baltijos valstybės

Nepaliaujamai lėtėjanti metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse žemiausią lygį rugsėjį pasiekė Latvijoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. Lietuvoje praėjusį mėnesį vartojimo prekės ir paslaugos buvo vidutiniškai 3,7 proc. brangesnės nei pernai rugsėjį. Latvijoje vartojimas per metus pabrango 3,3 proc., Estijoje – 4,2 procento. Vien tik praėjusį mėnesį maisto prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje pakilo 0,5 procento. Latvijoje rugsėjį užfiksuota 0,4 proc.

Baltijos valstybių parlamentų užsienio reikalų komitetų vadovai kartu lankysis Taivane, šeštadienį pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius. Pranešime nurodoma, kad vizito metu daugiausia dėmesio bus skiriama saugumui ir gynybai, taip pat verslui, prekybai ir ekonominei partnerystei.

Iš visų trijų Baltijos valstybių skraidinanti Latvijos aviakompanija „Air Baltic“ pranešė darbuotojų skaičių iki šių metų pabaigos planuojanti padidinti iki 2,5 tūkst. nuo praėjusio mėnesio pabaigoje siekusio 2,36 tūkstančio. Bendrovė pažymi, jog per pirmąją šių metų pusę pasamdė 347 naujus darbuotojus. Pasak „Air Baltic“ viceprezidentės žmogiškiesiems ištekliams Alinos Aronbergos, daugiausiai paraiškų šiemet sulaukta jaunesniojo skrydžio palydovo pareigoms užimti (per 1,8 tūkst.

Tiek benzino, tiek ir dyzelino mažmeninės kainos per pastarąją savaitę nukrito visose trijose Baltijos valstybėse, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai išliko Lietuvoje, o brangiausi – Estijoje. Vidutinė 95 markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje per savaitę sumažėjo nuo 1,659 euro iki 1,629 euro, Rygoje – nuo 1,774 iki 1,734 euro, Taline – nuo 1,839 iki 1,799 euro.

Klaipėdos uostas pagal krovą išlieka pirmas Baltijos valstybėse, nepaisant reikšmingo krovinių srautų per jį sumažėjimo šiais metais. Klaipėdos uosto direkcija pranešė, jog krova per tris šių metų ketvirčius buvo 19,3 proc. kuklesnė nei tuo pat metu pernai – 27,124 mln. tonų. Naftos Būtingės terminale palyginamuoju laikotarpiu perpilta 4,6 proc. daugiau – 5,77 mln. tonų. Krovinių srautai per Rygos uostą išaugo 13,3 proc. iki 17,31 mln. tonų, Ventspilio – 26,4 proc. iki 10,5 mln.

Pirmadienį Lietuvos teritoriniuose vandenyse prasidės tarptautinės pratybos „Baltijos bikinis 2022“. Jose treniruosis Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Čekijos karinių oro pajėgų kariai, pranešė kariuomenė. Per mokymus bus tikrinamos ir vykdomos įvairios procedūros orlaivio avarijos atveju, o karinių oro pajėgų skraidantis personalas mokysis tinkamai reaguoti nelaimės atveju bei tobulins išsilaisvinimo iš orlaivio įgūdžius vandenyje.

Metų (12-os mėnesių) infliacija visose trijose Baltijos valstybėse viršijo 20 procentų. Liepą  didžiausia ji užfiksuota Estijoje, mažiausia – Latvijoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Praėjusį mėnesį vartojimo prekės ir paslaugos Lietuvoje buvo 21,6 proc. brangesnės nei pernai liepą. Estijos vartotojų kainų indeksas per metus pakilo 22,8 proc., Latvijos – 21,5 procento.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas Rusijos grėsmės akivaizdoje reiškia paramą Baltijos valstybėms, minint 100 metų diplomatijos sukaktį tarp šių šalių ir JAV.

