darbdaviai

„Visos socialinės garantijos“, „laiku mokamas atlyginimas“. Dažnas Lietuvos darbdavys, naršantis po vis labiau tuštėjančią darbo jėgos rinką, iki šiol tiki, kad tokie pasiūlymai padės „sužvejoti“ reikiamą darbuotoją, teigia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt, atlikęs darbo skelbimų analizę. „Darbo jėgos bado šmėkla klajoja po Lietuvą ir netgi patraukliausi šalies darbdaviai skundžiasi, kad tapo sudėtinga surasti reikiamų darbuotojų, - sako cvmarket.

Lietuvos profesinės sąjungos reikalauja darbdavių didinti atlyginimus, nes naujasis Darbo kodeksas sumažins darbuotojų išlaikymo kaštus, be to, anot jų, esama kitų tam palankių ekonominių sąlygų. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas tikina, kad kai kuriuose sektoriuose algos galėtų didėti net iki 20 proc. Anot jo, sunku tikėtis, kad visoje Lietuvoje atlyginimai kils vienodai, todėl jis siūlo pasirašyti darbdavių ir darbuotojų susitarimus.

Darbdaviai norėdami patikrinti, kaip sekasi vykdoma įmonės strategija bei kaip savo pareigas atlieka darbuotojai, dažnai atsisuka į slaptuosius pirkėjus. Šių nuomonės kartais nulemia net tai, kokį priedą gausite. Po naujienų portalų tv3.lt publikacijos apie slaptųjų pirkėjų profesiją, į redakciją kreipėsi skaitytojas, kuris papasakojo kitą pusę – slaptųjų pirkėjų ataskaitos realios situacijos neatspindėjo, o darbdaviai jų griebėsi, kaip preteksto nemokėti priedų.

Darbdavių atstovai norėtų, kad naujasis Darbo kodeksas Seime būtų patvirtintas balandį, nes tai leistų verslui iki liepos pradžios prisitaikyti prie naujų darbo santykių. Darbdaviai taip pat tikisi, kad parlamentarai nekeis Trišalėje taryboje sutartų nuostatų. „Esame girdėję daug pažadų, kad tai, kas sutarta Trišalėje taryboje, nebus keičiama svarstymuose Seime. Mes labai tikimės, kad Seimo nariai ir valstybės vadovai laikysis duoto žodžio bei galėsime ramiai laukti liepos 1 dienos.

Pernai bendras skelbimų skaičius apie reikiamus darbuotojus išaugo daugiau nei dešimtadaliu – apie 12 procentų, atskleidžia  darbo portalo CVbankas.lt statistika. Darbdaviai aktyviau ieškojo darbuotojų, kūrė naujų darbo vietų, o tam tikrų sričių darbuotojų skaičius išaugo labiausiai. 2016 metais labiausiai padidėjo teisininkų, inžinierių ir mechanikų, pramonės ir gamybos, žiniasklaidos specialistų ir statybininkų paklausa. Skelbimų skaičius apie šių sričių darbuotojus portale CVbankas.

Finansų ir ekonominėms krizėms pasaulyje aprimus, darbdaviai ieško naujų dingsčių atlyginimų nedidinimui. Štai, Japonijos korporacijos bando įtikinti darbuotojus, jog algų kelti negali, nes joms esą kelia nerimą prognozėms nepasiduodanti padėtis tarptautinėse rinkose, rašo agentūra „Bloomberg“. Japonijos profesinių sąjungų konfederacijos duomenimis, atlyginimai šalyje, pernai didėję vidutiniškai vos 0,44 proc., šiemet gali augti tiek pat niekingai kukliai – 0,43 procento.

Darbo kodekso klausimas vis dar neišspręstas, nors laiko iki Seimo pavasario praktiškai nebeliko. Visgi jau aiškėja kelias, kuriuo link bus pasukta. Tačiau prabilta ir apie tai, kas bus jei Trišalės tarybos nariai nesusitars. Tai skaudžiai smogtų Lietuvos gyventojams.

„Diplomas jau kišenėje, daugiau jokių mokslų.“ Laimei, taip galvoja mažuma Lietuvos dirbančiųjų. Net 72 proc. jų pernai mokėsi papildomai: beveik 35 proc. lankė kursus, o apie 9 proc. siekė antrojo ar trečiojo išsilavinimo, teigia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt.

