darbdaviai

Anot valstybinės darbo inspekcijos (VDI), nepatenkinti darbo sąlygomis darbuotojai šių metų pirmąjį pusmetį gerokai aktyviau kreipėsi į darbo ginčų komisijas, kad būtų išspręsti tarp darbuotojo ir darbdavio kilę nesutarimai.

Jaunoji Z karta vis dažniau į neviltį varo ir darbdavius: kai kurie jaunuoliai net į darbo pokalbius ateina kartu su mamomis, į darbą ir pareigą rimtai nežiūri, o savo galimybes smarkiai pervertina. Specialistai pasakoja istorijas, kai darbdaviui pokalbio metu tenka prašyti, kad tėvas ar mama nepultų atsakinėti į klausimus ir leistų pasisakyti įsidarbinti ketinančiai atžalai.

Liepos 6-ąją švenčiama Valstybės diena, minint Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnaciją. Be to, ši diena taip pat ir Tautiškos giesmės diena. Visiems gyventojams primenama, kuriais atvejais prieššventinę dieną darbuotojai turi teisę darbą baigti anksčiau. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena ir informuoja, kad švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė trumpinama viena valanda, išskyrus pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbančius darbuotojus.

Įmonės visame pasaulyje gali jaukintis mintį įvesti trumpesnę darbo savaitę, tačiau Graikijoje darbuotojams buvo pranešta, kad nuo šiol jie dirbs ir šeštą darbo dieną – tai netradicinis žingsnis, kuriuo siekiama padidinti darbo našumą, skelbia portalas „The Guardian“. Šalis, kuri pagal ekonomikos augimą lenkė kitas Europos valstybes, kadaise atsidūrusi didžiausios žemyno finansų krizės epicentre, vėl pasuko priešinga kryptimi ir įvedė 48 valandų darbo savaitę.

Seimui patvirtinus maždaug 40 tūkst. darbuotojų iš trečiųjų šalių metinę kvotą, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas sako, kad toks migracijos apribojimas padės apsaugoti Lietuvos žmones, kad jie nebūtų išstumti iš darbo rinkos. „Įvedame griežtą kvotą, nes nenorime, kad užsieniečiai pakeistų lietuvius, ypač, kad išstumtų silpnesnius žmones“, – antradienį LRT radijui sakė V. Šilinskas. Jo teigimu, Užimtumo tarnyboje šiuo metu užsiregistravę apie 150 tūkst. bedarbių.

Užimtumo tarnybos duomenimis, kasmetinės vasaros sezono darbuotojų paieškos prasideda dar pavasario pradžioje, o ši tendencija ypač stebima pajūrio regione, kur maitinimo įstaigos ruošiasi priimti vasarą neišvengiamai padidėsiančius lankytojų srautus.

Registruoto nedarbo lygis Estijoje per praėjusį mėnesį nukrito 0,5 procentinio punkto iki 7,0 proc., pirmadienį skelbia Draudimo nuo nedarbo fondas. Oficialiai registruotų bedarbių sumažėjo nuo 52,08 tūkst. iki 48,71 tūkst., iš jų 9,83 tūkst., arba 20,2 proc. visų, buvo riboto darbingumo asmenys. Gegužę užregistruota 6,16 tūkst. naujų bedarbių – 7,2 proc. mažiau nei balandį. Didžiausias registruotas nedarbas šalyje išliko Rytų Viru apskrityje (12,5 proc.

Šeimą sukūrę ir vaikus auginantys tėvai turi žinoti – jeigu dirbate samdomą darbą, jums priklauso ir papildomos laisvos dienos. Tuo metu specialistai įspėja, ką daryti, jei darbdavys nesileidžia į kalbas ir jums laisvadienio nesuteikia. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovai primena, kad darbuotojai, auginantys vaikus, gali pasinaudoti mamadieniais bei tėvadieniais.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasirašė bendrąjį Europos Sąjungos (ES) susitarimą dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbantiems nuotoliniu būdu iš užsienio. Ministrė susitarimą pasirašė balandžio 23 dieną, jis įsigaliojo gegužės 1–ąją, penktadienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Darbo vietų skaičiaus augimas Jungtinėse Valstijose balandį sulėtėjo labiau, nei tikėjosi analitikai, o nedarbo lygis paaugo, penktadienį parodė vyriausybės duomenys, kurie liudija, kad darbo rinka „vėsta“, tačiau išlieka santykinai atspari. Praėjusį mėnesį didžiausioje pasaulio ekonomikoje buvo sukurta 175 000 darbo vietų – tai mažesnis skaičius, palyginti su 315 000 darbo vietų, sukurtų kovą, pranešė Darbo departamentas. Nedarbo lygis šiek tiek padidėjo, iki 3,9 proc.

