dalia grybauskaitė

Kylant iniciatyvų, raginančių kadenciją baigusią prezidentę Dalią Grybauskaitę dalyvauti kitąmet vyksiančiuose šalies vadovo rinkimuose, ši toliau laikosi pozicijos, kad aktyvioje politikoje nedalyvaus. „Savo poziciją dėl nedalyvavimo rinkimuose prezidentė jau išsakė“, – BNS nurodė kadenciją baigusios prezidentės atstovė spaudai Goda Bacenskienė. Internetinė platformoje „peticijos.

Nors buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė pasakė, kad 2024 metais neketina dalyvauti rinkimuose, viešojoje erdvėje vis pasirodo buvusios šalies vadovės simpatikų lūkestis, kad ji grįš. Internete jau atsirado peticija, kurioje renkami parašai dėl D. Grybauskaitės dalyvavimo prezidento rinkimuose. Ar D. Grybauskaitė visgi galėtų ryžtis sugrįžimui, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja politologė Rima Urbonaitė ir komunikacijos ekspertas Arijus Katauskas.

Internete atsirado peticija, kurioje renkami parašai dėl Dalios Grybauskaitės dalyvavimo kitąmet vyksiančiuose prezidento rinkimuose. Peticija paskelbta puslapyje peticijos.lt. „Gerbiama Prezidente Dalia Grybauskaite, mes, žemiau pasirašiusieji, kreipiamės į Jus. Lietuva gyvena sunkų ir pavojingą laiką, tokį laiką, kai reikia didelio susitelkimo, didelės valios, griežtumo ir ryžto. Tokio laiko, kuris atitinka būtent jūsų gebėjimą vadovauti šaliai. Nenorime tuščiažodžiauti.

Nors anksčiau buvusi šalies vadovė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad 2024-ųjų prezidento rinkimuose nedalyvaus, pastaruoju metu iškyla užuominų apie siekius grįžti į S. Daukanto aikštės rūmus. Politologas Lauras Bielinis įvertino, kurią vietą ji galėtų užimti ir kodėl jos sugrįžimo tikėtis nereikėtų. Mįslę apie grįžimą į prezidento rinkimus uždavė socialiniuose tinkluose pasirodžiusi nuotrauka.

Nors buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė pasakė, kad 2024 metais neketina dalyvauti rinkimuose ir grįžti į Daukanto aikštę, viešojoje erdvėje vis pasirodo buvusios šalies vadovės simpatikų lūkestis, kad D. Grybauskaitė grįš. Grotažymę #DaliaGrįžk galima pamatyti dažniau, nei pačią D. Grybauskaitę viešumoje. Tad kodėl bent dalis lietuvių taip laukia ir tikisi buvusios prezidentės sugrįžimo į aktyvią politiką? „Strategija sudėliota. Viskas paruošta.

Naujausios „Spinter” apklausos duomenimis, valdančioji Tėvynės sąjungą pasiekė blogiausią per visą šią kadenciją visuomenės palaikymo rezultatą – už ją balsuotų mažiau nei 9 procentai. Ne ką geresni ir Ingridos Šimonytės reitingai apklausoje apie galimą būsimą prezidentą. Politinės komunikacijos specialisto Manto Martišiaus manymu, būsimuose rinkimuose daug ką lems tai, ar juose dalyvaus Dalia Grybauskaitė.

Ar Dalia Grybauskaitė siekia grįžti į S. Daukanto aikštės rūmus? Tokią mįslę uždavė socialiniuose tinkluose pasirodžiusi nuotrauka. Iš žmonių komentarų atrodo, kad bent jau dalis visuomenės tokiam buvusios šalies vadovės žingsniui pritartų. „Strategija sudėliota. Viskas paruošta. #2024.“ Tokį prierašą buvęs prezidentės patarėjas Liudas Zakarevičius paliko prie nuotraukos socialiniuose tinkluose, kurioje įamžinta Dalia Grybauskaitė su buvusiais komandos nariai.

