darbdaviai

Po kelių savaičių santykinio stabilumo rugpjūčio 17 d. registruotas nedarbas pasiekė 13,3 proc. Tai – didžiausias šiais metais skaičius. Iš viso šiuo metu šalyje darbo ieško 229,3 tūkst. žmonių. Rugpjūčio 1-ąją nedarbas dar siekė 12,8 proc. Nedirbo 221 tūkst. gyventojų. Laikino užimtumo priemonėse rugpjūčio 1 d. dalyvavo 19, 6 tūkst. asmenų, šiuo metu – per 13 tūkst.

Registruotas nedarbas liepą Lietuvoje siekė 12,8 proc. ir buvo 0,7 proc. punkto didesnis nei prieš mėnesį ir 4,8 proc. punkto didesnis nei prieš metus, rodo Užimtumo tarnybos duomenys.  Pasak tarnybos, panašūs registruoto nedarbo rodikliai buvo fiksuoti 2012 metų pradžioje. Šių metų rugpjūčio 1 dieną šalyje buvo registruota 221 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 83,6 tūkst. daugiau nei prieš metus ir 12,9 tūkst. daugiau nei šių metų liepos 1 dieną.

Užimtųjų skaičius Didžiojoje Britanijoje balandžio–birželio mėnesiais, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, sumažėjo 220 tūkst. iki 32,92 mln., rodo Nacionalinės statistikos tarnybos (ONS) antradienį paskelbti duomenys. Šio rodiklio trijų mėnesių nuosmukis buvo didžiausias nuo 2009 metų gegužės–liepos mėnesių laikotarpio. Palyginti su 2019 metų antruoju ketvirčiu, užimtųjų skaičius balandį–birželį padidėjo 113 tūkst. ir prieaugis buvo mažiausias nuo 2012 metų kovo–gegužės mėnesių laikotarpio.

Antstolių akiratyje esantys gyventojai, besitikintys laikinos darbo paieškos išmokos, gali likti be šių lėšų. Nepateikus pažymos antstoliams, iš valstybės gauta parama gali būti nuskaityta neįspėjus. „Kadangi antstolis neturi informacijos, kokia yra į sąskaitą pervestų pajamų kilmė, jam būtina pranešti, kad tai yra darbo paieškos išmoka, kurią pervedė Užimtumo tarnyba“, – delfi.

Nedarbo lygis Lietuvoje šių metų antrąjį ketvirtį buvo 8,5 proc., arba 2,4 procentinio punkto didesnis nei pernai balandį–birželį, rodo Statistikos departamento atlikto gyventojų užimtumo tyrimo duomenys. Per ketvirtį (balandį–birželį, palyginti su šių metų pirmuoju ketvirčiu), nedarbo lygis šalyje padidėjo 1,4 procentinio punkto. Vyrų nedarbo lygis šių metų antrąjį ketvirtį buvo 9,7 proc., moterų – 7,3 procento. Bedarbių skaičius antrąjį ketvirtį buvo 125,9 tūkst.

Darbo ginčų komisijos (DGK) prie Valstybinės darbo inspekcijos per 2020 m. I pusmetį gavo beveik 4000 prašymų nagrinėti darbo ginčus. Pranešime pažymima, kad darbo ginčuose dominuoja reikalavimai dėl darbo užmokesčio, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo sutarties sąlygų pakeitimo. Tam įtakos turėjo karantinas, stipriai paveikęs darbuotojų ir darbdavių santykius.

Seimui įteisinus Darbo kodekso pakeitimus dėl darbdavių skelbiamų atlyginimų, vis dar pasitaiko, kad dalis įmonių nenurodo siūlomo darbo užmokesčio. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) tikina, kad tokie atvejai yra pavieniai, o per visą laikotarpį tebuvo skirta vos viena bauda. Ieškant darbo pasiūlymų populiariausiose Lietuvos darbo skelbimų portaluose, vis dar galima rasti įmonių, kurios nei tituliniame skelbimo puslapyje, nei aprašyme nenurodo tikslios atlyginimų dalies.

Darbo inspekcija kyla į kovą ir ėmė kaip reikiant kratyti įmones, kuriose ir po karantino darbuotojai yra išleisti į prastovas. Pasirodo, piktnaudžiaujančių netrūksta – dalis darbdavių skelbia, kad nėra užsakymų, išleidžia darbuotojus į prastovas, tačiau toliau nelegaliai pluša, bet ir gauna valstybės pinigus.  Karantinas baigėsi ir Valstybinės darbo inspekcijos komanda keliauja į planinį reidą.

