darbas

Prasidėjus itin karštoms dienoms, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipia darbdavių ir darbuotojų dėmesį dėl karščio keliamo pavojaus dirbant. Vyraujant karštiems orams didėja ir nelaimingų atsitikimų darbe rizika, taip pat atidžiau reikėtų rūpintis sveikata. Karšti orai sukuria naują pavojų darbo vietose – organizmo perkaitimą, todėl darbdaviai privalo įvertinti galimą riziką darbuotojų saugai ir sveikatai.

Mobingas darbe – grubus žmogaus teisių pažeidimas. Deja šis reiškinys mūsų visuomenėje nėra retas. Seimas priėmė įstatymų pakeitimus, kurie išplečia galimybes užkirsti kelią mobingui darbe. Darbo kodeksas papildytas nuostatomis, apibrėžiančiomis smurtą ir priekabiavimą darbe, numatytos priemones, kurių turi imtis darbdaviai smurto ir priekabiavimo darbe prevencijai. Smurtas ir priekabiavimas taps atleidimo iš darbo pagrindu dėl darbuotojo kalbės, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Seimas uždraudė bet kokį smurtą ir priekabiavimą darbe. Toks elgesys bus draudžiamas ir bendraujant darbo reikalais, įskaitant elektroniniu būdu, taip pat pertraukas, su darbu susijusias išvykas, renginius, darbdavio suteiktame būste bei pakeliui į darbą ar iš jo.

Nuo 2023 m. birželio bus visai atsisakyta kompensacijų darbuotojams, dirbantiems lauke ar tiems, kurių darbas susijęs su kelionėmis bei važiavimu. Jau nuo šių metų lapkričio sumažės bazinio darbo užmokesčio kompensacijos dydis nuo 50 iki 30 proc. Seimas priėmė šiuos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlytus Darbo kodekso pakeitimus.

Gyventojai vasarą ieško darbo tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, o darbdaviai skundžiasi, kad pas mus jau sunku rasti darbuotojų. Patys darbuotojai tikina, kad užsienyje uždirba dvigubai, o kartais net keturis kartus daugiau, todėl ir išvažiuoja. Įdarbinimo specialistai sutinka, kad užsienyje algos didesnės ir tikina, kad ekonominei situacijai blogėjant, vis daugiau žmonių darbo vyks ieškoti svetur.

Didžiosios Britanijos geležinkelių tinklas ketvirtadienį vėl sustojo, prasidėjus antrai iš suplanuotų trijų didžiausio per kelis dešimtmečius streiko dienų. Antrąją streiko dieną dirbti atsisakė tūkstančiai geležinkelių darbuotojų, protestuojantys dėl per mažo darbo užmokesčio ir netenkinamų darbo sąlygų. Streikas sukėlė chaosą šalies viešojo transporto sistemoje, o didelis skaičius žmonių vėl buvo priversti likti namuose.

Nepasiturintiems šalies gyventojams pradėta dalinti šiais metais trečioji parama maisto produktais. Kartu su ja gyventojus pasieks ir higienos priemonės. Parama mažas pajamas gaunantiems žmonėms šiemet dar bus dalinama tris kartus – rugpjūčio, spalio ir gruodžio mėnesiais. Kartu su gruodžio mėnesio maisto produktų dalijimu, kaip ir su birželio, gyventojai sulauks ir paramos higienos priemonėmis, rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime spaudai.

Rusija šeštadienį Karaliaučiuje atliks aštuonias valandas truksiantį elektros sistemos izoliuoto darbo bandymą, pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.  Pasak „Litgrid“, esminio poveikio Lietuvos elektros tiekimui bandymas neturės – tuo metu ji veiklą koordinuos su kaimyninių šalių operatoriais.

Trišalė taryba antradienį pradeda diskusijas dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo nuo 2023 metų sausio. Lietuvos bankas tarybos posėdyje pristatys savo rekomendacijas.  Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus pirmadienį sakė, kad bankas siūlys didinti MMA, tačiau, kiek, neįvardijo. Jis prognozavo, kad Trišalėje taryboje dėl naujojo MMA dydžio vyks sudėtinga diskusija, nes esą neapibrėžtumas yra labai didelis. G. Šimkus portalui vz.