Baltijos šalių skolos santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP) pernai išliko vienas mažiausių Europos Sąjungoje, paskelbė ES statistikos tarnyba Eurostatas. Latvijos skola siekė 14,6 mlrd. eurų, arba 42,6 proc. BVP.  Lietuvos valdžios skola siekė 23,3 mlrd. eurų ir sudarė 40,1 proc. šalies BVP.  Estijos vyriausybės skola siekė 5,6 mlrd. eurų, arba 17,6 procento BVP, o tai yra mažiausias santykis ES.

Reaguojant į dabartinę saugumo situaciją, Lietuva, Latvija ir Estija rengia Baltijos valstybių gynybos susitarimą, penktadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Dokumentą po tarpinstitucinių derybų dar turės ratifikuoti šalių parlamentai. Anot krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, jis kartu su Baltijos šalių kolegomis sutarė toliau koordinuoti veiksmus, kad šį susitarimą būtų galima pasirašyti artimiausiu metu.

Degalų kainos Baltijos valstybėse, Lenkijoje ir Vokietijoje balandžio 4-11 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo, atpigus ir žaliavinei naftai, skelbia Lietuvos energetikos agentūra. Benzinas labiausiai atpigo Estijoje – 3,2 proc. (5,8 cento už litrą), dyzelinas – Lenkijoje – 5,0 proc.

Degalai Baltijos valstybėse nuo šio mėnesio pradžios, Rusijos sukelto karo prieš Ukrainą fone, pabrango 15-25 proc., rodo agentūros BNS kaupiami duomenys. Mažmeninės dyzelino kainos augo gerokai sparčiau nei benzino, o Lietuvoje dyzelinas tapo brangesnis už populiariausią 95 markės benziną. 95 markės benzino litras „Circle K“ degalinėse Vilniuje kovo 12-ąją kainavo 1,799 euro – per 15 proc. daugiau nei praėjusio mėnesio pabaigoje. Jo kaina Rygoje pakilo daugiau nei 18 proc.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį dalyvaus Miuncheno saugumo konferencijoje Vokietijoje, numatytas Baltijos šalių vadovų pokalbis su JAV viceprezidente Kamala Harris, vėliau jis atskirai susitiks su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu. JAV siekia papildomų sąjungininkų saugumo garantijų, baiminantis galimo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą. G. Nausėda sakė, kad su J. Stoltenbergu aptars pasirengimą birželio pabaigoje Madride vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui.

Degalai per pirmąjį šių metų mėnesį pabrango visose trijose Baltijos valstybėse, o Lietuvoje – mažiausiai, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys. Pigiausias 95 markės benzinas tapo Lietuvoje, tuo tarpu pigiausias dyzelinas išliko Latvijoje. Brangiausi degalai – Estijoje. Vidutinė populiariausio 95 markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje pakilo 2 proc. iki 1,506 euro, Rygoje – 5,4 proc. iki 1,547 euro, Taline – 5,1 proc. iki 1,639 euro.

Vidutinis paskaičiuotas (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje per metus pakilo daugiau nei Latvijoje ar Estijoje. Latvijos centrinė statistikos valdyba skelbia, jog vidutinis mėnesio atlyginimas iki mokesčių Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 9,9 proc., Latvijoje – 9,5 proc., Estijoje – 4,9 procento.

Rekordinę krovą pernai pasiekęs Klaipėdos uostas – lyderis Baltijos valstybėse pagal jos apimtys penktus metus iš eilės. Klaipėdos uostas skelbė per praėjusius metus perkrovęs 47,7 mln. tonų krovinių – 3,2 proc. daugiau nei 2019-aisiais. Tuo tarpu krovinių srautai per Latvijos uostus pernai toliau mažėjo. Latvijos didžiųjų uostų direkcijų duomenimis, krova Rygos uoste pernai sunyko 27,6 proc. iki 23,7 mln. tonų, Ventspilio – 36,9 proc. iki 12,9 mln. tonų, Liepojos – 10 proc. iki 6,6 mln.

Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, padidėjo 28 proc., praneša nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“. Spalio 9-15 dienomis „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje elektra kainavo 46,74 euro už megavatvalandę (MWh). Tiek pat elektra brango Latvijoje ir Estijoje, kur kainos šoktelėjo iki 46,71 euro už MWh. Tuo metu „Nord Pool“ biržoje elektros energijos kaina per savaitę pakilo 42,8 proc. iki 6,61 euro už MWh.

