėjo penktadaliu. Rugsėjį, palyginti su šių metų sausiu, Lietuvoje liko dirbti 5 tūkst. užsieniečių mažiau.  Lietuvoje rugsėjį dirbo 20,7 tūkst. užsieniečių – iš trečiųjų šalių (ne ES) atvykusių gyventojų, kurie yra gavę leidimą dirbti ir laikinai gyventi Lietuvoje.  Lietuvoje apdraustųjų skaičius rugsėjį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumažėjo 8 tūkst.

Remiantis atliktų tyrimų duomenimis, pirmas įspūdis darbo pokalbio metu susiformuoja per 7 sekundes. Tai itin trumpas laikas, per kurį vos spėjama paspausti ranką ar pasisveikinti. Dėl šios priežasties labai svarbu užbėgti įvykiams už akių ir gerą nuomonę užsitarnauti susikūrus tinkamą CV bei motyvacinį laišką. Kaip tai padaryti, pataria Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius Tech) karjeros konsultantė Gabija Čeledinaitė.

Pasaulio aviacijos verslui išgyvenant krizę, valstybės valdoma bendrovė Lietuvos oro uostai dėl sumažėjusių veiklos apimčių ketina atleisti 48 darbuotojus, pranešė Užimtumo tarnyba.  Tarnybos atstovė Milda Jankauskienė BNS pranešė, kad numatoma atleisti 38 aviacijos saugumo darbuotojus, keturis ugniagesius-gelbėtojus ir šešis vairuotojus.

Nuo lapkričio 3 d. keičiasi Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) atliekamų patikrinimų, darbo ginčų nagrinėjimo, konsultavimo tvarka, siekiant tinkamai organizuoti inspekcijos veiklą dėl kai kuriose savivaldybėse paskelbto karantino, kartu apsaugant inspekcijos darbuotojus nuo užsikrėtimo COVID-19 liga.

Lietuvoje kasmet auga įdarbinamų užsieniečių skaičius, tiesa koronaviruso pandemija jų įdarbinimą šiek tiek sustabdė. Transporto, statybos, viešojo maitinimo sektoriaus bendrovės tikina, kad užsieniečius samdo, nes tam tikrų profesijų darbuotojų su patirtimi darbuotojų Lietuvoje neranda. Be to, jiems lietuviškas atlyginimas patrauklesnis negu tautiečiams.

Vilniuje darbo ieškantis studentas tikisi uždirbti 1000 eurų į rankas. Toks jo skelbimas sukėlė tikrą diskusijų audrą. Anot ekonomisto, dažnai jaunų žmonių norai prasilenkia su galimybėmis. Tačiau įdarbinimo specialistai tikino, kad tokia alga reali. Tiesa, ją užsidirbti gali tik tam tikrų profesijų specialistai.

Trečiadienį buvo nutarta, kad kitais metais 35 eurais bus padidinta minimali mėnesinė alga (MMA). Darbdavių atstovai tikina, kad šis sprendimas skubotas, nes ne visi verslai turi iš ko kelti algas. Tačiau profesinių sąjungų atstovė teigia, kad sprendimas buvo būtinas, nes iš minimumo žmonės vos pragyvena. Verslo konfederacijos prezidentas, Trišalės tarybos narys Andrius Romanovskis teigė, kad šis MMA didinimas verslui kainuos apie 65 mln. eurų.

Rugsėjį iki 14,1 proc. paaugęs oficialus nedarbas artimiausiais mėnesiais didės ir toliau, o pikas gali būti pasiektas kitų metų pradžioje, sako Užimtumo tarnybos vadovė. Anot Ingos Balnanosienės, augimą skatins ir tai, kad rudenį pradeda mažėti sezoninių darbų. „Prognozuojame, kad nedarbas šiemet dar tikrai augs. Kritinis lygmuo gali būti pasiektas kitų metų pradžioje, sausio-vasario mėnesiais“, – BNS sakė I. Balnanosienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad be pateisinamos priežasties atsisakius Užimtumo tarnybos pateikto darbo pasiūlymo, bedarbis asmuo gali prarasti ir bedarbio statusą, ir laikinąją darbo paieškos išmoką. Per pastaruosius du mėnesius išmokas prarado ir ne vienas Tauragės rajono gyventojas. Pranešime spaudai skelbiama, kad birželio mėnesį 362 žmonės prarado bedarbio statusą atsisakę darbo pasiūlymo be rimtos priežasties.

Jungtinėse Valstijose savaitę, pasibaigusią rugpjūčio 22 dieną, milijonas žmonių pateikė pirminius prašymus dėl nedarbo išmokų, ketvirtadienį pranešė Darbo departamentas.