Konstitucinis Teismas (KT) antradienį paskelbė, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) turėjo teisę taikyti tam tikrus žmogaus teisių ribojimus per koronaviruso pandemiją.

Jungtinės Karalystės geležinkelių tinklą šią savaitę paralyžiuos didžiausias per daugiau nei tris dešimtmečius streikas, nulemtas nesutarimų dėl atlyginimų, darbuotojų perkamąją galią praryjant smarkiai išaugusiai infliacijai. Geležinkelių profsąjunga RMT pranešė, kad prie trijų dienų trukmės visuotinio streiko prisijungs daugiau nei 50 tūkst. darbuotojų. Tuo pat metu šalyje vyks svarbūs renginiai, įskaitant Glastonberio muzikos festivalį.

Prezidentas Gitanas Nausėda ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pirmadienį atskiruose susitikimuose su parlamentarais tarsis dėl bendro valdančiųjų ir opozicijos darbo parlamente. G. Nausėda kviečiasi parlamentinių partijų atstovus „tolimesniam sklandžiam Seimo darbui aptarti“, BNS sakė šalies vadovo atstovas spaudai Ridas Jasiulionis. Vėliau pirmadienį V. Čmilytė-Nielsen susitiks su vadinamąja dialogo grupe, sudarytą ir valdančiųjų ir opozicijos atstovų.

Beveik kas penkta kada nors dirbusi moteris yra patyrusi seksualinį priekabiavimą darbe, rodo Statistikos departamento atliktas tyrimas. Jo duomenimis, su tuo susidūrė 19,1 proc. dirbusių moterų ir 6,6 proc. vyrų. Daugiau nei pusė tokį elgesį patyrusių moterų apie tai kalbėjo su kolegomis ar vadovais, o du trečdaliai – su artimaisiais.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė tikisi, kad valdantieji ir opozicija artimiausiu metu išspręs konfliktą ir Seimas grįš prie įprasto darbo ritmo. Pasak socialdemokratų lyderės, tam reikia, kad valdantieji rimtai įvertintų opozicijos antiinfliacinius pasiūlymus ir jie būtų pradėti bent svarstyti Seime.

Ne visi gyventojai išėję į pensiją palieka darbus. Dalis jų nori prisidurti prie pensijos, tad toliau dirba. Savarankiškai dirbantys gyventojai piktinosi, kad nėra aišku, ar jie turi ir toliau mokėti „Sodrai“ mokesčius, ar yra nuo jų atleidžiami. Pasirodo, vieni įmokų gali išvengti, o kitiems tenka atiduoti dešimtadalį vidutinės pensijos.

Seime kilus konfliktui tarp valdančiųjų bei opozicijos ir pastariesiems boikotuojant Seimo posėdžius, socialdemokratai siūlo Seime įkurti nuolatinę darbo grupę ekonominiams, socialiniams klausimams spręsti. Su tokiu pasiūlymu antradienį jie atvyko į Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen inicijuotą dialogo grupės susitikimą.  „Siūlome tiek iš opozicinių, tiek iš valdančiųjų sudaryti nuolatinę darbo grupę ekonominiams, socialiniams klausimams spręsti.

Užimtumo tarnyba šių metų sausį-gegužę gavo 30 pranešimų apie grupinius darbuotojų atleidimus ir planuojamus atleisti 3,7 tūkst. darbuotojų. Pernai tuo pačiu metu gauti 25 pranešimai apie 2,1 tūkst. darbuotojų atleidimą.  Vien šiemet gegužę gauta 13 pranešimų apie ketinamus atleisti 2,8 tūkst. darbuotojų, pernai – trys pranešimai apie 352 darbuotojus.

Seimo opozicija antradienį planuoja tęsti posėdžių boikotą – jie ketina dirbti istorinėje Kovo 11-osios salėje ir svarstyti savo darbotvarkę. Tuo metu Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen viliasi, kad antradienį bus suformuota dialogo grupė ir į pirmąjį posėdį ji susirinks jau prieš vakarinį plenarinį posėdį.

