atlyginimai

IT specialistai neužleidžia geidžiamiausių darbuotojų pozicijų Lietuvoje pastaruosius keletą metų. Tad ir kai kurie informacinių technologijų sektoriaus darbuotojai savo uždarbiu gali susirungti su Seimo pirmininku, o eiliniai Seimo nariai jiems visai ne konkurentai.  Pavyzdžiui, informacinių sistemų konsultantas gali uždirbti iki 3300 eurų per mėnesį (neatskaičius mokesčių) ir daugiau, kai tuo tarpu Seimo pirmininko mėnesinė alga – 3366 eurų, o Seimo nario – 2531 euras.

Įvairiuose pasaulio reitinguose, vertinant ekonominę šalies padėtį, Lietuva atsiduria tarp pažangiųjų valstybių. Tačiau neretai tiek patys gyventojai, tiek ekonomistai pastebi, kad skirtas balas prasilenkia su realybe. Vis dėlto, net jei statistika ir nenupiešia tikrojo paveikslo, ja galima pasinaudoti, kuriant įvaizdį. Nordea banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas įsitikinęs, kad žvelgiant per viešųjų ryšių prizmę, įvairiuose reitinguose reikėtų dalyvauti kiek įmanoma daugiau.

Didžiajai Britanijai nusprendus išstoti iš Europos Sąjungos (ES) pasipylė lavina nemalonumų. Smarkiai krito svaro kursas, kitos šalys neslepia norinčios perimti finansų centro titulą, kuris šiuo metu priklauso Londonui. Ir nors Didžiosios Britanijos centrinis bankas bazinių palūkanų normą sumažino iki rekordinių žemumų, kryčio smūgio išvengti nepavyks. Didžiosios Britanijos centrinis bankas ne tik sumažino bazinę palūkanų normą iki 0,25 proc.

Užsienio investicijų pritraukimas į šalį – svarbus kiekvienos valstybės ekonominis tikslas. Ir nors, Lietuvai užmigti būtų per anksti, kol kas naujausia statistika rodo, kad esame teisingame kelyje. Užsienio investicijų daugėja, o jos sukuria daugiau ir geriau apmokamų darbo vietų. „Investuotojų forumo“ Politikos ir viešųjų reikalų vadovas Lukas Savickas nurodo, kad 2015 metai Lietuvai buvo rekordiniai – pritraukta daugiau nei 30 projektų, sukurta daugiau nei 2,5 tūkst. darbo vietų.

Šiemet programuotojai uždirba vidutiniškai trečdaliu daugiau nei prieš trejus metus ir yra itin paklausūs darbo rinkoje. Patirties turinčių programuotojų atlyginimas prasideda maždaug nuo 1000 Eur ir gali siekti kelis tūkstančius. Pasižvalgykime, ką šiems specialistams siūlo darbdaviai ir ar kitų sričių darbuotojai gali tikėtis panašaus atlyginimo. 1000 Eur atlygis – ne riba Šiais metais programuotojai uždirba vidutiniškai 1025 eurus – tokią statistiką rodo portale CVbankas.

„Kitų metų valstybės biudžeto išlaidos planuojamos, įvertinus Vyriausybės prioritetus, valstybės įsipareigojimus savo piliečiams, todėl eilėje prie biudžeto pinigų nebus nei „lygių ir lygesnių“, nei nusipelniusių ar kitaip privilegijuotų ministerijų ir institucijų“, - žada finansų ministrė Rasa Budbergytė. Šiandien ji susitiko su Darbo partijos frakcija Seime, kurioje buvo klausiama dėl galimybių kitąmet didinti gyventojų atlyginimus.

2,0 proc. – tiek per antrąjį ketvirtį, palygti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo Lietuvos ekonomika. Nors tai yra didesnis augimo tempas nei praėjusiais metais, kuomet ekonomika vidutiniškai augo 1,6 proc.

Statistikos departamentui paskelbus, kad žemiau skurdo ribos pernai šalyje gyveno 22,2 proc. šalies gyventojų, ekonomistai netruko pastebėti, kad ši tendencija kartojasi metai iš metų. Tokie skaičiai aiškinami ne tik prasta mokestine sistema, bet ir tuo, kad rodiklis parodo tik oficialias pajamas. Skurdo rizikos lygis, palyginti su 2014 metais, padidėjo 3,1 proc., o iš viso pernai žemiau skurdo ribos gyveno apie 640 tūkst. šalies gyventojų.

