bankrotas

Bendrovės „Voyage-Voyage” vadovas ir vienintelis akcininkas D. T. Valstybiniam turizmo departamentui (toliau – VTD) balandžio 21-ąją pateikė informaciją apie įmonės prisiimtus įsipareigojimus turistams. Jo pateiktais duomenimis, kurie šiuo metu dar tikslinami, „Voyage-Voyage” yra sudariusi sutartis su 184 turistais, jiems padaryta nuostolių suma viršija 285 tūkst. eurų.

 Sausį Lietuvoje bankroto procedūra pradėta 199 įmonėms, vasarį – 188 įmonėms. Kovo pabaigoje Seime pritarta Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotoms pataisoms, susijusioms su bankroto administravimu. Rekordiniu bankrotų skaičiumi ir pataisų iniciatyvomis pažymėta metų pradžia verčia gręžiotis ne tik į rinkos problemas, bet abejoti esamais verslo valdymo standartais.

Žlungančios kelionių į egzotiškas šalis organizatorės „Voyage-Voyage“ paslaugomis pastaruoju metu pasinaudojo 170 asmenų, tačiau galimi jų nuostoliai dar skaičiuojami, sako Turizmo departamento vadovė. Pasak Jurgitos Kazlauskienės, kol kas nė vienas įmonės klientas nepateikė pretenzijos. Anot jos, jau kreiptasi į Generalinę prokuratūrą dėl galimai bendrovės iššvaistytų lėšų. „Renkamės patys informaciją apie turistus. 170 asmenų yra įsigijusių keliones per šią organizatorę.

Šį pirmadienio vakarą 20.20 val. LNK gyvenimo būdo laidoje „Nuo... iki“ - ilgai viešumoje nematytos Aistės Pilvelytės interviu. Pastaruoju metu talentingos dainininkės gyvenimą supurtė keli įvykiai - prieš kelerius metus ji išsiskyrė su verslininku Vladu Motieka, po skyrybų Aistė liko su dukra, o dabar plačiai nuskambėjo ir istorija apie jos bankrotą.

Jovita Sukackaitė, Tomas Kavaliauskas, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Bankrutavus porai šalies kelionių agentūrų keliautojai prieš pirkdami ateinančios vasaros keliones jau budresni ir klausimų užduoda daugiau nei įprastai. Kelionių organizatoriai sako, kad vasaros keliones pradėjo pardavinėti dar praėjusių metų spalį, daugiau lietuvių pradėjo atostogas planuotis iš anksto, nes taip gauna daugiau už mažiau.

Žinių radijas Plačiai nuskambėjus atvejui, kai Seimo narė Birutė Vėsaitė, patikėjusi kasininke, paskleidė nepatvirtintą informaciją apie vieno prekybos centro bankrotą, komunikacijos ekspertas Arijus Katauskas tokiu atveju pataria įmonei ar asmeniui, apie kurį buvo paskelbta netiesa, pateikti kiek įmanomą tikslesnę informaciją kiek įmanoma greičiau visoms tikslinėms auditorijoms.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Įmonės Lietuvoje bankrutuoja skausmingai ir lėtai, nes savininkai delsia pripažinti liūdną realybę, gelbėdami savo interesus, susikuria papildomų problemų ir konfliktų su kreditoriais bei klientais. Taip LRT.lt sako bankroto administratorius Paulius Pacauskas. „Nordea“ ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, Lietuvos bendrovėms sektųsi geriau, jei jos remtųsi anglosaksų sistema ir prioritetą teiktų įmonių susijungimams, o ne bankrotams.

Valstybės kontrolė konstatuoja, kad Lietuvoje bankrotai inicijuojami per vėlai. Be to, anot auditorių, šiuo metu bankrutavusių įmonių kreditorinių reikalavimų padengimo lygis siekia vos 13 procentų. Valstybės kontrolierė atkreipia dėmesį, kad įmonių vadovai ir savininkai nėra atgrasomi nuo neteisėtų veiksmų, kuriais kryptingai siekiama bendrovės nemokumo.

