biologija

Lietuvos jūrų muziejų pasiekė duomenys, kaip gyvena pavasarį į laisvę Baltijoje išleisti ten išslaugyti ruoniukai. Mokslininkai jiems užkabino specialius siųstuvus, tad dabar seka dešimties mažylių gyvenimą. Pasirodo, prie Lietuvos krantų nei vienas neužsibuvo – vieni pasirinko Daniją, kiti Estiją. Mokslininkus pritrenkė žinia, į kokį gylį ruoniai sugeba nunerti, ir kad per dieną įveikia net 100 kilometrų. Ruoniukus dar pavasarį Lietuvos jūrų muziejaus biologai paleido į laisvę.

Trečiadienį abiturientai laikys biologijos valstybinį brandos egzaminą. Jį pasirinko 6384 kandidatai: beveik 90-čia daugiau nei pernai. Pagrindinė brandos egzaminų sesija šiemet prasidėjo birželio 5 dieną ir truks iki birželio 27 dienos. Jos rezultatai bus paskelbti iki liepos 13 dienos. Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, brandos egzaminus šiemet iš viso laikys 27 tūkst. 492 bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinių mokyklų baigiamųjų klasių moksleiviai.

Mokslininkai netoli Ekvadoro Galapagų salų rado iki šiol niekam nežinomą koralinį rifą. Koraliniai rifai nyksta visame pasaulyje, tad mokslininkai džiaugiasi ne tik atradimu, bet ir tuo, kad rife – pilna gyvybės. Išskirtinė galimybė išvysti tik dabar atrastą gyvą koralinį rifą, gausų jūros flora ir fauna. Ją mokslinės ekspedicijos metu narai atrado šalia Ekvadoro Galapagų salų. Tai – itin džiugi naujiena, mat pasaulyje koraliniai rifai sparčiai nyksta. O rife net pusė koralų yra gyvi.

Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro mokslininkai Gytis Dudas ir Patrickas Pauschas atsidūrė tarp vienuolikos Europos molekulinės biologijos organizacijos (EMBO) laboratorijų kūrimo dotacijų laimėtojų, antradienį pranešė universitetas. Anot VU, ši EMBO finansavimo schema programoje dalyvaujančių šalių mokslininkams teikia kelerių metų finansavimą steigiant ir plėtojant tyrimo grupes.

Biologijos mokslų daktaras, profesorius Konstantinas Severinovas papasakojo naujienų portalui „Republic“, koks jausmas būti virusu ir kokios strategijos sėkmingiausios, apie virusų kapines mūsų genome, kodėl SARS-CoV-2 evoliucijos mastais tėra „virusėlis“, kaip virusai gali susigyventi su savo šeimininkais ir tapti naudingais, ir kitas mikrobų pasaulyje vykstančias dramas. Pradėkime nuo pat pradžių. Kas yra virusas? Kuo virusai skiriasi nuo kitų biologinių objektų? Visa gyvybė – ląstelinė.

Ketvirtadienį vyks biologijos valstybinis brandos egzaminas. Šį egzaminą laikyti rinkosi 9935 kandidatai, pranešė Nacionalinė švietimo agentūra. Pagrindinė brandos egzaminų sesija baigsis liepos 21 dieną fizikos brandos egzaminu. Pakartotinė sesija vyks nuo liepos 22-osios iki rugpjūčio 4-osios.

Antradienį skelbiami penkių brandos egzaminų rezultatai, sunkiausiai šiemet kandidatams sekėsi laikyti matematikos egzaminą, lengviausiai – anglų kalbos egzaminą.  Nacionalinis egzaminų centras (NEC) antradienio rytą skelbia lietuvių kalbos ir literatūros, anglų, matematikos ir biologijos valstybinių brandos egzaminų rezultatus, informacinių technologijų egzamino rezultatai bus paskelbti antradienį po pietų.

 Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) Vilniuje pirmadienį įteikta Meilės Lukšienės premija. Ja apdovanota Vilniaus Žemynos gimnazijos biologijos vyresnioji mokytoja biomedicinos mokslų daktarė Asta Navickaitė. Premijos ši pedagogė nusipelnė už siekį „eiti už įprastų mokyklos ribų, už darbą, kuris sulieja teoriją ir praktiką, už vaisingas pastangas į mokyklą atnešti mokslinius tyrimus“, pranešė ŠMM.

Biofizika yra sparčiausiai besivystanti tiksliųjų mokslų pakraipa. Ten, kur biologija sutinka fiziką, atsiranda neįtikėtini atradimai tiek fizikams, tiek biologams. Mat joks fizikas nelaukia kvantinių efektų gyvame organizme, joks biologas nesitiki susipažinti su elektrono sukiniu tyrinėdamas ląstelę. Didžioji dalis įdomių kvantinės fizikos reiškinių reikalauja specifinių sąlygų, kurias vadina koherentiškumu.

Per penkias ekspedicijas į Bahamus Kaimanų salose ir Saliamono salas JAV biologai nustatė 180 vandenyno gelmes nušviečiančių žuvų rūšis. Pasirodo, biofluorescencija tarp žuvų pasitaiko gerokai dažniau, nei manyta iki tol. Biofluorescencija vyksta, kai žuvis sugeria šviesą, o vėliau ją išskiria kitokios spalvos pavidalu. Biologai žuvis apšvietė ypatinga mėlyna šviesa, o rezultatas buvo labai spalvingas.

Liepos 5–13 dienomis Indonezijoje, Balio saloje, vykusioje 25-ojoje tarptautinėje biologijos olimpiadoje Lietuvos atstovai iškovojo aukso, sidabro ir bronzos medalius. Lietuviai aukštus apdovanojimus laimi trečius metus iš eilės.

Arnas Mazėtis, LRT radijas, LRT.lt Abiturientai penktadienį laiko valstybinį biologijos egzaminą. Egzaminą laikyti rinkosi beveik 9 tūkst. kandidatų. Ketvirtadienį abiturientai sprendė valstybinio informacinių technologijų brandos egzamino užduotis. Egzaminą laikė beveik 3 tūkst. moksleivių. Jau antrus metus jis vykdytas elektroninėje egzaminų sistemoje.

Didžiosios orkos (Orcinus orca), stambiausia delfinų rūšis, išgyveno per paskutinįjį ledynmetį prieš maždaug 40 000 metų, atskleidė D. Britanijos mokslininkų tyrimas. Jo rezultatai paskelbti žurnale „Molecular Biology and Evolution“. Tokią išvadą tyrimo autoriai priėjo šifruodami šių žinduolių genomą. Biologams pavyko nustatyti, kad paskutiniojo ledynmečio laikotarpiu smarkiai sumažėjo genetinė orkų įvairovė.

Violetinis, perregimas, kažkuo primenantis balioną, iki skausmo nuodingas, bet ne medūza. Tokį radus paplūdimyje ir apžiūrėjus įdėmiau, gal net kiltų mintis apie nežemiškos gyvybės atstovą iš kito pasaulio. O jis dar ir gyvas. Tai – portugališkasis laivelis. Savotiškas pranašas, nebyliai bylojantis, kad ten, vandenynų gelmėse, iš tiesų slypi ištisi ne visai žemiškų sutvėrimų pasauliai. Portugališkasis laivelis (lot. - Physalia physalis) dažnai priskiriamas medūzoms.

Mokslininkai išsiaiškino, kad toli gražu ne visi organizmai su amžiumi sensta, skelbiama žurnale „Nature“. Yra priimta manyti, kad su kuo senesnis organizmas, tuo jis labiau silpnesnis, labiau nukaršęs, jo gebėjimas pratęsti giminę sumenkęs, o mirties tikimybė vis didesnė.