Degalai per mėnesį atpigo visose Baltijos valstybėse, o visų rūšių degalų automobiliams kainos mažiausios – Lietuvoje, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys. 95 markės benzino litras „Circle K“ degalinėse Vilniuje per mėnesį atpigo 1,2 proc. iki 1,102 euro, Rygoje – 0,9 proc. iki 1,129 euro, Taline – 2,4 proc. iki 1,229 euro. Vidutinė dyzelino litro kaina Vilniuje krito 5,5 proc. iki 0,922 euro, Rygoje – 11,4 proc. iki 1,009 euro, Taline – 5,0 proc. iki 0,949 euro.

Estija keliautojams iš Suomijos ir Baltijos valstybių pakėlė privalomos saviizoliacijos kartelę nuo 16 iki 25 atvejų šimtui tūkstančių gyventojų jų šalyse, o Latvija palieka galioti anksčiau sutartą 16 atvejų šimtui tūkstančių gyventojų ribą, ketvirtadienį pranešė estų visuomeninio transliuotojo ERR naujienų portalas.

Latvijoje per praėjusią parą atlikus 1 829 testus patvirtinta 18 naujų užsikrėtimo koronavirusine infekcija COVID-19 atvejų, ketvirtadienį informavo Ligų profilaktikos ir kontrolės centras. Devyni iš jų susiję su koronaviruso protrūkiu Murjanų sporto gimnazijoje, du žmonės grįžo iš Serbijos ir Airijos, o dar septynių užsikrėtimo atvejų aplinkybės tiriamos, nurodė Centras.

Tęsdami glaudų bendradarbiavimą kovoje su koronavirusine infekcija (COVID-19), trijų Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – sveikatos apsaugos ministrai sutarė dėl tolimesnių bendrų veiksmų. Numatyta, kaip ir kokiomis sąlygomis, atveriant sienas viena kitos piliečiams ir teisėtai gyvenantiesiems, galėsime išvykti, ką turėsime daryti grįžę ir kokiomis sąlygomis į mūsų šalį galės atvykti latviai ir estai.

Vyriausybei ir toliau svarstant apie karantino sušvelninimo sąlygas, premjeras Saulius Skvernelis paskelbė, kad nuo gegužės bus naikinami ribojimai tarp Baltijos valstybių sienų. Tai reiškia, kad grįžus iš Baltijos šalių nereikės saviizoliuotis, o iš kitų užsienio šalių – reikės. Ministras pirmininkas paskelbtame įraše teigė, kad taip pat buvo priimtas bendras sutarimas – Baltijos šalys suvaldė koronaviruso plitimą.

Pirmiausia valstybės sienos galėtų būti atvertos tarp trijų Baltijos valstybių ir Lenkijos, sako Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis. „Matau realią galimybę atsiverti Baltijos regionui, plius taip pat yra tikimybė, kad Lenkijos Respublika prie to galėtų prisidėti“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas. Anot jo, svarstyti tokią galimybę leidžia panaši koronaviruso situacija visose keturiose šalyse.

Estija sekmadienį pranešė, jog naujojo koronaviruso infekcija COVID-19 per pastarąją parą buvo patvirtinta dar 20 žmonių ir bendras nustatytų užsikrėtusiųjų skaičius išaugo iki 326. Šeši procentai užsikrėtusiųjų yra jaunesni nei 20 metų, o 17 proc. – vyresni nei 60 metų amžiaus. Keturiolika žmonių gydomi ligoninėse, dviem iš jų reikalinga intensyvioji terapija. Nuo sausio 31-osios Estijoje buvo atlikta iš viso 3,229 tūkst.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, jog jo šalis pasirengusi „su JAV parama“ pirkti naftą per Lietuvos ar Latvijos uostus. „Aš pabaltijiečiams siūlau: mes galime pirkti naftą per Baltiją, atsigabenti ją per Lietuvą ar Latviją (kaip sutarsime), perdirbti ir aprūpinti (naftos produktais – red.) visą Baltijos regioną“, – penktadienį kalbėjo A. Lukašenka.