Kadenciją baigę Lietuvos prezidentai, Kovo 11-osios Akto signatarai ragina NATO šalių lyderius pakviesti Ukrainą į Aljansą. „Vilniuje susirinkę į NATO viršūnių susitikimą, Jūs turite galimybę padaryti istorinį sprendimą ir pakviesti Ukrainą į NATO, neatidėliojant ir nelaukiant karo pabaigos“, – teigiama kreipimesi į Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą, NATO valstybių ir vyriausybių vadovus.

Kadenciją baigusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Baltijos šalys visuomet buvo teisios dėl Rusijos, tačiau niekas šių valstybių vadovų nesiklausė. Pasak buvusios prezidentės, mes nesugebame tinkamai paremti Ukrainos ginkluote arba net ir kariais, jeigu tai būtų būtina.

Liepos 11-12 d. Lietuvoje vyks NATO viršūnių susitikimas, o apie tai, kodėl Ukraina dar nėra NATO ir ko galima tikėtis iš NATO viršūnių susitikimo Vilniuje kalbėjo prezidentas Gitanas Nausėda. Kiek anksčiau Dalia Grybauskaitė per Vilniaus universiteto organizuotą diskusiją sakė, kad, deja, NATO sprendimai Rusijai užpuolus Ukrainą, yra nepakankami.

Buvęs Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas pasakoja daug kartų patyręs neteisingą ir gana arogantišką Vakarų šalių požiūrį į valstybes, turinčias karčios patirties su Rusija. Pasak jo, Vakarų šalys ne kartą leido suprasti, kad Baltijos valstybės yra rusofobiškos ar šališkos paprasčiausiai dėl to, kad jos pažįsta priešą ir reikalauja veikti. Todėl T.H. Ilvesas neturi didelių vilčių dėl NATO pažadų Ukrainai, nes Vakarai labiau bijo silpnos nei stiprios Rusijos.

Kadenciją baigusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Baltijos šalys visuomet buvo teisios dėl Rusijos, tačiau niekas šių valstybių vadovų nesiklausė. Po Rusijos pradėto visapusiško karo prieš Ukrainą Vakarų lyderiai pradėjo pripažinti Baltijos šalių teisumą, klausosi, bet vis tiek neišgirsta. Pasak buvusio prezidentės, mes nesugebame tinkamai paremti Ukrainos ginkluote arba net ir kariais, jeigu tai būtų būtina.

Kadenciją baigusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Baltijos šalys visuomet buvo teisios dėl Rusijos, tačiau niekas šių valstybių vadovų nesiklausė. Po Rusijos pradėto visapusiško karo prieš Ukrainą Vakarų lyderiai pradėjo pripažinti Baltijos šalių teisumą, klausosi, bet vis tiek neišgirsta.  D. Grybauskaitė antradienį dalyvavo Vilniaus universiteto konferencijoje „Europos atsakas.

NATO vadovas ir Vokietijos gynybos ministerija specialiu medaliu apdovanojo kadenciją baigusią prezidentę Dalią Grybauskaitę už taikos ir stabilumo Europoje siekimą. Pati prezidentė sako: Vakarai ir Lietuva vis dar vėluoja pasiruošti apsiginti nuo Rusijos.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį Vilniaus Rotušėje bus pagerbta Vokietijos gynybos ministerijos aukštu apdovanojimu – Manfredo Wernerio medaliu, pranešė Prezidentūra. Kaip skelbiama, šis apdovanojimas prezidentei paskirtas už ypatingus nuopelnus siekiant taikos ir stabilumo Europoje, stiprinant Europos Sąjungą bei geros kaimynystės ryšius regione.

Po daugiau nei devynių mėnesių pertraukos premjerė Ingrida Šimonytė apsilankė prezidentūroje ir susitiko su Gitanu Nausėda. Ar susitikimas lems jų santykių atšilimą bei ko galima tikėtis ateityje TV3 laidoje „Dienos komentaras“ kalbėjo buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas. Po 9 mėnesių šiandien premjerė susitiko su G. Nausėda. Gal jų santykiai pagaliau atšils? Kaip aš sakau, per 9 mėnesius ne tik vaikai atsiranda, bet ir noras kažkaip susitikti.

Buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda gana taikliai išsakė kritiškas pastabas savo metiniame pranešime. Ji taip pat akcentavo, kad „čekiukų“ skandalo istorijoje valdančiosios koalicijos lyderiai parodė politinę ir asmeninę nebrandą. „Metinio pranešimo žanras yra laisvas. Prezidentas pasirenka pats, kokį akcentą akcentuoti ir ką įvardinti svarbiausio.