Sunkiai besiverčiančiai Miglei (vardas pakeistas) iš Žemaitijos regiono pažįstamo asmens pasiūlymas vykti į Klaipėdą dirbti kambarine buvo tarsi gaivaus oro gurkšnis. Jai buvo pažadėtas 300-400 eurų atlyginimas. Vis dėlto, atvykus į uostamiestį teko susidurti su karčia realybe. Tas pats pažįstamas, kuris moterį atvežė į Klaipėdą, perdavė ją Michailui L., su kuriuo susipažino atlikdamas bausmę įkalinimo įstaigoje. Maža to, apie kambarinės darbą net nebuvo užsimenama.

Liepos 1-ąją turi išnykti darbuotojų iki Darbo kodekso pakeitimo sukauptos atostogos. Vis dėlto, kadangi tris mėnesius šalyje galiojo karantinas ir išeiti atostogų galėjo būti keblu, dar yra šansas išsaugoti uždirbtus laisvadienius.

Prasidėjus vasaros sezonui, daugelis darbuotojų pradeda planuoti atostogas ir rinktis tikslias datas. Tiesa, prieš pateikiant prašymą darbdaviui, vertėtų dar kartą gerai apsvarstyti savo atostogų planus, kadangi atostoginių dydis gali skirtis priklausomai nuo to, kuriomis dienomis rinksitės atostogauti. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė pabrėžia, kad darbuotojams, kurie buvo prastovose, atostoginių išmokos keistis neturėtų.

Per karantiną į darbo inspektorius kreipėsi 45 darbuotojai, kurie skundėsi buvę darbdavių diskriminuojami dėl amžiaus. Tai sudaro 3 proc. visų skundų, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė.  „45 prašymai dėl amžiaus yra. Apie 3 proc. visų kreipimųsi. Nežinau, kiek nubausta darbdavių“, – Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete, kuris svarsto Užimtumo įstatymo pataisas dėl paramos vyresniems darbuotojams, penktadienį sakė Eglė Radišauskienė.

Prezidentas Gitanas Nausėda palankiai vertina Vyriausybės iniciatyvą mokėti subsidijas darbdaviams, karantino metu išleidžiantiems 60 metų ir vyresnius darbuotojus į prastovas.  „Tokius siūlymus, kurie mažina atskirtį, skirtį tarp įvairių kategorijų darbuotojų, socialinių kategorijų darbuotojų aš vertinu teigiamai, nes iš tikrųjų šiandien pasigirsta įvairių nuomonių, kurios kartais skamba ganėtinai apmaudžiai“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė G. Nausėda.

Vyriausybė siūlo mokėti subsidijas darbdaviams, ekstremalios situacijos ar karantino metu išleidžiantiems 60 metų ir vyresnius darbuotojus į prastovas.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlymui trečiadienį pritarė Vyriausybė. Jei Seimas priims pataisas, subsidija, kuri galios ir pasibaigus karantinui, bet tęsiantis ekstremaliai situacijai, siekų 100 proc. darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei minimali alga (MMA, 607 eurai) arba 70 proc.

Seimas uždraudė darbdaviams diskriminuoti darbuotojus dėl jų sveikatos būklės.  Už tokias Darbo kodekso pataisas ketvirtadienį balsavo 113 Seimo narių. Pataisos numato, kad darbdaviai turės darbuotojo prašymu leisti jam ne mažiau kaip penktadalį jo darbo laiko dirbti nuotoliniu būdu, taip pat suteikti kasmetines atostogas jo norimu laiku, pateikus medikų išvadą apie jo sveikatos būklę, taip pat suteikti nemokamų atostogas gydymuisi – jų laikas priklausys nuo medikų rekomendacijų.

Kinijos valdžia pasiūlė ilginti savaitgalį, kad žmonės daugiau laiko pramogautų ir pirktų taip skatindami verslo atsigavimą po koronaviruso pandemijos. Panašių siūlymų pasigirdo ir Lietuvos viešojoje erdvėje. Tačiau darbuotojų ir darbdavių atstovai šį juos vertina skirtingai. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigia, kad visuomenė jau pribrendo arba trumpesnei darbo dienai, arba trumpesnei darbo savaitei.