Dar praeitais metais buvus tik kalboms, šiandien tai virto realybe. Kiekviena Lietuvoje veikianti įmonė, turinti daugiau nei tris darbuotojus, privalo nurodyti, koks vidutinis jų mokamas atlyginimas neatskaičius mokesčių.  Tokia nuostata buvo įtvirtinta naujajame Valstybinio socialinio draudimo įstatyme. Tai reiškia, kad įvedus bet kurios įmonės juridinio asmens kodą – kaip ant delno gulės atsakymas, kiek maždaug ten mokama. Ši informacija viešai prieinama visiems, „Sodros“ puslapyje.

Darbdaviai užsimojo panaikinti socialines garantijas visiems uždirbantiems daugiau nei vidutiniokas. Tą, kas per mėnesį uždirba 1200 € į rankas, darbdaviai jau laiko pasiturinčiu ir siekia, kad tokiam darbuotojui nebegaliotų Darbo kodekso apsauga. Jei norėsite atostogų, poilsio dienų, apmokamų viršvalandžių, gimdymo ar motinystės atostogų, išeitinių kompensacijų, jums teks asmeniškai jų darbdavio prašyti.

Vis dažniau girdimas terminas – dvi Lietuvos. Tai rodo didėjančią atskirtį tarp Vilniaus ir kitų regionų. Tačiau remiantis Lietuvos darbo biržos duomenimis matyti, kad nemažai ir panašumų. Skirtingos apskritys kovoja dėl tų pačių specialybių. Lietuvos darbo birža nuolatos sudaro sąrašą, kas turi didžiausias įsidarbinimo galimybes.

2016 metai Lietuvos aktualijų ir politikos pasaulyje buvo pažymėtas keliais esminiais įvykiais – Seimo rinkimais ir Darbo kodeksu. Pastarasis vasarą išprovokavo visuomenės nepasitenkinimą ir kelias dienas trukusį visuomenės atstovų streiką ant Vyriausybės laiptų. Darbo kodeksas, kuris naujosios valdžios yra įšaldytas iki šių metų liepos pirmos dienos, yra Socialinio modelio dalis. Šis, klausimų kėlė ne vienam, jis buvo vienas iš esminių šių metų valstybės biudžeto formavimo aspektų.

Verslininkai 2017 metus pasitinka atsargiomis nuotaikomis. 53 proc. mažų ir vidutinių įmonių prognozuoja, jog kitais metais verslo pajamos liks 2016 m. lygyje, 25 proc. tikisi augimo, o kas šešta įmonė nuogąstauja dėl pajamų sumažėjimo. „Citadele“ banko užsakymu bendrovei „Spinter tyrimai“ apklausus daugiau nei 500 smulkių ir vidutinių įmonių, paaiškėjo, kad 2017 metais pilnesnių verslo aruodų labiausiai tikisi gamybininkai, taip pat daugiau nei 50 darbuotojų turinčios bendrovės.

Pristatydami save galimam darbdaviui lietuviai šiemet itin dažnai minėjo atsakomybę, patirtį ir sugebėjimus. O vardydami asmenines savybes daugiausiai gyrėsi, kad yra komunikabilūs, darbštūs ir sąžiningi. Tokias išvadas padarė specialistų paieškos portalo cvmarket.lt specialistai, išanalizavę motyvacinius laiškus, kuriuos ieškantys darbo įkėlė per 2016-uosius. „Pateik savo gyvenimo aprašymą ir motyvacinį laišką, ir aš pasakysiu, ar kviesiu tave pokalbio dėl darbo.

Lietuvą vis dar drasko nesustabdomi emigracijos mastai. Pagrindinis ginklas kovoje – didesni atlyginimai. Tai siūlo ir darbdaviai mainais į Darko kodeksą. Tačiau, mažinant darbo apmokestinimą neatmetama, kad gali didėti kiti mokesčiai. „Nordea“ banko vyriausias ekonomistas Žygimantas Mauricas įsitikinęs, net jei ir kiti mokesčiai augtų, reikėtų mažinti darbo apmokestinimą – taip gyventojai matytų, kad uždirba daugiau.

Lietuvos lapkričio 1-ąją buvo 130,1 tūkst. bedarbių, arba 7,2 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų. Nedarbas Lietuvoje spalio pradžioje irgi buvo 7,2 proc. Tačiau spalį darbdaviai įregistravo mažiau laisvų darbo vietų, pranešė Darbo birža. Jos duomenimis, prasidedant šildymo sezonui, kelis kartus išaugo garo variklių ir katilų operatorių poreikis, dideles įsidarbinimo galimybes turėjo ir pardavimų vadybininkai, mūrininkai bei dažytojai.