Ar kada susimąstėte, kad didžiąją gyvūnijos pasaulio dalį sudaro rūšys, kurių individai... neturi skausmo receptorių? Mes, žmonės, kaip ir kiti žinduoliai, juntame skausmą – iš emocinio ir fizinio skausmo mokomės ir keičiame savo elgesį. Tačiau daugumos Žemės gyvūnų atvejų yra visiškai kitaip. Paprasčiau tariant, jie yra gyvi robotai, nejaučiantys skausmo, todėl ne tik nesugeba išmokti, kas yra pavojinga ir ko reikia vengti, bet ir aklai tęsiantys pradėtą veiklą net ir žūties akimirkomis.

Pasirodo, uodegos vizginimas nėra jau toks paprastas, kaip galėtų atrodyti. Tyrimo rezultatai, spalio 31 dieną paskelbti žurnale „Current Biology“, rodo, kad šunų smegenys, kaip ir žmonių, yra asimetriškos ir skirtingi pusrutuliai yra atsakingi už skirtingas funkcijas. Smarkesnis vizginimas į dešinę rodo teigiamas emocijos, pavyzdžiui, pamačius šeimininką, į kairę – neigiamas, pavyzdžiui, sutikus nepažįstamą šunį. Tačiau ar skirtingas vizginimas ką nors reiškia kitiems šunims? Pasirodo, taip.

Nuodingas, haliucinogeninis, ligą sukeliantis ir gydomųjų savybių turintis, aptinkamas visuose septyniuose pasaulio žemynuose – kas? Ogi grybas! Pasirodo, ne vien lietuviai gali didžiuotis grybų švente – spalio 13-ąją, sekmadienį,britai irgi šventė grybų dieną, kurios metu buvo galima aplankyti garsųjį Fungariumą.

Kai kalbame apie programavimą, mes įsivaizduojame tokias kalbas, kaip C, „Java“, „Basic“, „Python“ ir kitas. Tačiau mokslininkų grupė ir Vašingtono universiteto (JAV) sukūrė programavimo kalbą, skirtą DNR, praneša „Gizmodo“. Naująją kalbą sudaro komandų rinkinys, kuriose yra instrukcijos, kaip surinkti šią sudėtingą molekulę. Kalbos pagrindą sudaro cheminių reakcijų tinklų koncepcija – sąlygos ir lygtys, kurios aprašo, kaip vyksta cheminės reakcijos tarp medžiagų.

Viena naujausių ir turbūt daugiausia kontroversiškų nuomonių sulaukianti mokslo sritis yra genų inžinerija. Tai didžiulis XX a. atradimas, kuriuo naudojantis galima išspręsti daug globalių problemų. Kiekviename organizme yra užšifruotas genetinis kodas, kuris suranda genus, kurie yra atsakingi konkrečios ligos vystymąsi. Naujosios genų inžinerijos technologijos, leidžia tokį geną panaikinti ir taip suskaldyti DNR.

Egzistuoja nemažai gyvūnų rūšių, kurios dauginasi nelytiniu būdu. Kuo žmonės kitokie? Sekso prasmė, iš pirmo žvilgsnio, lyg ir akivaizdi – giminės pratęsimas, genomo paįvairinimas. Visgi seksualinės reprodukcijos privalumai evoliucijos kontekste ne tokie jau ir aiškūs, pastebi „Popsci.com“. Ragvabalių patinai užsiaugina didžiulius, gremėzdiškus, raganosiškus ragus, ilgiu siekiančius pusę kūno korpuso. Tokiais ragais ragvabaliai kaunasi dėl patelių.

Liepos 14-21 d. Šveicarijoje, Berne, vykusioje tarptautinėje biologijos olimpiadoje dalyvavusi Lietuvos komanda pasiekė puikių rezultatų. Lietuvos moksleivės iškovojo 3 sidabro ir vieną bronzos medalį, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Su sidabro medaliais grįžta dvyliktokė Jurga Mituzaitė iš Šiaulių Simono Daukanto gimnazijos (mokyt. Irina Barabanova), vienuoliktokės Vytautė Boreikaitė iš Vilniaus licėjaus (mokyt.