Nutraukus darbo sutartį tiek darbuotojo, tiek darbdavio iniciatyva, paprastai kažkiek dienų dar tenka atidirbti. Vis tik atsiranda gudručių, kurie į paskutinę darbo dieną numoja ranka ir darbovietėje visai nepasirodo. Tačiau toks poelgis gali brangiai atsirūgti. Specialistai įspėjo, kad dėl to darbuotojas gali netekti ne tik dalies atlyginimo, bet ir išeitinės išmokos.

Penktadienį statistikos biuro INE paskelbtais duomenimis, Ispanijoje metų pradžioje išaugo nedarbas. Nedarbo lygis pirmuoju ketvirčiu nuo 11,8 proc. pakilo iki 12,29 proc. Bedarbių skaičius išaugo 117 000 ir pasiekė 2,98 mln. Tuo pat metu, lyginant su praėjusiu ketvirčiu, dirbančiųjų skaičius sumažėjo 139 700 iki 21,25 mln.

Bankrutuojanti logistikos ir krovinių pervežimo įmonė „Baltic Line“ atleidžia visus dirbančius asmenis. Apie tai, kad atleidžia 51 asmenį bendrovė Užimtumo tarnybą informavo balandžio 12 dieną. Kovo pabaigoje bendrovės vadovas ir didžiausias akcininkas Nikolajus Makmakas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu iškelti bankroto bylą. Prašyme N. Makmakas teigė, kad bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais ir tapo nemoki, todėl negali įvykdyti įsipareigojimų kreditoriams.

Darbdavys siūlo šalia pagrindinių pareigų padirbėti papildomai? Dažniausias klausimas – ar reikia sudaryti naują darbo sutartį? Ne, nereikia. Dėl darbo sutartyje anksčiau nesulygtos papildomos darbo funkcijos atlikimo pas tą patį darbdavį darbo sutarties šalys gali susitarti susitarimu dėl papildomo darbo, kuris tampa darbo sutarties dalimi, ra6oma pranešime žiniasklaidai.

Samdymo tempas JAV kovą paspartėjo kur kas labiau, nei tikėtasi, rodo penktadienį paskelbti vyriausybės duomenys. Naujausi skaičiavimai greičiausiai palaikys spaudimą Federaliniam rezervų bankui (FED), kuris svarsto, kada pradėti mažinti palūkanų normas. Didžiausia pasaulio ekonomika kovą sukūrė 303 tūkst. darbo vietų – kur kas daugiau, nei ankstesnį mėnesį, pranešė Darbo departamentas. Anot briefing.com, rinkos tikėjosi, kad prieaugis bus gerokai mažesnis ir sieks 200 tūkst.

Artėjant šiltajam metų sezonui gyventojai ima ieškoti sezoninių darbų. Dalis žmonių darbo dairosi užsienyje. Įdarbinimo specialistai pastebi, kad auga žmonių reikalavimai. Gyventojai nori ir gerų darbo sąlygų, ir didelio atlyginimo. Kartais Lietuvoje galima uždirbti netgi daugiau nei užsienyje, tačiau noras patirti nuotykių ir gyventi svetur skatina lietuvius įsidarbinti Kipre ar net Afrikoje.