Europos Komisija vis nenusprendžia, ar Baltijos šalių pieno ir mėsos gamintojams atlyginti dėl Rusijos embargo patiriamus nuostolius, o Lietuvos žemdirbiai skaičiuoja didėjančius praradimus ir prognozuoja, kad po tokio smūgio daug kas gali neatsitiesti. Vida Tavorienė Lietuva nuostoliams dėl Rusijos embargo kompensuoti prašo 46 mln. eurų (beveik 160 mln. Lt). Pieno ir mėsos gamintojai sako, kad jų patirti nuostoliai bus didesni.

Vilnius atsidūrė ant bankroto ribos, skelbia Vilniaus vicemeras. Finansų ministerija svarsto galimybę dar didinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, tenkančią Vilniui. „Mes totaliai... bankrotas ir slapstytis nebeįmanoma“, - Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį teigė Romas Adomavičius.

Žinių radijas Lietuvos miestų savivaldybės artėja prie bankroto – tai „Žinių radijui“ patvirtino ir Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitiene, ir Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto dėstytoja, nepriklausoma auditorė Irma Kamarauskienė.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdyba kartu su Kauno apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame statybų bendrovės direktorius kaltinamas pasisavinęs daugiau nei 2 mln. litų, apgaulingai tvarkęs apskaitą, klastojęs dokumentus ir tyčia sukėlęs bankrotą. Baigta baudžiamoji byla perduota Kauno apygardos teismui.

LRT.lt Liepos 4 d. įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Happy travel“. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba informuoja, kad Vilniaus apygardos teismas UAB „Happy travel“ bankroto administratoriumi paskyrė UAB „TOP CONSULT“, rašoma pranešime spaudai. Vartotojai, kurie UAB „Happy travel“ administruojamoje internetinėje svetainėje www.happyfly.

Į bankrutavusį „Snoro“ banką bankroto administratoriaus komanda jau sugrąžino 2 mlrd. litų. Pastarąjį pusmetį daugiausia lėšų surinkta iš paskolų portfelio administravimo, bankui priklausiusio nekilnojamojo turto pardavimo Lietuvoje ir Latvijoje. Taip pat banko ir jo kreditorių naudai buvo įskaitytos lėšos už neišplatintą „Snoro“ akcijų emisiją, Lietuvos Aukščiausiajam teismui priėmus palankų galutinį sprendimą.

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Dėl statybų bendrovių bankrotų vėluoja Alytaus miesto infrastruktūros projektai. Miesto savivaldybė skaičiuoja šimtus tūkstančių siekiančius delspinigius, tačiau juos atgauti tikisi tik teismuose. Alytaus mieste trūksta rekreacinių vietų, o savivaldybei ėmus jas tvarkyti, investiciniai projektai ėmė strigti.

Klaidos žemėlapių tarnybose brangiai kainuoja ne tik jų kūrėjams (Apple tikrai neduos sumeluoti), tačiau ir klientams. Eiliniu patvirtinimu tapo Virdžinijos valstijoje (JAV) įsikūrusio restorano „Serbian Crown“ istorija. Restorano savininkas Rene Bertagna tvirtina, kad daugiau nei 40 metų sėkmingai veikusi įstaiga buvo uždaryta, kadangi Google žemėlapių tarnyboje Maps įsivėlė apmaudi klaida.

Per pirmąjį šių metų pusmetį bankrutavusios statusą įgijo 818 įmonių, arba 5 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Daugiausia bankrotų – didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje. Šios verslo šakos atstovai sudaro ketvirtadalį įmonių, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ analizė pagal Registrų centro duomenis. „Prekybininkų dominavimas bankrutuojančių įmonių sąrašuose natūralus. Šiame sektoriuje veiklą vykdo kas ketvirta įmonė.