Vienos didžiausių popieriaus ir medienos pramonės įmonių grupių Baltijos šalyse AB „Grigeo Grigiškės“ prezidentas Gintautas Pangonis per 15 metų sugebėjo ne tik įveikti kelias krizes, bet ir iš pažiūros senas ir ilgas tradicijas turintį verslą atvesti į modernų amžių ir išlikti konkurencingiems. Užėjus į gamyklą pasitinka mašinos, sekundžių greitumu gaminančios vis daugiau pakuočių ir darbuotojai, ramiai stebintys gamybos procesą prie valdymo pultų.

Paskutinius metus matytas atlyginimų augimas pastebimas visose ekonominėse veiklose. Tačiau vienur jis buvo dosnesnis, kitur mažesnis. Deja, ekonomistams tenka pripažinti, kad duomenis gali iškreipti ir Lietuvos neapleidžianti šešėlinė ekonomika. Lietuvos banko duomenimis, vidutinis darbo užmokestis nuo 2012 metų išaugo 19 proc., o didžiausias augimas per paskutinius metus pastebimas viešbučių ir restoranų sektoriuje – apie 12 proc.

Politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir tarnautojų, pareigūnų pareiginė alga kitąmet turėtų būti skaičiuojama pagal tą patį bazinį dydį, kaip iki šiol. Vyriausybė trečiadienį pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui, kad 2017 metais minėtų pareigūnų pareiginės algos bazinis dydis siektų 130,5 euro. Toks pat rodiklis nustatytas ir šiemet.

Panašu, kad ekonomikos atsigavimą po 2009 m. finansinės krizės Lietuvoje pajuto beveik visi – vidutinis darbo užmokestis kyla, minimali mėnesinė alga ir toliau didinama, mokytojų, policijos pareigūnų algos ūgtelėjo. Vis dėlto, panašu, kad valdžia tarsi užmiršo vieną darbuotojų sektorių ir diržus veržtis jiems gali tekti ir kitąmet.

Šių metų pradžioje ekonomikos augimas spartėjo, vis daugiau namų ūkių gali džiaugtis augančiais atlyginimais ir didėjančiu darbo vietų skaičiumi. Visgi atlyginimų augimą skatina ne produktyvumo augimas, o didelis struktūrinis nedarbas ir neigiamos demografinės tendencijos. Artėjant prie „butelio kaklelio“ darbo rinkoje, tolesnis tvarus ekonomikos ir gyvenimo lygio augimas bus sunkiau pasiekiamas, o rezultatams daug įtakos turės ekonominės politikos sprendimai.

Ar euro zonos krizė atkalbėjo kitas šalis priimti vieną valiutą? Nei kiek, rašo The Economist. Nuo 2009 metų, kai euro zonos BVP susitraukė 5 proc., 4 šalys – Slovakija, Estija, Latvija ir Lietuva, prisijungė prie euro zonos narių. Pasak The Economist, būtent šių šalių patirtis rodo, kad euras vis dar atneša tam tikros naudos, bet taip pat kelia pavojų.

Dėl mažų atlyginimų įsiutę Belgijos kalėjimų viršininkai ir darbuotojai šturmavo šalies teisingumo ministeriją. Dalis jau trečią savaitę protestuojančių pareigūnų atsisako dirbti, tad prižiūrėti kalinių siunčiami net Belgijos kariškiai. Belgijos kalėjimų darbuotojai įrodė, kad jų kantrybė – ne geležinė. Dėl mažų atlyginimų ir prastų darbo sąlygų nepatenkinti žmonės nusprendė pamokyti šalies teisingumo ministerijos klerkus.

Lėtas darbo našumo augimas turtingose šalyse stabdo ekonomikos augimą bei mažina galimybes didinti atlyginimus, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Norvegijoje. Pasak Haraldo Magnuso Andreasseno, nedarbas daugelyje turtingųjų pasaulio šalių yra žemesnis nei normalus (apie 4-6 proc.) nedarbo lygis, ir ši tendencija turėtų išlikti ateityje. Pasak ekonomisto, nors bedarbiams tai gera žinia, tačiau neigiamai atsiliepia ekonomikai, mat ne tik trūksta darbuotojų, bet ir jų našumas auga lėtai.

Nors minimalus mėnesio atlyginimas auga, o ir politikai dalinasi pažadais dar labiau kelti algas, atliktas tyrimas atskleidė nemalonias tendencijas. Dabartiniu vidutiniu atlyginimu neprilygstame nei kaimynams lenkams, nei vengrams.

