dalia grybauskaitė

NATO vadovas ir Vokietijos gynybos ministerija specialiu medaliu apdovanojo kadenciją baigusią prezidentę Dalią Grybauskaitę už taikos ir stabilumo Europoje siekimą. Pati prezidentė sako: Vakarai ir Lietuva vis dar vėluoja pasiruošti apsiginti nuo Rusijos.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį Vilniaus Rotušėje bus pagerbta Vokietijos gynybos ministerijos aukštu apdovanojimu – Manfredo Wernerio medaliu, pranešė Prezidentūra. Kaip skelbiama, šis apdovanojimas prezidentei paskirtas už ypatingus nuopelnus siekiant taikos ir stabilumo Europoje, stiprinant Europos Sąjungą bei geros kaimynystės ryšius regione.

Po daugiau nei devynių mėnesių pertraukos premjerė Ingrida Šimonytė apsilankė prezidentūroje ir susitiko su Gitanu Nausėda. Ar susitikimas lems jų santykių atšilimą bei ko galima tikėtis ateityje TV3 laidoje „Dienos komentaras“ kalbėjo buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas. Po 9 mėnesių šiandien premjerė susitiko su G. Nausėda. Gal jų santykiai pagaliau atšils? Kaip aš sakau, per 9 mėnesius ne tik vaikai atsiranda, bet ir noras kažkaip susitikti.

Buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda gana taikliai išsakė kritiškas pastabas savo metiniame pranešime. Ji taip pat akcentavo, kad „čekiukų“ skandalo istorijoje valdančiosios koalicijos lyderiai parodė politinę ir asmeninę nebrandą. „Metinio pranešimo žanras yra laisvas. Prezidentas pasirenka pats, kokį akcentą akcentuoti ir ką įvardinti svarbiausio.

Antakalnio kapinėse įkurtas Prezidentams laidoti skirtas panteonas iki šiol vadovų dėmesio nesulaukia. Tautiečiai ir netgi kai kurie signatarai svarsto, kad pirmam Prezidentų kalnelyje atgulus ekskomunistui Prezidentui Algirdui Brazauskui, kiti prezidentai Panteone būti palaidoti nenori.  A. Brazausko kapu vangiai rūpinasi ir valstybė, ir našlė, kuri yra prabilusi, jog po mirties nenori būti palaidota šalia A. Brazausko. „Alpo dėl to Brazausko, dabar žvakelės neuždega.

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė negalėjo dalyvauti pirmosios ponios Almos Adamkienės laidotuvėse, praneša prezidentės biuras.  Skelbiama, kad D. Grybauskaitė yra išvykusi į konferenciją Šveicarijoje.  „Prezidentė išvykusi į konferenciją Šveicarijoje, todėl laidotuvėse dalyvauti negalėjo. Kaip paskutinės pagarbos poniai Almai Adamkienei ženklas, nuo Prezidentės buvo perduotas baltų gėlių vainikas“, – skelbiama komentare.

Savivaldybių išmokų skandale – dar du ministrai: finansų Gintarė Skaistė ir kultūros Simonas Kairys. Nors abu mušasi į krūtinę, kad pinigų negrobstė, tačiau tai įrodančių čekių ar banko sąskaitų išrašų nerodo. Šimonytė toliau pasitiki visais savo ministrais, o prezidentė Dalia Grybauskaitė tikina, kad toks skandalas jai valdant nebūtų kilęs.

Seimo nariai ir buvę bendražygiai gėlėmis ir ovacijomis šįryt apipylė ilgiausiai iki šiol parlamente dirbusį politiką – Česlovą Juršėną. Progos net dvi. Šiandien Juršėnas švenčia 85-ąjį jubiliejų, be to, Seimas jam skyrė apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę. Pasveikinti socialdemokratų veterano atvyko ir buvę šalies vadovai – Dalia Grybauskaitė, Valdas Adamkus, Vytautas Landsbergis.

Buvusi šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, jog Lietuvoje šiuo metu vyksta techninė recesija ir ekonomikos nuosmukis, su kuriuo „būtina tvarkytis“.  „Mes tiesiog galime konstatuoti, kad tiek techninė recesija jau vyksta Lietuvoje, tiek ekonomikos nuosmukis vyksta visoje Europoje ir Lietuvoje. Aišku, jis greičiausiai nebus toks gilus, kokį matėme prieš dvylika metų, bet tai jau matėsi prieš gerus metus.

