branduolinė energetika

Su Japonijos užsienio reikalų vyresniuoju parlamentiniu viceministru Ryuji Yamane susitikusi Seimo Pirmininkė Irena Degutienė aptarė branduolinės energetikos perspektyvas, domėjosi Japonijos požiūriu į energetikos išteklių įtaką ekonomikai. Anot Seimo spaudos tarnybos pranešimo, Lietuvos parlamento vadovė susitikime klausė, ar pasikeitė Japonijos Vyriausybės požiūris į branduolinę energetiką po kovo mėnesį šią šalį užklupusio cunamio ir jo sukeltų avarijų Fukušimos atominėje elektrinėje.

Strateginio investuotojo į Visagino atominę elektrinę (AE) „Hitachi“ grupės vadovas Europai seras Stephen Gomersall sako, kad „Hiatchi“ kompanija yra pasirengusi glaudžiai bendradarbiauti su Lietuvos verslo įmonėmis ir mokslo institucijomis statant naują atominę elektrinę Visagine.

Branduolinei energijai tampant svarbia sudėtine Rusijos užsienio politikos dalimi, ji vis dažniau naudojama strateginiams tikslams įgyvendinti. Ignalinos atominės elektrinės uždarymas Lietuvoje ir didėjantis elektros energijos poreikis Baltijos jūros regione sąlygoja energijos deficitą, kuris suteikia Rusijai galimybę jame didinti įtaką tiekiant energiją.

LTV „Panoramos“ duomenimis, strateginius valstybės projektus vykdančios Energetikos ministerijos ir uždaromos Ignalinos atominės vadovybę gali ištikti atsistatydinimų liūtis. Kol kas iš posto verčiamas pagrindinis uždaromos atominės derybininkas Osvaldas Čiukšys. Nepatvirtintais duomenimis, dėl netenkinamų darbų tempo atsakomybę prisiimti gali ir Ignalinos atominės valdybai vadovaujantis energetikos viceministras Romas Švedas.

Ignalinos atominės elektrinės likimas panašėja į Černobylio: milijonai sukišti, o būtiniausi darbai nepadaryti. Lietuva garsiai kalba apie naujos Visagino atominės jėgainės statybą, tačiau nesugeba nudirbti paprastesnio darbo – už Europos Sąjungos (ES) pinigus sklandžiai uždaryti Ignalinos atominės elektrinės (IAE). Milijonai jau sukišti į būtiniausius uždarymo projektus, tačiau jie nejuda iš mirties taško.

Lietuvos pašonėje, Kaliningrado srityje, galingą atominę jėgainę statantis Rusijos koncernas „Rosatom“ tikina, kad Lietuvos abejonės dėl branduolinio saugumo nėra pagristos, nes Rusija esą diegia pačią moderniausią technologiją. Tuo metu neseniai įvykusi avarija statomoje Leningrado atominėje su tokiais pat, kaip ir Baltijos atominės, reaktoriais atskleidžia visai kitokį, nei bando pateikti rusai, vaizdą.

„Greenpeace" aktyvistai, tiriantys Fukušimos branduolinės katastrofos pasekmes, teigia, kad japonai skatinami grįžti gyventi į vietoves, kurios vis dar išlieka radiacijos židiniais regione. Vietiniai gyventojai nežino apie slypinčius  aplinkoje pavojus. Japonijos valdžios institucijos verčia žmones gyventi normaliu  gyvenimo ritmu, tačiau ignoruojamos radioaktyvumo keliamos grėsmės.

Vokietija tampa pirmąja išsivysčiusia pramonine šalimi, atsisakiusia atominės energetikos. Už siūlymą iki 2022-ųjų likviduoti visas atomines elektrines ketvirtadienį balsavo dauguma Bundestago deputatų. Apie planus atsisakyti atominės energijos naudojimo Vokietijoje imta kalbėti po galingo žemės drebėjimo Japonijoje, sukėlusio avariją Fukušimos atominėje elektrinėje.