Darbdaviams į prastovas išleidus jau beveik 200 tūkst. darbuotojų, socialinės apsaugos ir darbo ministras sako, jog tai rodo teigiamus verslo lūkesčius.  „Prastovų skaičius tikrai džiugina, nes rodo teigiamus verslo lūkesčius ateičiai: nemažai darbdavių patikėjo valstybės siūloma pagalba ir stengiasi išlaikyti darbuotojus darbui po karantino“, – pranešime sakė Linas Kukuraitis.

Lietuvoje – pirmoji diena, kai prieš savaitgalį įsigalioja sugriežtintos karantino sąlygos. Nurodymą kaukes nešioti visi supranta savaip ir nori išlygų viešoje vietoje valgant, rūkant ar geriant kavą. O prie įvažiavimus į dalį miestų veiksmas vyksta jau nuo pietų. Pajūryje policijos pareigūnai atykstančius pasitinko gerokai anksčiau, o daliai turistaujančių greitai teko apsisukti ir traukti ten, iš kur atvyko. Tik akys ir kakta – tiek nuo šiandien gali matytis žmogaus veido viešoje vietoje.

Darbo vietas išlaikantiems darbdaviams, dėl koronaviruso paskelbusiems prastovas, subsidijų mokėjimas gali prasidėti pora dienų anksčiau nei buvo anksčiau žadėta, sako ekonomikos ir inovacijų vieceministrė.  Pasak Jakaterinos Rojakos, lėšos subsidijoms gali būti pradėtos skirstyti jau balandžio 14-ąją.   „Stengiamės, dirbame (...) kad paleistume tą priemonę šiek tiek anksčiau, tikimės gal 14 dieną“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete pareiškė J. Rojaka.

Karantinas iš esmės keičia žmonių gyvenimus: dalis jų netenka darbo, kiti privalo laukti, kol baigsis prastova, dar kiti dirba iš namų. Susiklosčius sudėtingai situacijai darbdaviai taip pat elgiasi įvairiai: vieni prisiima socialinę atsakomybę ir krizę ruošiasi išgyventi su visais darbuotojais, kiti gi darbuotojus atleidžia ir skatina eiti neapmokamų atostogų. Pokalbis apie tai su Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininke Inga Ruginiene.

Karantino metu įmonės ieško būdų išsaugoti darbo vietas. Vienas jų – darbuotojų atlyginimų mažinimas. Tačiau pasak darbuotojų atstovų, turėtų tokiais atvejais turi būti mažinamas ir darbo krūvis. Be to, darbuotojams patariama užsitikrinti, kad po karantino į senas vėžes grįžtų tiek atlyginimas, tiek darbo krūvis. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė Inga Ruginienė teigia, kad karantino metu gali sumažėti atlyginimas jeigu mažėja ir darbo krūvis.

Kovo mėnesį apie atleidimą įspėta 360 darbuotojų – iš viso devynios grupės, iš jų trys grupės, arba 144 žmonės darbo neteks dėl paskelbto karantino.    „Dauguma grupės darbuotojų atleidimų susiję su paskelbtais įmonių bankrotais ir įmonių likvidavimu, kurių sprendimai priimti gerokai anksčiau nei Vyriausybė paskelbė karantiną dėl COVID-19 viruso“, – pranešė Užimtumo tarnyba.

Valdžios atstovai skeptiškai vertinta darbdavių siūlymą pusei metų stabdyti dalį Darbo kodekso nuostatų. Teigiama, kad koronaviruso krizės metu valstybė siekia išsaugoti darbo vietas, tuo metu dauguma darbdavių pasiūlymų pablogintų darbuotojų padėtį. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė socialdarbietė Rimantė Šalaševičiūtė sako, kad dėl dviejų darbdavių pasiūlymų būtų galima diskutuoti, tačiau kiti palaikymo tikriausiai nesulauks.

Dėl šalyje paskelbto karantino veiklą nutraukus restoranams, barams bei kitoms maitinimo įmonėms, o viešbučiams netekus svečių, gerokai sumažėjo darbo juose pasiūlymų, pranešė Užimtumo tarnyba. Tačiau išaugo kelininkų poreikis, paklausūs liko ir parduotuvių pardavėjai bei vairuotojai, trūko pagalbinių darbininkų, valytojų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija užsimojo į darbo rinką pritraukti vyresnius nei 45 metų amžiaus žmones. O darbdaviams, įdarbinusiems tokius darbuotojus, būtų mokamos piniginės išmokos. Darbuotojų profsąjungos piktinasi, kad darbdaviai piktnaudžiauja iš valstybės gaunama parama ir darbuotoją laiko tik tą laikotarpį, kol mokami pinigai. Darbdavių atstovai pripažįsta, kad kol kas verslininkai linkę įdarbinti jaunus žmones.