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė tikina, kad tarybos narių švaistymo problema yra sisteminė, o tokia situacija, kokia susiklostė su ministre J. Šiugždiniene, jos vadovavimo laikotarpiu nebūtų kilusi. „Prie manęs taip vadinamoje situacijoje tokių situacijų nebūtų buvę“,  – Seime susirinkusiems žurnalistams ketvirtadienį sakė D. Grybauskaitė. Jos teigimu, pasimatė, kad problema dėl tarybos narių išlaidų yra ilgametė ir sisteminė.

Lietuvoje prezidento rinkimai vyks 2024-ųjų gegužę, todėl politinės partijos ir nepriklausomi kandidatai jau galanda savo įrankius, kurie galėtų padėti laimėti. Iki šiol nė vienas kandidatas nepasakė, kad tikrai dalyvaus šiuose rinkimuose, bet praktiškai neabejojama, kad antros kadencijos sieks dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda, ženklus apie dalyvavimą rodo ir advokatas, vadinamasis „antivakserių“ atstovas Ignas Vėgėlė.

Šiandien – pirmoji pavasario diena. Šis laikotarpis žymi gamtos prabudimo, geresnės savijautos bei nuotaikos atgimimą. Apie tai, kaip šiuo metu jaučiasi ir kokiomis veiklomis užsiima Valdas Adamkus bei ponia Alma, kadenciją baigęs prezidentas sutiko pasidalinti su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais. Dar visai neseniai žiniasklaidoje pasirodė žinia apie patirtą Valdo Adamkaus traumą. Teigiama, kad kadenciją baigęs prezidentas paslydo lipdamas iš vonios. „Viskas tvarkoje.

Pirmąją kalendorinio pavasario dieną prezidentė Dalia Grybauskaitė švenčia savo gimtadienį. Dvi kadencijas šaliai vadovavusiai politikei sukanka 67-eri.  Šia proga naujienų portalas tv3.lt dalijasi įsimintiniausiais kadrais ir įdomiais faktais apie D. Grybauskaitę.  D. Grybauskaitė gimė 1956 metais Vilniuje. Mokėsi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje, o vėliau Leningrade baigė politinės ekonomijos studijas, Maskvoje apgynė mokslų daktarės laipsnį.

Šią savaitę visoje Lietuvoje startuoja Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės globojamas technologijų švietimo projektas Nacionalinis IT iššūkis. Jo metu šalies moksleiviai ir mokytojai galės nemokamai įgyti šiandien nepakeičiamomis tampančių IT ir programavimo žinių ir iš arti susipažinti su šios srities specialybėmis.

Lygiai 32-eji metai praėjo nuo nakties, kai rusų kariai tankais traiškė beginklius lietuvius prie Seimo rūmų ir Televizijos bokšto. Įvykių liudininkai iki šiol prisiminimus pasakoja drebančiu balsu ir su ašaromis akyse. Ypač visus jaudina, kaip brutaliai istorija pasikartojo Ukrainoje. Šiųmetė Laisvės premija irgi keliauja į Ukrainą – jos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui. Nuotoliu į iškilmių dalyvius Seime kreipęsis Zelenskis dėkojo Lietuvai už tai, kad laisvės ji neišdavė nė minutės.

Besitęsiantis karas Ukrainoje yra ir NATO šalių neveiksnumo kaltė, sako kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Nuo pat karo pradžios sakiau, kad mes negalime stebėti ir likti nuošaliai ir leisti tokiai brutaliai valstybei mindyti, trypti, žudyti savo kaimynes. Tai visų mūsų didele dalimi kaltė, kad tai vyksta dabar ir kad mes, NATO valstybės, taip lėtai ir taip nepakankamai padedame kovoje už tą laisvę ir už gyvybę Ukrainoje“, – žurnalistams Seime penktadienį sakė D. Grybauskaitė.

Viešos diskusijos dėl Vokietijos įsipareigojimų atsiųsti į Lietuvą brigadą rodo mūsų šalies politikų nebrandumą ir daro politinę gėdą valstybei, sako kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Manau, kad viešos diskusijos rodo mūsų politinio elito nebrandumą, – žurnalistams Seime penktadienį sakė ji.

Didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje ir Kaune – šį savaitgalį sužibo puošniosios Kalėdų eglės. Dauguma žmonių eglutes pasipuošė ir savo namuose. Tarp jų ir kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kaip atrodo Kalėdų eglutė jos kieme, politikė pasidalino socialiniame tinkle „Facebook“.  Sužibusios Kalėdų eglučių girliandos ir nuo jų šviesos spindintys papuošimai skelbia prasidėjusį, visus metus lauktą šventinį sezoną.

Ar realu, kad Ingrida Šimonytė taptų NATO vadove? Apie tai diskusijos užvirė, kai užsienio žiniasklaida paskelbė neoficialią informaciją – esą Šimonytės pavardę valdantieji pasiūlė tarp galimų kandidatų. Apie tai, kad remtų tokį premjerės karjeros vingį, pasisakė ir Gitanas Nausėda, tiesa, oficialiai prezidentūra dar nieko nepasiūlė. Politologai abejoja, ar prezidentas ryžtųsi taip pamaloninti konkurentę.

Lietuvos apeliacinis teismas nutraukė už šnipinėjimą Rusijai nuteisto Lietuvos piliečio Vladimiro Sokolovo apeliacinį procesą ir paliko galioti jam devynerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinis teismas antradienį tenkino tokį Vilniaus apygardos prokuratūros prašymą ir palikęs galioti Vilniaus apygardos teismo pernai birželį priimtą nuosprendį, informavo Generalinė prokuratūra.

Dėl mobilizacijos Rusijoje ir galimų provokacijų iš Kaliningrado pusės, Lietuvos kariuomenės greitojo reagavimo pajėgos kelia budrumo lygį, papildomiems mokymams gali kviesti ir lietuvius rezervistus. Tiesa, kariškiai Lietuvos žmones ramina – sako, kad padidėjusio pavojaus šiuo metu nemato.  Putino sprendimą tiek politikai, tiek ir ekspertai vertina, kaip desperatišką žingsnį, Anušausko teigimu, tai reiškia, kad tik dar daugiau rusų žus už Putiną.

Garsus krepšininkas Jonas Valančiūnas Kaune atidarė pirmuosius paauglių namus. Tokių specializuotų centrų, skirtų tik paaugliams, Lietuvoje yra vos du ir abu įsteigti šio krepšininko paramos fondo iniciatyva. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikina, kad šimtus vaikų dienos skatins profiliuotis ir daugiau dėmesio skirti sunkumų patiriantiems paaugliams.

Tautiečiai vis dar ilgisi Dalios Grybauskaitės. Ją į prezidentus rinktų kone penktadalis žmonių – daugiau nei balsuotų už dabartinį šalies vadovą Gitaną Nausėdą ir smarkiai daugiau nei už premjerę Ingridą Šimonytę. Tiesa, ryškėja ir naujų veidų – iškart už politikos grandų rikiuojasi Šeimos maršuose išgarsėjęs advokatas Ignas Vėgėlė. Į populiarumo Olimpą lipti bando ir krašto apsaugos ministras Anušauskas. Tiesa, politologai tokiems prezidentinių reitingų naujokams daug galimybių nemato.

Lietuvos gyventojai prezidento rinkimuose palaikytų kadenciją baigusią prezidentę Dalią Grybauskaitę ir dabartinį šalies vadovą Gitaną Nausėdą, rodo antradienį skelbiama naujienų portalo „Delfi“ užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausos duomenimis, už D. Grybauskaitę balsuotų 17,2 proc. šalies gyventojų, už G. Nausėdą – 15,6 proc. gyventojų.  Toliau reitinge – premjerė Ingrida Šimonytė.

Lietuvos gyventojai prezidento rinkimuose palaikytų kadenciją baigusią prezidentę Dalią Grybauskaitę ir dabartinį šalies vadovą Gitaną Nausėdą, rodo antradienį skelbiama naujienų portalo „Delfi“ užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausos duomenimis, už D. Grybauskaitę balsuotų 17,2 proc. šalies gyventojų, už G. Nausėdą – 15,6 proc. gyventojų.  Toliau reitinge – premjerė Ingrida Šimonytė.