 Mikrobiologas, buvęs biržos makleris Johnas Coatsas teigia, kad ekonominė situacija galėtų būti visiškai kitokia, jei laiku būtų prisiminta biologija. Protas ir kūnas Johno Coatso teigimu, dabar pernelyg dažnai, kalbant apie žmogų, jo kūnas atskiriamas nuo proto, tarsi tai būtų du skirtingi dalykai – protas sau, kūnas sau. Nors toks požoūris madingas, bet protas ir kūnas yra nedaloma visuma. Mes negalime kalbėti apie protą, ignoruodami jam siunčiamus kūno signalus.

Priešingai plačiai paplitusiam įsitikinimui, kupranugario kupros nėra pilnos vandens. Iš tiesų šie keisti išsikišimai yra riebalų sankaupos, leidžiančios gyvūnams dienų dienas keliauti dykuma be maisto. Kupranugaris ant nugaros gali neštis iki 36 kilogramų riebalų (kupranugarių jaunikliams kupros susidaro tik tuomet, kai jie pradeda ėsti kietą maistą). Kai kupranugaris sunaudoja maisto atsargas, kupra susitraukia ir nukrinta ant šono.

Mikrobiologas, buvęs biržos makleris Johnas Coatsas teigia, kad ekonominė situacija galėtų būti visiškai kitokia, jei laiku būtų prisiminta biologija.   Protas ir kūnas Johno Coatso teigimu, dabar pernelyg dažnai, kalbant apie žmogų, jo kūnas atskiriamas nuo proto, tarsi tai būtų du skirtingi dalykai – protas sau, kūnas sau. Nors toks požiūris madingas, bet protas ir kūnas yra nedaloma visuma. Mes negalime kalbėti apie protą, ignoruodami jam siunčiamus kūno signalus.

Produktus ir paslaugas mokslui kurianti tarptautinė kompanija „Thermo Fisher Scientific“ (TFS) trečiadienį sostinėje atidarė Mokslinės biologijos mokslų kompetencijų centrą. Į šį centrą kompanija investavo daugiau nei 41 mln. litų. Naujasis centras tieks molekulinės, baltymų ir ląstelių biologijos produktus, gyvybės mokslams Rytų Europoje ir pasaulinei rinkai. Į centrą kompanija investavo 34 mln. litų, dar 7 mln. litų gavo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

Tai, kad kamieninės ląstelės – viena perspektyviausių ateities medicinos sričių, turbūt jau niekam aiškinti nebereikia. O šiuo metu ir  vienas iš svarbiausių gydymų onkohematologijoje.  Tačiau kitose srityse, mokslas  žengia pirmuosius žingsnius – ir nors atliekamos kelios dešimtys klinikiniai tyrimų, kuriuose dalyvauja sergantys pacientai, tačiau didžioji dalis  tyrimų dar atliekami su gyvūnais.

Tiesa, pavadinimas ne visai tikslus – be abejo, skruzdėlės tokio protokolo neturi, tačiau, ieškodamos maisto, naudoja labai panašius algoritmus, kaip ir plačiai paplitęs interneto protokolas TCP/IP. Beje, jos tai daro jau milijonus metų, o TCP/IP atsirado vos prieš kelis dešimtmečius. TCP/ IP – tai protokolų rinkinys, tarsi eismo taisyklės, reguliuojančios duomenų perdavimą šiuolaikiniuose skaitmeniniuose tinkluose.

