darbdaviai

Pernai pavasarį Lietuvoje elektroninių pinigų licenciją gavusi bendrovė „Nikulipe“ per dvejus metus šalyje ketina samdyti apie 50 darbuotojų, praneša vz.lt.  Lietuvoje bus įkurta pagrindinė bendrovės būstinė, iš kurios ji ketina plėstis į kitas šalis. Vietinius mokėjimo būdus – sprendimus, kurie perkant internetu leidžia atsiskaityti nenaudojant mokėjimo kortelių, kurianti „Nikulipe“ Lietuvoje įregistruota 2019 metais, tačiau iki šiol beveik veiklos nevykdė.

Darbuotojų atstovai pastebi, kad karantino metu daugeliui žmonių pasikeitė darbo grafikas, daugelis ėmė dirbti ilgiau nei biure, dažniau jaučiasi pavargę. Anot jų, dabar puikus metas trumpinti darbo dieną, vietoje 8 val. imti dirbti 6 val. Tačiau darbdaviai tikina, kad žengti tokį žingsnį dar anksti. O ekonomistas siūlo spręsti svarbesnes darbuotojų problemas, pavyzdžiui, suteikti pavežėjams visas socialines garantijas.

Alytaus minkštų baldų gamintoja „Jakobsen Home Co“ Marijampolėje atidarys siuvimo padalinį, kur planuoja įdarbinti 30-35 žmones, o dar 70-75 darbuotojus ketinama priimti ir Alytaus gamykloje. Į cechą Marijampolėje įmonės investuos 200 tūkst. eurų, didžioji lėšų dalis skirta naujoms skaitmeninėms siuvimo mašinoms, pranešė bendrovė.

Praėjusią savaitę Vyriausybės patvirtintas reikalavimas grįžtantiems į darbą darytis koronaviruso testus sukėlė gyventojų nepasitenkinimą. Tačiau darbuotojų atstovė pažymėjo, kad žmonėms visada reikėjo dėl darbo tikrintis sveikatą, testavimas nėra kažkuo išskirtinis. O juo rūpintis ir apmokėti privalo darbdaviai, kitu atveju jiems gresia baudos nuo 1,5 tūkst. iki 6 tūkst. eurų.

Apklausos rodo, kad maždaug pusė lietuvių dėl karantino jaučia nerimą, liūdesį ir net fizinį skausmą. Blogėjanti žmonių psichologinė būsena daro blogą įtaką ir produktyvumui bei darbo našumui, tad vis daugiau įmonių užsako ir apmoka psichologų konsultacijas savo darbuotojams. Vyriausiąja kasininke viename prekybos centre dirbanti Sigita sako, kad parduotuvių darbuotojai per karantiną – kaip lakmuso popierėliai – sugeria negatyvias žmonių emocijas.

Lietuvoje profesionaliai kuria apie 7 tūkst. menininkų, didžioji jų dalis koncentruojasi Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, parodė Lietuvos kultūros tarybos užsakytas menininkų socialinės ir kūrybinės būklės įvertinimas. Penktadienį pristatytas apie metus vykdytas tyrimas yra pirmasis išsamus bandymas įvertinti menininkų padėtį, demografinius, socialinius, finansinius ir kitus duomenis. Didžiausia koncentracija – miestuose „Tyrėjų duomenimis, Lietuvoje kuria apie 7 tūkst. menininkų.

Darbo pasiūlymų dabar galima rasti ne tik skelbimų portaluose, bet ir socialiniuose tinkluose. Čia sezoninio darbo skelbimą pastebėjusi vilnietė nustebo, kad darbdavys nenurodė atlygio ir kitų detalių. O kai paklausė, sulaukė atsakymo, kad atlyginimas bus atskleistas tik rimtiems kandidatams. VDI tikina, kad atlygį skelbti būtina, kitu atveju darbdavys gali užsidirbti baudą.

Didžiausias darbdavys šalyje, lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ pradeda naują iniciatyvą – nuo šiol reguliariai bus viešinama išsami informacija apie parduotuvių, maisto gamybos cechų, logistikos ir administracijos darbuotojams mokamą vidutinį darbo užmokestį bei vidutinį atlyginimą pagal lytis, rašoma pranešime spaudai. Ši nauja praktika, pasak „Maximos“ generalinės direktorės Jolantos Bivainytės, leis sustiprinti darbo užmokesčio politikos skaidrumą.