Antakalnio kapinėse įkurtas Prezidentams laidoti skirtas panteonas iki šiol vadovų dėmesio nesulaukia. Tautiečiai ir netgi kai kurie signatarai svarsto, kad pirmam Prezidentų kalnelyje atgulus ekskomunistui Prezidentui Algirdui Brazauskui, kiti prezidentai Panteone būti palaidoti nenori.  A. Brazausko kapu vangiai rūpinasi ir valstybė, ir našlė, kuri yra prabilusi, jog po mirties nenori būti palaidota šalia A. Brazausko. „Alpo dėl to Brazausko, dabar žvakelės neuždega.

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė negalėjo dalyvauti pirmosios ponios Almos Adamkienės laidotuvėse, praneša prezidentės biuras.  Skelbiama, kad D. Grybauskaitė yra išvykusi į konferenciją Šveicarijoje.  „Prezidentė išvykusi į konferenciją Šveicarijoje, todėl laidotuvėse dalyvauti negalėjo. Kaip paskutinės pagarbos poniai Almai Adamkienei ženklas, nuo Prezidentės buvo perduotas baltų gėlių vainikas“, – skelbiama komentare.

Savivaldybių išmokų skandale – dar du ministrai: finansų Gintarė Skaistė ir kultūros Simonas Kairys. Nors abu mušasi į krūtinę, kad pinigų negrobstė, tačiau tai įrodančių čekių ar banko sąskaitų išrašų nerodo. Šimonytė toliau pasitiki visais savo ministrais, o prezidentė Dalia Grybauskaitė tikina, kad toks skandalas jai valdant nebūtų kilęs.

Seimo nariai ir buvę bendražygiai gėlėmis ir ovacijomis šįryt apipylė ilgiausiai iki šiol parlamente dirbusį politiką – Česlovą Juršėną. Progos net dvi. Šiandien Juršėnas švenčia 85-ąjį jubiliejų, be to, Seimas jam skyrė apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę. Pasveikinti socialdemokratų veterano atvyko ir buvę šalies vadovai – Dalia Grybauskaitė, Valdas Adamkus, Vytautas Landsbergis.

Buvusi šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, jog Lietuvoje šiuo metu vyksta techninė recesija ir ekonomikos nuosmukis, su kuriuo „būtina tvarkytis“.  „Mes tiesiog galime konstatuoti, kad tiek techninė recesija jau vyksta Lietuvoje, tiek ekonomikos nuosmukis vyksta visoje Europoje ir Lietuvoje. Aišku, jis greičiausiai nebus toks gilus, kokį matėme prieš dvylika metų, bet tai jau matėsi prieš gerus metus.

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė tikina, kad tarybos narių švaistymo problema yra sisteminė, o tokia situacija, kokia susiklostė su ministre J. Šiugždiniene, jos vadovavimo laikotarpiu nebūtų kilusi. „Prie manęs taip vadinamoje situacijoje tokių situacijų nebūtų buvę“,  – Seime susirinkusiems žurnalistams ketvirtadienį sakė D. Grybauskaitė. Jos teigimu, pasimatė, kad problema dėl tarybos narių išlaidų yra ilgametė ir sisteminė.

Lietuvoje prezidento rinkimai vyks 2024-ųjų gegužę, todėl politinės partijos ir nepriklausomi kandidatai jau galanda savo įrankius, kurie galėtų padėti laimėti. Iki šiol nė vienas kandidatas nepasakė, kad tikrai dalyvaus šiuose rinkimuose, bet praktiškai neabejojama, kad antros kadencijos sieks dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda, ženklus apie dalyvavimą rodo ir advokatas, vadinamasis „antivakserių“ atstovas Ignas Vėgėlė.

Šiandien – pirmoji pavasario diena. Šis laikotarpis žymi gamtos prabudimo, geresnės savijautos bei nuotaikos atgimimą. Apie tai, kaip šiuo metu jaučiasi ir kokiomis veiklomis užsiima Valdas Adamkus bei ponia Alma, kadenciją baigęs prezidentas sutiko pasidalinti su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais. Dar visai neseniai žiniasklaidoje pasirodė žinia apie patirtą Valdo Adamkaus traumą. Teigiama, kad kadenciją baigęs prezidentas paslydo lipdamas iš vonios. „Viskas tvarkoje.