Nežinoma liga atsiranda iš niekur ir plinta pasaulyje, po savęs palikdama milijonus lavonų. Dar blogiau, liga pakerta ne vieną rūšį, o šimtus. Niekas negali sustabdyti epidemijos, grasinančios išnaikinti daug rūšių. Tai skamba kaip filmo scenarijus, bet tai tikra ir ir tai vyksta su pasaulio varlėmis ir salamandromis. „Gal žmonėms amfibijos ir nerūpi, bet įsivaizduokite, jei toks patogenas persikeltų į žinduolius“, – sako Vance'as Vredenburgas, ekologas iš San Francisko valstijos universiteto.

Ketvirtoji daugiaserijinio animacinio filmo „Ledynmetis“ dalis, paleontologės Sarah Joomun, dirbančios Oksfordo universiteto gamtinės istorijos muziejuje, manymu, labai smagi, tačiau joje, kaip ir ankstesnėse, gausu realybės neatitinkančių aspektų – kai kurie filmuke vaizduojami gyvūnai niekaip negalėjo būti to paties laikotarpio amžininkai. Kaip ji rašo straipsnyje guardian.co.uk, pasirodžius pirmajai filmo daliai, jai buvo be galso smalsu.

Didžiulis šimtakojis, čiaudinti Birmos beždžionė, parazitinė vapsva ir orchidėja, žydinti tik naktimis, pateko į pernai atrastų svarbiausių naujų rūšių dešimtuką. Arizonos universiteto padalinys – Tarptautinis rūšių tyrinėjimo institutas –  peržiūrėjo du tūkstančius augalų ir gyvūnų rūšių savo neįprastam „lyderių“ sąrašui sudaryti. Jo tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į šį mokslininkų ir muziejų ekspertų darbą.

Kol mokslininkai mėgina suprasti, kaip gyvos ląstelės spinduliuoja biofotonus, Lebedevo fizikos instituto (Maskva, Rusija) tyrėjai atrado tam tikrų esminių požymių, liudijančių, jog biofotonai dalyvauja ląstelių komunikacijos procesuose. Biofotonai yra regimojo ar ultravioletinio spektro fotonai, kuriuos išspinduliuoja biologinės sistemos – kai kurie biologai jau seniai įtaria, jog mokslas šių biosistemų kol kas dar nėra iki galo perpratęs.

Kad ir kokios neįtikėtinos būtų mūsų rankos, gebančios įverti siūlą į adatą ar atskirti medines lentas, neįmanoma pasakyti, ar jos pakankamai geros. Evoliucijos biologai nežino, kodėl žmonės ir didžioji dauguma keturkojų Žemės gyventojų ant galūnių turi po penkis pirštus. Ar gyvenimas būtų daug geresnis ar daug prastesnis, jei ant mūsų rankų būtų ir po šeštąjį pirštą? Papildomas pirštas šalia mažojo piršto leistų kai kurias užduotis atlikti paprasčiau.

Pirmadienį Australijos vyriausybė įtraukė koalas į nykstančių gyvūnų sąrašą keliuose rytiniuose šalies regionuose. Tai pranešė aplinkos apsaugos ministras Tony Burke. „Koalos yra Australijos simbolis, ir rajonai, kuriuose jos gyvena ir kur joms gali iškilti grėsmė, nebus urbanizuojami“, – sakė ministras. Anot dienraščio „The Sydney Morning Herald“, koalos paskelbtos nykstančia rūšimi Kvynslendo ir Naujojo Pietų Velso valstijose bei šalies sostinės Kanberos apylinkėse.

Vieną iš garsiausių Žemės praeities mįslių, vadinamą Kambro sprogimu, mokslininkams pavyko paaiškinti išsprendus kitą Žemės praeities galvosūkį, vadinamą Didžiuoju nesutapimu. Prieš 600 mln. metų vandenynuose knibždėte knibždėjo gyvybė. Tačiau vargu ar tie minkštakūniai, nesudėtingi organizmai galėtų būti tiesioginiai nūdienos gyvūnų protėviai. Bet, kaip liudija tyrinėjimai, evoliucijoje staiga įvyko kai kas keisto.