Parlamento opozicijai toliau boikotuojant plenarinius, komitetų bei komisijų posėdžius, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pirmadienį kreipėsi į Seimo frakcijas, ragindama grįžti prie konstruktyvaus darbo. „Atsižvelgdama į išbandymus, su kuriais susiduria tiek Europos Sąjunga (ES), tiek mūsų valstybė ir kiekvienas joje gyvenantis žmogus, viliuosi, kad gebėsime sugrįžti prie konstruktyvaus parlamento darbo“, – teigiama pirmadienį išplatintame laiške.

Registruoto nedarbo lygis Estijoje per praėjusį mėnesį nukrito 0,2 procentinio punkto iki 7,0 proc. ekonomiškai aktyvių nuo 16 metų iki pensinio amžiaus gyventojų, pranešė Draudimo nuo nedarbo fondas. Oficialiai registruotų bedarbių sumažėjo nuo 46,9 tūkst. iki 45,8 tūkstančio. 21,6 proc. jų sudarė riboto darbingumo žmonės. Gegužę užregistruota 7,39 tūkst. naujų bedarbių – 15,2 proc. mažiau nei balandį. Praėjusį mėnesį buvo siūloma vidutiniškai 18,01 tūkst. laisvų darbo vietų – 1,2 proc.

Siekiant gerinti darbuotojų sveikatą ir didinti jų darbo našumą, užsienyje randasi vis daugiau įmonių, kurios išbando 4 dienų darbo savaitę. Vis dėlto Lietuvoje šis modelis daugeliui darbdavių skamba lyg keiksmažodis, kuris esą reiškia didesnes išlaidas. Tačiau diskusijos dėl 32 valandų darbo savaitės vyksta jau keletą metų. Neseniai paskelbta, kad dešimtys skirtingų įmonių Jungtinėje Karalystėje ir kitose šalyse eksperimentine tvarka pradės taikyti 4 darbo dienų savaitę.

Alytaus pataisos namai informavo, kad birželio 9 dieną gavo pranešimą iš bendrovės, kad joje dirbantis atvirosios kolonijos nuteistasis Tomas Liutkus, gimęs 1993 metais, pasišalino iš darbo vietos. Paskelbta T. Liutkaus paieška.

Lietuvoje nuo karo Ukrainoje pradžios įdarbinta jau 11,5 tūkst. karo pabėgėlių – daugiau nei trečdalis į šalį pabėgusių darbingo amžiaus žmonių. Šiuo metu į Lietuvą yra atvykę daugiau kaip 55,8 tūkst. ukrainiečių, iš jų per 31 tūkst. jų – darbingo amžiaus. Daugiausia ukrainiečių dirba didžiuosiuose šalies miestuose: Vilniuje – per 3,6 tūkst., Kaune – 1,7 tūkst., Klaipėdoje – 1,4 tūkst., pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Oficialus nedarbas Lietuvoje balandžio mėnesį sumažėjo 0,7 proc. punkto ir birželio 1-ąją siekė 8,8 proc., skelbia Užimtumo tarnyba.  Birželio 1 dieną Lietuvoje buvo įregistruota 154,7 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 10,8 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį ir 84,7 tūkst. mažiau nei prieš metus. Užimtumo tarnyba nurodo, kad nedarbo rodikliai mažėjo visose savivaldybėse, išskyrus Klaipėdos rajoną.

Vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2021 metais, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 11,1 proc., iš jų verslo įmonėse – 11,4 proc. Sąnaudos augo visų veiklos rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose, labiausiai – nekilnojamojo turto operacijų (23 proc.), administracinės ir aptarnavimo (17,8 proc.), informacijos ir ryšių (15,3 proc.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė Darbo kodekso pataisoms dėl atlyginimų vairuotojams ir darbuotojams, dirbantiems lauke, pavyzdžiui, statybininkams.   Pakeitimai numato, kad nuo 2023 metų birželio būtų atsisakoma neapmokestinamų kompensacijų tokiems darbuotojams.  Tačiau būtų nustatytas pereinamasis laikotarpis – nuo šių metų lapkričio bazinio darbo užmokesčio kompensacija  sumažėtų nuo 50 proc. iki 30 proc.