Darbuotojų skaičiaus šiais metais keisti neketina 72 proc. apklaustų įmonių, o penktadalis tikisi didinti darbuotojų skaičių, steigdami darbo vietas ar užpildydami esamus etatus, rodo kasmetinė Užimtumo tarnybos apklausa. Šios apklausos duomenimis, personalo augimą daugiau (32,4 proc.) numato didžiausi šalies darbdaviai, kurių įmonėse dirba daugiau kaip 250 darbuotojų. „Apklausa rodo, kad optimistiškiau nusiteikę didesni darbdaviai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) siūlo nustatyti ilgesnį terminą, per kurį nuo karo pabėgusiems ir Lietuvoje įsidarbinusiems ukrainiečiams būtų privaloma išmokti lietuvių kalbą.

Kol ekonomistai kalba apie vidutinio darbo užmokesčio augimą Lietuvoje, kai kur siūlomas atlyginimas pribloškia ne vieną – už 5 ar 6 darbo dienų savaitę žada 100 eurų per mėnesį neatskaičius mokesčių. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė socialiniame tinkle ironiškai įvertino viename iš darbo skelbimų nurodomą informaciją. „Laisva rinka laisvoj šaly ir neribotos galimybės tik už 100 eurų per mėnesį. Pristatau jums realius darbo skelbimus.

Kiekvienam darbuotojui turi būti suteiktos ne mažiau kaip 20 darbo dienų (jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 24 darbo dienų (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Vis tik yra išimčių, kurias svarbu žinoti tiek darbuotojams, tiek darbdaviams. Apie tai – Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) pranešime žiniasklaidai.

Kai kurie darbuotojai pasakoja apie darbdavius, kurie skiria pinigines baudas arba atsisako mokėti sutartus piniginius priedus. Tačiau teisininkai tikina, kad piniginių baudų skirti negali. Vis dėlto už nusižengimus darbuotojai gali būti atleisti. Specialistai aiškino, kokias ir kada baudas darbdaviai gali skirti savo darbuotojams. Taip pat, ką darbuotojai turėtų daryti, jeigu mano, kad su jais elgiamasi neteisingai.

Prieš kelis metus karantinas beveik visus darbuotojus privertė dirbti namuose. Dabar darbdaviai darbuotojus bando susigrąžinti į biurus, nes nori stebėti jų darbą. Be to, tikina, kad namuose darbui sunkiau susikaupti. Portalo tv3.lt skaitytoja Viktorija pasakojo, kad šiuo metu ieškanti darbo finansų srityje. „Neseniai gavau pasiūlymą, tačiau man iš karto buvo pasakyta, kad dirbti nuotoliu negalėsiu. Darbdavys nori, kad visi darbuotojai dirbtų biure. Ši sąlyga sukėlė daug įtarimų.

Gamyba tradiciškai laikoma „vyrišku“ sektoriumi, o tokiose įmonėse dirbančių moterų dalis sudaro apie trečdalį visų darbuotojų. Tai iš dalies lemia stereotipas, kad gamybinės profesijos netinka moterims, tačiau pačios šiame sektoriuje dirbančios specialistės yra kitokios nuomonės, rašoma pranešime spaudai.

Darbuotojai savo darbo vietose naudojasi įvairiais darbdaviui priklausančiais daiktais – telefonais, kompiuteriais, įvairiais įrenginiais. Taip pat darbdaviai savo darbuotojus siunčia į mokymus ar kursus. Tačiau jeigu tyčia sugadinsite darbe turtą arba po kursų išeisite iš darbo, darbdavys turės teisę jums iš atlyginimo išskaityti dalį pinigų. Štai portalo tv3.lt skaitytojas vilnietis  Rimas teiravosi, ar darbdavys gali iš atlyginimo išskaityti dalį sumos.

Viršvalandžiai – laikas, kada darbuotojas faktiškai dirba viršydamas darbo laiko režimo jam nustatytą darbo dienos (pamainos) arba apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę, skelbia Valstybinė darbo inspekcija. Viršvalandžiai gali susidaryti, kai darbuotojas dirbdamas viršija savo darbo dienos (pamainos) trukmę arba apskaitinio laikotarpio darbo valandų trukmę.  Paprastai dirbti viršvalandinius darbus darbdavys gali nurodyti tik esant darbuotojo sutikimui.

