aurelija malakauskaitė

Aurelija Malakauskaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kainų komisijos sprendimas nepatvirtinti „Gazprom“ permokų grąžinimo stambiesiems vartotojams tvarkos, anot energetikos ministro, neturėtų sukliudyti kitąmet mažinti dujų kainų. Tuo tarpu Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas skaičiuoja, kad buitiniai šilumos vartotojai gali atgauti tik 15 proc. permokėtos sumos.

 Jevgenijus Bardauskas, Aurelija Malakauskaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ekonomistų teigimu, jei Rusijos taikoma griežtesnės Lietuvos vežėjų patikra pasienyje užsitęs, Lietuvos ekonomikos laukia sunkūs laikai. Vyriausybei gali tekti karpyti išlaidas arba didinti biudžeto deficitą. Premjeras sako, kad Lietuva dėl Rusijos transporto ribojimų ketina kreiptis į Europos Komisiją. Sugriežtinta automobilių su lietuviškais numeriais patikra Rusijos pasienyje toliau tęsiasi.

Salomėja Pranaitienė, Aurelija Malakauskaitė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Pasak Maisto ir veterinarijos tarnybos, šiemet dėl pieno produktų kokybės ir ženklinimo gauta per 140 skundų, trečdalis jų – pagrįsti. Vartotojų teisių gynimo organizacijos siūlo įvesti aiškesnę produktų ženklinimo sistemą. Didžiulė pieno produktų įvairovė parduotuvėse – vien pieno siūloma apie 20 pavadinimų, didžioji dalis – Lietuvos gamintojų, pastaruoju metu padaugėjo ir lenkiško.

Aurelija Malakauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Antra pagal dydį Europoje grindų gamybos įmonė „Bauwerk Boen Group“ daugiau kaip tris ketvirtadalius produkcijos gamins Lietuvoje. Per ketverius metus investavusi 240 mln. litų, grupė Kietaviškėse, netoli Elektrėnų, sukoncentravo beveik visą parketo ir kietmedžio grindų gamybą. Pernai susijungusių dviejų stambių grindų gamintojų – norvegų „Boen“ ir šveicarų „Bauwerk parket“ gamyba nuo šiol koncentruojama Lietuvoje.

Aurelija Malakauskaitė, Lidija Jankauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvos įmonių konkurencingumą pasaulio rinkoje gali gerokai padidinti inovacijos. Ne vien tradicinės, – naujos paslaugos, produktai ar technologijos – bet nauji verslo modeliai, investicijos į personalo valdymą, kitokią rinkodarą.

Neilgai trukus lėktuvai iš Lietuvos per Lenkiją skris tiesesnėmis trasomis, o keleiviai už bilietus mokės bent keliais centais pigiau. Tokio efekto tikimasi Lietuvos ir Lenkijos oro navigacijos įmonėms pasirašius sutartį kurti funkcinį Baltijos oro erdvės bloką ir kartu teikti oro erdvės navigacijos paslaugas, praneša LRT „Panorama“. Tai, ką pirmadienį pasirašė Lietuvos ir Lenkijos oro navigacijos įmonių vadovai – dar vienas žingsnis bendro Europos dangaus link.

Dėl Seimo nario mandato arši kova užvirė Šilalės-Šilutės rinkimų apygardoje. VRK pradėjo tyrimą dėl galimo rinkėjų papirkimo ir įstatymo pažeidimo. Šilalės-Šilutės rinkimų apygardoje į Seimą vietoje Zigmo Balčyčio, laimėjusio rinkimus į Europos Parlamentą, pretenduoja devyni kandidatai. Prasidėjus rinkimų, vyksiančių lapkričio 15-ąją, agitacijai, pasipylė skundai.

Kai kurios bendrijos, patikėjusios valdžios pažadais, kad greitai bus teikiamos paskolos, pradėjo renovacijas, tačiau pinigų nėra, o su rangovais reikia atsiskaityti. Bankai sako, kad be valdžios garantijos daugiabučių renovacija yra per daug rizikingas verslas, o aplinkos ministras siūlo gyventojams palaukti.   Šiauliuose, Valančiaus gatvėje, esančiam daugiabučiui statybininkai jau apšiltino pamatus, iš rangovo lėšų buvo supirktos medžiagos stogui ir vamzdynams apšiltinti.

Nuo rugpjūčio derybomis ir per teismus beveik 4,5 milijono litų iš bendrovės „flyLAL“ neatgaunantis Vilniaus oro uostas ieško prokurorų pagalbos. „flyLAL“, kaip ir kitos oro bendrovės, renka išskrendančio keleivio mokesčius, kuriuos turi grąžinti oro uostui. Generalinės prokuratūros prašoma išsiaiškinti, ar teisindamasis sunkia ekonomine padėtimi ir negrąžindamas surinktų mokesčių valstybės įmonei, „flyLAL“ nedaro nusikaltimo.

Viešųjų pirkimų tarnyba leido Informacinės visuomenės plėtros komitetui nutraukti bandomosios įrangos elektroniniam balsavimui pirkti konkursą. To priežastis – kitų metų biudžete visiškai nenumatoma lėšų projektui tęsti, praneša LTV „Panorama“. Jaunimo apklausos rodo, kad šiuose Seimo rinkimuose studentai būtų dalyvavę beveik perpus aktyviau, jeigu būtų galėję balsuoti internetu. Taip ir buvo ketinta – rudenį bent patikrinti bandomąją elektroninio balsavimo įrangą.