Lietuvos naftos gigantas „ORLEN Lietuva“ (OL) – ties apsisprendimo riba: būti ar nebūti? Nors garsiai apie tai nekalbama, gamyklos vadovybės su jos generaliniu direktoriumi Ireneuszu Janu Fąfara priešakyje laikysena aiškiai sako: arba Lietuva suteikia nuolaidų, arba stabdome gamybą. Bendrovė priartėjo prie bankroto slenksčio.

Turizmo versle milijoninių nuostolių akcininkams pridaręs vilnietis Martynas Laivys – vėl po didinamuoju stiklu: Kipre registruotos ribotos atsakomybės bendrovės „Grand Go Group Ltd.“ kontroliuojamajai įmonei „Go Baltic Travel“ vadovavęs verslininkas ką tik neteko pareigų, o akcininkai jį įtaria galbūt neskaidria veikla ir kontroliuojančiosios bendrovės žlugdymu.

Jovita Sukackaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nors ekonomistai vis primena, kad šalies ekonomika atsigauna, gyventojų vartojimas auga, tačiau auga ir konkurencija tarp prekybininkų. Ekspertai pastebi, kad daugėja bankrutuojančių didmeninės prekybos įmonių, o dėl priežasčių sutinka visi – išsikvėpė eksporto tempų augimas.

Viena didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo įmonių „Žemaitijos pienas“ užsimena apie galimą bankrotą, jei šalia jos bus pastatytas didelis „Vičiūnų“ grupės paukštynas. Aplinkosaugininkai teigia, kad „Vičiūnų“ grupė kol kas nėra pateikusi pataisyto poveikio aplinkai vertinimo (PAV) projekto ir gali jo visai nepateikti, jei nepavyks projekto suderinti su visuomene. „Žinome, kad jų PAV projektas buvo pataisytas ir bandoma jį derinti su visuomene. Tačiau mes jo nematėme.

Fizinių asmenų bankroto bylose besispecializuojantis advokatas Gediminas Žlioba sako, kad dažniausiai į jį pagalbos kreipiasi verslininkai arba žmonės nesugebantys grąžinti paskolų būstui. Už įmonės paskolą laidavo asmeniniu turtu Vienas iš tokių – 39 metų verslininkas iš Klaipėdos. Iki ekonominės krizės jis buvo sėkmingai dirbančios uždarosios akcinės bendrovės savininkas ir direktorius.

Stebuklas neįvyko – šaltiniai iš „Wiesmann“ vokiečių spaudai pranešė, kad kompanija atleido savo darbuotojus.

Kovo mėnesį 118 įmonių tapo bankrutuojančiomis, tai mažiausias šį statusą įgijusių įmonių skaičius nuo 2013 m. gruodžio. Per pirmąjį ketvirtį bankrutuojančiomis tapo 405 įmonės, arba 3 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ analizė pagal Registrų centro duomenis. Pastebima, kad sąsajos su bankrutavusiomis įmonėmis didina ir veikiančių įmonių bankroto riziką.

„Snoro“ bankroto administratorius Neilas Cooperis tęsia bendradarbiavimą su Lietuvos teisėsaugos institucijomis visuose jų atliekamuose tyrimuose, susijusiuose su banko „Snoras“ bankrotu ir kartu su teisininkais šiuo metu vertina teisėsaugos institucijų pateiktą informaciją.

Nuo 2013 m. kovo 1 d. Lietuvos gyventojams galioja fizinių asmenų bankroto įstatymas. Iki tol Lietuvos piliečiai galėjo bankrutuoti tik kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse. Gintaro Adomonio, Nacionalinės verslo administratorių asociacijos prezidento nuomone, bankrutuoti privačiam asmeniui formaliu požiūriu nėra sudėtinga, tačiau realybė - kitokia. „Realiai atsiranda masė nepatogumų. Žmogus pereina į tą fazę, kai žmogus nebedisponuoja savo turtu.