Artėjant šventinėms dienoms, Valstybinė darbo inspekcija primena, kad dirbantieji turi pasinaudoti šiomis dienomis pailsėti, susitikti su šeima ir draugais. Visgi yra tokių gamybos ir aptarnavimo sektorių, kur darbas negali sustoti net ir šventinėmis dienomis, teigiama pranešime žiniasklaidai. Valstybinė darbo inspekcija primena, ką būtina žinoti apie darbą per šventes.

Verslui baiminantis milžiniškų baudų už nelegalius darbuotojus, jas siūlant susieti su įmonės apyvarta, viceministras sako, kad tokios baudos būtų skiriamos itin retai.  Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas sako, kad didelių baudų įmonės išvengtų, jeigu nustačius nelegalaus darbo atvejį dar iki baudos paskyrimo žmogus bus įdarbintas oficialiai sumokant jam trijų mėnesių minimalios algos (MMA) dydžio darbo užmokestį.

Lietuvos oro uostai jau ruošiasi kitų metų skrydžių pikui – siūlo darbą Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose. Atsižvelgdama į augančių keleivių srautų tendencijas ir prognozes, bendrovė aktyviai ieško dar 35 keleivių patikros oro uosto saugumo specialisčių bei specialistų, taip pat prie komandos kviečia prisijungti tris terminalo asistentus, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Ateinantiems metams ruošiamės jau dabar, kad keleiviams užtikrintume geriausią patirtį ir sklandžias keliones.

Darbo paieškos nėra malonios daugeliui: įtempti darbo pokalbiai, atsakymo laukimas, stresas ir nežinia. Būna ir taip, kad atsakymo tenka laukti mėnesiais arba darbdavys, pažadėjęs darbo vietą, tiesiog apsigalvoja. Taip yra todėl, kad, pasirodo, darbdaviai iki sutarties pasirašymo turi visišką laisvę su kandidatais elgtis kaip tik nori. Anot pašnekovų, jų elgesio nereglamentuoja jokie įstatymai ir nėra taikomos jokios taisyklės, išskyrus draudimą diskriminuoti dėl lyties, rasės ir kt.

Šiemet pertvarkius socialines įmones, maždaug ketvirtadalis buvusių jų darbuotojų – 1156 žmonės su negalia – buvo atleisti.   Užimtumo tarnybos Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus vedėjos Vaidos Kamandulienės teigimu, nuo sausio iki lapkričio atleista 29 proc. 2022 metų pabaigoje dirbusių tokių darbuotojų.

Kelios dešimtys opozicijos atstovų siūlo atlikti auditą, ar tinkamai vykdomi įsipareigojimai dėl mokytojų darbo užmokesčio, o lėšos švietimui valstybės biudžete naudojamos racionaliai. Nutarimo projektą su pavedimu Valstybės kontrolei iki kitų metų vasario 1 dienos atlikti tokį auditą registravo 43 parlamentarai, daugiausiai iš Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“, Darbo partijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijų. Kitų metų biudžete švietimui numatyta skirti 3,842 mlrd.

Daugeliui gyventojų, tarp jų ir jau gaunančių pensiją senjorų, neretai kyla klausimų – kaip apskaičiuojama senatvės pensija, į kokius rodiklius yra atsižvelgiama ir ar vien darbo stažas lemia senatvės pensijos dydį. Taip pat pastebėtina, kad ne visi gyventojai žino, kur galėtų pasitikrinti sukaupto darbo stažo dydį bei kitus svarbius duomenis, reikšmingus senatvės pensijos apskaičiavimui, rašome pranešime žiniasklaidai.

Dalis darbuotojų turi kelias darbovietes. Žmonės ieško galimybių užsidirbti papildomai. Tačiau darbdavys gali paprašyti darbuotojo pasirašyti nekonkuravimo sutartį, kuri nebeleis  dirbti konkurentams. Darbdavys tokia sutartimi įsipareigoja mokėti kompensaciją, kuri gali siekti kelis šimtus ar dar daugiau eurų. „Glimstedt“ advokatas, darbo teisės ekspertas Artūras Tukleris aiškino, kad nekonkuravimo susitarimo esmė yra darbuotojo teisės pasirinkti darbą, veiklą ir verslą ribojimas.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) kiekvienam darbuotojui primena, kad dalį kasmetinių atostogų būtina panaudoti kartą per metus. Be to, atkreipiamas gyventojų dėmesys, kada jūsų sukauptos atostogos gali būti tiesiog panaikinamos. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija (LBAA) atkreipia gyventojų dėmesį, kada neišnaudotos atostogos gali būti tiesiog panaikinamos.

