antstoliai

Aušta antstolių aukso amžiaus pabaiga. Skolų išieškotojų apetitą pasišovusi sumažinti Teisingumo ministerija keičia skolų išieškojimo tvarką ir mažina antstolių įkainius. Kovotojai su skurdu šią iniciatyvą vertina teigiamai, mat tai galimai ištrauks bent dalį skurstančių žmonių iš pragaištingų prasiskolinimo spąstų. Tuo metu antstoliai aiškina, kad jų paslaugų kainos išsipučia ne iš noro pasipinigauti, o dėl neapibrėžtumo, kiek antstolis turi stengtis norint skolą išieškoti. Įlipote į autobusą.

Teisingumo ministerija baigė rengti naują Sprendimų vykdymo instrukcijos projektą, kuriame numatyti mažesni ir skaidresni skolų išieškojimo įkainiai. „Siekiant atpiginti išieškojimo procesą, vykdymo išlaidų apskaičiavimą padaryti aiškesnį bei suprantamesnį, naujame teisės akto projekte iš esmės peržiūrėta antstolių vykdymo išlaidų struktūra.

2018 m. antstoliams pateikta 241,4 tūkst. reikalavimų išieškoti įvairias skolas. Palyginti su 2017 m. duomenimis, tai yra 14,5 tūkst., arba 6 proc. reikalavimų mažiau. Naujų reikalavimų išieškoti mažiausias – iki 60 eurų – skolas pernai pateikta 67,8 tūkst., arba 11 proc. mažiau, rašoma pranešime spaudai. „Akivaizdžiai sumažėjęs poreikis priverstinėmis priemonėmis išieškoti pačias mažiausias skolas yra labai geras ženklas.

Dešimtis tūkstančių eurų per mėnesį uždirbantiems antstoliams valdžia ruošia naują apynasrį. Rudenį Seimui nubalsavus, kad antstoliai patys nebegalės nusistatyti savo įkainių, Teisingumo ministerija ketina naikinti ir galimybę antstoliams plėšti pinigus už neva patiriamas papildomas išlaidas, pavyzdžiui, tiesiog dokumento surašymą. Antstoliai aiškina, kad tokie svarstymai nepagrįsti.

Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius norėtų panaikinti vadinamąsias papildomas antstolių išlaidas. „Tokia praktika leidžia beveik nevaržomai piktnaudžiauti antstoliams, ir, mano nuomone, daugelis jų tuo naudojasi“, – interviu dienraščiui „Lietuvos rytas“ sakė ministras. Jis taip pat užsiminė, kad laikas pradėti diskutuoti ir dėl notarų pelno. Pernai jau buvo priimtos įstatymų pataisos, kuriomis sumažintos antstolių išskaitos, sudarytos sąlygos mažinti antstolių ir notarų atlyginimus.

Nuo šeštadienio įsigalioja Civilinio proceso kodekso pataisos dėl mažesnių sumų, kurias antstoliai gali išskaičiuoti iš skolininkų. Iki šiol iš skolininko, kuris uždirba minimalią mėnesio algą (apie 361 eurą atskaičius mokesčius) ir turi dvi skolas, buvo išskaitoma 50 proc., taigi jam likdavo 180,50 euro. Tai yra kur kas mažiau nei minimalių poreikių dydis, jis šiemet yra 245 eurai.

Seimas pritarė Teisingumo ministerijos siūlymui pažaboti nevaldomą antstolių ir notarų apetitą. Parlamentarai vieningai pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis ketinama sumažinti antstolių ir notarų įkainius. Po pateikimo už įstatymų pataisas dėl notarų įkainių 83 Seimo nariai balsavo už, 1 – prieš, 7 susilaikė, o dėl antstolių įkainių – 86 Seimo nariai balsavo už, 7 susilaikė. Kad pataisos įsigaliotų, Seimo nariai balsuos dar du kartus. Prie šių klausimų Seimas grįš spalio 16 dieną.

Antstolių nevaldomam apetitui ateina galas. Jau po kelių savaičių Seime žadama svarstyti įstatymo pataisas, kuriomis antstolių įkainiai būtų gerokai sumažinti ir tam prieštarauti patys antstoliai negalėtų. Pasak žmogaus teisių gynėjų, į antstolių nemalonę yra patekusi kas antra-trečia šeima šalyje. Patys antstoliai atkerta, kad nemokamų pietų nebūna. Netikėta liga, sužlugęs verslas, bedarbystė – galiausiai didėjančios sąskaitos ir skolos. Taip vilnietė Dalia gyveno porą metų.