2013 metais dešimčiai tūkstančių gyventojų Lietuvoje teko 5,08 bankrutuojančių įmonių , Latvijoje – 3,93, o Estijoje – tik 3,62. Lyginant su 2012-aisiais padėtis pablogėjo tik Lietuvoje . Tokius duomenis pateikia įmonių kreditingumą vertinanti Creditreform Lietuva, atlikusi tyrimą kartu su kolegomis Latvijoje ir Estijoje.

Bankrotas – vienas grėsmingiausių verslininkui gręsiančių dalykų: įmonės žlugimas paveikia ne tik jos savininkus, bet ir darbuotojus bei kreditorius, neretai lemia ilgai trunkančius teismo procesus. Pernai metais Lietuvoje bankrutavo 1566 įmonės – net 14 procentų daugiau nei 2012 metais.

Šiandien, kovo 18 d. įvyko pirmasis Ūkio banko kreditorių susirinkimas, kuriam pirmininkavo daugumos kreditorių balsavimu išrinkta Aurelija Mažintienė, valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ atstovė. „Kaip žinia, pagal įstatymus banko bankroto atveju kreditorių susirinkimo pagrindinė funkcija banko bankroto procese yra išrinkti kreditorių komitetą – tai ir buvo padaryta šio susirinkimo metu“, - teigė A.Mažintienė, naujai išrinkto Ūkio banko kreditorių komiteto pirmininkė.

Aurelija Malakauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Finansų ministerija Seimui siūlo griežčiau reglamentuoti kreditų unijų veiklą. Tuo susirūpinta, kai per pastaruosius metus bankrutavo keturios kredito unijos, o penkerius metus jos dirbo nuostolingai. Šių metų pradžioje žlugusi Vilniaus taupomoji kasa jau ketvirtoji bankrutavusi kredito unija per pastaruosius metus.

 „Snoro“ Kreditorių komitetui patvirtinus sprendimą pradėti naujo banko bankroto administratoriaus atrankos procesą, paskelbtas konkursas kandidatams. Atranka vyks keturiais etapais, pirmajame etape kandidatai kviečiami patvirtinti savo norą dalyvauti konkurso procese, pagrįsti savo patirtį, deklaruoti, kad neturi interesų konflikto, bei pasirašyti konfidencialumo sutartį, kad galėtų susipažinti su detalesne informacija, kuri leistų jiems atitinkamai suformuluoti savo pasiūlymus.

Vasario mėnesį bankrutuojančios statusą įgijo 144 įmonės, arba beveik tiek pat, kiek ir ankstesnį mėnesį. Bankrutuojančiomis daugiausia – 24 – tapo įmonės iš paslaugų sektoriaus, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ analizė pagal Registrų centro duomenis. Praėjusį mėnesį bankrutuojančių statusą taip pat įgijo po 19 įmonių, kurių veikla mažmeninė prekyba ir statybos.

2013 m. kovo 1 d. Lietuvoje įsigaliojus Fizinių asmenų bankroto įstatymui per vienerius metus bankrutavo 141 fizinis asmuo, 56 proc. sudarė vyrai. Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos duomenys rodo, kad daugiausiai bankrutuojama Klaipėdoje, Kaune, Vilniuje ir Panevėžyje.

Parlamentaras „tvarkietis“Andrius Mazuronis reikalauja ištirti, ar konservatorė Irena Degutienė galėjo daryti įtakos žlugusio „Snoro“ banko bankroto administratoriaus Neilo Cooperio (Neilas Kuperis) veiksmams.

Iš paskos politinei suirutei Ukrainoje iškilo ir finansinės krizės grėsmė. Prieš keletą dienų reitingų agentūra „Standard & Poor’s“ pablogino Ukrainos skolinimosi reitingą iki CCC–, o tai tik du laipteliai iki bankroto. Ukrainos mokumas ant plauko kybo jau ne vienerius metus. Dar 2010 metais Tarptautinis valiutos fondas buvo pasiryžęs suteikti šaliai kredito liniją, tačiau Ukraina tada neįvykdė reikalavimų ir negavo finansavimo.