Turbūt kiekvienas esame girdėję vadinamąjį banginių „dainavimą“. Šie gailūs banginių šauksmai – neatsiejama povandeninio garsų pasaulio dalis Ją be vargo galime išgirsti, pavyzdžiui, dokumentiniuose filmuose. Šie garsai įrašomi specialiais prietaisais. Tačiau jeigu tektų atsidurti po vandeniu, šių garsų prie povandenio pasaulio neprisitaikiusi žmogaus ausis taip paprastai išgirsti negalėtų.

Mokslininkai į kosmoso platybes pasiuntė robotus ir iššifravo genomą, tačiau jie pripažįsta vis dar negalintys paaiškinti, kaip orientuojasi balandžiai. Vienos molekulinės patologijos instituto ekspertai teigia sugriovę teoriją, kad paukščių sumanumą lemia daug geležies turinčios nervų ląstelės snape, kurios jaučia Žemės magnetinį lauką, praneša naujienų agentūra AFP. „Tai tikrai nuvylė.

Nauja varlių rūšis atrasta vienoje pačių triukšmingiausių pasaulio vietų – Niujorko mieste, skelbia livescience.com. Ilgą laiką biologai klaidingai manė, kad šios varlytės priklauso leopardinių varlių rūšiai. Tačiau atrastai naujai varlių rūšiai būdingas neįprastas kvarkimas. Jos gyvena miesto tvenkiniuose ir pelkėse. „Neįtikėtina, kad šios neatpažintos rūšies varlės gyvena miesto teritorijoje.

Žinduoliams prirekė 24 milijonų kartų, kad jie evoliucionuotų nuo pelės iki dramblio dydžio, atskleidė tyrimas. Tačiau gyvūnų mažėjimas yra daug greitesnis procesas. Tam, kad gyvūnas iš didelio taptų nykštukiniu, užtenka apie 100 tūkst. kartų,rašo telegraph.co.uk. Tyrimą, skelbiamą žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“, atlikę mokslininkai studijavo 28 žinduolių grupes, tarp kurių buvo drambliai, primatai ir banginiai. Gyvūnų dydžio pokyčiai nuo pat prieš 70 mln.

Su biologijos mokslų daktaru Aivaru Ratkevičiumi, vadovaujančiu Lietuvos kūno kultūros akademijos Taikomosios biologijos ir reabilitacijos katedrai ir dirbančiam tiriamąjį darbą Aberdyno (Škotija) universitete, kalbamės apie genetinių tyrimų pasiekimus ir jų atveriamas perspektyvas. – Jei neklystu, Jūsų tyrimų Aberdyno universiteto Medicinos mokslų fakultete sritis – molekuliniai ir genetiniai veiksniai ir jų poveikis žmogaus sveikatai bei fizinėms savybėms.

Mokslininkai iš Didžiosios Britanijos ir JAV nustatė, kad ne tik žmonės, bet ir gyvūnai negali sutramdyti juoko, kai yra kutenami. Tokią išvadą priėjo mokslininkai, atlikę eksperimentų su gorilomis ir žiurkėmis. Kaip penktadienį pranešė britų žinių tarnyba BBC, safario parke Anglijos Kento grafystėje 19-metė gorila Emmy pademonstravo, kad primatai sunkiai gali sutramdyti džiugų prunkštimą, kai yra kutenami.

Vulkaninės kilmės povandeninėse versmėse Indijos vandenyne mokslininkai aptiko įspūdingų formų gyvių, praneša BBC. Mokslininkai tyrinėjo vulkaninės kilmės povandenines versmes Pietvakarių Indijos ruože, esančiame Indijos vandenyne. Britų mokslininkų grupė iš Sautamptono universiteto aptiko nemažai gyvių ganėtinai aukštos temperatūros vandenyse, tarp jų – ječio krabai, žvynuotosios sraigės ir holoturijos. Pasak mokslininkų, kai kurios rūšys gali būti naujiena mokslui.

