D. Kepenis

Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma kreipėsi į Seimo etikos sargus, prašydamas išnagrinėti, kodėl parlamentarai Valius Ąžuolas ir Dainius Kepenis posėdžio metu nedėvi apsauginių veido kaukių. Seimo valdyba yra priėmusi sprendimą, kad posėdžių metu Seimo nariai privalo dėvėti apsaugines veido kaukes, nebent kalba prie tribūnos arba jiems dėvėti kaukių neleidžia medicininės priežastys. „Matau bent du Seimo narius, kurie nedėvi kaukių. Tai – Valius Ąžuolas ir Dainius Kepenis.

Proteste prieš ribojimus neskiepytiems asmenims, kuris vėliau peraugo į riaušes, ant scenos sveikinimo kalbas sakė įvairūs žmonės – ir teisti asmenys dėl antivalstybinių veikų, ir Seimo nariai, europarlamentarai. Pastarieji teigia nepasidomėję, kad prastos reputacijos asmenys taip pat kalbės susirinkusiai miniai. Pasak jų, būtent prastos reputacijos asmenų kalbos galėjo išprovokuoti piktybiškus žmonių veiksmus.

Šeštadienį „Didžiajame šeimų gynimo marše“ susirinkusių politikų nebuvo daug, bet galima buvo pamatyti Dainių Kepenį ir Petrą Gražulį. Seimo nariai papasakojo, kodėl jie atvyko į maršą. Kepenis piktinasi, kad esą valdantieji tyčiojasi iš svarbiausių vertybių Valstietis Dainius Kepenis sako, kad „Didžiajame šeimų gynimo marše“ dalyvauja nuo 15 val. „Jau apibėgau trečią ratą savo tradicinį, jau turiu apie 11 kilometrų įveikęs. Čia atvažiavau iš pajūrio, važiavau su žmonėmis iš Gargždų.

Seimo narys Dainius Kepenis viešai išsakė savo dvejones dėl vakcinos nuo Covid-19. Parlamentaras vakciną palygino su dopingu ir suabejojo, ar vakcina tikrai padės įveikti koronaviruso pandemiją, ar tai nebus tik trumpalaikė pergalė. Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga skatina nelyginti dopingo su vakcina ir pasikliauti mokslu – gyvename XXI amžiuje.

Chaotiškai registruojami šalutiniai skiepų poveikiai, gydytojų nenoras pripažinti vienokias ar kitokias reakcijas po vakcinos, privalomų skiepų atidėjimas – tokias aktualias problemas trečiadienį kėlė į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nario Dainiaus Kepenio organizuotą konferenciją Seime susibūrę gydytojai ir visuomenininkai.  Anot D. Kepenio, dar prieš 9 mėnesius iškeltos problemos negirdi nei medikai, nei politikai. „Liūdna, kad visuomenė yra nuolatos klaidinama.

Antradienį Seimas palaimino daug aštrių diskusijų pastaraisiais mėnesiais įžiebusias sveikuolio Dainiaus Kepenio sveikatos tausojimo ir stiprinimo gaires. Iš balsavusiųjų 94 parlamentarų 58 buvo už, 5 prieš, dar 31 susilaikė.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas savaitei atidėjo kontroversiškai visuomenėje įvertintų valstiečio Dainiaus Kepenio siūlytų „Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairių“ priėmimą. Jose numatomos įvairios sveikatos priežiūros ir skatinimo priemonės, pavyzdžiui, Sveikatos pasas.

Diskusijos apie skiepus vis karščiau verda ne tik visuomenėje, bet ir Seime – čia pirmadienį šiuo klausimu surengtos net dvi konferencijos. Vienoje dalyvavę medikai ragino gyventojus skiepytis ir tikėti mokslu, o kitoje eskaluota tariama skiepų žala. Medikai pabrėžia, kad Lietuvoje siaučiantys tymai – tik ledkalnio viršūnė, o vienintelis užtikrintas būdas jų išvengti – skiepai.

Garsiausias Seimo sveikuolis Dainius Kepenis ketvirtadienio vakarą, pateikdamas „Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairių patvirtinimo“ projektą, nurodė, kokia priemonė yra reikalinga pirmiausia įgyvendinant šią jo iniciatyvą. Pasak D. Kepenio, pirmiausia Lietuvai yra reikalingi 1 500 mokytojų-sveikuolių, kurie nepriklausomai nuo dėstomo dalyko mokykloje būtų sveikos gyvensenos lyderiais.

Liesesnis maistas, daugiau kūno kultūros pamokų vaikams ir privalomas fizinis aktyvumas studentams, nemokamas viešasis transportas. Tai – tik kelios iš šimto idėjų, kurias siūlo garsiausias Seimo sveikuolis Dainius Kepenis. Jo teigimu, lietuvių sveikata tokia bloga, kad žemiau kristi nebėra kur, tad esą būtinas naujas tautiečių sveikatinimo planas. D. Kepenis į pagalbą pasitelkė krūvą mokslininkų, kurie tikina, kad, gerai pasistengus, paskatinti fizinį aktyvumą ir sumažinti sergamumą įmanoma.

Maistas – mūsų gyvybės šaltinis. Tačiau šiuolaikinėje skubančioje visuomenėje dažniausiai mes jam skiriame labai mažai dėmesio, arba neskiriame visai. Valgome bet kada – kai turime laiko, kai peralkstame arba atvirkščiai, ryjame tiesiog iš nuobodulio. Valgome bet ką – kas papuolė po ranka, greitą maistą, tai, kas siūloma kavinėje dienos pietums, ar ką paskubomis įsidėjome į pirkinių krepšelį prekybos centre. Per daug nesigiliname, ar tai naudinga mūsų kūnui, ar ne.

Birželio 10 d. pasirodę Lietuvos statistikos departamento preliminarūs duomenys apie alkoholio vartojimą leidžia daryti išvadą, kad alkoholio kontrolės priemonės nėra pakankamos ir alkoholio vartojimas Lietuvoje išlieka labai aukštas – 15 metų ir vyresniems gyventojams tenka 15,2 litro absoliutaus alkoholio, arba 40 litrų degtinės. Neseniai pasirodė Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys apie daugiausia 2010 m. geriančias šalis pasaulyje, Lietuva užėmė 3 vietą.

Netrukus rinksime tuos, kurie ketverius metus dirbs, kad Lietuvoje visiems mums gyventi  būtų geriau. Be tarp tų, kurie tikisi mūsų balsų, yra ne tik nuosekliai žengiančių pasirinktos karjeros laiptais, bet ir tokių, kurie dėl įvairių priežasčių žvalgosi, kokios čia kokios naujos veiklos nusitvėrus.