Savaitgalį Lietuvą apskriejo makabriška žinia – būstą Druskininkuose iš varžytinių nusipirkęs vilnietis jame rado lavoną. Kūnas, policijos teigimu, priklausė nuo 2016 metų ieškomam būsto savininkui. Kadangi antstoliai negalėjo patekti į būstą, šis to nežinant buvo parduotas su savininko kūnu. Sekmadienį Alytaus policija paskelbė, kad Vilniuje gyvenantis vyras varžytinių metu įsigijęs Druskininkų rajono savivaldybėje esantį butą jame rado 1950 m. gimusio vyriškio lavoną.

Vairuotojai privalo būti atidūs ne tik gatvėse, bet ir automobilių stovėjimo aikštelėse. Kai kurie net neįtardami apie padarytą nusižengimą sulaukia antstolių laiškų dėl nesumokėto automobilio stovėjimo. Grasinama teismu bei turto areštu.  Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi vilnietė (vardas, pavardė redakcijai žinimi). Mergina pasakoja, sulaukusi skolų išieškojimo įmonės laiško. Neva ji skolinga 22,70 Eur. Suma susidarė vilnietei nesumokėjus už automobilio stovėjimą. „Įdomi situacija.

Turite nedidelių skolų? Galite lengviau atsikvėpti – gali būti, kad niekas jų iš jūsų skaudžiai neišmušinės. Anstoliai nebelups didelių pinigų už mažų skolų išieškojimą. Jei esate įsiskolinęs iki 100-o eurų ir pakliuvote į išieškotojo rankas, antstolis jūsų skola pasirūpins už dyką, paims tik kompensaciją už išlaidas. Nors pokyčiais siekiama žmones paskatinti geranoriškai bendradarbiauti su antstoliais, nevisi tiki naujos tvarkos sėkme. Mat abejojama, ar antstoliai noriai dirbs nemokamai.

Už nedidelių skolų išieškojimą antstolis negaus atlygio, penktadienį sutarta teisingumo ministrės Mildos Vainiutės ir Antstolių rūmų pirmininkės Ingos Karalienės susitikime. „Procedūros kainuos gerokai mažiau, nes nelieka atlygio. (...) Atlygis yra viena iš sudedamųjų vykdymo išlaidų dalių, yra procedūros, už kurias reikia mokėti, jei namoka valstybė, turi susimokėti pats skolingas žmogus“, – BNS sakė Antstolių rūmų atstovė spaudai Dora Petkauskaitė.

Penkių vaikų mama Ingrida nežino, kaip kitaip apibūdinti savo situaciją tik kaip „pati kalta“. Moteris įklimpusi į skolas, todėl dabar trisdešimt procentų savo minimalios algos ji turi atiduoti antstoliams. Sumokėjus mokesčius, Ingridai lieka pragyvenimui 100 eurų. Kad ir kaip nenorėtų, daugiavaikė mama pasiruošusi emigruoti ir palikti savo vaikus Lietuvoje, kad pagaliau išbristų iš skolų. „Auginau ir auginu savo penkis vaikus pati viena.

Teisingumo ministerija parengė Antstolių įstatymo pakeitimus, apribojančius teistų asmenų galimybes tapti antstoliais. Kaip ketvirtadienį pranešė ministerija, Vyriausybei pateiktos pataisos, pagal kurias antstoliais ir jų padėjėjais negalėtų tarpti asmenys, nuteisti už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, nepaisant to, ar teistumas buvo išnykęs arba panaikintas. Taip pat už kitus nusikaltimus nuteisti asmenys šių pareigų negalėtų užimti, jei nuo bausmės dienos nepraėjo bent penkeri metai.

 Nuo praėjusio trečiadienio paralyžiuotas antstolių kontorų darbas: įdiegta naujoji antstolių informacinė sistema stringa, o senoji programa jau išjungta, rašo „Lietuvos rytas“. Antstoliai nebegali vykdyti savo funkcijų: pradėti išieškoti naujų skolų, areštuoti piniginių lėšų, o skolas grąžinusiems asmenims - panaikinti banko sąskaitų areštų. Iš jau areštuotų sąskaitų žmonės negali atgauti lėšų, kurioms areštas nėra taikomas: pašalpoms, pensijoms, darbo užmokesčiui.