Seimui praėjusią savaitę atmetus prezidentės pasiūlytas Darbo kodekso pataisas ir palikus galioti birželį priimtą kodekso variantą, žadant jį pataisyti dar iki Seimo rinkimų, Seime jau registruojamos jo pataisos. Jas siūlo Socialdemokratų frakcija, šios partijos pirmininko pavaduotojas, Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas bei kiti parlamentarai. Socialdemokratai kartu su „darbiečiu“ Kęstučiu Daukšiu trečiadienį įregistravo 11 kodekso pataisų.

Seimui trečiadienį atmetus prezidentės veto dėl naujojo Darbo kodekso, darbuotojai nebus pakankamai apsaugoti ir nukentės, o tai galėjo lemti asmeninis prezidentės ir premjero konfliktas, sako profsąjungų vadovas.

49 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad darbo santykius reglamentuojantys įstatymai turi būti skirti suderinti darbdavių ir darbuotojų interesus. 33 proc. teigia, kad jie turi ginti darbuotojų interesus, 7 proc., kad – darbdavių interesus. Tai parodė Lietuvos laisvosios rinkos instituto užsakymu „Sprinter“ liepą atlikta apklausa. „Diskusijoje dėl Darbo kodekso, svarbu žinoti, ką mano patys žmonės.

Artėja diena, kada seimūnai galutinai turės apsispręsti dėl naujojo Darbo kodekso (DK) likimo. Profesinės sąjungoms siekiant įtvirtinto DK su prezidentės pataisomis, 200 investuotojų, verslų vadovų ir visuomenės veikėjų susivienijo reikalaudami atmesti prezidentės pataisas ir palikti Seimo patvirtintą DK. Jų nuomone, pataisos įteisintų sovietinį mąstymą. Kalbant apie Kodeksą nuolatos pabrėžiama, kad jis turėtų sukurti lankstesnius darbo santykius, priartinti Lietuvą prie modernių valstybių.

Lietuvoje bedarbių įtraukimui į darbo rinką skiriami šimtai milijonų eurų Europos Sąjungos (ES) ir valstybės biudžeto lėšų, tačiau jų įsisavinimas galėtų būti kur kas efektyvesnis, sako darbdaviai. Viešųjų pirkimų tarnybos vadovės Dianos Vilytės teigimu, ilgalaikių bedarbių integracijai į darbo rinką skiriami „milžiniški pinigai“. „Norėtųsi, kad tie pinigai padėtų.

Darbdavių atstovas atsargiai komentuoja Seimo priimtą Darbo kodeksą ir neatsako, ar norėtų, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė jį pasirašytų. "Verslo bendruomenė norėtų, kad vis tik atsirastų naujas lankstus Darbo kodeksas, tačiau kiek jis dar bus koreguotinas, šiandienai mes tikrai negalime šito pasakyti", - po susitikimo su prezidente sakė vienas Darbdavių konfederacijos vadovų, darbdavių interesams atstovaujantis Vytautas Zimnickas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį susitinka su Trišalėje taryboje darbdaviams ir darbuotojams atstovaujančių organizacijų vadovais ir aptars Seimo priimtą Darbo kodeksą. Šalies vadovės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė BNS sakė, kad prezidentė dviejuose susitikimuose aptars naują Darbo kodeksą, kurį Prezidentūra gavo trečiadienį. Prezidentė priimti arba vetuoti Darbo kodeksą turi 10 dienų.

Praėjusią savaitę Seimo socialinių ir darbo reikalų komitetas pritarė siūlymui įpareigoti įmones darbuotojų skatinimui skirti ne mažiau kaip ketvirtadalį jų uždirbto pelno. Ar iš pirmo žvilgsnio darbuotojams patraukli idėja atneštų norimą rezultatą? Pastaraisiais metais daugelyje pasaulio šalių stebima daugeliui nemaloni realių pajamų pokyčių tendencija.