Dėl koronaviruso paskelbtas ir tris mėnesius trukęs karantinas sulėtino gyventojų pajamų augimą antrąjį metų ketvirtį. Tačiau jau birželį žmonių pajamos augo taip pat sparčiai, kaip ir metų pradžioje, skelbia „Sodra“. Be to, liepą 14 tūkst. žmonių daugiau priimta į darbą nei atleista – tai aukščiausias rodiklis per pastaruosius mėnesius. „Sodros“ teigimu, tai reiškia, jog žmonės aktyviai grįžta į darbus.

Maždaug tūkstantis po karantino atsigaunančių smulkių ir vidutinių įmonių jau tris savaites nesulaukia pinigų, skirtų subsidijuoti iš prastovų grįžusių darbuotojų atlyginimus. Kaip portalui 15min.lt teigė paramos pinigus dalinanti Užimtumo tarnyba, lėšų nespėjama padalinti ir dėl per didelio darbo krūvio, ir dėl neteisingai užpildytų dokumentų.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) per pirmąjį pusmetį nustatė beveik 1,5 tūkst. pažeidimų ir už juos skyrė per 160 tūkst. eurų baudų – apie pusantro karto daugiau nei pernai sausį-birželį (111 tūkst. eurų).  Didžiausia bauda siekė per 12 tūkst. eurų, ji skirta už nelegalų darbą, pranešė inspekcija.  Didesnę baudų sumą lėmė ir nuo balandžio padidintos baudos už darbo teisės pažeidimus.

Po kelių savaičių santykinio stabilumo rugpjūčio 17 d. registruotas nedarbas pasiekė 13,3 proc. Tai – didžiausias šiais metais skaičius. Iš viso šiuo metu šalyje darbo ieško 229,3 tūkst. žmonių. Rugpjūčio 1-ąją nedarbas dar siekė 12,8 proc. Nedirbo 221 tūkst. gyventojų. Laikino užimtumo priemonėse rugpjūčio 1 d. dalyvavo 19, 6 tūkst. asmenų, šiuo metu – per 13 tūkst.

Registruotas nedarbas liepą Lietuvoje siekė 12,8 proc. ir buvo 0,7 proc. punkto didesnis nei prieš mėnesį ir 4,8 proc. punkto didesnis nei prieš metus, rodo Užimtumo tarnybos duomenys.  Pasak tarnybos, panašūs registruoto nedarbo rodikliai buvo fiksuoti 2012 metų pradžioje. Šių metų rugpjūčio 1 dieną šalyje buvo registruota 221 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 83,6 tūkst. daugiau nei prieš metus ir 12,9 tūkst. daugiau nei šių metų liepos 1 dieną.

Užimtųjų skaičius Didžiojoje Britanijoje balandžio–birželio mėnesiais, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, sumažėjo 220 tūkst. iki 32,92 mln., rodo Nacionalinės statistikos tarnybos (ONS) antradienį paskelbti duomenys. Šio rodiklio trijų mėnesių nuosmukis buvo didžiausias nuo 2009 metų gegužės–liepos mėnesių laikotarpio. Palyginti su 2019 metų antruoju ketvirčiu, užimtųjų skaičius balandį–birželį padidėjo 113 tūkst. ir prieaugis buvo mažiausias nuo 2012 metų kovo–gegužės mėnesių laikotarpio.

Antstolių akiratyje esantys gyventojai, besitikintys laikinos darbo paieškos išmokos, gali likti be šių lėšų. Nepateikus pažymos antstoliams, iš valstybės gauta parama gali būti nuskaityta neįspėjus. „Kadangi antstolis neturi informacijos, kokia yra į sąskaitą pervestų pajamų kilmė, jam būtina pranešti, kad tai yra darbo paieškos išmoka, kurią pervedė Užimtumo tarnyba“, – delfi.

Nedarbo lygis Lietuvoje šių metų antrąjį ketvirtį buvo 8,5 proc., arba 2,4 procentinio punkto didesnis nei pernai balandį–birželį, rodo Statistikos departamento atlikto gyventojų užimtumo tyrimo duomenys. Per ketvirtį (balandį–birželį, palyginti su šių metų pirmuoju ketvirčiu), nedarbo lygis šalyje padidėjo 1,4 procentinio punkto. Vyrų nedarbo lygis šių metų antrąjį ketvirtį buvo 9,7 proc., moterų – 7,3 procento. Bedarbių skaičius antrąjį ketvirtį buvo 125,9 tūkst.

Darbo ginčų komisijos (DGK) prie Valstybinės darbo inspekcijos per 2020 m. I pusmetį gavo beveik 4000 prašymų nagrinėti darbo ginčus. Pranešime pažymima, kad darbo ginčuose dominuoja reikalavimai dėl darbo užmokesčio, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo sutarties sąlygų pakeitimo. Tam įtakos turėjo karantinas, stipriai paveikęs darbuotojų ir darbdavių santykius.