JAV investicijų bendrovė „Blackstone“ baigė 1 mlrd. eurų vertės 60 proc. Baltijos šalyse veikiančio banko „Luminor“ akcijų įsigijimo sandorį. Sandorį patvirtinus visoms priežiūros institucijoms, pagrindiniu „Luminor” akcininku tapo „Blackstone” vadovaujamas konsorciumas, į kurio sudėtį įeina Jungtinių Arabų Emyratams priklausančio Abu Dabio vyriausybės lėšas investuojančia institucija bei kiti investuotojai.

Lietuva pagal ekonomikos metinio augimo spartą antrąjį šių metų ketvirtį aplenkė kitas dvi Baltijos valstybes, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) balandžio-birželio mėnesiais, palyginti su atitinkamu 2018-ųjų laikotarpiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 3,9 procento. Latvijos ūkio metinis augimas, įvertinus abu šiuos veiksnius, siekė 2,1 proc., Estijos – 3,8 procento.

Baltijos šalių premjerai sako, jog šalys pasiruošusios rudenį vyksiančioms Baltarusijos ir Rusijos bendroms karinėms pratyboms „Zapad“ bei su NATO partnerių, skyrusių papildomus pajėgumus, pagalba jaučiasi saugiai. „Mes esame pasiruošę ir kaip suverenios valstybės, ir kaip Baltijos valstybės, ir kaip vienos iš NATO valstybių“, - bendroje trijų premjerų spaudos konferencijoje Klaipėdoje sakė Lietuvos Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis.

Pirmasis Prancūzijos ambasadorius nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje Philippe de Suremain (Filipas de Surmenas) sako, kad Rusija nerizikuotų karu su NATO, todėl Baltijos šalims negresia toks pavojus kaip Ukrainai. Šią savaitę Vilniuje viešėjęs tarnybą baigęs diplomatas interviu BNS teigė, kad naujų grėsmių akivaizdoje Europos Sąjunga (ES) turi glaudžiau bendradarbiauti gynybos srityje.

Lietuvoje 78 proc. gyventojų norėtų turėti savo verslą, kai tuo metu Latvijoje ir Estijoje šis skaičius siekia 49 proc., rodo septintus metus atliekamas pasaulinis verslumo tyrimas AGER 2016 (angl. Amway Global Entrepreneurship report). Nors lietuviai nori verslo, aktyviai jo link nežengia, nes situacija šalyje nėra palanki, teigia Kazimierio Simonavičiaus universiteto docentė, verslumo ekspertė dr. Austė Kiškienė.

Rugsėjo 20 dieną Niujorke Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius kartu su Latvijos ir Estijos kolegomis susitiko su JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoju Thomu A. Shannonu. Susitikime ministras pabrėžė transatlantinio ryšio svarbą ir poreikį toliau stiprinti bendradarbiavimą saugumo, ekonomikos ir prekybos srityse.

Estijos investicijų bendrovės „Eften Capital“ nekilnojamojo turto fondas „Eften Real Estate Fund III“ įsigijo tris tarptautinio logistikos koncerno DSV komercijos ir logistikos centrus Baltijos valstybių sostinėse. Pasak „Eften Real Estate Fund III“ vadovo Viljaro Arakaso, šis sandoris atitinka fondo investavimo strategiją. „Tai viena pirmaujančių pasaulyje logistikos įmonių, kuri pagal sutartį iš mūsų nuomosis pastatus mažiausiai 10 metų.

Lietuviai keliauja mažiausiai iš Baltijos šalių gyventojų, o visų trijų šalių piliečiai mieliau keliones planuoja patys negu kreipiasi į kelionių agentūrą. Tokias tendencijas atskleidė trijų Baltijos šalių gyventojų nuomonės tyrimas. Per artimiausią pusmetį užsienio šalyse atostogauti planuoja 12 proc. lietuvių ir 18 proc. latvių. Labiausiai keliauti trokšta estai – kas trečias (33 proc.) šalies gyventojas, pranešė tyrimą atlikusi rinkos tyrimų bendrovių „Rait“ grupė.