Teisingumo ministras Juozas Bernatonis inicijuoja Civilinio proceso kodekso ir Antstolių įstatymo pakeitimus. Įgyvendinus siūlomas nuostatas pagerės ir pagreitės skundų dėl antstolių veiksmų nagrinėjimas, bus sumažinta galimų antstolių piktnaudžiavimų rizika. „Svarbiausi siūlomų priemonių tikslai – apginti paprastų piliečių teises ir užtikrinti skaidresnį antstolių veiklos procesą.

Gediminas Stanišauskas Beveik 100 tūkst. eurų už skolos išieškojimą iš Kauno miesto savivaldybės uždirbusios antstolės Sonatos Vaicekauskienės elgesį svarstys ir Teisingumo ministerija, ir Antstolių rūmai. Garliavos istorijoje išgarsėjusi antstolė S.Vaicekauskienė vėl atsidūrė dėmesio centre. Už 8,5 mln. Lt skolos išieškojimą iš Kauno miesto savivaldybės ji atsiriekė 342 tūkst. Lt atlygį.

Antstolių rūmai siūlosi prisidėti prie to, kad rinkimai taptų skaidresni. Antstoliai, siūlo jie, galėtų stebėti rinkimus kiekvienoje apylinkėje ir teisiškai fiksuoti, kas joje vyksta, o jų užfiksuoti įrodymai vėliau taptų argumentu įrodinėjant galimus pažeidimus.

Siūloma numatyti didesnę neišieškomą pinigų sumą tiems skolininkams, kurie išlaiko nepilnamečius vaikus. Tai numatančias Civilinio proceso kodekso (CPK) pataisas Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narė Agnė Zuokienė.

Šiau­lie­tis Aud­rius, prieš ke­le­tą mė­ne­sių in­ter­ne­tu pa­siė­męs pu­sant­ro šim­to li­tų pa­sko­lą, da­bar tu­ri pro­ble­mų su tei­sė­sau­ga. Sko­lą grei­tų­jų var­to­ji­mo kre­di­tų bend­ro­vei grą­žin­ti pa­mir­šęs vy­ras jai ir išieš­ko­ji­mo pro­ce­są vyk­dan­čiam ant­sto­liui tu­rės pa­klo­ti be­veik pu­sant­ro tūks­tan­čio li­tų. Grei­tų­jų kre­di­tų bend­ro­vės pro­ble­mos ne­ma­to, tuo tar­pu ant­sto­liai įspė­ja: už­mirš­ta sko­la ga­li išaug­ti de­šim­te­rio­pai.

Kaip mus informavo piliečių inciatyvinės grupės Civiliniam kodeksui keisti kordinatorius Algimantas Matulevičius iš Vyriausios rinkimų komisijos jau gauti piliečių parašų rinkimo  lapai. Norint įstatymo projektą pateikti Seimu turi per du mėnesius, iki liepos 9 dienos, surinkti ne mažiau kaip 50 tūkst.  pasiūlymus remiančių piliečių parašų.

Seimo narys Rytas Kupčinskas siūlo papildyti Antstolių įstatymą, įvedant antstolio įgaliojimų sustabdymo sankciją, kai antstolis nusižengia šio įstatymo nuostatai, įpareigojančiai jį ginant išieškotojo interesus nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Lietuvos antstolių rūmai (LAR) atmeta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareikštus priekaištus, esą Drąsiaus Kedžio dukros perdavimui nėra tinkamai pasiruošta dėl antstolės kaltės, kadangi antstolė neatsižvelgia į vaiko teisių apsaugos specialistų rekomendacijas. Lietuvos antstolių rūmų nuomone, palankių sprendimo vykdymo rezultatų įmanoma pasiekti tik visoms institucijoms atsakingai vykdant savo pareigas.

Kas nustatys, kiek kainuoja antstolio ar notaro paslaugos? Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariams parengus įstatymo pataisas pasigirdo kalbos, kad nuo šiol Teisingumo ministerija nebegalės nustatyti antstolių ir notarų darbo įkainių prieš tai jų nesuderinusi su tais pačiais antstoliais ir notarais. Įstatymo pataisos buvo inicijuotos norint įteisinti galimybę antstoliams ir notarams dirbti iki 70 metų vietoj iki šiol galiojusio 65 metų amžiaus.