Aštrūs buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės pasisakymai viešojoje erdvėje sukėlė diskusiją, kad ji gali dar kartą mėginti savo laimę prezidento rinkimuose, kurie vyks 2024 metais. Nors visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad rinkėjai būtų linkę palaikyti buvusią šalies vadovę, pati D. Grybauskaitė atmeta galimybę sugrįžti į aktyvią politinę veiklą.

Lietuvoje prezidento rinkimai vyks 2024-aisiais. Viešojoje erdvėje vis dažniau diskutuojama, kas sieks šio posto. Aptarinėjama ir dvi kadencijas šiose pareigose ėjusios Dalios Grybauskaitės kandidatūra. Prezidentė tokias kalbas pakomentavo ir savo „Facebook“ paskyroje, sakydama, kad iš aktyvios politikos ji – pasitraukusi. „Dėl ateinančių Prezidento rinkimų 2024 m. diskusijos įsibėgėja. Tai pasikartosiu dar kartą, kad po antros kadencijos pabaigos pasitraukiau iš aktyvios politikos.

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį kaip reikiant užsipuolė valdančiuosius dėl sankcionuotų prekių tranzito į Kaliningradą pasakiusi, kad Lietuvos politikai užsienio politikos srityje nesugeba priimti strateginių politinių sprendimų, blaškosi, komunikuoja apgailėtinai bei slepiasi už Europos Komisijos nugaros, vietoje to, kad tiesiai pasakytų apie pasiektą sutarimą su partneriais dėl tranzito. Visą procesą ji pavadino kinkadrebių partijos šokimu politiniame balete.

Europos Komisija trečiadienį naujomis gairėmis leido Rusijai geležinkeliais gabenti sankcionuotas prekes į ir iš Kaliningrado srities per Europos Sąjungos ES teritoriją šio eksklavo poreikiams. Į tai sureagavo ir buvusi šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kaip socialiniame tinkle rašė D. Grybauskaitė, šiuo metu Lietuvos parlamentarai nesugeba išlaikyti politinio stuburo ginant savo interesus.

Lietuvos gyventojai prezidento rinkimuose palaikytų dabartinį šalies vadovą Gitaną Nausėdą ir kadenciją baigusią prezidentę Dalią Grybauskaitę. Anot „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos, už G. Nausėdą balsuotų 16,6 proc. šalies gyventojų, o už D. Grybauskaitę – 15,2 proc. gyventojų, rodo trečiadienį paskelbta naujienų portalo „Delfi“ užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Žemiau lentelėje yra ekspremjeras Saulius Skvernelis su 7,6 proc.

Kaliningrado tranzitas įžiebė konfliktą tarp dviejų prezidentų. Dalia Grybauskaitė negirdi griežtos Gitano Nausėdos pozicijos derantis su Europos valstybių lyderiais dėl sankcionuotų prekių tranzito į ir iš Kaliningrado. G. Nausėda kerta atgal, aiškina, kad D. Grybauskaitė nieko nežino ir išvadino prezidentę profesoriaus Vytauto Landsbergio kopija.

Jokių pokyčių ar atnaujinimų Europos Komisijos (EK) gairėse dėl Kaliningrado tranzito be Lietuvos sutikimo negali būti, sako kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.  „Tiek, kiek žinau, ką gali vadovybė daryti ir konkrečiai žmogus, kuris sėdi prie EVT (Europos Vadovų Tarybos – BNS) stalo – be Lietuvos sutikimo jokių pokyčių būti negali“, – nacionalinio transliuotojo LRT laidai „Dienos tema“ trečiadienį sakė D. Grybauskaitė.  „Be Lietuvos sutikimo jokių pokyčių būti negali.

Prezidento rinkimai įvyks 2024 metų gegužę, bet neatrodo, kad politikai urmu veržtųsi užimti šią kėdę. Tai normalu. Niekas nenori iššaudyti šovinių per anksti. Vis tik užkulisiuose jau dalijamasi nuojautomis, kas galėtų būti kandidatais prezidento rinkimuose. O tai priklauso ne tik nuo asmeninio apsisprendimo, bet ir nuo politinės dėlionės, ateities planų, bandoma įsivertinti, kiek tikėtina sėkmė, ar bus gaunama kokios nors naudos, jeigu laimėti nepavyktų.