Seimas parėmė kaimyninės Lenkijos siekį inicijuoti „geltonosios kortelės“ procedūrą Briuselio siūlymui suvienodinti atlyginimus į ES šalis komandiruojamiems darbuotojams. Seimas antradienį priėmė rezoliuciją, kuria nepritarė Europos Komisijos (EK) norui keisti susitarimus dėl darbo apmokėjimo tvarkos. „Tai pablogintų mūsų verslui galimybę konkuruoti, brangintų paslaugas“, - sakė Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovė Kristina Miškieninė.

Kauno savivaldybė ruošiasi mažinti jai pavaldžių įmonių valdybų narių skaičių, o keturių didžiausių įmonių valdybų nariams planuoja mokėti atlyginimus. „Įmonėms pradėjus rodyti sėkmingus rezultatus, atsirado galimybė prie rezultatų prisidedantiems valdybų nariams mokėti atlyginimus. Už kiekvieną darbą turi būti vienaip ar kitaip atlyginta.

Seimas nepriėmė svarstyti liberalų siūlymo įvesti „Sodros“ įmokų lubas. Frakcijos vadovas Eligijus Masiulis teigia, kad biudžeto netektis dėl to siektų iki 60 mln. eurų, nors tokius atlyginimus gaunančių žmonių nėra daug. Pasak jo, „Sodros“ lubos leistų sumažinti šešėlinę ekonomiką. Už Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisų svarstymą balsavo 25, prieš - 7, o susilaikė 37 parlamentarai.

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK)  kas pusmetį atlieka 83 didžiausių Lietuvos turizmo sektoriui priskiriamų įmonių ir organizacijų vadovų nuomonių ir prognozių apklausos analizę – turizmo lūkesčių indeksą (TLI), kuris prognozuoja Lietuvos turizmo sektoriaus tendencijas ateinančiam pusmečiui. 2016 m. I pusmečio TLI yra aukščiausias per pastaruosius dvejus metus ir rodo Lietuvos turizmo sektoriaus gyvybingumą ir optimistinį nusiteikimą.

Prieškrizines aukštumas beveik pasiekę pelnai, augantys atlyginimai ir vidaus vartojimas bei pozityvus situacijos pagrindinėse eksporto rinkose vertinimas skatina Lietuvos įmones optimistiškai vertinti ekonominės plėtros perspektyvas. Tai nulemia mažėjančias taupymo ir didėjančias investicijų apimtis, leidžiančias prognozuoti ir augsiantį mūsų šalies įmonių konkurencingumą.

Viena didžiausių Lietuvos verslo aplinkos problemų - nelankstus Darbo kodeksas, parodė naujausia Baltijos šalyse veikiančių Vokietijos įmonių apklausa. Vokiečiai mano, jog Lietuvai būtina pakeisti Darbo kodeksą, didinti skaidrumą ir gerinti profesinį mokymą. „Mes tikimės greitų reformų, nes pirmiausiai būtent užsienio investuotojai kuria ilgalaikes darbo vietas ir užtikrina solidų darbo užmokestį. Tam reikia pritaikyti tarptautinių standartų taisykles.

Nedarbo draudimo įmoką pagal terminuotas sutartis dirbantiems žmonėms siūloma didinti du kartus. Taip siekiama priversti darbdavius nesudaryti daug terminuotų sutarčių, nes jos nėra naudingos darbuotojams. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, trečiadienį svarstydamas „Sodros“ reformos įstatymus, pritarė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisai, numatančias, kad didesnes nedarbo draudimo įmokas darbdaviams teks mokėti už terminuotas darbo sutartis.

Verslas teigiamai vertina veiklos perspektyvas, daugėjo pelningai dirbančių įmonių, bemaž kas antra įmonė didino atlyginimus ir numato tą daryti ateityje, rodo naujausios Lietuvos banko inicijuotos apklausos duomenys. „Apklausa atskleidė, kad įmonės finansiškai stiprėja – daugiau įmonių didina pajamas ir dirba pelningai, jų lūkesčiai yra optimistiški – tikimasi tiek eksporto, tiek ir vidaus paklausos didėjimo.