Pirmąją kalendorinio pavasario dieną prezidentė Dalia Grybauskaitė švenčia savo gimtadienį. Dvi kadencijas šaliai vadovavusiai politikei sukanka 67-eri.  Šia proga naujienų portalas tv3.lt dalijasi įsimintiniausiais kadrais ir įdomiais faktais apie D. Grybauskaitę.  D. Grybauskaitė gimė 1956 metais Vilniuje. Mokėsi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje, o vėliau Leningrade baigė politinės ekonomijos studijas, Maskvoje apgynė mokslų daktarės laipsnį.

Šią savaitę visoje Lietuvoje startuoja Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės globojamas technologijų švietimo projektas Nacionalinis IT iššūkis. Jo metu šalies moksleiviai ir mokytojai galės nemokamai įgyti šiandien nepakeičiamomis tampančių IT ir programavimo žinių ir iš arti susipažinti su šios srities specialybėmis.

Lygiai 32-eji metai praėjo nuo nakties, kai rusų kariai tankais traiškė beginklius lietuvius prie Seimo rūmų ir Televizijos bokšto. Įvykių liudininkai iki šiol prisiminimus pasakoja drebančiu balsu ir su ašaromis akyse. Ypač visus jaudina, kaip brutaliai istorija pasikartojo Ukrainoje. Šiųmetė Laisvės premija irgi keliauja į Ukrainą – jos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui. Nuotoliu į iškilmių dalyvius Seime kreipęsis Zelenskis dėkojo Lietuvai už tai, kad laisvės ji neišdavė nė minutės.

Besitęsiantis karas Ukrainoje yra ir NATO šalių neveiksnumo kaltė, sako kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Nuo pat karo pradžios sakiau, kad mes negalime stebėti ir likti nuošaliai ir leisti tokiai brutaliai valstybei mindyti, trypti, žudyti savo kaimynes. Tai visų mūsų didele dalimi kaltė, kad tai vyksta dabar ir kad mes, NATO valstybės, taip lėtai ir taip nepakankamai padedame kovoje už tą laisvę ir už gyvybę Ukrainoje“, – žurnalistams Seime penktadienį sakė D. Grybauskaitė.

Viešos diskusijos dėl Vokietijos įsipareigojimų atsiųsti į Lietuvą brigadą rodo mūsų šalies politikų nebrandumą ir daro politinę gėdą valstybei, sako kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Manau, kad viešos diskusijos rodo mūsų politinio elito nebrandumą, – žurnalistams Seime penktadienį sakė ji.

Didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje ir Kaune – šį savaitgalį sužibo puošniosios Kalėdų eglės. Dauguma žmonių eglutes pasipuošė ir savo namuose. Tarp jų ir kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kaip atrodo Kalėdų eglutė jos kieme, politikė pasidalino socialiniame tinkle „Facebook“.  Sužibusios Kalėdų eglučių girliandos ir nuo jų šviesos spindintys papuošimai skelbia prasidėjusį, visus metus lauktą šventinį sezoną.

Ar realu, kad Ingrida Šimonytė taptų NATO vadove? Apie tai diskusijos užvirė, kai užsienio žiniasklaida paskelbė neoficialią informaciją – esą Šimonytės pavardę valdantieji pasiūlė tarp galimų kandidatų. Apie tai, kad remtų tokį premjerės karjeros vingį, pasisakė ir Gitanas Nausėda, tiesa, oficialiai prezidentūra dar nieko nepasiūlė. Politologai abejoja, ar prezidentas ryžtųsi taip pamaloninti konkurentę.

Lietuvos apeliacinis teismas nutraukė už šnipinėjimą Rusijai nuteisto Lietuvos piliečio Vladimiro Sokolovo apeliacinį procesą ir paliko galioti jam devynerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinis teismas antradienį tenkino tokį Vilniaus apygardos prokuratūros prašymą ir palikęs galioti Vilniaus apygardos teismo pernai birželį priimtą nuosprendį, informavo Generalinė prokuratūra.