Astrofizikas Stephenas Hawkingas tiki, kad žmonijai norint išlikti reikės kolonizuoti kosmosą. Ar žmogaus kūnas pasiruošęs tokiems išbandymams? Notingemo universiteto mokslininkai tiki, kad mikroskopinis kirminas (Caenorhabditis elegans arba (C. elegans)) yra biologiškai panašus į žmogų ir gali padėti suprasti kaip žmonės galėtų prisitaikyti prie ilgai trunkančių kosmoso klajonių.

Kada nors jautėtės nesusiderinęs? O gal turėjote dvejopą nuomonę apie ką nors? Ką gi, štai jums pasiteisinimas: galbūt jus pavergė keistos kvantinės mechanikos taisyklės. Keistesniosios fizikos pusės idėjos galėtų paaiškinti kai kurias ilgai neišsprendžiamas biologijos paslaptis Esame linkę manyti, kad kvantinės mechanikos ir biologijos ryšys baigiasi su Schrödinger'io kate.

Mokslininkai nustatė seniausios pasaulyje moters, sulaukusios 115 metų, DNR seką, praneša BBC. Moteris, kuri mirė būdama seniausia pasaulyje, savo protiniais gebėjimais prilygo keliasdešimčia metų jaunesniam žmogui, be to, neturėjo jokių silpnaprotystės požymių, teigia olandų ekspertai. Tyrimas, pristatymas konferencijoje Kanadoje, leidžia manyti, kad ji turėjo genus, apsaugančius nuo silpnaprotystės.

3 km ledo gylyje slypintis ežeras gali atskleisti, kaip atrodė gyvybė Žemėje prieš milijoną metų ir suteikti informacijos apie nežemišką gyvybę. Telegraph.co.uk rašoma, kad jau netrukus grupė britų mokslininkų planuoja išvykti į Antarktidą, kur tikisi tapti pirmaisiais žmonėmis, kuriems pasisekė pasiekti vieną iš 387 ežerų, esančių šiame žemyne.

Iš tiesų natūralioji atranka dažnai lemia vis didesnį paprastumą. Daugeliu atvejų sudėtingumas gali atsirasti, kai atranka silpna ar jos visai nėra, rašo portalas newscientist.com, analizuodamas dar vieną evoliucijos mitą. Jei ko nenaudoji, gali prarasti. Evoliucija dažnai atima, užuot davusi. Pavyzdžiui, olų žuvys prarado akis, o parazitai, kaip kaspiniuočiai, atsikratė žarnyno. Toks supaprastėjimas gali būti daug plačiau paplitęs, nei manoma.

Plimuto universiteto (D. Britanija) profesorius Iainas Stewartas pirmasis pasaulyje nusprendė surengti eksperimentą, skirtą patikrinti, kaip augalai gali palaikyti žmogaus gyvybę. Anksčiau panašūs bandymai būdavo atliekami tik su gyvūnais, praneša BBC. Eksperimento, kuriame tiriamuoju bus pats I. Stewartas, eiga bus filmuojama ir vėliau panaudota naujame dokumentiniame filme, sakoma pranešime. Eksperimentas prasidės rugsėjo 16 dieną ir baigsis po 48 valandų.

Mikroskopiniais plaukeliais kai kurios bakterijos šalina uraną iš požeminio vandens. Atradimą mokslininkai ketina pritaikyti kurdami radiaciją valančias technologijas. Tam tikros bakterijų rūšys, pavyzdžiui, Geobacter sulfurreducens, žinomos dėl sugebėjimo padidinti arba sumažinti elektronų kiekį metaluose ir tokiu būdu išgauti iš jų energijos. Kai vandenyje ištirpęs uranas netenka dalies elektronų, jis tampa gerokai mažiau tirpiu. Kartu sumažėja ir radiacinės taršos plitimas vandeniu.