Lietuvos darbo rinkoje yra apie 90,2 tūkst. trečiųjų šalių piliečių, iš kurių 80 tūkst. dirba vidutinės kvalifikacijos reikalaujančius darbus. Aukštos kvalifikacijos užsieniečių šalyje dirba tik 6 tūkst., rodo darbdavių pranešimai apie šalyje įdarbintus užsieniečius.

Nedarbas Lenkijoje praėjusį mėnesį pasiekė vieną žemiausių lygių nuo 1990 metų – 5,1 proc., skelbia Lenkijos radijas, remdamasis oficialiąja statistika. Lenkijos šeimos ir socialinės politikos ministerija pranešė, kad gegužę, palyginti su balandžiu, nedarbas šalyje sumažėjo 0,1 procentinio punkto. „Gyvename labai sudėtingu laikotarpiu – dvejus metus trunkanti koronaviruso pandemija, kova dėl kiekvienos darbo vietos, Lenkijos įmonių kova dėl išgyvenimo.

Lietuvos šeimose gimus vaikui, darbo vietą palieka ir atžalą prižiūri per 90 proc. moterų. Ant jų pečių krinta ir namų ruošos, pagyvenusių ar sergančių šeimos narių slauga. Ekspertų nuomone, menkas vyrų įsitraukimas į šeimos gyvenimą atveria kelią lyčių nelygybei. Siūloma imtis priemonių, kad vis daugiau tėčių eitų vaiko priežiūros atostogų. Primename, kad Seime liko tik vienas žingsnis iki naujos vaiko priežiūros tvarkos.

Ukrainoje – 101 karo diena. Nors Rusijos invazija ir itin vargina, niokoja šalį, ukrainiečiai ne kartą įrodė, kad yra nepalaužiama tauta. Penktadienio vakarą prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat atkreipė dėmesį į „antrąja pasaulio kariuomenę“ vadintą Rusiją. Anot jo, dabar toks įvardijimas kelia šypseną.

Jungtinėse Valstijose darbdaviai praėjusį mėnesį pasiūlė 390 tūkst. naujų darbo vietų, rodo penktadienį paskelbti vyriausybės duomenys, parodę sulėtėjusį užimtumo augimo tempą. Visgi dėl darbuotojų trūkumo rodiklis buvo geresnis, nei tikėtasi. Darbo departamentas pranešė, kad nedarbo lygis išliko 3,6 proc. lygyje trečią mėnesį iš eilės – vos dešimtadaliu procentinio punkto didesnis nei 2020 metų vasarį. Duomenys rodo, kad restoranai ir viešbučiai gegužę stipriai atsigavo ir pridėjo 84 tūkst.

Lietuvoje vaiko priežiūros atostogų dažniau išeina moterys, o ne vyrai. Be to, net 7 iš 10 motinų jaučia kaltę, derindamos vaiko priežiūrą su profesine veikla. Seime ieškoma atsakymų, kaip gyventojams padėti derinti karjerą su šeima. Tomas Vytautas Raskevičius dalijosi, kad nori dažniau matyti savo sūnų ir kad Lietuvoje reikia vyrus skatinti aktyviau įsitraukti į vaikų auginimą.

Imigrantų įdarbinimas neturi būti dar labiau liberalizuojamas vietos darbuotojų sąskaita, sako Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius. Ekonomistas Boguslavas Gruševskis taip pat siūlo sustiprinti įsidarbinančių imigrantų stebėseną, renkant informacija apie jų algas, darbo kaitą.   „Liberalizavimas – taip, bet ne sąskaita nacionalinių darbo išteklių.

