darbdaviai

Lietuvoje – pirmoji diena, kai prieš savaitgalį įsigalioja sugriežtintos karantino sąlygos. Nurodymą kaukes nešioti visi supranta savaip ir nori išlygų viešoje vietoje valgant, rūkant ar geriant kavą. O prie įvažiavimus į dalį miestų veiksmas vyksta jau nuo pietų. Pajūryje policijos pareigūnai atykstančius pasitinko gerokai anksčiau, o daliai turistaujančių greitai teko apsisukti ir traukti ten, iš kur atvyko. Tik akys ir kakta – tiek nuo šiandien gali matytis žmogaus veido viešoje vietoje.

Darbo vietas išlaikantiems darbdaviams, dėl koronaviruso paskelbusiems prastovas, subsidijų mokėjimas gali prasidėti pora dienų anksčiau nei buvo anksčiau žadėta, sako ekonomikos ir inovacijų vieceministrė.  Pasak Jakaterinos Rojakos, lėšos subsidijoms gali būti pradėtos skirstyti jau balandžio 14-ąją.   „Stengiamės, dirbame (...) kad paleistume tą priemonę šiek tiek anksčiau, tikimės gal 14 dieną“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete pareiškė J. Rojaka.

Karantinas iš esmės keičia žmonių gyvenimus: dalis jų netenka darbo, kiti privalo laukti, kol baigsis prastova, dar kiti dirba iš namų. Susiklosčius sudėtingai situacijai darbdaviai taip pat elgiasi įvairiai: vieni prisiima socialinę atsakomybę ir krizę ruošiasi išgyventi su visais darbuotojais, kiti gi darbuotojus atleidžia ir skatina eiti neapmokamų atostogų. Pokalbis apie tai su Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininke Inga Ruginiene.

Karantino metu įmonės ieško būdų išsaugoti darbo vietas. Vienas jų – darbuotojų atlyginimų mažinimas. Tačiau pasak darbuotojų atstovų, turėtų tokiais atvejais turi būti mažinamas ir darbo krūvis. Be to, darbuotojams patariama užsitikrinti, kad po karantino į senas vėžes grįžtų tiek atlyginimas, tiek darbo krūvis. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė Inga Ruginienė teigia, kad karantino metu gali sumažėti atlyginimas jeigu mažėja ir darbo krūvis.

Kovo mėnesį apie atleidimą įspėta 360 darbuotojų – iš viso devynios grupės, iš jų trys grupės, arba 144 žmonės darbo neteks dėl paskelbto karantino.    „Dauguma grupės darbuotojų atleidimų susiję su paskelbtais įmonių bankrotais ir įmonių likvidavimu, kurių sprendimai priimti gerokai anksčiau nei Vyriausybė paskelbė karantiną dėl COVID-19 viruso“, – pranešė Užimtumo tarnyba.

Valdžios atstovai skeptiškai vertinta darbdavių siūlymą pusei metų stabdyti dalį Darbo kodekso nuostatų. Teigiama, kad koronaviruso krizės metu valstybė siekia išsaugoti darbo vietas, tuo metu dauguma darbdavių pasiūlymų pablogintų darbuotojų padėtį. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė socialdarbietė Rimantė Šalaševičiūtė sako, kad dėl dviejų darbdavių pasiūlymų būtų galima diskutuoti, tačiau kiti palaikymo tikriausiai nesulauks.

Dėl šalyje paskelbto karantino veiklą nutraukus restoranams, barams bei kitoms maitinimo įmonėms, o viešbučiams netekus svečių, gerokai sumažėjo darbo juose pasiūlymų, pranešė Užimtumo tarnyba. Tačiau išaugo kelininkų poreikis, paklausūs liko ir parduotuvių pardavėjai bei vairuotojai, trūko pagalbinių darbininkų, valytojų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija užsimojo į darbo rinką pritraukti vyresnius nei 45 metų amžiaus žmones. O darbdaviams, įdarbinusiems tokius darbuotojus, būtų mokamos piniginės išmokos. Darbuotojų profsąjungos piktinasi, kad darbdaviai piktnaudžiauja iš valstybės gaunama parama ir darbuotoją laiko tik tą laikotarpį, kol mokami pinigai. Darbdavių atstovai pripažįsta, kad kol kas verslininkai linkę įdarbinti jaunus žmones.