Už darbuotojų išnaudojimą ir nesaugias darbo sąlygas darbuotojams siūloma trigubinti baudas. Taip griežtinti įstatymus Seime užsimota po Turkijos darbininkų skandalo Kaune, kuomet statyti stadiono kauniečiams atvykę vyrai kone pusmetį dirbo pusvelčiui. Išgirdę gresiančias naujoves darbdaviai ironizuoja tuoj lauksiantys ir sodinimų į kalėjimus. Tiesa, didesnės baudos nei dabar grėstų ir nepareigingiems darbuotojams.

Dar besimokančiam ar mokslus jau baigusiam jaunimui visuomet kyla klausimas, kokį darbą pasirinkti. Ieškant darbo paprastai svarbiausiu kriterijumi tampa atlyginimas, tad kokius juos jaunam žmogui siūlo darbdaviai? Kaip pastebi CV-Online.lt marketingo vadovė Rita Karavaitienė, Lietuvoje jaunuoliai karjerą paprastai pradeda dar studijų metais. Tiesa, studentai dažnu atveju renkasi nebūtinai su studijomis susijusius darbus, o svarbiu kriterijumi tampa galimybė derinti mokslus ir darbą.

Dauguma vakariečių, kaip ir lietuviai, įpratę dirbti penkias dienas per savaitę, po aštuonias ar devynias valandas per dieną. Tik nedaugelis mūsų gali pajusti, ką reiškia šešios darbo valandos per dieną arba keturių dienų darbo savaitė, apie kurią vis garsiau kalba dalis Vakarų šalių. Tuo metu Kinija stebina pasaulį savo darbuotojams siūlydama gerokai ilgesnę – 72 valandų – darbo savaitę ir džiaugiasi, kaip teigiamai tai veikia Rytų milžinės ekonomiką.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Mykolas Majauskas šiandien registruoja Darbo kodekso pataisas, kuriomis siūlo padidinti kasmetinių atostogų darbuotojams skaičių atsisakius kelių valstybinių švenčių dienų – gegužės 1 d. ir lapkričio 2 d., rašoma pranešime spaudai. Parlamentaras teigia, kad patvirtintų valstybinių švenčių dienų simbolika tampa vis mažesnė dėl nuolatos didėjančio jų skaičiaus.

Statybos sektoriuje veikiančių įmonių ir jų darbuotojų skaičius didėja, teigia Užimtumo tarnyba. Anot jos, šio sektoriaus darbuotojų paklausa yra didesnė už pasiūlą, todėl darbdaviai registruoja daugiau laisvų darbo vietų nei yra tokių darbų ieškančių asmenų. Šių metų pradžioje statybos sektoriuje veikė 8420, arba 8 proc. visų šalyje veikiančių įmonių.  Palyginti su 2018 metais statybų sektoriuje veikiančių įmonių skaičius augo beveik 5 procentais.

Ilgą laiką – beveik dešimtmetį tik mažėjęs nedarbas šalyje vėl suka aukštyn. Ekonomistai dėl to kaltina darbdavius, išskėstomis rankomis priimančius imigrantus iš Ukrainos ar Baltarusijos. Ir dar priduria, kad lietuviams išsireikalauti didesnės algos iš darbdavių bus vis sunkiau. Žmonės, atvykę iš užsienio šalių siekia įsitvirtinti Lietuvoje. Ir būtent čia, Vilniaus migracijos departamente, jie gauna leidimus gyventi ir dirbti Lietuvoje.

Du iš penkių (43 proc.) šalies dirbančiųjų netiki, kad jų darbovietė būtų tinkama vieta dirbti žmonėms su negalia ir galėtų padėti jiems integruotis į darbo rinką. Priešingai galvoja tik kas penktas (21 proc.) dirbantysis, pabandęs įvertinti savo darbo vietą bei aplinką per specialiųjų poreikių turinčių žmonių prizmę. Tokius duomenis atskleidė bendrovės „Spinter tyrimai“ gegužės mėnesį atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa.