Seimas suteikė galimybę antstoliams ir notarams dirbti šį darbą nebe iki 65, bet iki 70 metų, neprašant teisingumo ministro pritarimo. Tai numatyta ketvirtadienį priimtose Antstolių bei Notariatų įstatymų pataisose.

Juodkrantės gyventojas Juozas Skučas verčiasi per galvą, kad apsaugotų savo gausią šeimą nuo benamių dalios, kai buvo nutarta nugriauti jo būstą prie Kuršių marių, rašo „Lietuvos rytas“. Pastarasis jo sprendimas – siekti asmeninio bankroto Latvijoje. Lietuvos Vyriausybė neseniai nusprendė nugriauti vadinamąjį Juodkrantės namų kompleksą. 2005 metais pamaryje iškilę prabangūs pastatai pateko į neilgą pasmerktųjų sąrašą. Antstoliams jau duotas nurodymas statinius nušluoti nuo žemės paviršiaus.

Antradienį Seimas po svarstymo pritarė komitetų patobulintiems Antstolių bei Notariatų įstatymų pataisų projektams. Svarstymo plenarinių posėdžių salėje metu Seimo nariai pritarė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nario Manto Varaškos pasiūlymui atmesti Antstolių įstatymo pataisų projekte siūlomą nuostatą, kuria buvo siūloma leisti antstoliams dirbti nebe iki 65, bet iki 70 metų, neprašant teisingumo ministro pritarimo.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ – žurnalisto Vidmanto Babrausko straipsnis „Kreivas teisingumas?“. Vilniaus meras Artūras Zuokas apeliuoja į generalinį prokurorą Darių Valį ir Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetą. Jis prašo išsiaiškinti, ar generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis neužmynė ant Baudžiamojo kodekso straipsnių, kuriuose aptariama atsakomybė už kyšininkavimą, papirkimą ir piktnaudžiavimą.

Kasmet skundų dėl antstolių veiklos daugėja, nes pastarieji, manipuliuodami įstatymais, kelių litų baudą geba išauginti iki šimtų ar net tūkstančio litų skolos. Kone kiekvienas Lietuvos gyventojas, susidūręs su antstoliais, galėtų papasakoti apie jų godumą. Tad nieko keista, kad, neapsikentę jų savivalės, piliečiai vis dažniau juos skundžia Seimo kontrolieriams ir net teismuose geba įrodyti, jog kai kurie antstoliai verti belangės.

Joniškis kunkuliuoja nuo gandų bei versijų – Audruvės gatvėje nuosavame name rastas mįslingomis aplinkybėmis nužudytas gana garsus ir aferisto dvasios turėjęs finansininkas 43 metų Stanislovas Jonaitis. Sunerimo kaimynai S. Jonaitis savo name gyveno vienas, todėl jo žmogžudystė pastebėta ne iš karto. Pirmieji sunerimo kaimynai, pastebėję, kad nebejudinamos S. Jonaičio langų užuolaidos.

Galbūt pabūgę artėjančių Seimo rinkimų ir juose laukiančios Lietuvos žemdirbių giljotinos, įstatymų leidėjai nusprendė neleisti parduoti žemės užsieniečiams dar bent iki 2014 metų balandžio 30-osios. Už tokį sprendimą balsavo 71 Seimo narys. Parduoti Lietuvą užsieniečiams buvo įsipareigoję buvę valstybės vadovai, o pirmiausia – vyriausieji euroderybininkai Vygaudas Ušackas ir Petras Auštrevičius. Tiesa, Briuselis tada leido Lietuvai šį procesą atidėti septyneriems metams.

Vyriausybė jau kreipėsi į teismą, kad dėl lenkiškų gatvių pavadinimų darbo imtųsi antstoliai. Užrašus Vilniaus rajono savivaldybė turėjo nukabinti iki šios savaitės, tačiau pati pripažįsta, kad kol kas nė vieno namo gyventojai reikalavimui nepakluso, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Neretai atvykusius Vilniaus rajono pareigūnus pasitinka tik šunys ir neatidaromos durys. O jei jos ir pradaromos, dažniausiai pirmiausia paprašoma kalbėti lenkiškai.