Atėjus brandos egzaminų sezonui, naujienų portaluose ir socialiniuose tinkluose pasirodo vis daugiau abiturientų skundų dėl pernelyg sunkių egzaminų, prasto švietimo ir prieš akis vis dar neatsivėrusių karjeros galimybių. Skųstis abiturientai mėgsta, tačiau dėl karjeros jie yra bent iš dalies teisūs - įgiję vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą, darbo ieškoti šie jauni žmonės išeis neturėdami nieko.

Tarp lietuviams labiausiai patinkančių darbdavių ne tik rinkos senbuviai: SEB bankas, Barclays ar IKEA, tačiau ir nauji vardai. Patraukliausieji ir šiemet ketina pasiūlyti ne vieną šimtą darbo, praktiķos ar stažuotės vietų. Taip teigia specialistų paieškos portalas, jau penktą kartą išrinkęs Lietuvių patraukliausių darbdavių dešimtuką.

Darbdaviai ateityje privalėtų leisti laikinai sutrumpinti dalies darbuotojų darbo dieną, jei šie to norėtų. Trumpiau dirbti galėtų tik vienoje vietoje ne mažiau kaip trejus metus išdirbę darbuotojai - jie galėtų dirbti iki 4 val. per dieną arba 3 dienas per savaitę. Taip būtų galima dirbti ne ilgiau kaip metus. Darbo užmokestis jiems būtų atitinkamai sumažintas.

Nuo 2017 metų siūloma įteisinti mokesčio lengvatą darbdaviams, skatinantiems darbuotojus rūpintis savo sveikata - išlaidos, skirtos darbuotojų abonementams į sporto ar sveikatingumo klubus, nebūtų apmokestinamos. Pasak lengvatos iniciatorių, tokia lengvata skatintų darbdavius labiau rūpintis savo darbuotojų sveikata. Verslo atstovai sako, kad pataisos įteisintų legalų būdą sumažinti darbo jėgos apmokestinimą.

Įsivaizduokite situaciją, jog Jūsų darbdavio vadovaujama įmonė per mėnesį uždirbo 100 tūkst. eurų pelno. Verslo sėkme pasidžiaugęs vadovas tris ketvirtadalius pelno pasiima sau, o likusią dalį atiduoda Jums ir Jūsų kolegoms, siekdamas paskatinti Jus dirbti dar efektyviau. Ir taip – kiekvieną kartą. Tokią tvarką nori numatyti parlamentaras Vytautas Antanas Matulevčius, pateikęs pasiūlymą šiuo metu Seime svarstomam naujam Darbo kodekso projektui.

Personalo valdymo specialistai pastebi, kad vis didesnę dalį rinkos užima nauja darbo jėgos karta Y. Nors dar neseniai „ygrekai” buvo vasaros praktikantai, studentai arba tik pirmuosius karjeros žingsnius žengiantys darbuotojai, tačiau šiandien jie keičia įmonės ir darbuotojo santykį. Y karta apibūdinama kaip turinti aukštus standartus, siekianti nuolatos tobulėti, norinti pripažinimo ir įdomių užduočių. Šalia visų savirealizacijos aspektų labai svarbią dalį užima ir pinigai.

Sulaukus 45 m. susirasti darbą yra gan sudėtinga, nes darbdaviai vos ne automatiškai pageidauja 25-35 m. kandidato, „Žinių radijui“ sakė „CV Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė. „Brėžiama viršutinė amžiaus riba – 45 m. Tai yra aukso viduriukas, į ką orientuojasi darbdaviai.

Sakoma, kad karjerą keisti niekada nevėlu. Vis dėlto, priimtas toks sprendimas gali turėti įtakos ne tik finansinei padėčiai, bet ir sveikatai, požiūriui į gyvenimą. tv3.lt kalbina Lietuvos personalo atrankos ir darbuotojų paieškos agentūrų atstoves, kurios pasakoja, kaip nesuklysti pasukus kitu karjeros keliu. Lietuvos personalo atrankos agentūrų atstovės atskleidžia, kad specializacijos sritį keisti tampa vis labiau įprasta.

Šiuo metu kas septintas šalies gyventojas svarsto per artimiausius metus keisti darbą, rodo bendrovės „Lietuvos draudimas“ užsakymu atliktas tyrimas. Tiesa, tie darbuotojai, kurie yra nepatenkinti dabartiniu darbdaviu, apie darbo keitimą artimiausiu metu galvoja net 5 kartus dažniau negu savo darbdaviu patenkinti respondentai.