Patvinusi Misūrio upė gresia užlieti Fort Kalhuno ir Kuperio atomines elektrines, virš abiejų  paskelbta neskraidymo zona. Tačiau centrinės valdžios atstovai patikino, kad  Fukušimos scenarijus nepasikartos. Fort Kalhuno jėgainės vadovybė šią savaitę nurodė imtis papildomų priemonių, kas būtų apsisaugota nuo sparčiai kylančio Misūrio vandens. Ši žinia įplieskė gandus apie kritinę padėti Fort Kalhune ir net pradėjusius lydytis reaktoriaus strypus.

Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) teigia, kad didėjantis dujų tiekimas ir paklausa gali lemti „dujų aukso amžių“, informuoja BBC. IEA ataskaitoje teigia, kad dujų paklausa iki 2030-ųjų gali viršyti anglies paklausą, o iki 2035-ųjų siekti naftos paklausos lygį. Agentūros teigimu, viena iš pagrindinių dujų paklausos augimo priežasčių yra neaiški branduolinės energetikos ateitis. Be to, paklausą didins ir Kinijos pasiryžimas atsisakyti branduolinės energetikos.

Viešosios nuomonės apklausa „Žemės drebėjimo Japonijoje poveikis nuomonei apie branduolinę energiją“ atlikta iškart po tragedijos – kovo 21 – balandžio 10 dienomis. 47 pasaulio šalyse į klausimus atsakė 34 tūkst. žmonių. Kaip rodo apklausos duomenys, tragedija Japonijoje sukrėtė pasaulio nuomonę apie branduolinę energiją- bendrasis palankumas nukrito nuo 25 iki 6 proc. Beje, šalininkų skaičius vis dar viršija oponentų skaičių rezultatu 49:43 proc.

Vokietija atsisako branduolinės energetikos, iki 2022 m. šalyje neliks nė vienos atominės elektrinės. Vokietijos vyriausybė nutarė iki 2022 m. nutraukti visų atominių elektrinių eksploatavimą, skelbia BBC. Energetikos politikos etikos problemų komisija rekomendavo Vokietijos vyriausybei visiškai atsisakyti atominės energetikos. Komisijos nariai laikosi nuomonės, kad elektros energijos trūkumą, kilsiantį atsisakius atominių elektrinių, galima bus kompensuoti iš kitų šaltinių.

Sostinėje protestuota prieš atominių elektrinių statybą Minint Černobylio tragedijos 25-ąsias metines sostinėje antradienį protestuota prieš atominių elektrinių statybą. Eisena nuo Seimo iki Vyriausybės mėginta atkreipti valdžios dėmesį į naujų atominių elektrinių statybų Lietuvoje, Rusijoje ir Baltarusijoje keliamą grėsmę. „Atomui – ne“ skandavo keli šimtai mitinguotojų. Dėmesį mėginta atkreipti švilpimu, ritmingais būgnų garsais. Ypač aktyviai buvo nusiteikęs jaunimas.

Mes, LŽSP steigiamojo suvažiavimo dalyviai ir svečiai, kreipiamės į Baltarusijos, Lietuvos ir Rusijos Federacijos vyriausybes norėdami paklausti, kiek dar černobylių ar fukušimų prireiks, kad suvoktumėme, jog branduolinės energetikos grėsmė yra iš anksto užprogramuota, reali ir sukelia ilgalaikius padarinius? Ar pasaulį sudrebinusios Chalk River'io, Majak'o, Three Mile Island'o, Černobylio ir pagaliau Fukušimos tragedijos dar neįtikino mūsų, kad atominės elektrinės nesiskiria nuo branduolinių už...

Vokietija reaguoja į branduolinės energijos krizę Japonijoje, priimdama sprendimą trims mėnesiams įšaldyti planus pratęsti senų šalies branduolinių jėgainių darbą, informuoja BBC. Vokietijos kanclerės Angelos Merkel valdančioji koalicija praėjusiais metais paskelbė, kad 17 šalies branduolinių jėgainių bus uždarytos 12 metų vėliau nei planuota. Vyriausybė patyrė didelį spaudimą, kad būtų atsisakyta jėgainių darbo laiko pratęsimo.