Seimui įteisinus Darbo kodekso pakeitimus dėl darbdavių skelbiamų atlyginimų, vis dar pasitaiko, kad dalis įmonių nenurodo siūlomo darbo užmokesčio. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) tikina, kad tokie atvejai yra pavieniai, o per visą laikotarpį tebuvo skirta vos viena bauda. Ieškant darbo pasiūlymų populiariausiose Lietuvos darbo skelbimų portaluose, vis dar galima rasti įmonių, kurios nei tituliniame skelbimo puslapyje, nei aprašyme nenurodo tikslios atlyginimų dalies.

Darbo inspekcija kyla į kovą ir ėmė kaip reikiant kratyti įmones, kuriose ir po karantino darbuotojai yra išleisti į prastovas. Pasirodo, piktnaudžiaujančių netrūksta – dalis darbdavių skelbia, kad nėra užsakymų, išleidžia darbuotojus į prastovas, tačiau toliau nelegaliai pluša, bet ir gauna valstybės pinigus.  Karantinas baigėsi ir Valstybinės darbo inspekcijos komanda keliauja į planinį reidą.

Sunkiai besiverčiančiai Miglei (vardas pakeistas) iš Žemaitijos regiono pažįstamo asmens pasiūlymas vykti į Klaipėdą dirbti kambarine buvo tarsi gaivaus oro gurkšnis. Jai buvo pažadėtas 300-400 eurų atlyginimas. Vis dėlto, atvykus į uostamiestį teko susidurti su karčia realybe. Tas pats pažįstamas, kuris moterį atvežė į Klaipėdą, perdavė ją Michailui L., su kuriuo susipažino atlikdamas bausmę įkalinimo įstaigoje. Maža to, apie kambarinės darbą net nebuvo užsimenama.

Liepos 1-ąją turi išnykti darbuotojų iki Darbo kodekso pakeitimo sukauptos atostogos. Vis dėlto, kadangi tris mėnesius šalyje galiojo karantinas ir išeiti atostogų galėjo būti keblu, dar yra šansas išsaugoti uždirbtus laisvadienius.

Prasidėjus vasaros sezonui, daugelis darbuotojų pradeda planuoti atostogas ir rinktis tikslias datas. Tiesa, prieš pateikiant prašymą darbdaviui, vertėtų dar kartą gerai apsvarstyti savo atostogų planus, kadangi atostoginių dydis gali skirtis priklausomai nuo to, kuriomis dienomis rinksitės atostogauti. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė pabrėžia, kad darbuotojams, kurie buvo prastovose, atostoginių išmokos keistis neturėtų.

Per karantiną į darbo inspektorius kreipėsi 45 darbuotojai, kurie skundėsi buvę darbdavių diskriminuojami dėl amžiaus. Tai sudaro 3 proc. visų skundų, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė.  „45 prašymai dėl amžiaus yra. Apie 3 proc. visų kreipimųsi. Nežinau, kiek nubausta darbdavių“, – Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete, kuris svarsto Užimtumo įstatymo pataisas dėl paramos vyresniems darbuotojams, penktadienį sakė Eglė Radišauskienė.

Prezidentas Gitanas Nausėda palankiai vertina Vyriausybės iniciatyvą mokėti subsidijas darbdaviams, karantino metu išleidžiantiems 60 metų ir vyresnius darbuotojus į prastovas.  „Tokius siūlymus, kurie mažina atskirtį, skirtį tarp įvairių kategorijų darbuotojų, socialinių kategorijų darbuotojų aš vertinu teigiamai, nes iš tikrųjų šiandien pasigirsta įvairių nuomonių, kurios kartais skamba ganėtinai apmaudžiai“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė G. Nausėda.

Vyriausybė siūlo mokėti subsidijas darbdaviams, ekstremalios situacijos ar karantino metu išleidžiantiems 60 metų ir vyresnius darbuotojus į prastovas.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlymui trečiadienį pritarė Vyriausybė. Jei Seimas priims pataisas, subsidija, kuri galios ir pasibaigus karantinui, bet tęsiantis ekstremaliai situacijai, siekų 100 proc. darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei minimali alga (MMA, 607 eurai) arba 70 proc.