Už darbuotojų išnaudojimą ir nesaugias darbo sąlygas darbuotojams siūloma trigubinti baudas. Taip griežtinti įstatymus Seime užsimota po Turkijos darbininkų skandalo Kaune, kuomet statyti stadiono kauniečiams atvykę vyrai kone pusmetį dirbo pusvelčiui. Išgirdę gresiančias naujoves darbdaviai ironizuoja tuoj lauksiantys ir sodinimų į kalėjimus. Tiesa, didesnės baudos nei dabar grėstų ir nepareigingiems darbuotojams.

Dar besimokančiam ar mokslus jau baigusiam jaunimui visuomet kyla klausimas, kokį darbą pasirinkti. Ieškant darbo paprastai svarbiausiu kriterijumi tampa atlyginimas, tad kokius juos jaunam žmogui siūlo darbdaviai? Kaip pastebi CV-Online.lt marketingo vadovė Rita Karavaitienė, Lietuvoje jaunuoliai karjerą paprastai pradeda dar studijų metais. Tiesa, studentai dažnu atveju renkasi nebūtinai su studijomis susijusius darbus, o svarbiu kriterijumi tampa galimybė derinti mokslus ir darbą.

Dauguma vakariečių, kaip ir lietuviai, įpratę dirbti penkias dienas per savaitę, po aštuonias ar devynias valandas per dieną. Tik nedaugelis mūsų gali pajusti, ką reiškia šešios darbo valandos per dieną arba keturių dienų darbo savaitė, apie kurią vis garsiau kalba dalis Vakarų šalių. Tuo metu Kinija stebina pasaulį savo darbuotojams siūlydama gerokai ilgesnę – 72 valandų – darbo savaitę ir džiaugiasi, kaip teigiamai tai veikia Rytų milžinės ekonomiką.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Mykolas Majauskas šiandien registruoja Darbo kodekso pataisas, kuriomis siūlo padidinti kasmetinių atostogų darbuotojams skaičių atsisakius kelių valstybinių švenčių dienų – gegužės 1 d. ir lapkričio 2 d., rašoma pranešime spaudai. Parlamentaras teigia, kad patvirtintų valstybinių švenčių dienų simbolika tampa vis mažesnė dėl nuolatos didėjančio jų skaičiaus.

Statybos sektoriuje veikiančių įmonių ir jų darbuotojų skaičius didėja, teigia Užimtumo tarnyba. Anot jos, šio sektoriaus darbuotojų paklausa yra didesnė už pasiūlą, todėl darbdaviai registruoja daugiau laisvų darbo vietų nei yra tokių darbų ieškančių asmenų. Šių metų pradžioje statybos sektoriuje veikė 8420, arba 8 proc. visų šalyje veikiančių įmonių.  Palyginti su 2018 metais statybų sektoriuje veikiančių įmonių skaičius augo beveik 5 procentais.

Ilgą laiką – beveik dešimtmetį tik mažėjęs nedarbas šalyje vėl suka aukštyn. Ekonomistai dėl to kaltina darbdavius, išskėstomis rankomis priimančius imigrantus iš Ukrainos ar Baltarusijos. Ir dar priduria, kad lietuviams išsireikalauti didesnės algos iš darbdavių bus vis sunkiau. Žmonės, atvykę iš užsienio šalių siekia įsitvirtinti Lietuvoje. Ir būtent čia, Vilniaus migracijos departamente, jie gauna leidimus gyventi ir dirbti Lietuvoje.

Du iš penkių (43 proc.) šalies dirbančiųjų netiki, kad jų darbovietė būtų tinkama vieta dirbti žmonėms su negalia ir galėtų padėti jiems integruotis į darbo rinką. Priešingai galvoja tik kas penktas (21 proc.) dirbantysis, pabandęs įvertinti savo darbo vietą bei aplinką per specialiųjų poreikių turinčių žmonių prizmę. Tokius duomenis atskleidė bendrovės „Spinter tyrimai“ gegužės mėnesį atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa.

Vertindama sveikuolio Dainiaus Kepenio planus kurti sveikesnę darbo aplinką Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovė Inga Ruginienė rėžia tiesiai šviesiai: nors fizinį aktyvumą propaguojančių darbuotojų skatinimas – sveikintinas, tačiau tai yra jau papildomas dalykas. „Jis suprantamas tik tada, kai kitos pagrindinės sąlygos – pakankamas atlyginimas ir poilsio laikas, taip pat galimybė derinti darbo ir šeimos santykius – yra išpildytos.