Vidutinis valandos darbo užmokestis Lietuvoje 2015 metais buvo vienas žemiausių tarp 28-ių Europos Sąjungos (ES) šalių, skelbia Eurostatas. Pernai valandinis darbo užmokestis versle, išskyrus žemės ūkio ir viešojo administravimo sektorius, siekė 6,8 euro, rodo penktadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Mažesnis atlyginimas pernai buvo tik Rumunijoje (5 euro) ir Bulgarijoje (4,1 euro). Latvijoje jis siekė 7,1 euro, Estijoje - 10,4 euro.

Sekant priešrinkiminį politinių partijų sujudimą, tikėtina, kad svarstymai didinti MMA dar ne vieną kartą užvaldys viešąjį eterį. Šis sprendimas galėtų iš dalies sumažinti šešėlinės ekonomikos mastus. Kita vertus, MMA didinimas pakenktų jautriausioms kategorijoms – jaunimui ir prieš pensinio amžiaus darbuotojams. Lietuvos darbo rinką „susluoksniavus“ pagal darbo užmokestį, matyti, kad daugiausiai – beveik ketvirtadalis –gauna minimalų atlyginimą.

Mažėjantis nedarbas ir darbuotojų trūkumas kai kuriuose sektoriuose kartu su padidinta minimalia alga lemia vidutinio darbo užmokesčio augimą, teigia Lietuvos bankas (LB). O sparčiau nei tikėtasi mažėjančios energijos išteklių kainos paskatino LB beveik tris kartus sumažinti šių metų infliacijos prognozę. Naujausiomis LB prognozėmis, vidutinis darbo užmokestis šalyje šiemet ir kitais metais turėtų augti po 5,3 procento.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas sako, kad Skandinavijos kapitalo bankai nebenori daugiau investuoti Lietuvoje, nes čia yra maža nuosavybės grąža. Jis perspėja, kad bankams mažinant administravimo išlaidas, krenta jų paslaugų kokybė. „Labai gerai, kad pelnas išlaikytas, bet nuosavybės grąža yra pakankamai žemame lygyje, lyginant su skandinaviškais bankais, tai bankams nėra intereso daugiau investuoti Lietuvoje, nes jie ženkliai daugiau gali uždirbti Skandinavijoje.

Krizė Rusijoje, kurios pagrindinės priežastys – rekordinis naftos kainų kritimas ir Vakarų ekonominės sankcijos, gali tęstis dar bent trejus metus, rašo Rusijos leidinys „Vedomosti“, remdamasis Ekonomikos ministerijos spėjimais. „Vedomosti“ tvirtina, jog tokią išvadą ministerija padarė įvertinusi prielaidas šalies ekonominės ir socialinės raidos prognozėms, kurios ministrų kabinetui turi būti pateiktos iki balandžio.

Atlyginimų augimas Lietuvoje įsibėgėja – praėjusiais metais jis siekė 5,1 proc. Labiausiai augo uždirbančių mažiausias ir didžiausias sumas atlyginimai. Dėl ženkliai didinamos minimalios mėnesinės algos ir augančios paklausos didesnius atlyginimus gaunantiems specialistams, tokios tendencijos neturėtų keistis ir šiais metais. Atlyginimų augimas dar spartės 2015 m. užfiksuotas atlyginimų augimo tempas buvo sparčiausias nuo ikikrizinio laikotarpio, kuomet atlyginimai didėjo net po 20 proc. kasmet.

Nenuspėjama politinė padėtis gali apsunkinti investicijas į Lietuvą skatinančių teisės aktų priėmimą, sako asociacijos „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas.

Trečiadienio vakarą su premjeru Algirdu Butkevičiumi susitikusi švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė sako gavusi patikinimą, kad Vyriausybė rado papildomus 2 mln. eurų mokytojų algų kėlimui nuo rugsėjo. Ji aiškino su A.Butkevičiumi nekalbėjusi apie tai, iš kur tie pinigai bus paimti. Tačiau premjeras anksčiau trečiadienį žurnalistams sakė, kad 2 mln. eurų mokytojų algų didinimui tikimasi rasti peržiūrint švietimo reikmėms skirtas Europos Sąjungos (ES) lėšas. Dar papildomus 6 mln.

Dalyje šalies mokyklų ir darželių tęsiantis neterminuotam streikui, trečiadienį Vyriausybėje pedagogų profsąjungoms bus pristatytas mokytojų algų kėlimo variantas, dėl kurio antradienį susitarė valdančiųjų partijų politinė taryba. Planuojama siūlyti 3 metų pedagogų atlyginimų didinimo programą. Pagal ją nuo šių metų rugsėjo visų pedagogų darbo užmokestis kiltų vidutiniškai 1,5 proc., ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų – 6,5 procento. Maždaug 5 mln.