Seimas uždraudė darbdaviams diskriminuoti darbuotojus dėl jų sveikatos būklės.  Už tokias Darbo kodekso pataisas ketvirtadienį balsavo 113 Seimo narių. Pataisos numato, kad darbdaviai turės darbuotojo prašymu leisti jam ne mažiau kaip penktadalį jo darbo laiko dirbti nuotoliniu būdu, taip pat suteikti kasmetines atostogas jo norimu laiku, pateikus medikų išvadą apie jo sveikatos būklę, taip pat suteikti nemokamų atostogas gydymuisi – jų laikas priklausys nuo medikų rekomendacijų.

Kinijos valdžia pasiūlė ilginti savaitgalį, kad žmonės daugiau laiko pramogautų ir pirktų taip skatindami verslo atsigavimą po koronaviruso pandemijos. Panašių siūlymų pasigirdo ir Lietuvos viešojoje erdvėje. Tačiau darbuotojų ir darbdavių atstovai šį juos vertina skirtingai. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigia, kad visuomenė jau pribrendo arba trumpesnei darbo dienai, arba trumpesnei darbo savaitei.

Darbdaviams į prastovas išleidus jau beveik 200 tūkst. darbuotojų, socialinės apsaugos ir darbo ministras sako, jog tai rodo teigiamus verslo lūkesčius.  „Prastovų skaičius tikrai džiugina, nes rodo teigiamus verslo lūkesčius ateičiai: nemažai darbdavių patikėjo valstybės siūloma pagalba ir stengiasi išlaikyti darbuotojus darbui po karantino“, – pranešime sakė Linas Kukuraitis.

Lietuvoje – pirmoji diena, kai prieš savaitgalį įsigalioja sugriežtintos karantino sąlygos. Nurodymą kaukes nešioti visi supranta savaip ir nori išlygų viešoje vietoje valgant, rūkant ar geriant kavą. O prie įvažiavimus į dalį miestų veiksmas vyksta jau nuo pietų. Pajūryje policijos pareigūnai atykstančius pasitinko gerokai anksčiau, o daliai turistaujančių greitai teko apsisukti ir traukti ten, iš kur atvyko. Tik akys ir kakta – tiek nuo šiandien gali matytis žmogaus veido viešoje vietoje.

Darbo vietas išlaikantiems darbdaviams, dėl koronaviruso paskelbusiems prastovas, subsidijų mokėjimas gali prasidėti pora dienų anksčiau nei buvo anksčiau žadėta, sako ekonomikos ir inovacijų vieceministrė.  Pasak Jakaterinos Rojakos, lėšos subsidijoms gali būti pradėtos skirstyti jau balandžio 14-ąją.   „Stengiamės, dirbame (...) kad paleistume tą priemonę šiek tiek anksčiau, tikimės gal 14 dieną“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete pareiškė J. Rojaka.

Karantinas iš esmės keičia žmonių gyvenimus: dalis jų netenka darbo, kiti privalo laukti, kol baigsis prastova, dar kiti dirba iš namų. Susiklosčius sudėtingai situacijai darbdaviai taip pat elgiasi įvairiai: vieni prisiima socialinę atsakomybę ir krizę ruošiasi išgyventi su visais darbuotojais, kiti gi darbuotojus atleidžia ir skatina eiti neapmokamų atostogų. Pokalbis apie tai su Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininke Inga Ruginiene.

Karantino metu įmonės ieško būdų išsaugoti darbo vietas. Vienas jų – darbuotojų atlyginimų mažinimas. Tačiau pasak darbuotojų atstovų, turėtų tokiais atvejais turi būti mažinamas ir darbo krūvis. Be to, darbuotojams patariama užsitikrinti, kad po karantino į senas vėžes grįžtų tiek atlyginimas, tiek darbo krūvis. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė Inga Ruginienė teigia, kad karantino metu gali sumažėti atlyginimas jeigu mažėja ir darbo krūvis.

Kovo mėnesį apie atleidimą įspėta 360 darbuotojų – iš viso devynios grupės, iš jų trys grupės, arba 144 žmonės darbo neteks dėl paskelbto karantino.    „Dauguma grupės darbuotojų atleidimų susiję su paskelbtais įmonių bankrotais ir įmonių likvidavimu, kurių sprendimai priimti gerokai anksčiau nei Vyriausybė paskelbė karantiną dėl COVID-19 viruso“, – pranešė Užimtumo tarnyba.

Valdžios atstovai skeptiškai vertinta darbdavių siūlymą pusei metų stabdyti dalį Darbo kodekso nuostatų. Teigiama, kad koronaviruso krizės metu valstybė siekia išsaugoti darbo vietas, tuo metu dauguma darbdavių pasiūlymų pablogintų darbuotojų padėtį. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė socialdarbietė Rimantė Šalaševičiūtė sako, kad dėl dviejų darbdavių pasiūlymų būtų galima diskutuoti, tačiau kiti palaikymo tikriausiai nesulauks.