Karantinui laisvėjant vis daugiau įmonių ruošiasi darbuotojų sugrįžimui į biurus. Tačiau beveik metus trunkantis darbo iš namų režimas nepraeis be pėdsakų – „Randstat Workmonitor“ apklausa rodo, kad net 35 proc. darbuotojų tikisi po pandemijos dirbti hibridiniu režimu, t.y. derinti darbą biure ir namuose, rašoma pranešime spaudai. „Tai labai svarbi žinia visiems, kurie tikisi, kad po pandemijos darbas grįš į įprastas vėžes.

Dėl Baltarusijai paskelbtų sankcijų pusketvirto šimto Druskininkų sanatorijos „Belorus“ darbuotojų likus be atlyginimų, Prezidentūra ragina Vyriausybę ieškoti tvaraus sprendimo. Pasak prezidento patarėjos Astos Skaisgirytės, siūlymai darbuotojams ieškotis naujo darbo yra beprasmiai, žinant, kad Druskininkuose didelis nedarbas.

Darbas svetur žavi savo galimybėmis: per trumpą laiką pavyksta uždirbti visų metų lietuvišką atlyginimą viršijančias pajamas. Tačiau tai – dar ne viskas: dalyvaujant mokesčių susigrąžinimo procese, piniginę papildyti gali įspūdingos sumos, rašoma praneišme spaudai. Apie šią galimybę informuoti toli gražu ne visi lietuviai, tačiau sėkmės istorijų irgi netrūksta. Sužinojo atsitiktinai Pirmoji 2021-ųjų pusė sutampa su mokestinių metų pradžia.

Šiandien paskelbti Statistikos departamento duomenys rodo, kad nepaisant pandemijos iššūkių, daugėjo aukštesnius atlyginimus gaunančių gyventojų, rašoma pranešime spaudai. Palyginti su 2019 m. spalio mėnesio duomenimis, pernai Lietuvoje gerokai – net beveik 9 proc. punktais sumažėjo gaunančių daugiau nei mėnesinį minimalų atlyginį, bet mažiau nei 800 eurų darbuotojų dalis. Beveik 1 proc. punktu mažesnė buvo ir 801–1000 eurų gaunančių darbuotojų dalis. Tačiau sparčiai – net 4 proc.

Lietuvoje pernai spalį 9,9 proc. darbuotojų uždirbo minimaliąją mėnesinę algą (MMA) arba mažiau, iš jų dauguma dirbo ne visą darbo laiką. 607 eurų ir mažesnį darbo užmokestį gavusių darbuotojų skaičius pernai spalį siekė 112,1 tūkst., iš jų 86,8 tūkst. dirbo ne visą darbo laiką, pranešė Statistikos departamentas. Per metus MMA ar mažiau uždirbusių darbuotojų skaičius sumažėjo 7,3 tūkst., 2019-ųjų spalį (tuomet MMA buvo 555 eurai) jų dalis siekė 10,4 procento.

„Metė pelningą darbą geroje bendrovėje ir išėjo į niekur“, „galėjo kopti karjeros laiptais, bet pasirinko dirbti laisvai samdomu darbuotoju“. Jei tokios ar panašios antraštės priverčia istorijos herojumi įsivaizduoti save, labai tikėtina, kad darbe nesijaučiate gerai. Tiesa, praradus pasitenkinimą darbu, yra būdų jį vėl pamilti, o vis dėlto nutarus pakeisti karjeros kryptį, nebūtina imtis kardinalių permainų.

Atlyginimai Lietuvoje toliau kyla sparčiausiai nuo 2004-2008 m. stebėto bumo laikų. Statistikos departamento duomenimis, paskutinį 2020 m. ketvirtį vidutinis darbo užmokestis į rankas buvo net 12,8 proc. didesnis nei prieš metus ir siekė 967 eurus.