Vertindama sveikuolio Dainiaus Kepenio planus kurti sveikesnę darbo aplinką Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovė Inga Ruginienė rėžia tiesiai šviesiai: nors fizinį aktyvumą propaguojančių darbuotojų skatinimas – sveikintinas, tačiau tai yra jau papildomas dalykas. „Jis suprantamas tik tada, kai kitos pagrindinės sąlygos – pakankamas atlyginimas ir poilsio laikas, taip pat galimybė derinti darbo ir šeimos santykius – yra išpildytos.

Artėjant vasarai, darbdaviai vis dažniau ieško naujų darbuotojų. Pirmieji jaunuoliams siūlomi atlyginimai gali gerokai skirtis, pavyzdžiui, aptarnavimo sferoje gali siekti ir minimalų atlyginimą, ir 1500 eurų. Kaip pastebi „CV Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė, tarp studentų populiariausia darbo sritimi išlieka klientų aptarnavimo ir prekybos sfera, kadangi tokio tipo darbai užtikrina lankstų darbo grafiką, todėl jaunuoliams patogu derinti darbą su mokslais.

Lanksčios darbo valandos, poilsio kambariai, nemokami užkandžiai ir pietūs, gyvūnai biuruose – tai tik keletas motyvacijos priemonių, kurios tampa neatsiejama šiuolaikinio biuro praktika. Pasak darbo rinkos specialistų, šiemet darbdaviai, siekiantys geresnių rezultatų, priversti darbuotojams suteikti vis daugiau privilegijų ir laisvės, rašoma pranešime spaudai.

Ar jau pasiskaičiavote, koks bus jūsų atlyginimas nuo kitų metų, kai įsigalios mokesčių reforma? O kokius mokesčius mokėsite, kai bus sujungti darbdavio ir darbuotojo mokesčiai? Jei iki šiol neprisiruošėte įsigilinti, kaip visa tai paveiks jūsų piniginę bei atsispindės jūsų darbo sutartyse, dabar pats laikas tai padaryti.

Kiekvienas jaunas žmogus savo gyvenime susiduria su abejonėmis ir klausimais, kokią profesiją rinktis, kad darbas ateityje būtų mielas širdžiai ir perspektyvus. Norint tai išsiaiškinti, tenka išspręsti daugybę uždavinių: pažinti savo gebėjimus ir lūkesčius, kuo anksčiau susipažinti su darbo rinka ir galimybėmis joje. Vis dėlto, universalaus atsakymo, kaip reikėtų planuoti savo karjerą – nėra, tai individualus procesas, tačiau tik bandant įvairius variantus ir galimybes, galima atrasti atsakymus.

Darbo ieškantys žmonės nebenori gaišti laiko eilėse prie karjeros konsultantų kabinetų ir dažniau darbo ieško internetu. Šį procesą jiems palengvina Užimtumo tarnybos elektroninės paslaugos, kuriomis 2017 m. pasinaudojo beveik 140 tūkst., o per nepilnus 2018 m. – 136 tūkst. darbo ieškančių asmenų.

Metų metus veikianti tolimųjų reisų vairuotojų mulkinimo schema tebeveši net ir įtvirtinus Darbo kodekso pakeitimus. Vairuotojai skundžiasi, kad apsukrūs darbdaviai nuo jų atlyginimo nurėžia po kelis šimtus eurų. Tuo metu vairuotojus ginančios profsąjungos reikalauja esminių pokyčių. Į portalą tv3.lt kreipėsi tolimųjų reisų vairuotoju dirbantis Vaidas (tikrasis vardas redakcijai žinomas), prašantis paviešinti, kaip savo darbuotojus galimai apgaudinėja jį įdarbinusi įmonė.

Teigiama, kad didelė dalis darbo sėkmės gali priklausyti nuo darbuotojo elgesio. Kartais nežinodami kaip elgtis lengvai galime pakliūti į nemalonias ar keblias situacijas, nulemiančias net karjeros galimybes ar santykius su darbdaviu. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto dekanė, etiketo žinovė Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė tikina, kad šiandien vis rečiau pasitaiko didelių etiketo klaidų, tačiau daugėja smulkių, kurios kartais tampa itin reikšmingos.