  Bankrutavusio banko „Snoras“ kreditorių komitetas prašo banko administratoriaus Neilo Cooperio (Neilo Kuperio) pasiaiškinti dėl galbūt neteisėtai atliktų dviejų banko operacijų, kurių bendra suma siekia daugiau nei 1,2 mln. litų. Indėlių draudimo fondas pranešė, jog komitetas kreipėsi į administratorių, kad jis pasiaiškintų dėl jam keliamų kaltinimų.

Ukrainos bankroto atveju kai kurios Lietuvos įmonės skaudžiai nukentėtų, tačiau visos Lietuvos ekonomikai pastebimo poveikio ekonomistai neprognozuoja. „Lietuvos ir Ukrainos prekybos ir investicijų apimtys nėra tokios didelės, kad Ukrainos problemos galėtų labai pastebimai paveikti Lietuvos ekonomiką“, – portalui LRT.lt sako SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

„Rusija finansuoja ne Ukrainos ekonomiką, o karinę operaciją Kijevo gatvėse“, – taip neramumų krečiamai šaliai pažadėtą 15 mlrd. JAV dolerių paskolą LRT.lt apibūdino Ukrainos Rinkos reformų centro prezidentas, buvęs ūkio ministras Vladimiras Lanovojus.

Vilius Petkauskas, Giedrė Sankauskaitė, Karolis Birgilas Praėjusio dešimtmečio pabaigoje dužo daug svajų. Ekonomikos kilimą keitė krytis, klestėjimą – bankrotas. Užsimiršti sunku, nes kaimynystę darko papilkę pernelyg drąsių svajonių griaučiai. Pabandėme išsiaiškinti, ar akį rėžiantys Vilniaus nekilnojamojo turto projektai bus apsiausti spalvų apsiaustu. Ekspertams rožinėmis spalvomis tapant ekonomikos augimo perspektyvas, nuošalyje nelieka ir nekilnojamojo turto (NT) sektorius.

Dar sausio 17 d. buvo paskelbta apie kredito unijos Vilniaus taupomosios kasos bankrotą. Tada aiškiai pasakyta, jog indėlininkai santaupas atgaus iki šių metų vasario 14 d. Procesui užtrukus, šį terminą pagal įstatymą dar numatyta pratęsti 10 darbo dienų – iki vasario 28 dienos. Nors numatyti terminai dar nėra viršyti, dalį indėlininkų privertė sunerimti pats faktas, kad nenumaldomai artėjant vasario 14-ajai iš Vilniaus taupomosios kasos fronto ilgą laiką nepasiekė jokia žinia.

Ukrainos centrinis bankas apribojo kapitalo judėjimą, grivina smuko 10 proc., kai kur trūkta tvirtos valiutos. Analitikai prognozuoja dar didesnį grivinos smukimą, o neįliejus į ekonomiką kelių milijardų dolerių – ir šalies bankrotą bei naują ekonominę protestų bangą. Dauguma valiutos keitimo punktų Kijeve uždaryti dar penktadienį, kai tik centrinis bankas paskelbė apie smukusį grivinos kursą ir uždraudė atsiskaitymus valiuta su partneriais užsienyje.

Per pirmąjį šių metų mėnesį laikini apribojimai valdyti, disponuoti ir naudotis turtu buvo įregistruoti 861 įmonei. Šioms įmonėms teko vidutiniškai po 1,13 įregistruoto turto arešto. Bendrai per sausį areštuota 92,6 mln. litų įmonių turto, arba trečdaliu daugiau nei gruodžio mėnesį, tačiau 22 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. „Tendencija išlieka nepakitusi: daugiausiai turto areštų sausį – 211 – įregistruota statybos ir nekilnojamojo turto (NT) sektoriui.