Europos Sąjungai diskutuojant apie kelių mokesčių suvienodinimą, ateityje gali gerokai pabrangti ir krovinių vežimas Lietuvos keliais. Sunkiasvoriai automobiliai riedantys Lietuvos keliais ir dabar moka naudojimosi keliais mokestį, siekiantį maždaug 5 centus už kilometrą. Kilometras kelio per Vokietiją ar Austriją gali kainuoti apie 40 lietuviškų centų. Ten krovinių vežėjai moka ne tik už naudojimąsi keliais, bet ir už aplinkos taršą – spūstis, avarijas, triukšmą, net klimato kaitą.

Per paskutinį vasaros mėnesį – rugpjūtį – vos ne visų metų derlių sužeria mokyklinių uniformų siuvėjai. Daugiau kaip penktadalio sostinės mokyklų, turinčių savo uniformas, pavyzdžiu pastaruoju metu seka vis daugiau rajonų, tad siuvyklos vos spėja vykdyti jų užsakymus. Prieš dešimtmetį mokyklinius drabužius pradėjusi siūti bendrovė sako, kad mokyklų, siūlančių vaikams dėvėti uniformas, kasmet vis gausėja ir ji be partnerių Lenkijoje nebeišsiverčia.

Lietuvos ir dar septynių Europos Sąjungos valstybių piliečiai jau galbūt šių metų pabaigoje į JAV galės keliauti be vizų, teigia aukštas JAV pareigūnas. Lietuvos politikai primena, kad panašų pažadą iš JAV Valstybės sekretorės Condoleezzos Rice Premjeras Gediminas Kirkilas išgirdo ir per oficialų vizitą Vašingtone.

Trišalėje taryboje kol kas užstrigo profsąjungų siūlymas nuo spalio pradžios minimalią algą padidinti nuo 800 iki 1 tūkst. Lt. Darbdaviai sako, kad padidėjusių atlyginimų mokėti nebeišgalėtų. Kaip išeitį jie siūlo tai, jog kartu su minimalia alga didėtų ir neapmokestinamasis minimumas. Dėl tokio sprendimo verslininkai esą galėtų atsisakyti ir kai kurių lengvatų. Idėją nuo spalio minimalią algą didinti iki 1 tūkst.

Vyriausybė ketina pritarti Transporto lengvatų įstatymo pataisoms ir dar padidinti važiuojančiųjų su nuolaidomis skaičių. Vežėjai piktinasi naujais rinkiminiais pažadais ir pirmiausia norėtų atgauti skolas už dabar taikomų lengvatų kompensacijas. Vien Vilniuje važiuojantieji miesto transportu su lengvatomis per metus miesto biudžetui kainuoja daugiau kaip 45 mln. Lt. Visoje Lietuvoje kompensacijoms kasmet skiriama 200 mln. Lt, praneša LTV naujienų tarnyba.

Nesugebėjusi pati nei sumažinti, nei panaikinti mokesčių lengvatų Vyriausybė ketina ateisiantiems į valdžią palikti ekspertų išvadas, kokią įtaką lengvatos daro ekonomikai, finansams ir socialinei aplinkai. Finansų ministerija ieškos ekspertų, kurie per pusantrų metų parengtų tokią studiją, praneša LTV „Panorama“. Iš beveik dviejų šimtų įvairiausių mokesčių lengvatų šiai Vyriausybei pavyko apriboti tik vieną – sumažinti lengvatinių būsto paskolų gavėjų ratą.

Prekybininkai pasisako už tai, kad ne tik stikliniams, bet ir plastikiniams buteliams ar skardinėms būtų taikoma užstato sistema. Nepatekę į specialius konteinerius plastiko buteliai tampa vos ne nacionaline nelaime. Aplinkos ministerija ketina siūlyti vienkartinio naudojimo pakuočių užstato sistemą, kuri veiktų panašiai, kaip ir stiklinių alaus butelių – pirkdami mokėtume pakuotės kainą, o pinigus atgautume atnešę ją grąžinti, praneša LTV naujienų tarnyba.

Po Valstybės kontrolės išvadų pareiškusi, kad derybas dėl nacionalinio investuotojo steigimo žada tęsti tik pasitarusi su Prezidentu, Vyriausybė greitai gavo Valdo Adamkaus paskatinimą nestabdyti pradėto procesą ir kuo greičiau jį baigti, skelbia LTV naujienų tarnyba. Derybos dėl nacionalinio investuotojo steigimo, pasak Premjero, sustabdytos dėl Valstybės kontrolės išvadų, kuriose esą reiškiamas nepasitikėjimas Vyriausybės darbo grupe.

Idėjai keisti priežiūros institucijų finansavimą, Lietuvoje sklandantį jau beveik penkerius metus, pritaria ir premjeras.Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija siūlo keisti visų priežiūros institucijų finansavimą – jos būtų išlaikomos ne valstybės lėšomis, o iš rinkos dalyvių, kurie yra prižiūrimi, įmokų. Premjeras Gediminas Kirkilas, šeštadienį apsilankęs Kainų komisijoje, sakė šiam siūlymui pritariąs, praneša LTV naujienų tarnyba.

Rektorių konferencija pareiškė, kad Vyriausybės patvirtintos aukštojo mokslo pertvarkos gairės iš esmės nieko nekeičia. Rektoriai reikalauja teisės laisvai valdyti universitetams patikėtus pastatus ir ragina valdžią greičiau apsispręsti dėl studentų įmokų už studijas.