apleisti pastatai

Tautiečiai atrado naują turizmo nišą – lankyti apleistus, dažniausiai avarinius pastatus. Kai kurie entuziastai į tokias laiko pamirštas vietas ryžtasi koją kelti vieni, o kai kas ieško net ir slaptomis vadinamų ekskursijų. Pastarųjų organizatoriai neslepia – susidomėjimas toks didelis, kad kartais tenka priimti daugiau žmonių nei planuota.

Karalienė Elžbieta II kelis savo gyvenimo metus gyveno netoli Maltos sostinės Valetos esančioje viloje „Guardamangia“. Tuomet karalienė dar buvo princesė, o čia apsigyveno pirmaisiais santuokos metais, kai jos vyrui princui Philipui buvo pavesta vadovauti Karališkojo jūrų laivyno fregatai. Tačiau vėliau šią vilą karalienė apleido ir ji supanašėjo į „vaiduoklių“ namus.

Sekmadienį TV6 laidos „Praeities žvalgas“ vedėjas Šarūnas Jasiukevičius žiūrovus kvietė į kelionę po apleistą Estijos pionierių stovyklą. Žlugus SSRS pionierių stovyklos tapo nebereikalingomis – kai kurios buvo pritaikytos poilsio namams, viešbučiams, kitas pasisavino, kaip sako laidos vedėjas, gobšūs valdininkai, kurie jas pavertė savo namais. Pionierių stovykla, kurioje apsilankė Š. Jasiukevičius, yra Estijos pajūrio zonoje.

TV6 laidos „Praeities žvalgas“ autorius Šarūnas Jasiukevičius apsilankė apleistoje urano kasykloje Lenkijoje. Jis kartu su kitais bendražygiais leidosi į pavojingą kelionę, o jos metu aptiko tai, kas privertė visus iš nuostabos sušukti. Lenkijos Sudetų kalnuose esanti Kletno urano kasykla veikė 1948-1953 metais. Dabar dalis šios kasyklos yra pritaikyta saugiam turizmui, o likę tuneliai apleisti. Juose apsilankyti išdrįsta tikrai ne kiekvienas.

Tik drąsiausieji nusprendžia žengti koją ten, kur gali susidurti su kažkuo nepaaiškinamu. Tokį savo žygį nufilmavo ir Joshas. Vaizdo įrašų kūrėjas (vlogeris) Joshas turi savo kanalą „Youtube“ platformoje „Exploring with Josh“. Čia jis kelia vaizdo įrašus iš įvairiausių apleistų vietovių, kurias aplankė. Tačiau, kaip pats įvardija, tokioje keistoje ligoninėje prieš tai dar nesilankė. Joshas apsilankė didžiausioje abortų klinikoje Honkongo mieste. Pasak jo, čia būdavo atliekama apie 60 proc.

Mieste valkataujantys ir išmaldos prašantys asmenys jau nieko nebestebina. Kai kurie net tapę vizitine vienos ar kitos miesto dalies kortele. Neretai panevėžiečiai negaili šiems žmonėms ir saujelės monetų, tačiau kai šie asmenys apsigyvena kaimynystėje, jų draugijos kratomasi visais įmanomais būdais. Šalia miesto poliklinikos, apleisto pastato pamatuose, „namus“ įsirengęs Genadijus teigia, kad aplinkiniai jo kaimynyste tikrai neturėtų skųstis.

Nelaimė įvyko vaikams žaidžiant apleistoje fermoje. Tragiškas įvykis sukrėtė Repeniškio kaimo, esančio Kupiškio rajone, gyventojus. Pirmadienį apie 19 val. vaikams žaidžiant apleistoje fermoje,  betoninė plokštė užgriuvo devynmetį vaiką. Berniukas nuo patirtų sužalojimų mirė vietoje. Į įvykio vietą atskubėję medikai konstatavo jo mirtį, o pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą. Aiškinamasi, kodėl apleista ferma nebuvo aptverta ir kam ji priklauso.

Besiverčiančiųjų gyvulininkyste Lietuvoje per dvidešimtmetį sumažėjo triskart, dalis buvusių fermų šiandien virtę griuvėsiais, kitos – apleistos ir tuščios. Šį yrantį sovietinį paveldą ūkininkai norėtų naudoti savo reikmėms, tačiau koją kiša dingę savininkai ir biurokratija. Žlugus sovietmečiu kurtiems kolūkiams jų turtas buvo išdalytas žmonėms už pajus. Šitaip gabalėliais buvo padalytos ir fermos.

Siekiant priversti apleistų pastatų savininkus imti juos tvarkyti, Seimas yra pasiūlęs išplėsti nekilnojamojo turto (NT)  mokesčio ribas. Tačiau Vyriausybė pirmadienį dar neapsisprendė, kokią poziciją pateiks Seimui. Išplėtus NT mokesčio ribas, didžiausias galimas mokestis būtų ne 1, o 3 proc. turto vertės. Premjero Andriaus Kubiliaus teigimu, savivaldybės didesnį mokestį galės nustatyti tais atvejais, kai pastatai yra apleisti.