Artėjant vasarai, darbdaviai vis dažniau ieško naujų darbuotojų. Pirmieji jaunuoliams siūlomi atlyginimai gali gerokai skirtis, pavyzdžiui, aptarnavimo sferoje gali siekti ir minimalų atlyginimą, ir 1500 eurų. Kaip pastebi „CV Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė, tarp studentų populiariausia darbo sritimi išlieka klientų aptarnavimo ir prekybos sfera, kadangi tokio tipo darbai užtikrina lankstų darbo grafiką, todėl jaunuoliams patogu derinti darbą su mokslais.

Lanksčios darbo valandos, poilsio kambariai, nemokami užkandžiai ir pietūs, gyvūnai biuruose – tai tik keletas motyvacijos priemonių, kurios tampa neatsiejama šiuolaikinio biuro praktika. Pasak darbo rinkos specialistų, šiemet darbdaviai, siekiantys geresnių rezultatų, priversti darbuotojams suteikti vis daugiau privilegijų ir laisvės, rašoma pranešime spaudai.

Ar jau pasiskaičiavote, koks bus jūsų atlyginimas nuo kitų metų, kai įsigalios mokesčių reforma? O kokius mokesčius mokėsite, kai bus sujungti darbdavio ir darbuotojo mokesčiai? Jei iki šiol neprisiruošėte įsigilinti, kaip visa tai paveiks jūsų piniginę bei atsispindės jūsų darbo sutartyse, dabar pats laikas tai padaryti.

Kiekvienas jaunas žmogus savo gyvenime susiduria su abejonėmis ir klausimais, kokią profesiją rinktis, kad darbas ateityje būtų mielas širdžiai ir perspektyvus. Norint tai išsiaiškinti, tenka išspręsti daugybę uždavinių: pažinti savo gebėjimus ir lūkesčius, kuo anksčiau susipažinti su darbo rinka ir galimybėmis joje. Vis dėlto, universalaus atsakymo, kaip reikėtų planuoti savo karjerą – nėra, tai individualus procesas, tačiau tik bandant įvairius variantus ir galimybes, galima atrasti atsakymus.

Darbo ieškantys žmonės nebenori gaišti laiko eilėse prie karjeros konsultantų kabinetų ir dažniau darbo ieško internetu. Šį procesą jiems palengvina Užimtumo tarnybos elektroninės paslaugos, kuriomis 2017 m. pasinaudojo beveik 140 tūkst., o per nepilnus 2018 m. – 136 tūkst. darbo ieškančių asmenų.

Metų metus veikianti tolimųjų reisų vairuotojų mulkinimo schema tebeveši net ir įtvirtinus Darbo kodekso pakeitimus. Vairuotojai skundžiasi, kad apsukrūs darbdaviai nuo jų atlyginimo nurėžia po kelis šimtus eurų. Tuo metu vairuotojus ginančios profsąjungos reikalauja esminių pokyčių. Į portalą tv3.lt kreipėsi tolimųjų reisų vairuotoju dirbantis Vaidas (tikrasis vardas redakcijai žinomas), prašantis paviešinti, kaip savo darbuotojus galimai apgaudinėja jį įdarbinusi įmonė.

Teigiama, kad didelė dalis darbo sėkmės gali priklausyti nuo darbuotojo elgesio. Kartais nežinodami kaip elgtis lengvai galime pakliūti į nemalonias ar keblias situacijas, nulemiančias net karjeros galimybes ar santykius su darbdaviu. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto dekanė, etiketo žinovė Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė tikina, kad šiandien vis rečiau pasitaiko didelių etiketo klaidų, tačiau daugėja smulkių, kurios kartais tampa itin reikšmingos.

Siekdami geresnių ir efektyvesnių darbo rezultatų kelių bendrovių vadovai ėmėsi netikėto sprendimo: sumažino darbo laiko trukmę. Kol kas ją sutrumpinę 1 val, tikisi, kad kitąmet, darbuotojams pasiekti puikių rezultatų pakaks 5 darbo valandų. Tad atvykę 9 ryto, namo išeis 14 val. Atlyginimas, anot bendrovių vadovų, nemažės, o priešingai – didės. Bendrovių „Engineer“ ir „Valandinis“ vadovai, sako suprantantys, jog bet kokiame procese išlaikyti dėmesį 8 val – neįmanoma.

Lietuvos Vyriausybė su Ukrainos Vyriausybe siekia stiprinti bendradarbiavimą ir užtikrinti darbuotojų teisių apsaugą, kovoti su nelegaliu darbu. Projekte numatyta, kad į Lietuvą atvykęs ukrainietis privalo gauti ne mažesnį atlyginimą nei tas, kurį gauna už tokį patį darbą pas tą patį darbdavį dirbantis lietuvis. Darbuotojų profsąjungos iniciatyvą sveikina, o ekonomikas analitikai skambina pavojaus varpais.