Šiandieninės tendencijos rodo, kad vis daugiau darbo santykių užsimezga už organizacijų ribų – konferencijose, parodose, karjeros dienų mugėse. „Šiuolaikinė dinamiška darbo rinka lemia tai, kad planuoti karjerą ir kaupti vertingas patirtis pradedama vis anksčiau ir šis procesas tęsiasi visą gyvenimą. Tradicinių darbo paieškos būdų, pavyzdžiui, CV siuntimo elektroniniu paštu, jau nebeužtenka.

Dirbantys Lietuvos gyventojai iš gero darbdavio pirmiausia tikėtųsi didesnio negu įprastai siūloma darbo rinkoje atlyginimo, parodė atliktas tyrimas. Šį kriterijų kaip pagrindinį geram darbdaviui įvardijo kas antras (46 proc.) respondentas. Antroje ir trečioje vietoje pagal reikalavimų geram darbdaviui svarbą – sudarytos karjeros galimybės (39 proc.) ir lanksčios darbo sąlygos (34 proc.

Daugiau nei pusė dirbančių Lietuvos gyventojų per pastarąjį pusmetį svarstė keisti savo esamą darbo vietą. „Geros dienos darbe“ tyrimas parodė, kad lietuviai yra mažiausiai lojalūs darbuotojai iš visų tirtų Baltijos, Skandinavijos ir Vakarų Europos valstybių. Tiesa, gerokai ištikimesni savo esamiems darbdaviams yra statybų sektoriuje dirbantys Lietuvos gyventojai. Tik kiek daugiau nei du penktadaliai (42 proc.) jų per paskutinius pusę metų svarstė galimybę pakeisti darbą.

Darbo rinkoje trūksta tam tikrų sričių darbuotojų, tad įmonės plečia jų paieškos lauką ir sudaro galimybes žmonėms į darbą atvykti ir iš visai kitų regionų. Tiesa, kad darbuotojas pasiryžtų kasdien iki darbo važinėti kelias dešimtis ar net šimtą kilometrų, darbdavys turi pasižymėti nepriekaištinga reputacija ir, žinoma, siūlyti patrauklų atlyginimą. Pasak darbo rinkos specialistų, pastaruoju metu tai vis svarbesnės priežastys, kodėl darbuotojai sutinka ar nesutinka dirbti konkrečioje įmonėje.

Internetas daugumai yra neatsiejama gyvenimo ir darbo dalis, taigi nestebina, kad ir darbuotojai, ir darbdaviai vieni apie kitus ieško informacijos internete. Prieš dvejus metus atliktas ir šiemet pakartotas panašus tyrimas atskleidė, kad ši tendencija ne blėsta, o kaip tik ryškėja, taip pat atsiranda vis daugiau darbuotojų, pasveriančių, ką viešinti apie save internete, o ko vis dėlto neskelbti. 7 iš 10–ies darbuotojų nuolat ieško informacijos apie darbdavius.

Tokį klausimą uždavė dar viena, visiškai nesena (š. m. vasario 12 d.) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, aiškindama nekonkuravimo susitarimus. Ir panašu, kad atsakymas yra „taip“. Faktinės aplinkybės Darbuotojo darbo sutartyje buvo nustatyta sąlyga, kad, dirbdamas įmonėje, darbuotojas įsipareigoja be išankstinio raštiško įmonės leidimo tiesiogiai ar netiesiogiai nedirbti, nedalyvauti ir neveikti jokioje įmonėje ar versle už įmonės ribų.

 Darbdaviui nevykdant darbo ginčų komisijos arba teismo įpareigojimų, ateityje jis galėtų būti baudžiamas iki 500 eurų bauda, siūlo naujojo socialinio modelio kūrėjai. Dabar tokia bauda nėra numatyta. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, trečiadienį svarstydamas naujos redakcijos Darbo kodekso projektą, nepritarė, kad bauda būtų mažinama iki 300 eurų – tokią baudą siūlė darbdaviai ir keli parlamentarai. Ją palaikė tik trys komiteto nariai iš 8 -ių balsavusiųjų.

 Nauji verslo poreikiai ir lūkesčiai informacinėms technologijoms kelia iššūkius programinės įrangos kūrėjams. „Axence“ atstovai įsitikinę, kad nepriklausomų sistemų vizija, kai IT administratorius įmonėje atlieka tik stebėtojo rolę, netrukus bus reali. Tą sąlygoja ir besikeičiantis verslo požiūris į IT infrastruktūros valdymo programinę įrangą. Praėjusiame dešimtmetyje svarbiausias IT aspektas buvo standartizavimas, dabar pirmenybė teikiama apsaugai.