Įdarbinimo ir personalo specialistai skaičiuoja, kad šiuo metu didžiausi atlyginimai siūlomi IT srityje. Didžiausia alga gali siekti ir 11 tūkst. eurų per mėnesį. Tačiau darbuotojų trūksta, tad įmonės yra pasiruošusios priimti juos ir be diplomo, užtenka baigti kursus ar mokytis savarankiškai. Tik bent jau pirmuosius metus naujoko atlyginimas bus bene perpus mažesnis.

Pandemijos laikotarpiu išaugęs, tačiau jau 12 mėnesių nuosekliai mažėjantis ilgalaikių bedarbių skaičius šalyje turėtų dar labiau susitraukti šiais metais. Daryti tokias prielaidas specialistams leidžia praėjusią savaitę priimtos Užimtumo įstatymo pataisos, rašoma pranešime spaudai.  Teisės akto pakeitimai taip pat sudarys geresnes sąlygas šiai darbo ieškančių klientų grupei sparčiau sugrįžti į darbo rinką. Gegužės 1 d. duomenimis, Lietuvoje yra registruota 45,8 tūkst. ilgalaikių bedarbių.

Puslaidininkių gamybos įmonė „Vilniaus Ventos puslaidininkiai“ planuoja atleisti 38 darbuotojus. Įmonės vadovas teigia, jog priimti tokį sprendimą paskatino nepaskelbtas Kinijos embargas ir dėl jo dukart  kritę įmonės pardavimai. Pasak Romano Panavo, šiemet gali būti atleista ir daugiau darbuotojų.

Balandį darbo ieškantys žmonės galėjo rinktis iš 40,9 tūkst. laisvų darbo vietų, registruotų Užimtumo tarnyboje – 8,1 proc. mažiau nei kovą, bet 1 proc. daugiau nei prieš metus.  Daugiausiai darbo pasiūlymų buvo apdirbamosios gamybos (17,1 proc.), prekybos (14,9 proc.), administracinės ir aptarnavimo (14,6 proc.), statybos (12,4 proc.), transporto ir saugojimo (10,9 proc.) įmonėse, skelbia tarnyba.

Vyriausybė trečiadienį pritarė paramai įdarbinant neįgaliuosius atviroje darbo rinkoje. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, norima atsisakyti segreguotų darbo vietų rėmimo socialinėse įmonėse.

Registruotas nedarbas Lietuvoje balandžio mėnesį sumažėjo 0,2 proc. punkto ir gegužės 1-ąją siekė 9,5 proc., skelbia Užimtumo tarnyba.  Gegužės 1 dieną Lietuvoje buvo įregistruota 165,5 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 2,7 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį.  Vien balandį jų įregistruota 23,7 tūkst. – 18,3 proc. mažiau nei per kovą. Nedarbo rodikliai mažėjo didžiojoje šalies dalyje – 45-iose iš 60 savivaldybių.  Į darbo rinką balandį grįžo 34,3 tūkst.

„Mes bandėm užduoti kažkokius klausimus. Sakė: merginos, viskas gerai. Viskas bus gerai“, – savo įsidarbinimo Lietuvoje patirtį prisimena nuo karo Ukrainoje pabėgusi Irina (vardas pakeistas).  Ji ir dar viena nuo darbuotojų nuoma užsiimančios įmonės „Nermeka“ pažadais patikėjusi  moteris Olena (vardas pakeistas) Lietuvoje susidūrė su darbdaviais, kuriuos prisimins ilgai.

Premjerė Ingrida Šimonytė penktadienį Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos nariams padėkojo už įsitraukimą padedant suvaldyti COVID-19 ligos plitimą Lietuvoje. Vyriausybės spaudos tarnyba pranešė, kad penktadienį panaikintas potvarkis, kuriuo 2020 metų gruodį buvo suformuota patariamoji taryba. „Mūsų susitikimuose dažnai ieškodavome atsakymų, kurie anaiptol nebuvo akivaizdūs.

Lietuvių pasitenkinimas savo darbu nedidėja. Per šešerius metus džiaugsmo kreivė ūgtelėjo vos 0,5 procento. Patenkinti savo darbu, kolektyvu ir motyvacija yra šeši iš dešimties tautiečių.