Viena iš mokytojų streiko oficialių priežasčių – maži atlyginimai. Kiek mokytojai uždirba, ir ką padaryti, kad jie uždirbtų daugiau? Paprastai pilnas darbo krūvis – 40 valandų per savaitę. Su mokytojais šiek tiek sudėtingiau: jų darbo savaitę sudaro 36 val, iš kurių maždaug 23 pamokos per savaitę kontaktinės, ir tai yra  laikoma  gana intensyviu krūviu. Tai reiškia 5 pamokas po 45 minutes pirmadienį, trečiadienį, penktadienį ir po 4 antradienį, ketvirtadienį.

Galimybių didinti atlyginimus švietimo darbuotojams galima rasti ir dabar numatytame švietimo biudžete, sako prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė. „Pagal galimybes reikia didinti atlyginimus, ir tų resursų tikrai galima įžvelgti ir dabartiniame švietimo sistemos lėšų bendram katile, kaip efektyviau tas išlaidas panaudoti atlyginimų kėlimui, čia tikrai yra ir vadybinių, ir organizacinių dalykų klausimas“, - interviu „Žinių radijui“ sakė M.Lingė.

Antradienį pedagogai planuoja tęsti neterminuotą streiką, kurį pradėjo pirmadienį ir kuriuo siekia didesnių algų bei kitų pertvarkų. Pirmadienį į streiką buvo įsitraukusios daugiau kaip 230 bendrojo ugdymo, ikimokyklinio ir neformaliojo ugdymo įstaigų. Iš viso šalyje yra daugiau kaip 2300 tokių įstaigų, tad streikas apėmė maždaug dešimtadalį jų.

Dažnai sulaukiu klausimo, ką reikėtų daryti, kad atlyginimai Lietuvoje būtų tokie kaip Vakarų Europoje. Kai kurios šiame komentare pateikiamos priemonės atlyginimus kilsteltų gana greitai. Vis dėlto, tvarūs sprendimai retai būna greiti sprendimai. Įgyvendinus visas penkias žemiau išvardytas priemones, po 20 metų atlyginimai Lietuvoje nuo vakarietiškų jau skirtųsi ne 4-5 kartus, kaip yra šiandien, o tik 1,25-1,5 karto.

Pirmadienį dalis šalies pedagogų pradeda streiką, reikalaudami didesnių atlyginimų. Vyriausybės atstovai tikisi su profsąjungomis pasiekti greitą susitarimą. Profesinės sąjungos teigia, kad streikas apims apie 300 mokyklų, dalyje jų streikuos visi mokytojai. Švietimo ir mokslo ministerija, remdamasi savivaldybių duomenimis, sako, kad pirmadienį streiką ketina pradėti per 200 mokyklų – ministerijos teigimu, tai sudaro 12 proc. švietimo įstaigų.

Daug kalbama apie tai, kad Lietuvoje šiuo metu atlyginimai auga kaip ant mielių, tačiau mes vis dar išliekame vieni iš mažiausiai uždirbančių Baltijos šalyse. Vartojimo paslaugų kainos Lietuvoje praėjusiais metais augo labiausiai Europos Sąjungoje – daugiau negu 5 proc. per metus. Panašiai didėjo ir vidutinis darbo užmokestis. Tačiau paslaugų kainos, kaip ir vidutinė alga, palyginti su Latvija ar Estija, Lietuvoje vis dar yra pastebimai žemesnės.

Vilniaus taryba trečiadienį priėmė 2016-ųjų miesto biudžetą. Už projektą balsavo 29, prieš 15, o susilaikė 1 tarybos narys. Bendros planuojamos šių metų miesto valdžios išlaidos siekia 487,6 mln. eurų (pernai - 465,8 mln. eurų), pajamos kartu su valstybės dotacijomis ir apyvartinėmis lėšomis savivaldybės sąskaitoje - 462,9 mln. eurų (402,6 mln. eurų), deficitas - 24,6 mln. eurų (63,1 mln.