Lietuvos pajūris išvalytas nuo sovietinės armijos palikimo. Pajūrio saugomose teritorijose nugriauta 12 be priežiūros buvusių statinių. Smiltynėje netoli antrosios perkėlos stovėjęs buvusios sovietų armijos pasieniečių poilsio namelis nugriautas paskutinis. Tai truko vos porą valandų. Specialistai sako, kad darbus sunkino tai, kad saugant aplinką teko naudoti ratinę techniką.

Brangaus nekilnojamojo turto mokestį įvedusiam Seimui Panevėžio savivaldybė siūlo svarstyti, ar nebūtų verta padidinti finansinės naštos ir apleistų pastatų savininkams.Didesnis mokestis neišgąsdino Jau keletą metų Panevėžyje apsileidėliams taikoma drausminimo priemonė – nustatytas ne 0,5 proc., o dvigubai didesnis 1 proc. mokestis – miesto estetinį vaizdą darkančių pastatų sąrašo nesutrumpino. Jame įrašyti tie patys statiniai, kurių savininkai ir pernai mokėjo daugiau, ir naujos baisenybės.

Atšalus orams vien šį savaitgalį šalyje kilo beveik 130 gaisrų, kuriuose 5 žmonės žuvo, du buvo sužaloti. Ugniagesiai sako intensyvinantys potencialių gaisrų židinių kontrolę – ypač didelį nerimą jiems kelia apleisti pastatai, praneša LTV „Šiandien“. Artėjant žiemai ugniagesiai nuolat primena, kad prieš intensyvųjį kūrenimo sezoną būtina išvalyti dūmtraukius, paremontuoti krosnis ar židinius.

Keliančių grėsmę žmonių gyvybei apleistų pastatų apstu kiekviename rajone. Kitą savaitę Aplinkos ministerija žada patvirtinti tvarką, kaip savivaldybės galės gauti per 20 mln. litų pastatams griauti. Tuo metu kai kurių rajonų valdžia tokių pastatų šeimininkams žada didinti nekilnojamojo turo mokesčius. Pasak Panevežio rajono vadovų, vien šiame rajone yra per šimtą pavojų keliančių pastatų. Tai buvusios kolūkių fermos, dirbtuvės, sandėliai.

Siūloma leisti savivaldybės tarybos sprendimu iki 5 proc. nekilnojamojo turto vertės padidinti mokesčio tarifą apleistiems, neprižiūrimiems nekilnojamojo turto objektams. Tai numatantį Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo valdančiosios TS-LKD frakcijos seniūnas Jurgis Razma. Jo nuomone, tai skatins apleistų pastatų savininkus kuo greičiau juos tvarkyti ir taip išvengti didesnio mokesčio.

Kalbant apie šalies dvarus sunku rasti aukso vidurį. Nedaugelis jų restauruoti ir išsaugoti. Kur kas didesnė dalis apleisti ir virtę griūvančiais šiukšlynais. Tuo įsitikino po dvarus pasižvalgyti patraukę savaitraščio „Ekonomika. lt“ žurnalistai.

Vilniaus, kuriame brangus nekilnojamasis turtas ir dar brangesnė žemė, žemėlapyje – ne viena juodoji skylė. Taip galima pavadinti pastatus, kurių languose kelerius metus neįsižiebia šviesa, stogai pajuodę nuo gaisrų, durys užkaltos ir gyventi čia ryžtasi tik benamiai. Tokių kelis šimtus kvadratinių metrų užimančių ir net prestižinėse miesto vietose esančių statinių – ne vienas. Vilniaus savivaldybės darbuotojai suskaičiavo, kad sostinėje yra 87 apverktinos būklės pastatai.

Kauno meras tikisi, kad Aplinkos ministerija pagaliau pasiryš taikyti griežtesnes sankcijas neprižiūrimų pastatų savininkams. Kad tai būtina, rodo tragiška istorija, nutikusi Lietuvoje iš Čekijos atvykusiems dviratininkams. „Situacija sudėtinga visoje Lietuvoje. Ir Kauno mieste daugėja apleistų pastatų, tačiau Savivaldybė neturi instrumentų šią padėtį pakeisti. Neprižiūrimų pastatų savininkai dabar gali būti įspėti, nubausti iki 500 litų bauda, bet teismai baudas dažniausiai panaikina.

Panevėžio miesto savivaldybės taryba patvirtino nekilnojamojo turto, kuriam 2010 metais taikomas 1 proc. mokesčio tarifas, sąrašą. Miesto tarybos sprendimu, dvigubai didesnis nekilnojamojo turto mokestis nustatytas 9 apleistiems, neprižiūrimiems ar nenaudojamiems objektams, tarp jų buvusiam konservų fabrikui, buvusiai kavinei, buvusiam mėsos kombinatui ir kt.