Kaip ir buvo galima tikėtis, cunamio sukeltos avarijos Fukushimos (Japonija) branduolinėje jėgainėje išprovokavo naujus žaliųjų ir šiaip GAZPROM draugelių protestus prieš branduolinę energetiką Vokietijoje. Vokietijos dienraštis „Sűddeutsche Zeitung“ šiandien vėl cituoja veikėjus, kurie primena, kad iš 17 Vokietijoje veikiančių reaktorių 8 senesnieji yra esą labai nesaugūs, nes jų kupolai atlaikytų tik sportinių ir mažų lėktuvėlių atsitrenkimus.

Lietuvai planuojant statyti naują didelę atominę elektrinę, kai kurie pramonininkai ir jų vadovas Bronislovas Lubys siūlo galvoti apie kitą alternatyvą – mažus branduolinius reaktorius. Tačiau ekspertai ir energetikos ministerijos atstovai į šią naujovę žiūri atsargiai. „Kalbos apie tokius reaktorius yra nukreiptos galbūt 10-15-20 metų į priekį“, – pramonininkų siūlomas alternatyvas įvertino energetikos ministro patarėjas Kęstutis Jauniškis.

Švedijos parlamentas itin nedidele balsų persvara priėmė sprendimą, kad vietoje dabar veikiančių branduolinių reaktorių, kuriuos ruošiamasi išjungti, bus galima statyti naujus. Taip parlamentarai nusprendė pakeisti šalies branduolinę politiką. 1980 metais švedai referendume buvo nusprendę, kad iki 2010 metų šalyje turi būti išjungti visi branduoliniai reaktoriai, tačiau ilgainiui tokio tikslo atsisakyta.

Pro storą teroro baimės miglos, apgaubusios Rusiją, šydą prasiskverbia ir šviesos spindulys: branduolinis pavojus pasaulyje sklaidosi. Balandžio 8 d., ketvirtadienį, Prahoje ketinama pasirašyti naująją Strateginės puolamosios ginkluotės (SPG-1) sutartį. Rusijos ir JAV prezidentai Dmitrijus Medvedevas ir Barackas Obama pratęs 1991 m. sudarytą ir pernai gruodžio 5 d. baigusį galioti branduolinių užtaisų mažinimo susitarimą.

Kovo 8–9 d. Paryžiuje vyksta tarptautinė branduolinės energetikos konferencija, kurioje dalyvauja delegacijos iš daugiau nei 60 valstybių bei tarptautinių organizacijų tarp jų ir Lietuvos delegacija, vadovaujama energetikos ministro A.Sekmoko. Konferenciją atidarė Prancūzijos prezidentas N.Sarkozy. Lietuvos energetikos ministras A.Sekmokas vakar pristatė Lietuvos branduolinės energetikos plėtrą bei šio srities reguliacinės aplinkos pakeitimus.

Tai, kad Lietuvos žalieji neina į gatves ir neprotestuoja dėl kaimynystėje statomų atominių elektrinių, kaip tai daro dėl danų kiaulių fermų, dar nereiškia, kad nebandoma teisinėmis priemonėmis daryti įtaką šiems procesams. Taip "Vakarų ekspresui" teigė Nevyriausybinių aplinkosauginių organizacijų koalicijos pirmininkas Linas Vainius. Jis vakar dalyvavo viešame planuojamos atominės elektrinės statybos Baltarusijoje poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitos svarstyme.

Ketvirtadienį, paskutinės šių metų dienos 23 val., bus sustabdyta Ignalinos atominė elektrinė (IAE). Vykdydama stojimo į Europos Sąjungą sutarties įsipareigojimus Lietuva atsisakys daugiau kaip du dešimtmečius veikusios vienintelės Baltijos šalyse branduolinės jėgainės, kurios reaktorius įrašytas į Gineso rekordų knygą kaip pats didžiausias pasaulyje. Be to, uždarius elektrinę, Lietuvoje baigsis ir pigios elektros energijos laikai.