Europos Sąjungos vykdomoji institucija siekia skatinti darbdavių atvirumą skelbiant darbuotojų atlyginimus, kad moterims būtų lengviau kovoti su vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumais.  Nors darbo užmokesčio už tą patį darbą skirtumas tarp vyrų ir moterų visoje 27 valstybių Bendrijoje sumažėjo 14 proc., Europos Komisija nori visai pašalinti šį skirtumą įvesdama reikalavimą viešai skelbti darbo užmokesčio dydį. „Vienodam darbo užmokesčiui jums reikia skaidrumo.

Koronaviruso pandemijos metu šalyje išaugus nedarbui, prezidento patarėjas Simonas Krėpšta sako, jog būtina galvoti apie pagalbos priemones po karantino, kad darbo rinka greičiau atsigautų. Tai jis kalbėjo po prezidento susitikimo su profesinių sąjungų atstovais.

Dalis Europos valstybių ima keisti pavežėjų ir kitas paslaugas teikiančių dalijimosi platformų darbuotojų darbo santykius. Siūloma, kad šie darbuotojai būtų traktuojami ne kaip laisvai samdomi, bet būtų prilyginami dirbantiems su įprastomis darbo sutartimis. Specialistai pastebi, kad netrukus to imtis reikės ir Lietuvoje. Kitu atveju tokių platformų darbuotojai ateityje taps našta valstybei, gaus mažą pensiją.

Spartų atlyginimų kilimą pernai palaikė viešasis sektorius, tačiau nemaža dalis privačių įmonių pritaikė veiklą pandemijos sąlygomis, valstybės parama verslui leido išlaikyti darbuotojus, o jų trūkumas skatino ir toliau didinti darbo užmokestį, teigia Lietuvos banko (LB) ekonomistė.  Statistikos departamento duomenimis, per metus realusis darbo užmokestis Lietuvoje augo 12,2 procento. „Pandemija beveik nesulėtino darbo užmokesčio kilimo šalyje.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė dar kartą paragino įmones, kurių veikla pastaruoju metu buvo atlaisvinta, pasinaudoti galimybe testuoti darbuotojus ir už tai gauti valstybės kompensacijas.  „Karantinas negali tęstis amžinai ir su virusu mums reikia išmokti gyventi. Dėl to mes skatiname testuotis ir labai labai kviečiu visus pasinaudoti testavimo galimybėmis“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Aušrinė Armonaitė.

Dėl pandemijos į namų erdvę persikėlę darbas ir vaikų ugdymas šalies gyventojams kelia naujų iššūkių. Tik kas antras nuotoliniu būdu dirbantis gyventojas teigia, kad jam pavyksta suderinti darbą iš namų su namų ruoša ar vaikų priežiūra, rašoma pranešime spaudai.  Auginantys nepilnamečius vaikus situaciją vertina dar santūriau – su nauja realybe sako susitvarkantys 37 proc. apklaustųjų, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas.

Nedarbo lygis Baltijos valstybėse 2020-aisiais, COVID-19 pandemijos krizės metais, aukščiausiai pakilo Lietuvoje. Nacionalinių statistikos tarnybų atliktų visuomenės užimtumo tyrimų duomenimis, vidutinis nedarbas Lietuvoje praėjusiais metais sudarė 8,5 proc., Latvijoje – 8,1 proc., Estijoje – 6,8 procento. Palyginti su 2019 metais, nedarbo lygis Lietuvoje išaugo 2,2 procentinio punkto, Latvijoje – 1,8 proc., Estijoje – 2,4 punkto.

Nuo kovo 1-osios darbdaviai privalės pranešti apie visus įdarbintus ir komandiruotus užsieniečius, skelbia Užimtumo tarnyba. Dabar tokia prievolė taikoma tik įdarbinant atvykėlius iš trečiųjų šalių. Nuo kovo tai galios ir darbuotojams iš Europos Sąjungos. „Ši naujovė padės užtikrinti tinkamą įdarbinamų užsieniečių apskaitos, kvotų nustatymo, taip pat judėjimo kontrolę.

Lietuvių minimalioji mėnesinė alga (MMA) Baltijos šalyse didžiausia. O tarp visų Europos sąjungos (ES) valstybių mūsų minimalus atlyginimas atsidūrė 12 vietoje. Vis tik specialistai pažymi, kad realybė yra kiek kitokia. Lietuvių minimalus atlyginimas ant popieriaus lenkia daugelį kitų šalių. Tačiau gaunamas į rankas nusileidžia ir estams.