Nenorintiems mokėti pinigų už savivaldybės socialinių būstų nuomą reikėtų keliauti į gatvę. Deja, taip yra ne visur. Biržų savivaldybės būstus socialiai remtiniems asmenims administruojanti bendrovė jau prieš kelerius metus rajono vadovams siūlė keisti butų nuomos ir skyrimo tvarką. Tačiau kažkodėl iki šiol to spręsti nesiimta. Kalbantis su bendrovės ir savivaldybės darbuotojais peršasi mintis, kad tokia neapibrėžta ir nemotyvuota, sovietmečiu kvepianti tvarka, kažkam labai palanki.

Šiandien teisingumo ministras atleido iš pareigų du Vilniaus antstolius, kuriems teismas pritaikė baudžiamąją atsakomybę. Vienas jų – Vilniaus antstolis Vytenis Stungurys, kuris nuteistas už tai, kad iš skolininkų gautus pinigus bankuose laikė kaip terminuotus indėlius ir už tai gaudavo palūkanas.

Savo profesinės šventės proga ketvirtadienį antstoliai nemokamai teiks teisines konsultacijas. Lietuvos antstoliai savo profesinę šventę pažymės akcija "Antstoliai - viešajam interesui". Šios akcijos metu, birželio 10-ąją, visos teisinės konsultacijos skolinių įsipareigojimų klausimais gyventojams bus teikiamos nemokamai.

Lietuvos antstolių praktikoje nėra buvę atvejų, kad vykdydami teismų sprendimus perduoti vaikus antstoliai naudotų priverstinio pobūdžio priemones, jeigu tai nėra gyvybiškai būtina saugant vaiką. Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė ramina visus susirūpinusius dėl Garliavoje globojamos mergaitės būklės. "Jokiais antstolio veiksmais nesiekiama padaryti šiai mergaitei naujos skriaudos", - sako ji.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas laikinai nuo pareigų nušalino kyšininkavimu įtariamą Klaipėdos antstolį Albiną Zenkevičių. Antstolį teismas nuo pareigų nušalino šešiems mėnesiams. Teisingumo ministras Remigijus Šimašius antstolio įgaliojimus sustabdė dar šių metų kovo 1 dieną. Specialiųjų tyrimų tarnyba A. Zenkevičių ir dar vieną asmenį sulaikė vasario 24 dieną atlikdama ikiteisminį tyrimą dėl nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams.

Per 2010 metų sausio ir vasario mėnesius antstoliams pateikta 13 proc. mažiau reikalavimų priverstinai vykdyti išieškotojų naudai priimtus sprendimus negu per tą patį laikotarpį praėjusiais metais. Anot Antstolių rūmų, išieškoti pateikiamų skolų skaičius 2009 metais pasiekė piką ir nuo šių metų pradžios mažėja.

Teisingumo ministras sustabdė kyšininkavimu įtariamo ir šiuo metu suimto Klaipėdos antstolio Albino Zenkevičiaus įgaliojimus. Specialiųjų tyrimų tarnyba šį antstolį ir dar vieną asmenį sulaikė š. m. vasario 24-ąją atlikdama ikiteisminį tyrimą dėl nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Praėjusį penktadienį Klaipėdos miesto apylinkės teismas penkiolikai dienų leido suimti kyšio paėmimu ir dokumentų klastojimu įtariamą antstolį.

Šiaulių miesto savivaldybės skolos per šiuos metus perkopė daugiau nei šimtą milijonų litų. Pirmą kartą dėl skolų Savivaldybė sulaukė antstolių. Juos pasitelkusi viena statybos bendrovė atgavo 100 tūkstančių litų skolą. Pasak "Šiaulių krašto", gruodžio 1 dieną bendra Savivaldybės skola sudarė 117,5 mln. litų. Iš jų 57,1 mln. litų - bankų paskolos. Skolos, pradelstos mokėti daugiau kaip 45 dienas, sudaro 23,3 mln. litų.

Antstolių vykdomose varžytinėse beveik 40 procentų parduodamų objektų sudaro žemės sklypai. Tarp jų jau atsiduria ir didelius projektus vykdančių bendrovių žemės, įsigytos už kreditus, paimtus iš bankų. Tačiau pastarųjų atstovai tvirtina, kad jokios tendencijos nėra - į kiekvieną projektą žiūrima individualiai, o varžytinės esą yra tik kraštutinė priemonė.