Mažiausiai 28 laipsniai šilumos ir dieną, ir naktį – apie tokias darbo sąlygas pasakoja vieno Vilniaus policijos skyrių darbuotojas, besiskundžiantis sveikatos problemomis. Tuo metu Valstybinė darbo inspekcija kartu su nesitraukiančiais karščiais stebi ir vis augantį skundų dėl netinkamų darbo sąlygų srautą.

Alinantys karščiai pateikia iššūkių verslininkams. Galvą sukti reikia ne tik dėl darbuotojų, kurių produktyvumas tokiu metu krenta, bet ir gamybos apsukų bei tinkamų sanitarinių sąlygų palaikymą. Darbuotojai Valstybinę darbo inspekciją jau užvertė skundais apie nepakeliamas darbo sąlygas. Valstybinės darbo inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vyriausioji darbo inspektorė Rita Zubkevičiūtė tv3.lt tvirtina, kad darbdaviai nebespėja suvaldyti susidariusios situacijos.

Maitinimo sektoriaus darbdaviai įtaria darbuotojus piktnaudžiaujant nedarbingumo lapeliais - jie neva suserga, tačiau socialiniais tinklai išduoda, kad iš tiesų šventė ar poilsiavo. "Sodra" tikina, kad vasara čia nėra išskirtinė, tačiau piktnaudžiavimų nedarbingumo lapeliais pasitaiko, rašo portalas 15min.lt. Evalda Šiškauskienė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė portalui teigė, kad tai išties yra labai dažna problema.

Ir lietuviai, ir latviai, ir estai labiausiai norėtų įsidarbinti informacinių technologijų ir telekomunikacijų įmonėse, tačiau patraukliausių darbdavių sąrašuose – net ir valstybinės įmonės. „Pasauliniuose geriausių darbdavių topuose pačiais pačiausiais tradiciškai renkami informacinių ir komunikacijos technologijų bei finansų sektorių atstovai,– sako CVMarket.lt marketingo vadovė Raimonda Tatarėlytė, – Lietuviai, latviai ir estai pasaulinių „madų“ taipogi laikosi lyg susitarę. CVMarket.

Trišalei tarybai pradėjus derybas dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo, kai kurie darbdaviai pareiškė nenorintys didinti MMA, tačiau profsąjungos siūlo ją didinti iki 450 eurų. Galiausiai Trišalė taryba taip ir nesutarė dėl minimalios algos didinimo. Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas posėdyje kalbėjo, kad MMA didinimas turėtų būti susietas su skirtingu vidutiniu užmokesčiu regionuose.

Nors dauguma patraukliausių Lietuvoje darbdavių įžengė į kokybinio, o ne kiekybinio augimo laikotarpį, šūsnį naujų darbo vietų ketina pasiūlyti viesulu į dešimtuką įsiveržęs „Booking“, o taip pat ir jau ne pirmus metus šalyje veikiančios kompanijos. „Jei įmonė turi didelę apyvartą, solidų pelną, aktyviai kuria naujas darbo vietas ir net moka nemažus atlyginimus, tai dar nereiškia, kad prieš mus – svajonių darbdavys, – sako specialistų paieškos portalo CVMarket.

Darbdavių norai auga, tad ir darbuotojų paieškos sunkėja. Didžiausia problema tai, kad radus tinkamą, nedingsta mintys, jog kitas gali būti dar tinkamesnis.

Griežtus reikalavimus darbo skelbimuose keičia švelnesni pageidavimai, vis svaresnės tampa asmeninės darbo ieškančiojo savybės. Tokias išvadas padarė specialistų paieškos portalas CVMarket.lt, išanalizavęs darbdavių reikalavimus darbuotojams 2009 ir 2017 metų darbo skelbimuose. „2009 metus prisimename, kaip ekonominio sunkmečio laikotarpį, kai santykiuose „darbdavys–darbuotojas“ būtent pirmasis diktavo žaidimo taisykles.

Neįgaliųjų įdarbinimo klausimu Lietuvos verslininkai pasidalinę į dvi stovyklas. Nors 43 proc. apklausoje dalyvavusių verslininkų teigia, kad negalia nėra kliūtis priimant į darbą darbuotojus, dar antra tiek abejoja, kad tokį variantą rinktųsi bei svarstytų. Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) narių apklausos duomenys rodo, kad 14 proc. apklaustų šalies įmonių vadovų nesvarstytų negalią turinčio žmogaus įdarbinimo. Tuo tarpu 29 proc.