 NATO oro policijos misija Baltijos valstybėse lieka sustiprinta. Įprastą NATO oro policijos misijos pamainą sudaro keturi naikintuvai. Šiuo metu planuojama, kad nuo rugsėjo mėnesio NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse iš Šiaulių bazės vykdys Vengrijos karinis vienetas su keturiais naikintuvais JAS-39 „Gripen”. Vokietijos kontingentas su dar keturiais naikintuvais „Eurofighter Typhoon“ misiją sustiprins iš Amari bazės Estijoje.

JAV žiniasklaidai pranešus, kad Pentagonas galbūt dislokuos sunkiuosius ginklus savo kariams keliose Rytų Europos ir Baltijos valstybėse, Lietuvos užsienio reikalų ministras sako, kad šie siūlymai yra dalis JAV Kongreso patvirtintos saugumo stiprinimo Rytų ir Vidurio Europos šalyse programos. Linas Linkevičius LRT radijui sako, tokia ginkluotė iš esmės pakeistų situaciją Lietuvoje ir visame regione.

Pentagonas yra „pasiruošęs“ dislokuoti sunkiuosius ginklus amerikiečių kariams keliose Rytų Europos ir Baltijos valstybėse, siekiant atgrasyti Rusiją nuo agresijos, šeštadienį rašo laikraštis „The New York Times“. Jei tokiam pasiūlymui būtų pritarta, tai būtų pirmas kartas nuo Šaltojo karo pabaigos, kai JAV dislokuoja sunkiąją karinę įrangą, įskaitant kovinius tankus, naujesnėse NATO narėse, kurios kažkada buvo Sovietų Sąjungos dalis.

 Birželio 1–19 d. vienu metu trijose Baltijos valstybėse ir Lenkijoje rengiamose pratybose „Kardo kirtis“ (angl. „Saber Strike 15“) dalyvaus apie 6 tūkst. karių iš 13 NATO ir partnerių šalių. Šių pratybų metu Lietuvoje bus sutelkti didžiausi sąjungininkų pajėgumai nuo šalies narystės NATO pradžios.

Trijų Baltijos valstybių premjerams paraginus Lenkiją nestabdyti Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio (GIPL) projekto, prašant didesnio finansavimo, Europos Komisija šią savaitę ketina kalbėtis su Lenkija. Už energetiką atsakingas eurokomisaras Miguelis Ariasas Canete (Migelis Ariasas Kanjetė) Lenkijoje, Katovicuose, susitiks su šalies ekonomikos ministru Januszu Piechocinskiu (Janušu Pechocinskiu), BNS pranešė EK atstovė.

Teisingumo ministras Juozas Bernatonis rugpjūčio 28-29 d. dalyvaus Šiaurės ir Baltijos šalių teisingumo ministrų susitikime Kopenhagoje (Danija). „Šiaurės ir Baltijos valstybių teisinis bendradarbiavimas jau dabar yra konstruktyvus, efektyvus ir geranoriškas. Džiugu, kad nemažai problemų ekspertai efektyviai išsprendžia palaikydami tiesioginius kontaktus.

Karolis Kaupinis, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt „Jei nesustabdysime Vladimiro Putino Donetske ar Luhanske, jis eis į Charkovą ir Dnepropetrovską, tada bus Odesos, Tiraspolio eilė, o viską pasiėmęs ten, ieškos naujų teritorijų – tai jūsų šalis ir dvi kitos Baltijos šalys, nors jūs ir NATO valstybės.

Visiškai tikėtina, kad dabartiniai įvykiai Rytų Ukrainoje suponuoja Trečiojo pasaulinio karo pradžią. Remdamiesi Kremliaus propagandos mašina ir vadovaujami Rusijos slaptųjų tarnybų, ginkluoti vyrai čia blokuoja kelius, puola policijos nuovadas ir drasko šalies vėliavas. Jie naikina ne tik savo pavargusią ir kenčiančią šalį, bet ir tą pokarinę tvarką, kuri visą Europai leido jaustis saugiai ir laisvai ištisus dešimtmečius.

