biologija

Jau senokai mokslininkai žinojo, kai šikšnosparnis vampyras renkasi, kur savo aštriais dantimis praskrosti gyvūno odą, jų nosis padeda rasti geriausią vietą – veną, tačiau iki galo šio paieškos mechanizmo veikimo principas nebuvo aiškus. Mokslininkai iš Karakaso ir Kalifornijos universitetų, tirdami laukinius pietų Afrikos šikšnosparnius vampyrus, atrado mechanizmą, kuris padeda jiems tiksliai nustatyti skaniausias aukos vietas.

Šiaurės Karolinos valstijos universitete (JAV) vykdomas Bambos bioįvairovės projektas prasidėjo kaip mikrobiologų pokštas, tačiau tolesnė tyrimų eiga atskleidė visai rimtus rezultatus, skelbia „Science20.com". Pasak mokslininkų, visas mūsų kūnas yra daugybės mikrobiologinių ekosistemų buveinė.

Japonų astronautas ketina kosmose auginti agurkus. Šis projektas – eksperimento, kurio metu bus tiriamas gravitacijos poveikis augalų auginimui, dalis. Satoshi Furukawa šešiems mėnesiams į Tarptautinę kosminę stotį išskris trečiadienį. Rengdamasis misijai, astronautas atskleidė ketinantis auginti agurkus ir tirti, kokią įtaką aplinka, kurioje nėra traukos, daro maistinių kultūrų augimui, praneša telegraph.co.uk.

Tamsoje šviečiantys grybai, šoklioji žuvis, gigantiška bakterija, karališkoji siurbėlė ir daug kitų neįtikėtinų gyvūnų bei augalų rūšių pateko į 2011 metų naujausių ir įdomiausių rūšių dešimtuką, kurį sudarė Arizonos valstijose (JAV) veikaintis tarptautinis Rūšių tyrimo institutas. Be paminėtųjų sąraše dar puikuojasi svirplys, apdulkinantis orchidėjas, povandeninis grybas ir šilkinį rutulį mezgantis voras, pavadintas Darvinu.

Nors Antarktida neįprastai izoliuota ir šalta, žemynas nuolat sulaukia naujų nepageidaujamų atvykėlių. Sėklos, grybeliai ir vabzdžiai keliauja ten, kur žmonės, o šiuo atveju – turistai, juos gabena, rašo LiveScience.com. Visi šie atvykėliai sukuria galimybes invazinėms rūšims įsitvirtinti mažiausiai paliestame pasaulio žemyne ir jo salose. „Vis dar esame toje stadijoje, kai Antarktidoje yra mažiau nei 10 nečionykščių rūšių ir nė viena jų dar netapo invazine.

Mokslui žinoma tik saujelė planetos gyvūnų rūšių, o surasti ir suklasifikuoti likusias kainuotų apie 263 milijardus dolerių. Specialistai yra suklasifikavę maždaug 1,4 milijono gyvūnų rūšių. Manoma, kad dar apytiksliai 5,4 milijonai rūšių yra neatrastos iki šiol. Darbus šioje srityje labai apsunkina tai, kad trūksta patyrusių taksonomistų – biologų, kurie atpažintų gyvūnus ir priskirtų juos atitinkamoms grupėms.

Mokslas iki šiol identifikavo tik dalį pasaulio gyvūnų rūšių, o norint šį darbą užbaigti, reikės išleisti 263,1 mlrd. dolerių, teigia tyrėjai. Iki šiol mokslininkai surašė apie 1,4 mln. rūšių. Mokslininkai skaičiuoja, kad dar 5,4 mln. rūšių mums lieka nežinomos.

Mikrobai, palaidoti giliai po Žemės paviršiumi, ne tik išgyvena esant ekstremaliai temperatūrai ir slėgiui, bet sugeba taip apdirbti aplink juos esančias uolienas, kad jos tampa maistu. Mokslininkai atrado, jog esant pakankamam tam tikros mikrobų rūšies kiekiui, uolienos giliai po Žeme išsiskiria vandenilio dujas, kuriomis mikrobai vėliau maitinasi. Geomikrobiologas R. Džonas Parkesas (R. John Parkes) sako, kad greičiausiai ši procesą lemia pačios bakterijos.

Žurnale „Science“ aprašytas metodas remiasi 150 „kelrodžių“ požymių, būdingų ilgaamžių žmonių genams. Bostono universiteto mokslininkų komanda sukūrė matematinį modelį, kuris, remdamasis šiais požymiais gali apskaičiuoti asmenų galimybes sulaukti 100 metų, rašo „bbc.co.uk“. Tyrimas remiasi duomenimis, surinktais didžiausio pasaulyje šimtamečių tyrimo metu.

Viduržemio jūros gelmėse mokslininkai atrado pirmuosius daugialąsčius gyvūnus, gyvenančius be deguonies. Anksčiau giliai po vandeniu ar po žeme atrasta daugybė be deguonies gyvenančių vienaląsčių organizmų. Tačiau mokslininkams iki šiol nepavyko atrasti be deguonies išgyventi sugebančių daugialąsčių organizmų. Pavyzdžiui, vamzdeliniams kirminams, gyvenantiems netoli hidroterminių angų, būtinas išskaidytas deguonis.

„Eikite ir dauginkitės“, – kadaise sakė Dievas, išvarydamas į pasaulį pirmuosius žmones. Tačiau Viešpats nepasakė, kaip ir kam reikia daugintis. Jau tada, kaip ir dabar, daugelis Žemėje gyvenančių organizmų dauginosi be sekso – ir neatrodo, kad tai jiems nepatiktų. Jie negaišta brangaus laiko meilikavimui savo partneriui, nesprendžia bereikalingų nesusipratimų.

Mokslininkai tikisi, jog pirmąkart identifikavus ilgaamžiškumo geną, pavyktų surasti ir būdų, padėsiančių žmonėms gyventi ilgiau. Kaip praneša „The Daily Telegraph“, mokslininkams pavyko nustatyti geną, kuris lemia biologinį žmogaus senėjimo greitį. Pasak mokslininkų, nustačius šį geną jaunystėje, būtų galima parinkti atitinkamą gyvenimo būdą. Žiūrint toliau į ateitį, mokslininkai mano, kad šiuo genu pavykti manipuliuoti taip, jog būtų galima išplėsti gyvenimo trukmę.