Socialdemokratai išmoką dirbantiems savarankiškai siūlo didinti iki 390 eurų. Socialdemokratai savarankiškai dirbantiems asmenims karantino metu skiriamą išmoką, kuri dabar siekia 260 eurų per mėnesį, Seimui siūlo didinti iki 390 eurų. Tai numatančias Užimtumo įstatymo pataisas registravo Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos nariai Gintautas Paluckas ir Tomas Bičiūnas.

Daliai verslo nuo pirmadienio leidus atnaujinti veiklą, į darbą galės grįžti dešimtys tūkstančių žmonių, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  „Nedidelė pergalė prieš virusą ir gerėjantys pandemijos rodikliai leidžia priimti gal ir nelabai didelius, bet reikšmingus Lietuvos ekonomikai ir žmonėms, kuriantiems darbo vietą sau ir kitam, sprendimus“, – spaudos konferencijoje sakė ministrė.

Lietuvoje nemaža dalis darbuotojų atlyginimą vis dar gauna grynaisiais pinigais, sako profsąjungų atstovai. Anot jų, daugiausia tokių darbuotojų transporto ir statybų sektoriuose. Tačiau šių atstovai tikina, kad grynieji neuždrausti, tad jais ir mokamas atlyginimas. Be to, esą patys darbuotojai prašo mokėti grynaisiais. Antradienį Trišalėje taryboje buvo svarstomos Darbo kodekso pataisos, pagal kurias atlyginimas darbuotojams negalėtų būti mokamas grynaisiais pinigais.

2020 m. pasaulis keitėsi sparčiau nei įprasta – apribotas laisvalaikis, neįprasta virtuali kasdienybė ir nežinomybė darbo rinkoje. Pandemija visame pasaulyje privertė darbus ar specialybes keisti šimtus tūkstančių žmonių, rašoma pranešime. Personalo valdymo specialistai išanalizavo Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) duomenis ir palygino, kokios specialybės ir sritys artimiausius metus bus perspektyviausios, o kuriose karjeros prošvaisčių vis mažiau.

Lapkritį įvestas ir gruodį sugriežtintas antrasis karantinas „Sodrai“ turi mažesnę įtaką nei pirmasis karantinas pernai pavasarį, teigia „Sodros“ vadovė Julita Varanauskienė. „Padėtis šiuo metu yra tikrai kur kas geresnė nei pernai pavasarį, nepaisant to, kad susirgimų turime daugiau. Didžiausią su pandemija susijusią „Sodros“ išlaidų dalį sudaro išmokos vaikus prižiūrintiems tėvams.

Opoziciniai socialdemokratai siūlo Darbo kodekse įrašyti nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų teisę atsijungti nuo skaitmeninių renginių ne darbo metu. Darbo kodekso straipsnį dėl nuotolinio darbo siūloma papildyti nuostata, kad darbuotojai turi teisę atsijungti nuo skaitmeninių įrenginių ir būti darbdavių nepasiekiamais ne darbo laiku, naktį, poilsio ir švenčių dienomis, jei to nereikalauja darbo pobūdis.

Atliktas tyrimas ir darbuotojų atstovai tikina, kad dirbant nuotoliniu būdu, koronaviruso pandemijos metu išnyko riba tarp darbo ir asmeninio gyvenimo. Darbdaviai nori, kad ir po darbo valandų darbuotojai būtų pasiekiami, tačiau apskaičiuoti jų dirbamus viršvalandžius ir už tai papildomai sumokėti esą sudėtinga. Lietuvoje net 44 proc. gyventojų dirbdami nuotoliniu būdu dirba ilgesnes darbo valandas, rodo „Swedbank“ atliktas tyrimas.

Mažesniuose miestuose reikiamų specialistų nerandantys darbdaviai plečia paieškos ribas. Tad jų darbuotojai važinėja 100 km ar daugiau. Taip pat koronaviruso pandemija parodė, kad tam tikrose srityse galima dirbti nuotoliniu būdu. Tad dalyje darbo skelbimų darbo vieta yra ne konkretus miestas, o – darbas iš namų. Vis tik specialistai pastebi, kad daliai žmonių susirasti darbą trukdo ne maža pasiūla, bet nenoras dirbti.