Siekdami geresnių ir efektyvesnių darbo rezultatų kelių bendrovių vadovai ėmėsi netikėto sprendimo: sumažino darbo laiko trukmę. Kol kas ją sutrumpinę 1 val, tikisi, kad kitąmet, darbuotojams pasiekti puikių rezultatų pakaks 5 darbo valandų. Tad atvykę 9 ryto, namo išeis 14 val. Atlyginimas, anot bendrovių vadovų, nemažės, o priešingai – didės. Bendrovių „Engineer“ ir „Valandinis“ vadovai, sako suprantantys, jog bet kokiame procese išlaikyti dėmesį 8 val – neįmanoma.

Lietuvos Vyriausybė su Ukrainos Vyriausybe siekia stiprinti bendradarbiavimą ir užtikrinti darbuotojų teisių apsaugą, kovoti su nelegaliu darbu. Projekte numatyta, kad į Lietuvą atvykęs ukrainietis privalo gauti ne mažesnį atlyginimą nei tas, kurį gauna už tokį patį darbą pas tą patį darbdavį dirbantis lietuvis. Darbuotojų profsąjungos iniciatyvą sveikina, o ekonomikas analitikai skambina pavojaus varpais.

Mažiausiai 28 laipsniai šilumos ir dieną, ir naktį – apie tokias darbo sąlygas pasakoja vieno Vilniaus policijos skyrių darbuotojas, besiskundžiantis sveikatos problemomis. Tuo metu Valstybinė darbo inspekcija kartu su nesitraukiančiais karščiais stebi ir vis augantį skundų dėl netinkamų darbo sąlygų srautą.

Alinantys karščiai pateikia iššūkių verslininkams. Galvą sukti reikia ne tik dėl darbuotojų, kurių produktyvumas tokiu metu krenta, bet ir gamybos apsukų bei tinkamų sanitarinių sąlygų palaikymą. Darbuotojai Valstybinę darbo inspekciją jau užvertė skundais apie nepakeliamas darbo sąlygas. Valstybinės darbo inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vyriausioji darbo inspektorė Rita Zubkevičiūtė tv3.lt tvirtina, kad darbdaviai nebespėja suvaldyti susidariusios situacijos.

Maitinimo sektoriaus darbdaviai įtaria darbuotojus piktnaudžiaujant nedarbingumo lapeliais - jie neva suserga, tačiau socialiniais tinklai išduoda, kad iš tiesų šventė ar poilsiavo. "Sodra" tikina, kad vasara čia nėra išskirtinė, tačiau piktnaudžiavimų nedarbingumo lapeliais pasitaiko, rašo portalas 15min.lt. Evalda Šiškauskienė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė portalui teigė, kad tai išties yra labai dažna problema.

Ir lietuviai, ir latviai, ir estai labiausiai norėtų įsidarbinti informacinių technologijų ir telekomunikacijų įmonėse, tačiau patraukliausių darbdavių sąrašuose – net ir valstybinės įmonės. „Pasauliniuose geriausių darbdavių topuose pačiais pačiausiais tradiciškai renkami informacinių ir komunikacijos technologijų bei finansų sektorių atstovai,– sako CVMarket.lt marketingo vadovė Raimonda Tatarėlytė, – Lietuviai, latviai ir estai pasaulinių „madų“ taipogi laikosi lyg susitarę. CVMarket.

Trišalei tarybai pradėjus derybas dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo, kai kurie darbdaviai pareiškė nenorintys didinti MMA, tačiau profsąjungos siūlo ją didinti iki 450 eurų. Galiausiai Trišalė taryba taip ir nesutarė dėl minimalios algos didinimo. Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas posėdyje kalbėjo, kad MMA didinimas turėtų būti susietas su skirtingu vidutiniu užmokesčiu regionuose.

Nors dauguma patraukliausių Lietuvoje darbdavių įžengė į kokybinio, o ne kiekybinio augimo laikotarpį, šūsnį naujų darbo vietų ketina pasiūlyti viesulu į dešimtuką įsiveržęs „Booking“, o taip pat ir jau ne pirmus metus šalyje veikiančios kompanijos. „Jei įmonė turi didelę apyvartą, solidų pelną, aktyviai kuria naujas darbo vietas ir net moka nemažus atlyginimus, tai dar nereiškia, kad prieš mus – svajonių darbdavys, – sako specialistų paieškos portalo CVMarket.

Darbdavių norai auga, tad ir darbuotojų paieškos sunkėja. Didžiausia problema tai, kad radus tinkamą, nedingsta mintys, jog kitas gali būti dar tinkamesnis.