Dėl mobilizacijos Rusijoje ir galimų provokacijų iš Kaliningrado pusės, Lietuvos kariuomenės greitojo reagavimo pajėgos kelia budrumo lygį, papildomiems mokymams gali kviesti ir lietuvius rezervistus. Tiesa, kariškiai Lietuvos žmones ramina – sako, kad padidėjusio pavojaus šiuo metu nemato.  Putino sprendimą tiek politikai, tiek ir ekspertai vertina, kaip desperatišką žingsnį, Anušausko teigimu, tai reiškia, kad tik dar daugiau rusų žus už Putiną.

Garsus krepšininkas Jonas Valančiūnas Kaune atidarė pirmuosius paauglių namus. Tokių specializuotų centrų, skirtų tik paaugliams, Lietuvoje yra vos du ir abu įsteigti šio krepšininko paramos fondo iniciatyva. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikina, kad šimtus vaikų dienos skatins profiliuotis ir daugiau dėmesio skirti sunkumų patiriantiems paaugliams.

Tautiečiai vis dar ilgisi Dalios Grybauskaitės. Ją į prezidentus rinktų kone penktadalis žmonių – daugiau nei balsuotų už dabartinį šalies vadovą Gitaną Nausėdą ir smarkiai daugiau nei už premjerę Ingridą Šimonytę. Tiesa, ryškėja ir naujų veidų – iškart už politikos grandų rikiuojasi Šeimos maršuose išgarsėjęs advokatas Ignas Vėgėlė. Į populiarumo Olimpą lipti bando ir krašto apsaugos ministras Anušauskas. Tiesa, politologai tokiems prezidentinių reitingų naujokams daug galimybių nemato.

Lietuvos gyventojai prezidento rinkimuose palaikytų kadenciją baigusią prezidentę Dalią Grybauskaitę ir dabartinį šalies vadovą Gitaną Nausėdą, rodo antradienį skelbiama naujienų portalo „Delfi“ užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausos duomenimis, už D. Grybauskaitę balsuotų 17,2 proc. šalies gyventojų, už G. Nausėdą – 15,6 proc. gyventojų.  Toliau reitinge – premjerė Ingrida Šimonytė.

Lietuvos gyventojai prezidento rinkimuose palaikytų kadenciją baigusią prezidentę Dalią Grybauskaitę ir dabartinį šalies vadovą Gitaną Nausėdą, rodo antradienį skelbiama naujienų portalo „Delfi“ užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausos duomenimis, už D. Grybauskaitę balsuotų 17,2 proc. šalies gyventojų, už G. Nausėdą – 15,6 proc. gyventojų.  Toliau reitinge – premjerė Ingrida Šimonytė.

Aštrūs buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės pasisakymai viešojoje erdvėje sukėlė diskusiją, kad ji gali dar kartą mėginti savo laimę prezidento rinkimuose, kurie vyks 2024 metais. Nors visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad rinkėjai būtų linkę palaikyti buvusią šalies vadovę, pati D. Grybauskaitė atmeta galimybę sugrįžti į aktyvią politinę veiklą.

Lietuvoje prezidento rinkimai vyks 2024-aisiais. Viešojoje erdvėje vis dažniau diskutuojama, kas sieks šio posto. Aptarinėjama ir dvi kadencijas šiose pareigose ėjusios Dalios Grybauskaitės kandidatūra. Prezidentė tokias kalbas pakomentavo ir savo „Facebook“ paskyroje, sakydama, kad iš aktyvios politikos ji – pasitraukusi. „Dėl ateinančių Prezidento rinkimų 2024 m. diskusijos įsibėgėja. Tai pasikartosiu dar kartą, kad po antros kadencijos pabaigos pasitraukiau iš aktyvios politikos.

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį kaip reikiant užsipuolė valdančiuosius dėl sankcionuotų prekių tranzito į Kaliningradą pasakiusi, kad Lietuvos politikai užsienio politikos srityje nesugeba priimti strateginių politinių sprendimų, blaškosi, komunikuoja apgailėtinai bei slepiasi už Europos Komisijos nugaros, vietoje to, kad tiesiai pasakytų apie pasiektą sutarimą su partneriais dėl tranzito. Visą procesą ji pavadino kinkadrebių partijos šokimu politiniame balete.