Darbuotojams neretai šmėsteli mintys, ar apsimoka dirbti vienoje vietoje ir laukti, kol pakels algą, o gal tiesiog keisti darbovietę? Svarstoma, koks gi yra idealus darbo vienoje įmonėje laikotarpis, ar apsikritai apsimoka būti lojaliu darbdaviui? Darbo rinkos ekspertai turi atsakymus į šiuos klausimus.  Į šiuos klausimus padeda atsakyti tarptautinė Paylab (Lietuvoje – www.manoalga.lt) apklausa, vykdyta 2018 metų sausio–vasario mėnesiais 12–oje Europos šalių.

Darbdaviai dar prieš įsigaliojant naujajam „Sodros“ įmokų grindų įstatymui kalbėjo, kad neišvengiamai teks atleidinėti darbuotojus. Mat nors žmogus dirba ir ne pilnu etatu ir neuždirba minimalios algos, už jį mokesčius reikia mokėti nuo 400 eurų ribos. Tuomet „Sodra“ ramino, kad atleidimų nebus, tačiau dabartiniais duomenimis, atleidimų visgi padaugėjo.

Nuo metų pradžios darbdaviams pradėtos taikyti socialinio draudimo įmokų „grindys“ – ypač svarbios darbuotojams, kurie uždirba mažesnę nei minimalią algą. Tai žingsnis, užtikrinantis jų socialines garantijas, nurodo „Sodra“. Pranešime spaudai rašoma, kad darbuotojai ir toliau galės dirbti puse etato, bet gali tikėtis, kad jų oficiali alga pasieks bent minimalų atlygį, o socialinio draudimo išmokos bei pensija bus didesnė.

Dar prieš padidinant minimalią mėnesio algą (MMA) girdėjosi verslininkų iš mažesnių Lietuvos miestų ir kaimų skundai, kad išgyventi bus neįmanoma, tačiau pasirodo, kad „Sodros“ grindys kai kuriems gali būti paskutinė vinis į karstą. tv3.lt pasidomėjo, su kokiomis nuotaikomis gyvena verslininkai regionuose po šiais metais įsigaliojusios didesnės MMA algos – 400 Eur ir reikalavimo mokėti „Sodros“ įmokas ne mažesnes negu nuo MMA, nors iš tiesų darbuotojas dirbtų ir už mažiau.

Ekonomistai prognozuoja, kad nedarbas ir toliau išliks viena didžiausių Lietuvos ekonomikos problemų, o darbdaviai teigia, kad darbuotojų trūkumas kiša koją įmonių plėtrai. Vis dėlto, darbo nepavyksta susirasti net universitetinį išsilavinimą turintiesiems. Lietuvos darbo biržos duomenimis, šiuo metu šalyje yra 152,5 tūkst. bedarbių ir jie sudaro 8,7 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Dalis jų, save gyvenimo aprašymus yra paskelbę Lietuvos darbo biržos puslapyje.

Pirmąją Naujųjų metų dieną sukanka pusmetis, kai Lietuvoje galioja naujasis darbo kodeksas. Jo rėmėjai džiaugiasi lankstesniais darbo santykiais. Tikimasi, jog tai paskatins investicijas ir darbo vietų kūrimą. Kritikai tikina, kad darbuotojai tapo mažiau apsaugoti, o jų atleidimas iš darbo – kur kas lengvesnis. Tuo tarpu tiek darbdavių, tiek ir darbuotojų atstovai jau laukia, kada darbo kodeksas bus koreguojamas. Nuo liepos 1-osisos, Lietuvoje priėmus naująjį darbo kodeksą, įsigaliojo naujovės.

Artėjant šventiniam laikotarpiui ne vienas darbuotojas gauna šventinę premiją ar kažkokį priedą prie algos. Pastarieji būna dalinami visus metus, tačiau darbuotojai mieliau gautų didesnę algą.  Atlyginimų tyrimo www.manoalaga.lt duomenimis 2017 metais Lietuvoje populiariausias nefinansinis priedas buvo įmonės renginiai darbuotojams, taip nurodė net 34 proc. tyrime dalyvavusių respondentų. Nemokamais gėrimais (arbata, kava, mineraliniu vandeniu ir kt.) įmonėje naudojasi - 31 proc.