Artėjantis šventinis laikotarpis darbdavius verčia žvalgytis naujų darbuotojų, todėl rinkoje atsiranda vis daugiau pasiūlymų. Štai kai kas gali gauti ir 1,6 tūkst. eurų siekiantį atlyginimą atskaičius visus mokesčius. Peržvelgus darbo skelbimų portalus, galime surasti ne vieną darbdavį, ieškantį naujų darbuotojų šventiniam laikotarpiui.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) kiekvienam darbuotojui primena, kad dalį kasmetinių atostogų būtina panaudoti kartą per metus. Be to, atkreipiamas gyventojų dėmesys, kada jūsų sukauptos atostogos gali būti tiesiog panaikinamos. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija (LBAA) atkreipia gyventojų dėmesį, kada neišnaudotos atostogos gali būti tiesiog panaikinamos.

Nedarbas rugsėjį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus ir per mėnesį nedarbas Lietuvoje augo 0,1 punkto ir rugsėjį siekė 6,1 procento. Darbo neturėjo 95 tūkst. žmonių, iš jų 7 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus mažėjo 2,9 punkto iki 8,6 procento. Latvijoje nedarbas siekė 6,6 proc. – 0,5 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito. Estijoje – 7,4 proc.

Dauguma darbuotojų atostogauja savaitę arba dvi. Specialistai įspėja, kad rinktis ilgesnes atostogas gali būti rizikinga. Toks darbuotojas grįžęs iš atostogų gali tapti nebereikalingu, nes įmonės įpras dirbti be jo. Tačiau ne visi darbdaviai akcentuoja ilgų atostogų minusus. Kiti priešingai – išleidžia darbuotojus 2 mėnesių atostogoms ir tikina, kad grįžę jie tampa dar produktyvesni.

Nedarbas Norvegijoje praėjusį mėnesį, palyginti su ankstesniu, įvertinus sezoniškumą sumenko 0,1 procentinio punkto iki 3,5 proc., tai yra iki mažiausio lygio per pastaruosius tris mėnesius, rodo nacionalinės statistikos tarnybos ketvirtadienį paskelbti duomenys. Bedarbių rugsėjį sumažėjo 4 tūkst. iki 105 tūkst., o dirbančiųjų padaugėjo 2 tūkst. iki 2,894 milijono. Darbo jėgos aktyvumo lygis per mėnesį nukrito nuo 73,1 proc. iki 73,0 procento.

Islandijos kapitalo Ukmergės apatinių drabužių siuvimo įmonė „Vilkma“ atleidžia dešimtadalį darbuotojų – 24 iš 212-kos. Įmonės vadovė sako, kad šį sprendimą lėmė nutraukta sutartis su vienu iš užsienio klientų.  Bendrovės generalinė direktorė Giedrė Plačiakytė sako, kad atleidžiami darbuotojai iš prarasto kliento užsakymams skirto padalinio Rokiškyje.

Viena pagrindinių darbuotojo pareigų yra atlikti savo darbo funkcijas, darbdavio – mokėti atlyginimą. Vis tik prie atlyginimo darbovietė privalo ne rečiau kaip kas mėnesį darbuotojams teikti ir algalapius. Viena lietuvė socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino, kad dirba jau pusantrų metų, o tokio „daikto“, kaip algalapis, nėra akyse mačiusi. „Ar turi teisę darbdavys neduoti algalapių? <...> Prašėme su kolegomis – nesiunčia“, – teiravosi gyventoja.