Lietuvai minint 24-ąsias Nepriklausomybės atkūrimo metines Seime skambėjo nerimas dėl pastarųjų Rusijos veiksmų Ukrainoje ir galimos grėsmės Baltijos šalims. „Europos Sąjunga (dėl Ukrainos - BNS) trypčioja vietoje todėl, kad visos didžiosios šalys pirmiausia gina savo interesus, o Prancūzija net rengiasi parduoti karinius laivus, kurių vienas vadinasi „Sevastopolis“. NATO yra ryžtingesnė (...). Praktiškai šalys nenori sugadinti santykių su Rusija ir nepažeisti savo ekonominių interesų.

Kremlius siekia padalinti Ukrainą ir aneksuoti Krymą, o Vakarai nesugeba sulaikyti Rusijos, nes JAV prezidento Baracko Obamos užsienio politika yra tokia pat bestuburė, kaip ir Europos Sąjungos (ES). Taip naujienų portalui LRT.lt tvirtina žymus rusų politikos ekspertas, JAV smegenų centro Hudson Institute bendradarbis, solidarumo su Maidanu komiteto Rusijoje organizatorius Andrejus Piontkovskis.

Baltijos valstybių derybinės grupės penktadienį toliau tariasi dėl bendros „Rail Baltica“ įmonės akcininkų sutarties. Lietuvos derybinės grupės vadovas, Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento direktorius Arenijus Jackus BNS informavo, kad informaciją apie derybų eiga galės pateikti joms pasibaigus. Dėl „Rail Baltica“ projekto pirmadienį tarsis ir Baltijos šalių premjerai.

Šių metų liepos mėnesį žinomas Europos analitinis centras Žako Deloro institutas (Jacques Delors institute) pristatė viešai prieinamą studiją „Baltijos valstybės Europos Sąjungoje: vakar, šiandien ir rytoj“ (http://www.notre-europe.eu/media/balticstateseu-grigaskasekampmaslauskaitezorgenfreija-ne-jdi-july13.pdf?pdf=ok), kurioje į Lietuvą, Latviją ir Estiją žiūrima per politikos, ekonomikos ir energetikos prizmę.

Matas Jakaitis Šiemet Baltijos valstybės švenčia savo nepriklausomybės atstatymo judėjimų, įsikūrusių 1988 m. Sovietų Sąjungoje pradėjus aktyviau įgyvendinti Gorbačiovo „perestroikos ir viešumo“ politiką, 25-mečius. Pavasarį savo jubiliejus atšventė buvusių Estijos ir Latvijos Liaudies frontų atstovai, vasaros pradžioje – Lietuvos Sąjūdis. Tai buvo didelio daugumos Baltijos šalių gyventojų dvasinio pakilimo metai.

Bendras Lietuvos Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus, Latvijos premjero Valdžio Dombrovskio ir Estijos Vyriausybės vadovo Andruso Ansipo pareiškimas Šiandien minime Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti. Šią dieną pasaulis prisimena XX a. totalitarinių režimų aukas. 1939 m. rugpjūčio 23 d. Josifo Stalino valdoma Sovietų sąjunga ir Adolfo Hitlerio vadovaujamas Vokietijos Reichas sudarė slaptą Europos skaldymo ir valdymo paktą.

Tautos dienos proga (08-09), norisi skaitytojams pateikti ką nors ypatinga, ką nors nekasdieniška. Šis prof. V. Stanley'io Vardžio straipsnis būtent ir suteikia tokią galimybę. Parašytas praėjus maždaug tiek pat laiko nuo sovietinės okupacijos pradžios, kiek dabar praėjo nuo nepriklausomybės atgavimo, be pagrindinės kolonialistinio šios okupacijos pobūdžio nagrinėjimo, jis leidžia palyginti kai kuriuos gyvenimo aspektus, ir netgi išvesti paraleles.

Lietuva, Latvija ir Estija svarsto galimybę kartu rengti 2017 metų Europos vyrų krepšinio čempionatą, bet galutinis sprendimas dėl paraiškos dar nepriimtas, ketvirtadienį patvirtino Lietuvos krepšinio federacija.