Seimo sprendimas nustatyti socialinio draudimo įmokų „grindis“ ne juokais sukėlė sumaištį tarp darbdavių. Nors darbuotojas dirbs ir ne pilnu etatu, „Sodrai“ įmokas už jį reikės mokėti nuo minimalios mėnesio algos, kuri kitais metais sieks 400 Eur. O tai reiškia, kad darbdaviai arba kels paslaugų kainas, arba atleis darbuotojus, kad sumažintų padidėjusias išlaidas.

Didžiausią poreikį plėstis ir priimti daugiau darbuotojų šiuo metu turi jaunos ir smulkios įmonės, tačiau viena pagrindinių valstybės priemonių, skatinanti naujų darbo kūrimąsi, šiuo metu nukreipta ne į jas, teigia „Versli Lietuva“ atlikusi analizę. Siūloma supaprastinti programos reikalavimus, kad parama būtų prieinama ne tik stambiam ir finansiškai stabiliam verslui.

Kitų metų biudžeto projekte šalia kitų mokestinių pakeitimų bus įtrauktas ir ūkio ministro Mindaugo Sinkevičiaus siūlymas, leisti įmonėms į savo sąnaudas įtraukti darbuotojų kelionių viešuoju transportu į darbą išlaidas. Šiuo metu geležinkeliu ar autobusu keliaujančių darbuotojų patirtos išlaidos, kurias padengia darbdavys, laikomos darbuotojo pajamomis natūra ir apmokestinamos kaip ir darbo užmokestis.

Vyriausybei siūlant nuo kitų metų minimalų atlyginimą (MMA) didinti iki 400 eurų, profsąjungos ir darbdaviai neturi vieningos nuomonės. Profesinės sąjungos mano, jog 400 eurų yra per mažai - minimali alga po kelerių metų turėtų siekti 500 eurų, tuo metu darbdaviai mano, jog 400 eurų yra per daug ir nori, kad MMA nepriklausytų nuo politikų valios. „Swedbank“ analitikas Nerijus Mačiulis mano, jog pats laikas MMA susieti su vidutiniu atlyginimu, panaikinant politikų įtaką minimalios algos keitimui.

Pensijos Švedijoje vidutiniškai dešimt kartų didesnės nei Lietuvoje. Bankininkai tvirtina, kad tai lėmė stabili kaupimo sistema Švedijoje, pensijos kaupimo paslaugų kokybė ir aktyvus suinteresuotų šalių dalyvavimas kaupiant. Jie išsiskiria ką reikėtų daryti, norint Lietuvai pasivyti. Lietuvoje vidutiniška pensija apie 274 Eur, o Švedijoje apie 2300 Eur.   „Šiandien Švedijoje išėjus į pensiją asmens gaunamos pajamos vidutiniškai sumažėja 25 proc., o Lietuvoje – 60 procentų.

Įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui minimali mėnesio alga (MMA) turėjo būti mokama tik nekvalifikuotiems darbininkams. Tačiau „Sodros“ duomenimis, ne visiems darbdaviams nauja taisyklė – aiški. Tuo tarpu darbdavių atstovas teigia, kad tik maža dalis darbdavių galėjo piktavališkai toliau mokėti MMA – dėl visko kalti neaiškūs apibrėžimai, kas tas nekvalifikuotas darbas.

Būdamas 41 metų Linas Budrys pateko į  košmarą: neteko darbo, prasmego skolose ir buvo išspjautas iš darbo rinkos, kaip per senas. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba skambina pavojaus varpais – Lietuvos darbdaviai pageidauja darbuotojų iki 35 metų.  Linas Budrys su giliu atodūsiu prisimena beviltišką situaciją, kurioje atsidūrė prieš 6 metus, kai neteko darbo Lietuvoje. 13 metų vilnietis dirbo Vilniaus Šeškinės poliklinikoje direktoriaus pavaduotoju ūkio administracijos reikalams.

Kelis mėnesius trukę patraukliausių darbdavių rinkimai baigėsi. Pirmajame dešimtuke atsidūrė ir dvi lietuviško kapitalo įmonės.  Pranešime spaudai teigiama, kad šių metų patraukliausi darbdaviai dideliais naujų darbo vietų kiekiais nesigiria, bet akcentuoja vidinį augimą. Pirmame dešimtuke ir dvi lietuviško kapitalo įmonės, skelbia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt jau šeštą kartą išrinkęs darbuotojus labiausiai masinančias kompanijas.