Stasys Šlioža Gamtos negandos, netikėtos nesėkmės ar per didelis godumas priverčia bankrutuoti pradedančius ūkininkus, verslininkus ir darbo netekusius žmones. Per ekonominį pakilimą gerai uždirbę ir verslą pradėti ryžęsi šiauliečiai per ekonominį nuosmukį buvo prispausti negandų, jiems teko prašyti fizinio asmens bankroto bylos. Šiaulių apygardos teismo pirmininko padėjėjas ryšiams su visuomene Vytautas Jončas Etaplius.

"Nebuvo prasmės laukti", - apie sprendimą atsistatydinti visai ledo ritulio federacijos valdžiai sakė žlungančios organizacijos buvęs vadovas Petras Nausėda. Atsistatydino visa Lietuvos ledo ritulio federacijos (LLRF) valdovybė. Atsistatydinimo pareiškimus pasirašė visi devyni LLRF tarybos nariai, tarp jų ir organizacijos prezidentas Petras Nausėda. Dar anksčiau - prieš porą savaičių - iš pareigų pasitraukė federacijos generalinis sekretorius Tomas Budrauskas.

Praėjusiais metais gyventojų skolų portfelis padidėjo iki 3,59 mlrd. litų, arba 10 proc. - tai lėčiausias skolų padidėjimas per 3 metus, rodo asmeninės kredito istorijos sistemos „Mano Creditinfo“ duomenys. „Gruodį, palyginti su lapkričiu, skolų portfelis sumažėjo 700 tūkst. litų. Dengti skolas vienus gyventojus galėjo paskatinti noras Naujuosius metus pradėti be jų, kitus - šventinis apsipirkimas.

Kredito unija Vilniaus taupomoji kasa, kurios veikla penktadienį sustabdyta, buvo glaudžiai susijusi su kitomis trimis jau žlugusiomis unijomis, teigia Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius. „Šios unijos atveju buvo nustatyti daugkartiniai pažeidimai. Taip pat buvo pastebėta, kad ši unija buvo susijusi su kitomis trim unijomis, kurios jau bankrutavo.

Inga Smalskienė Skolų prispausti gyventojai vis aktyviau naudojasi nuo praėjusių metų kovo mėnesio įsigaliojusiu Fizinių asmenų bankroto įstatymu. Panevėžio miesto apylinkės teismas jau yra sulaukęs 15 fizinių asmenų pareiškimų iškelti bankroto bylas fiziniams asmenims, iš jų – kelioms šeimoms. Šio teismo pirmininkė Rita Dambrauskaitė sako, kad sutuoktinius bankrutuoti dažniausiai priverčia žlugęs šeimos verslas.

Beveik kas trečias lietuvis teigia išėjęs iš darbo tik nelikus darbovietės ar etato. Kas ketvirtas darbovietę palieka jau turėdamas kvietimą dirbti kitur, dėl studijų ar įkūręs nuosavą verslą. Kas penktas pasiprašo atleidžiamas savo noru dėl netinkančio ar nepatinkančio darbo – net ir neturėdamas alternatyvos. Tokius duomenis pateikia specialistų paieškos portalo cvmarket.lt specialistai, išanalizavę daugiau nei 70000 gyvenimo aprašymų, kuriuose darbuotojai nurodė išėjimo iš darbo priežastis.

Praėjusiais metais bankrutavo 1566 įmonės, arba 14 proc. daugiau nei 2012-aisiais. Dauguma šių įmonių 2012 m. sausį buvo vertinamos kaip aukštos ir aukščiausios bankroto rizikos, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ duomenys. „Daugiausia bankrotų 2013 m. teko verslo šakoms, stipriai priklausomoms nuo vartotojų perkamosios galios. Ji jau kuris laikas rodo atsigavimo ženklus, tačiau tokio užtikrinto augimo kaip eksporto eilutėje dar laukiame.