Statistikos departamento skelbiama informacija apie Lietuvoje fiksuojamą kainų mažėjimą stebina gyventojus. Kasdieniame gyvenime dažnas mato, kad įvedus eurą prekės ir ypač paslaugos pabrango. O pastaruoju metu itin brango būsto nuomos, restoranų ir grožio paslaugų kainos. Specialistai teigia, kad žmonės pirmiausia pastebi brangstančius dalykus, o atpigusius ignoruoja, dėl to dažnai kylanti pasipiktinimo banga yra dviprasmiška.

Paskelbus šauktinių sąrašą jį puola tikrinti ne tik kiekvienas jaunuolis, bet ir darbdaviai. Mat tiek pašaukto jaunuolio, tiek savanoriškai einančio į karinę tarnybą, darbo vieta privalo būtų saugoma. Tai įmonėms gali ne tik papildomai kainuoti, bet ir sukelti problemų randant laikinus darbuotojus. UAB „Talent Lab“ direktorė Laura Gylienė pasakoja, kad paskelbus šauktinių sąrašą – darbinimosi rinkoje įsivyrauja stresas.

Pirmadienį paskelbus šauktinių sąrašus, viešojoje erdvėje vėl užvirė diskusijos apie tai, kokiais būdais jaunuoliai yra atrenkami į privalomąją pradinę karo tarnybą, kaip elgtis tiems šauktiniams, kurie dirba ir turi finansinių įsipareigojimų. 25 metų vilnietis Tomas savo pavardę šauktinių sąraše surado tarp pirmųjų 3000 jaunuolių. Vaikinas pasakoja palaikantis šauktinių atkūrimo idėją ir teigia neketinantis verkšlenti, jei jam teks paragauti kario duonos.

Atleidimo lapelis kelia baimę visiems, tačiau šias baimes gali sumažinti žinojimas, kokias teises turi atleidžiamas darbuotojas ir ko darbdavys negali atleisti. Statistika rodo, kad per pirmąjį šių metų pusmetį buvo virš 262 tūkst. atleidimu, o lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, atleidimų padaugėjo 4 procentais.

Seime organizuojama diskusija, ar gali jauni europiečiai įsidarbinti Europos Sąjungoje, su kokiomis problemomis jie susiduria ir kaip jas galima išspręsti. Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas tikina, kad šiandieninė darbo rinka jaunuoliams jau neapsiriboja tik Lietuva, todėl vietos darbdaviai turi vis labiau konkuruoti tarpusavyje.

Verslo įmones vienijanti asociacija Lietuvos darbdavių konfederacija (LDK) siūlo neapmokestinti papildomai darbuotojams suteikiamų socialinių garantijų. LDK generalinis direktorius Danas Arlauskas teigia, kad jei siūlymas būtų valdžios priimtas, tai reikštų revoliuciją. Anot jo, šiuo metu bendrovės turi galimybę skirti lėšų darbuotojų sveikatai, sportui ir kitoms išlaidoms, tačiau jos yra apmokestinamos.

Stambieji reikalauja įstatymo, pagal kurį visos įmonės privalėtų skelbti savo darbuotojų atlyginimus. Bent vidurkius. Tai dabar privalo tik valstybinės įmonės ir institucijos. Bet su tuo nesutinka smulkieji verslininkai. Stambiosios įmonės įtaria, kad smulkesnieji verslininkai viešumo bijo ne dėl komercinių paslapčių ar gerbdami darbuotojų teises. Bet dėl to, kad jie atlyginimus galimai moka vokeliuose.   „Labai aiškiai matytųsi, kurios įmonės moka, o kurios nemoka vokeliuose.

2015 metų gegužės mėnesį CV-Online teiravosi trijų Baltijos valstybių darbuotojų, ieškančiųjų darbo apie darbą užsienyje, o darbdavių apie darbuotojus iš užsienio. Bendras apklausos dalyvių kiekis - 7400 respondentų. Bendra išvada yra ta, kad Baltijos šalyse ketinančių ieškoti darbo užsienyje mastai mažėja, o darbdaviai atsargiai vertina darbuotojų iš užsienio pritraukimą. Dar šiais metais iš Lietuvos planuoja išvykti dirbti į užsienį 17% respondentų.