Premjerė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę sureagavo į prezidentės Dalios Grybauskaitės žodžius apie artėjančią krizę. Vyriausybės vadovės teigimu, situacija išlieka neapibrėžta, tačiau šiemet vis dar prognozuojamas ekonomikos augimas, o, esant poreikiui, valdžia yra pasirengusi peržiūrėti biudžetą, tačiau tik rugsėjį. „Nežinau, į ką prezidentė šitus savo pasisakymus orientavo.

Prezidentei Dalia Grybauskaitei Vokietijoje, Kylyje, įteiktas prestižinis Pasaulio ekonomikos apdovanojimas už politinius nuopelnus. Savo kalboje buvusi šalies vadovė daug dėmesio skyrė Putino pradėtam kruvinam karui Ukrainoje – sakė, kad diktatorius gali būti sustabdytas ne sankcijomis, o tik mūšio lauke. Esą sankcijos, rusų tautos, kuri ilgą laiką gali išgyventi vien su degtine ir kopūstais, neišgąsdins.

Daliai Grybauskaitei Vokietijoje, Kylyje, įteiktas prestižinis Pasaulio ekonomikos apdovanojimas, praneša Prezidentės biuras. Dar anksčiau šią savaitę premjerės Ingridos Šimonytės patarėjas ekonomikai Vaidas Navickas suabejojo D. Grybauskaitės ekonominėmis žiniomis.

Daliai Grybauskaitei pareiškus, kad Lietuvoje artėja krizė, Lietuvos banko vadovas šią pranašystę neigia, nors ir pripažįsta, kad tokia rizika yra. Beje, Lietuvos banko vadovas dar prieš 3 mėnesius įtikinėjo, kad vidutinė infliacija Lietuvoje šiemet sieks 10 proc., tačiau jau dabar pripažįsta klydęs ir prognozę didina iki 15 proc. Be to, Lietuvos bankas jau skelbia, kad dėl augančių kainų lietuvių perkamoji galia šiemet sumažės pirmą kartą per dešimtmetį.

Jungtinėse valstijose drastiškai kyla palūkanos ir brangsta paskolos, ekonomistai perspėja, kad greitai to paties galime sulaukti ir euro zonoje. Tad ir Lietuvoje paskolų turėtojai turi ruoštis mokėti didesnes įmokas. O buvusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė kalba dar atviriau ir perspėja, kad jau artėja neišvengiama ekonominė krizė. Panevėžietė Ieva jau metus gyvena naujame name, tačiau statybos nesibaigia iki šiol. „Viskas subrango, medžiagos, rangovas vėluoja su darbais.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečią kartą Seime skaitė savo metinį pranešimą. Kritikos valdantiesiems šalies vadovas pažėrė ir dėl įsisenėjusių sisteminių problemų, ir dėl konkrečių ministrų darbo rezultatų. Aštriai kliuvo dėl koronaviruso pandemijos valdymo, neįvykstančios mokesčių reformos, vangios kovos su rekordiškai įsisiautėjusia infliacija. Valdantieji, kaip ir įprasta visoms Vyriausybėms, prezidento kritikos nesureikšmina, nors opozicija Nausėdos pasisakymus giria.

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė ragina pradėti gyventi realybėje – ekonominė krizė yra neišvengiama. Ji pasigenda kalbėjimo apie realią situaciją tiek iš prezidento Gitano Nausėdos, tiek iš valdančiųjų. „Aš nevertinu prezidento nei kalbų, nei veiklos. Bet norėčiau pasakyti, kad kalba iš principo ir turi konstituciškai atspindėti užsienio ir vidaus aktualijas, tai ir buvo padaryta. Kalbos niuansus nagrinėsite jūs, jums sėkmės ir linkiu.

Krizė Seime tęsiasi, dar aštrėja, o darbas – paralyžiuotas. Opozicijai blokuojant parlamento posėdžius, pirmą kartą susirinko vadinamoji dialogo grupė. Nors joje ir prasidėjo kalbos, kaip užkasti karo kirvius, susitarti nepavyko. O iš karto po to prasidėjęs Seimo posėdis pasibaigė per mažiau nei 10 minučių – opozicija nepalaikė darbotvarkės, o valdantieji neturėjo pakankamos daugumos, todėl teko skirstytis namo, nieko nenudirbus.

Buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė blogai vertina nesutarimus Seime, kai opozicija posėdžiauja atskirai nuo valdančiųjų ir ragina susitarti. „Blogai vertinu. Manau, kad abi pusės turi rasti sprendimus. Seimo pareiga yra dirbti ir priimti reikalingus įstatymus. Daugelis įstatymu, ypač, kurie yra dabar eilėje, yra konstituciniai ir tam būtinai reikia, kad ir opozicija, ir pozicija bendradarbiautų.

Kadenciją baigusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad Rusijos autokratą Vladimirą Putiną galima sustabdyti tik mūšio lauke dviem būdais – arba tiesiogiai įsitraukiant, arba tiekiant Ukrainai modernią ginkluotę. Šiuo metu Vakarai yra pasirinkę antrąjį variantą, tačiau procesas vėluoja, todėl Rusija lėtai graužiasi priekin ir abi pusės, tarp jų ir Ukraina, patiria didžiulius žmogiškuosius ir technikos nuostolius. „Prasidėjus karui derybos nevyksta, vyksta karas.

Parlamente šiandien pasirodė ir kitas buvęs valstybės vadovas – prezidentas Valdas Adamkus. Jam pirmajam atiteko naujas Seimo apdovanojimas – Aleksandro Stulginskio žvaigždė. Už indėlį Lietuvai stojant į NATO ir Europos Sąjungą apdovanotas prezidentas jautriai kalbėjo, kad „vardan tos Lietuvos“ dirbo nuo pat paauglystės. Ir teigė besididžiuojąs lietuviais už didelę paramą Rusijos užpultai Ukrainai. Be žmonos Seime pasirodęs V. Adamkus papasakojo ir kaip jaučiasi ponia Alma.

2024 metų gegužę Lietuva rinks naują prezidentą. Kol kas nėra aišku, kas sieks šalies vadovo posto, tačiau gyventojai jau renkasi savo kandidatus iš politinėje padangėje jau gerai žinomų veidų. Tarp lyderių – trys pavardės, bet ekspertai užsimena ir apie kitų galimų kandidatų galimybes. Gyventojų apklausose jau ryškėja, kad daugiausiai simpatikų kol kas turi dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda.

Prieš trejus metus aktorius Volodymyras Zelenskis Ukrainoje triuškinančia persvara antrajame ture iškovojo pergalę prezidento rinkimuose. Tuo metu įvairūs politikai ir politikos apžvalgininkai neslėpė abejojantys rinkėjų pasirinkimu ir jo gebėjimais rodyti lyderystę, vis pabrėždavo, kad jis komikas ir aktorius. Tačiau Rusijos karas Ukrainoje viską apvertė – dabar jis vienas palankiausiai vertinamų pasaulio valstybių vadovų.

„Nors ir mokomasi greitai, bet Vakarai vis dar nesupranta, kad Ukrainoje vyksta Europos karas“, – teigia kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Anot jos, Kremliaus nusikaltimus sustabdyti tik kova prieš jį, todėl NATO nebegali stebėti įvykių iš šalies ir privalo įsikišti, antraip šalys prieš režimą kovos jau savo šalių viduje.

Aplinkos apsaugos departamentui vadovaus Giedrius Kadziauskas. Jis yra buvęs prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas, ūkio viceministras.   Konkursą laimėjęs D. Kadziauskas pareigas eiti pradės eiti kovo 7 dieną, pranešė Aplinkos ministerija. „Tikiu, kad jo sukaupta pasaulinė kontroliuojančių institucijų geroji praktika taps Lietuvos aplinkosaugos standartu“, – pranešime sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Konservatorių patriarchas, buvęs faktinis Lietuvos valstybės vadovas teigia raginęs kai kuriuos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų politikus leisti prezidentui Gitanui Nausėdai vykti į Europos Vadovų Tarybą atstovauti Lietuvai. Tai buvo vienas pirmųjų klausimų, supriešinusių valdančiuosius konservatorius ir šalies vadovą.