Lietuvių pasitenkinimas savo darbu nedidėja. Per šešerius metus džiaugsmo kreivė ūgtelėjo vos 0,5 procento. Patenkinti savo darbu, kolektyvu ir motyvacija yra šeši iš dešimties tautiečių. Laimingiausi – informacinių technologijų, nekilnojamojo turto, reklamos sričių darbuotojai. Mažiausiai pasitenkinimo jaučia maitinimo sektoriaus, žemės ūkio specialistai. Tyrimo autoriai pasakoja, kad labiausiai darbuotojai pasigenda karjeros galimybių, motyvacijos iš darbdavių.

Seime skinasi kelią tvarka, nuo liepos keičianti bedarbio statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas.  Jeigu Seimas pritars, ateityje darbo ieškantiems žmonėms darbas bus pasiūlomas iš karto, o Užimtumo tarnybos klientai, kurių įsidarbinimo galimybės būtų ribotos, įgytų darbo rinkai besirengiančio asmens statusą. Tai įgalintų darbdaviams siųsti tik motyvuotus darbo ieškančius žmones.

 Vyriausybė trečiadienį pritarė lengvesniam darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimui. Dėl to dar turės nuspręsti Seimas. Vidaus reikalų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlo palengvinti trečiųjų šalių piliečių, ypač aukštos kvalifikacijos specialistų, įdarbinimą, paprastinti migracijos procedūras, mažinti administracinę naštą. Nuo kitų metų visi užsieniečiai dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvoje galėtų kreiptis nuotoliniu būdu.

Lietuvoje darbą jau rado daugiau kaip 7,6 tūkstančio nuo karo siaubo Ukrainoje pabėgusių žmonių. Tai sudaro trečdalį į Lietuvą atvykusių darbingo amžiaus žmonių iš Ukrainos. Dirbantys ukrainiečiai mūsų šaliai jau sumokėjo daugiau kaip 3 mln. milijoną eurų mokesčių, per balandžio mėnesį – beveik 2 mln. eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Mūsų šalis priima karo pabėgėlius ir padeda jiems kuo greičiau integruotis. Įsidarbinimas yra labai svarbi integracijos dalis.

Trečiųjų šalių piliečiams per tris šių metų mėnesius Lietuvoje išduota beveik 2,6 tūkst.  leidimų dirbti – 1,6 karto daugiau nei pernai tuo pačiu metu, teigia Užimtumo tarnyba. Anot jos, leidimų skaičius vėl sugrįžta į ikipandeminį lygį – 2020 metų pirmąjį ketvirtį jų suteikta beveik 2,4 tūkst.  „Didesnį darbo jėgos poreikį iš trečiųjų šalių lėmė pasikeitusios aplinkybės po karantino, kai ūkio sektoriai, ypač paslaugų, grįžo į įprastines veiklas.

„Achemos grupės“ valdoma didžiausia Klaipėdos uosto krovos kompanija („Klasco“) dėl mažėjančios krovos atleidžia 49 darbuotojus. Tačiau etatų sumažės beveik 15 proc. – bus naikinamos 76 darbo vietos. Ateityje atleidžiamų žmonių skaičius gali dar didėti, pranešė bendrovė. „Atleidžiami 49 žmonės, procesai pradėti, į numatytas likusias vietas žmonės nebus priimami, todėl etatai naikinami“, – BNS sakė „Achemos grupės“ komunikacijos vadovė Jolita Macelytė.

Europos Komisijai (EK) trečiadienį pasiūlius vienerius metus nebetaikyti jokių importo muitų į Bendriją įvežamai Ukrainos produkcijai, eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad karo niokojamos Ukrainos pramonę galima išgelbėti tik leidžiant jai dirbti ir prekiauti. Toks sprendimas, pasak jo, priimtas pirmą kartą Bendrijos istorijoje.  „Europos Sąjungos parama ir paskolos Ukrainai yra būtinos, tačiau pramonę išgelbėti galima tik leidžiant jai dirbti ir prekiauti.