Lietuviai dirba daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis, bet mažiau nei japonai ar amerikiečiai. Ekonomistas siūlo, kad dabar – pats laikas apsvarstyti, ar nereikėtų sutrumpinti darbo dienų skaičių per savaitę iki 4. „Luminor“ ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, į pasaulį žengiant dirbtinio intelekto revoliucijai, dabar galėtų būti pats laikas pasvarstyti apie perėjimą nuo 5 iki 4 darbo dienų per savaitę.

Lietuvos oro uostai skelbia papildomų darbuotojų paiešką: šiuo metu nuolatiniam darbui Vilniuje aktyviausiai ieškoma daugiau kaip 20 keleivių patikros (aviacijos saugumo) specialistų. Taip pat darbo galimybės siūlomos ir terminalo asistentams, rašoma pranešime žiniasklaidai. Teigiama, kad aviacijos saugumo specialistai, praėję specialius mokymus, per mėnesį gali uždirbti apie 1 300 eurų (po mokesčių), dirbdami slenkančiu grafiku (pamainomis) po 3–4 dienas per savaitę.

Valstybinė darbo inspekcija primena apie Darbo kodekse numatytą teisę darbuotojams, kurie turi šeiminių įsipareigojimų, pasinaudoti tam tikromis papildomomis garantijomis, rašoma pranešime. Papildomos garantijos užtikrina geresnes galimybes siekiant suderinti šeimos gyvenimą ir profesinę veiklą, taip pat sudaro sąlygas bendrai abiem tėvams dalytis šeimos rūpesčiais ir skatina moteris dalyvauti darbo rinkoje.

Aptarnavimo srityje dirbantys gyventojai paprastai uždirba tik minimalų atlyginimą – visa kita jiems tiesiogiai sumoka klientai. Vis tik gaunamos sumos džiugina ne visus, o ir arbatpinigių palieka ne kiekvienas. Padavėjais ar barmenais dirbantys jaunuoliai neslepia, kad kartais iš arbatpinigių pavyksta surinkti ir pusantro tūkstančio eurų. Kitiems – vos kelis eurus per savaitę.

Artėjantis šildymo sezonas ir toliau sparčiai kylančios kainos, ypač paslaugų, skatina gyventojus ieškoti papildomo pajamų šaltinio. Dažnas gyventojas ėmė svarstyti apie papildomą darbą. Tuo metu darbdaviai irgi nestabdo savo darbuotojų, o kaip tik skatina dirbti papildomai. Štai viename socialiniame tinkle vilnietė Julija klausė, kas geriau, dirbti papildomai ar ieškoti kito labiau apmokamo darbo. Komentatoriai pasidalijo į dvi stovyklas.

Atlyginimai šalį dalija į dvi Lietuvas: Vilniuje vidutiniškai vienas gyventojas uždirba daugiau nei 1400 eurų į rankas, o Zarasuose beveik 500 eurų mažiau. Ekonomistai tokiais dideliais algų atotrūkiais nesistebi, nes didmiesčiuose atlyginimai ir turi būti didesni, tačiau priduria, kad prarają tarp atlyginimų reikia bandyti lopyti.  Kretingiškiui renginių vedėjui Artūrui priklauso vaikams skirtas žaidimų kambarys. Artūras šį šeimos verslą pradėjo prieš penkerius metus.

Dalis Lietuvos pramonės jau išgyvena sunkmetį. Darbuotojai skundžiasi, kad įmonių vadovai siūlo nepavydėtiną pasirinkimą: išeiti iš darbo savo noru arba dirbti už minimumą. Tačiau Valstybinė darbo inspekcija įspėja, kad, be išankstinio įspėjimo ir darbuotojo sutikimo, darbdavys negali jo nei atleisti, nei sumažinti atlyginimo. Portalo tv3.lt skaitytoja Ilona skundėsi, kad neseniai darbdavys jai iškėlė netikėtą ultimatumą.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad pirmąją mokslo metų dieną laisvą pusdienį, per kurį mokamas vidutinis darbo užmokestis, turi darbuotojai, kurie neturi teisės į „tėvadienius ar mamadienius“, tačiau augina vaiką iki 14 metų, besimokantį pagal priešmokyklinio, pradinio arba pagrindinio ugdymo programas, rašoma VDI pranešime.