Vyriausybei nešvelninant karantino ribojimų, smulkiojo ir vidutinio verslo problemos Lietuvoje gilėja. Verslininkai piktinasi ir dėl kai kurių ribojimų logikos, ir dėl konkurencijos principų pažeidimo. Apie tai, kaip sekasi kovoti už išlikimą, kalbėjome su Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos ir valdybos pirmininke Dalia Matukiene.  Sveiki. Jūsų organizacija nuo gruodžio mėnesio kritikuoja taisykles, Lietuvoje ribojančias smulkiojo ir vidutinio verslo veiklą.

Prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę pasirašė įstatymo pataisas, numatančias tikslines išmokas Europos Sąjungos sankcijų paliestos Druskininkuose esančios „Belorus“ sanatorijos darbuotojams, tačiau Prezidentūra teigia, kad tai problemą sprendžia tik iš dalies. „Tai, valstybės vadovo vertinimu, „Belorus“ darbuotojų problemą sprendžia tik iš dalies.

Nuo šių metų padidinus valstybės skiriamas subsidijas prastovose esančių darbuotojų darbo užmokesčiui kompensuoti, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) ketina aktyviau tikrinti, kaip jų laikomasi.  „Valstybei skiriant didesnę paramą verslui, tikimės, kad darbdaviai elgsis sąžiningai ir atsakingai tiek su savo valstybe, tiek su savo darbuotojais. Tačiau joks piktnaudžiavimas ar kiti neteisėti veiksmai nebus toleruojami“, – pranešime teigė VDI vadovas Jonas Gricius.

Čekijos kapitalo Plungės metalo konstrukcijų gamybos bendrovė „Technoexport Storage LT“ stabdo veiklą ir numato atleisti didžiąją dalį darbuotojų. Tačiau įmonės vadovas viliasi, kad jei įmonę įsigis naujas savininkas, žmonės nebus atleisti.   Įmonė Užimtumo tarnybai pranešė atleidžianti 100 žmonių. „Sodros“ duomenimis, bendrovėje šiuo metu dirba 129 darbuotojai.

Baltarusijai priklausančiai Druskininkų sanatorijai „Belorus“ prtaikius Europos Sąjungos (ES) sankcijas, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad vienintelė galimybė padėti įmonėje dirbusiems žmonėms – pasiūlyti kitą darbą.  Monikos Navickienės teigimu, dalis sanatorijos darbuotojų tikrai galėtų gauti darbą šalia esančių  savivaldybių slaugos ar socialinių paslaugų įstaigose.  „Dabar suprantame, kad trūksta ir slaugių, ir socialines paslaugas teikiančių žmonių.

Pandemijos sukeltas ekonominis nuosmukis ir skausmingi įmonių veiklos bei gyventojų mobilumo apribojimai skaudžiai smogė daliai darbuotojų ir paliko jų darbo vietas nežinioje. Tačiau COVID-19 sukelta epidemija turi ir kitą, kiek mažiau pastebimą pusę – spartesnę ateities darbo rinkos transformaciją.  Ši transformacija yra apibrėžiama, kaip perėjimas prie dar platesnio skaitmeninių technologijų naudojimo, robotizacijos ir dirbtinio intelekto įvairiuose ekonomikos sektoriuose.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pastaruoju metu gauna daugiau paklausimų, susijusių su rizikomis kilti COVID-19 protrūkiams darbovietėse. Darbuotojai susirūpinę saugių darbo sąlygų užtikrinimu: ne tik dėl darbdavių taikomų prevencinių priemonių, bet ir dėl kolegų elgesio.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas dar kartą nepritarė valstiečių siūlymui ir toliau mokėti subsidijas už prastovas Baltarusijai priklausančios Druskininkų sanatorijos „Belorus“, kuriai pritaikytos Europos Sąjungos (ES) sankcijos, darbuotojams.

Akcinei bendrovei Lietuvos paštas baigus įgyvendinti išmaniojo siuntų skirstymo programą, šių metų kovo-balandžio mėn. ji atsisakys apie 380 darbo vietų. Šis pokytis, kuris buvo iš anksto suderintas su bendrovės darbuotojų atstovais, vykdomas pradėjus veikti moderniam Vilniaus logistikos centrui. Jo atidarymas leido automatizuoti ir centralizuoti siuntų skirstymo veiklą, tuo pačiu ženkliai sumažinant rankinio darbo poreikį.