Europos Komisija trečiadienį naujomis gairėmis leido Rusijai geležinkeliais gabenti sankcionuotas prekes į ir iš Kaliningrado srities per Europos Sąjungos ES teritoriją šio eksklavo poreikiams. Į tai sureagavo ir buvusi šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kaip socialiniame tinkle rašė D. Grybauskaitė, šiuo metu Lietuvos parlamentarai nesugeba išlaikyti politinio stuburo ginant savo interesus.

Lietuvos gyventojai prezidento rinkimuose palaikytų dabartinį šalies vadovą Gitaną Nausėdą ir kadenciją baigusią prezidentę Dalią Grybauskaitę. Anot „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos, už G. Nausėdą balsuotų 16,6 proc. šalies gyventojų, o už D. Grybauskaitę – 15,2 proc. gyventojų, rodo trečiadienį paskelbta naujienų portalo „Delfi“ užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Žemiau lentelėje yra ekspremjeras Saulius Skvernelis su 7,6 proc.

Kaliningrado tranzitas įžiebė konfliktą tarp dviejų prezidentų. Dalia Grybauskaitė negirdi griežtos Gitano Nausėdos pozicijos derantis su Europos valstybių lyderiais dėl sankcionuotų prekių tranzito į ir iš Kaliningrado. G. Nausėda kerta atgal, aiškina, kad D. Grybauskaitė nieko nežino ir išvadino prezidentę profesoriaus Vytauto Landsbergio kopija.

Jokių pokyčių ar atnaujinimų Europos Komisijos (EK) gairėse dėl Kaliningrado tranzito be Lietuvos sutikimo negali būti, sako kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.  „Tiek, kiek žinau, ką gali vadovybė daryti ir konkrečiai žmogus, kuris sėdi prie EVT (Europos Vadovų Tarybos – BNS) stalo – be Lietuvos sutikimo jokių pokyčių būti negali“, – nacionalinio transliuotojo LRT laidai „Dienos tema“ trečiadienį sakė D. Grybauskaitė.  „Be Lietuvos sutikimo jokių pokyčių būti negali.

Prezidento rinkimai įvyks 2024 metų gegužę, bet neatrodo, kad politikai urmu veržtųsi užimti šią kėdę. Tai normalu. Niekas nenori iššaudyti šovinių per anksti. Vis tik užkulisiuose jau dalijamasi nuojautomis, kas galėtų būti kandidatais prezidento rinkimuose. O tai priklauso ne tik nuo asmeninio apsisprendimo, bet ir nuo politinės dėlionės, ateities planų, bandoma įsivertinti, kiek tikėtina sėkmė, ar bus gaunama kokios nors naudos, jeigu laimėti nepavyktų.

Premjerė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę sureagavo į prezidentės Dalios Grybauskaitės žodžius apie artėjančią krizę. Vyriausybės vadovės teigimu, situacija išlieka neapibrėžta, tačiau šiemet vis dar prognozuojamas ekonomikos augimas, o, esant poreikiui, valdžia yra pasirengusi peržiūrėti biudžetą, tačiau tik rugsėjį. „Nežinau, į ką prezidentė šitus savo pasisakymus orientavo.

Prezidentei Dalia Grybauskaitei Vokietijoje, Kylyje, įteiktas prestižinis Pasaulio ekonomikos apdovanojimas už politinius nuopelnus. Savo kalboje buvusi šalies vadovė daug dėmesio skyrė Putino pradėtam kruvinam karui Ukrainoje – sakė, kad diktatorius gali būti sustabdytas ne sankcijomis, o tik mūšio lauke. Esą sankcijos, rusų tautos, kuri ilgą laiką gali išgyventi vien su degtine ir kopūstais, neišgąsdins.

Daliai Grybauskaitei Vokietijoje, Kylyje, įteiktas prestižinis Pasaulio ekonomikos apdovanojimas, praneša Prezidentės biuras. Dar anksčiau šią savaitę premjerės Ingridos Šimonytės patarėjas ekonomikai Vaidas Navickas suabejojo D. Grybauskaitės ekonominėmis žiniomis.