Antradienį ekonomistas Nerijus Mačiulis pasidalijo kiek kontroversišku grafiku, kuriame buvo galima matyti, kad mokytojai Lietuvoje uždirba mažiau nei netgi Rumunijoje. Lietuvos mokytojų atlyginimai mažiausi Europoje, tokią statistiką pateikia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Stebina tai, kad nors kitose šalyse gyvenimo lygis aukštesnis, mus lenkia net Rumunija, kurioje pragyvenimas – pigesnis. „Čia turbūt pats liūdniausias kada nors mano pieštas grafikas.

Lietuviai dirba, daug nudirba, bet neuždirba. Tai geriausiai atskleidžia skaičiai: pagal BVP, tenkantį vienam gyventojui, Lietuva nuo Estijos atsilieka vos vienu procentu, o 2013 metais net pirmavo tarp Baltijos šalių. Užtat lietuvių vidutinė alga „į rankas“ mažesnė trečdaliu. Kodėl taip yra? Pasak ekonomistų, problema ta, kad darbdaviai turi mokėti didžiulius mokesčius, todėl daug patraukliau su žmogumi sudaryti paprastą paslaugų teikimo sutartį, o ne darbo sutartį.

Dažnam lietuviui nusvyra rankos išgirdus, kad į Daniją ar Airiją išvykę tautiečiai ten uždirba 4 ar net 5 kartus didesnius atlyginimus negu Lietuvoje. Tuomet kyla pagrįstas klausimas: o kada ir mes Lietuvoje tiek uždirbsime? Atsakymas paprastas ir tuo pačiu sudėtingas – tada, kai pasivysime turtingesnes Europos šalis pagal darbo našumą. Atlyginimai lygu našumui Dažnai darome klaidą darbo jėgos našumą prilygindami darbuotojų darbštumui.

Rinkos dalyvių dėmesys šią savaitę bus nukreiptas ir į euro zoną, ir į JAV – bus paskelbti naujausi darbo rinkos rodikliai. „Danske Bank“ prognozuoja, kad šiose ekonomikose pastaruoju metu stebimos teigiamos tendencijos darbo rinkoje ir toliau išsilaikys. O situacija euro zonoje gali reikšti artimiausiu metu spartėsiantį atlyginimų kilimą. JAV: finansų rinkas gali nudžiuginti darbo rinkos rodikliai Svarbiausi JAV šios savaitės makrekonominiai rodikliai bus paskelbti penktadienį.

 Progresiniai mokesčiai kol kas neįmanomi, sako premjeras. Pasak Algirdo Butkevičiaus, jų įvedimui trukdo tai, kad Lietuvoje nedaug žmonių gauna labai didelius uždarbius. „Šiuo metu tai dar neįmanoma dėl to, kad gaunančių labai didelius atlyginimus yra vos keliasdešimt tūkstančių“, - interviu „Verslo žinioms“ sakė premjeras. Pasak A.Butkevičiaus, įvedus progresinius mokesčius, sumažėtų vidurinė klasės pajamos.

Rusijos rublis ir toliau krenta sukeldamas diskusijas ne tik tarp ekonomistų, bet ir verslininkų. Kadaise buvusi patraukli rinka, nebėra pelninga Lietuvos gamintojams ir vežėjams. Ekonomistai prognozuoja, kad situacija ir toliau negerės bei numato įvairius scenarijus Lietuvos eksportui.  Ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, jog Rusijos vidutinis darbo užmokestis dabar tapo mažesnis negu minimalus darbo užmokestis Estijoje.

 Pastaruoju metu ne tik darbuotojai ir darbdaviai, bet ir profsąjungų atstovai sutaria, kad Lietuvos darbo rinkoje reikia esminių pokyčių, nes šiandien galiojantys įstatymai neužtikrina tiek darbuotojams, tiek verslui būtino lankstumo. Kalbama, kad įstatymų peržiūra leistų sumažinti nedarbą, spartinti atlyginimų kilimą ir didinti šalies konkurencingumą pasaulyje.

Vilniaus miesto ir Kauno miesto savivaldybėse gruodį dalis darbuotojų gaus didesnes algas. „Iki 7 proc. darbuotojų už svarų indėlį įgyvendinant savivaldybės strateginius tikslus yra planuojama skirti iki 40 proc. pareiginės algos dydžio vienkartines pinigines išmokas. Išmokos bus skirtos iš sutaupyto darbo užmokesčio fondo“, - BNS nurodė sostinės savivaldybė. „Daugelis eilinių darbuotojų gaus priedus prie gruodžio mėnesio atlyginimo už padidėjusį darbo krūvį. Priedai sieks nuo 20 iki 50 proc.