Paskelbti naujausi duomenys, kam atlyginimai per per pastaruosius keletą metų didėjo daugiausiai. Atlyginimų tyrimo Manoalga.lt duomenimis, 2015–2020 laikotarpiu daugiau nei 50 proc. atlyginimai išaugo: valdymo, informacijos technologijų, bankininkystės, ekonomikos, finansų, statybos, elektros ir energetikos inžinerijos, viešojo administravimo, žmogiškųjų išteklių, mechanikos inžinerijos, administravimo, medicinos, draudimo, žemės ūkio ir apsaugos srities darbuotojams.

Druskininkuose esančios sanatorijos „Belorus“ darbuotojai antradienį rengia simbolinę akciją dėl jų darbovietei pritaikytų Europos Sąjungos sankcijų ir sanatorijos ateities. „Dabar žmonės rinktis negali, tad bus iškabinti plakatai ant sanatorijos tvoros, o jos pastate bus įžiebtos šviesios, kurios palaipsniui viena po kitos bus gesinamos“, – BNS sakė sanatorijos darbo tarybos pirmininkas Vladislavas Šaruckis. „Tuo norime simbolizuoti mūsų sanatorijos uždarymą“, – pridūrė jis.

Nedarbas lapkritį Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje padidėjo 3,9 punkto, o per mėnesį nepasikeitė ir lapkritį buvo 10,4 procento. Didesnis nedarbas buvo tik Ispanijoje ir siekė 16,4 procento. ES nedarbas vidutiniškai siekė 7,5 proc. – 0,9 punkto daugiau nei prieš metus ir 0,1 punkto mažiau nei prieš mėnesį, rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje nedarbas siekė 8,1 proc.

Pandemijai skaudžiai palietus darbo rinką, dalis įmonių bankrotus skelbia pačios ar yra likviduojamos, nes tapo nemokiomis. Abiem atvejais darbuotojai lieka su daugybe neatsakytų klausimų: ar atgaus jiems priklausantį darbo užmokestį, kokios išmokos priklauso, kur reikia kreiptis.  Garantijos bankrutuojant darbdaviui priklauso darbuotojams, kurių darbdaviams iškelta bankroto byla ar įmonė yra likviduojama, nes tapo nemoki.

Daugiausiai darbuotojų į prastovas pernai buvo išleidęs maitinimo tinklas „Delano” ir elektronikos gamintoja „PKC Group Lithuania“, o didžiausią valstybės finansinę paramą už juos gavo sanatorijos „Eglė“ ir „Belorus“ bei „Delano“, pranešė Užimtumo tarnyba.  Ji BNS patikslino, kad abi sanatorijos gavo po 1,1 mln. eurų, o „Delano“ – 804,5 tūkst. eurų subsidijų.  Didžiausią valstybės finansinę paramą, be to, gavo „Amber Food” (776,2 tūkst.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė dviejų įstatymų pataisoms – jos leistų mokėti specialias išmokas Europos Sąjungos sankcijų paveiktos Druskininkų sanatorijos „Belorus“ darbuotojams.    Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas informavo, kad tokia parama „Belorus“ darbuotojams bus mokama ne ilgiau kaip vienerius metus.

Europos Sąjungos sankcijų paveiktos Druskininkų sanatorijos „Belorus“ darbuotojams, nusprendusiems palikti darbą šioje įstaigoje, Vyriausybė siūlo mokėti specialias išmokas. Tokiam Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui trečiadienį pritarė Ministrų kabinetas, nors finansų ministrė išsakė abejonių. Galutinį sprendimą priims Seimas.

Visi darbuotojai žino, kad atleidimo atveju, jei šis įvyko ne dėl jų kaltės, jiems priklauso išeitinė išmoka, o kartais ir papildomi priedai. Tačiau visiems dirbantiesiems būtina žinoti ir apie išimtinius atvejus, kai išeitinė išmoka jiems priklauso ir tais atvejais, kai darbo vietą jie palieka savo noru ar dėl svarbių priežasčių. Darbo kodekse reglamentuojama, kad be kaltės atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka.