antanas baranauskas

Jonas Mačiulis – Maironis gimė 1862 m. lapkričio 2 d. Raseinių aps. Šilavoto valsčiuje, Pasandvario dvare ūkininkų šeimoje. Vaikystėje būsimasis poetas talkino tėvams ūkyje, todėl mokslams teko nedaug dėmesio. 1873 m. išvyko mokytis į Kauno gimnaziją. Studijuojant J. Mačiulį patraukė literatūra, veikiamas aplinkos ėmė svarstyti galimybę stoti į kunigų seminariją. Tačiau tokiai jo minčiai smarkiai prieštaravo tėvas, reikalavęs baigti mokslus.

Tradicinėje rubrikoje Marijus Užupis šįkart tikrino komandos draugų žinias apie lietuvių literatūrą. Kas parašė „Anykščių šilelį?“ Antanas Baranauskas – teisingą atsakymą žinojo visi apklaustieji. Tuo tarpu „Metų“ ar „Liūdnos pasakos“ autorius žinojo ne visi. „Knygas skaitai?“, – M.Užupis paklausė Dovydo Rediko. „Ne, tik žurnalus“, – juokėsi gynėjas. Kokios yra „Vyčio“ komandos žinios apie lietuvių literatūrą, išvysite nuotaikingame reportaže.

Kultūros ministras Šarūnas Birutis valstybės saugomais paskelbė dar aštuonis kultūros paveldo objektus, tarp jų – rašytojų ir visuomenės veikėjų Vinco Kudirkos, Antano Baranausko, Antano Žukausko-Vienuolio gimtines. Šią savaitę ministro įsakymu valstybės saugomu objektu tapo V.Kudirkos gimtinės kompleksas Vilkaviškio rajone. Privačioje valdoje įsikūrusi sodyba vertinga architektūriniu, dailės, etnokultūriniu, istoriniu ir memorialiniu aspektais.

Lenkijos lietuvių bendruomenė surinkusi į suvažiavimą, reiškia viltis, kad neseniai išrinkta nauja vietos valdžia išspręs įsisenėjusius klausimus: nepakankamą lietuviško švietimo finansavimą, kultūros paveldo išsaugojimą. Seinų valsčiui pirmą kartą per dvi dešimtis metų vadovaus lietuvis. Bendruomenės suvažiavimo dalyviai Punske diskutavo apie nepakankamą lietuviškų mokyklų finansavimą, lietuvybės puoselėjimą, moksleivių lietuviškose mokyklose mažėjimą.

 Rolandas Maskoliūnas, LRT televizijos laida „Mokslo ekspresas“, LRT.lt Naujausi tarmių tyrimai leidžia prognozuoti lietuvių kalbos evoliuciją ir grėsmes jai. Pasak mokslininkų, kuo didesnė tarmių įvairovė ir kuo daugiau vietinių variantų, tuo didesnės galimybės lietuvių kalbai išlikti kuo ilgiau. Kalba – bene didžiausias mūsų turtas ir tautos tapatybės pagrindas, todėl itin svarbu kuo geriau suprasti jos kaitos mechanizmus.

Prabangiame naujų automobilių salone aktorė Asta Baukutė – dažna viešnia. Tai užsuka ten su vyru, kad kartu išbandytų jiems abiems patikusį modelį, tai viena pati sukiojasi tarp blizgančių transporto priemonių, savo keistais reikalavimais vesdama iš proto salono darbuotojus. Ar aktorė tikrai nusprendė pasidovanoti sau prašmatnų automobilį? Galbūt.

Iš Kauno į Seinus (Lenkija) iškeliavo nemažas būrys medžio skulptūrų ir jau spėjo įsikurti vietos Lietuvių namuose, įsteigtuose Vyskupo Antano Baranausko fondo. Čia advento vakaro metu atidaryta kauniečio menininko Liudviko Ivaškevičiaus skulptūrų paroda „Šviesos angelai“. Parodą surengė Kauno meno galerija „Aukso pjūvis“. Anot menotyrininkės Ugnės Kraulaidytės, kiekviena angelus į Lenkiją išsiuntusio menininko skulptūra yra unikali, turinti savo individualią istoriją.

„Anykštija... Tik į save panašus žemės plotas, išsikuprojęs, išsibangavęs ... ten, kur dar aukštumos nesibaigė, o lygumos neprasidėjo...“ - taip rašė profesorius Česlovas Kudaba. Gražioji Anykščių žemė įkvėpė ne vieną žymų literatą, kartais Anykščiai net pavadinami literatūrine mūsų sostine. Čia gimė Antanas Baranauskas, odės Lietuvos gamtai – „Anykščių šilelis“ – autorius. Ir Jonas Biliūnas, Antanas Vienuolis – Žukauskas, Juozas Tumas – Vaižgantas bei kiti.

Sovietmečiu bet kuris apsiskaitęs šiaulietis, paklaustas, kas yra Baranauskas, būtų nedvejodamas išpyškinęs, jog Antanas Baranauskas – 1835–1902 metais gyvenęs carinės Lietuvos kunigas bei vyskupas, poetas bei kalbininkas, garsiosios poemos „Anykščių šilelis“ autorius. Princų garsenybės Pirmaisiais nepriklausomybės metais Baranauską jau žinojo ir iš veido atpažindavo praktiškai visai šiauliečiai. Tik ne Antaną, o Vladą Baranauską, pravarde Baranis.

Siekdami taupyti elektros prietaisų sąskaita, rizikuojame prarasti ne tik visą užgyventą turtą, bet ir gyvybę. Nuo metų pradžios dėl jų kilo mažiau gaisrų, tačiau liepsnose žuvo žmonių. Pernai per tą patį laikotarpį tokių tragiškų nelaimių pavyko išvengti. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per pirmuosius šių metų mėnesius užregistruota 17 atvejų, kai gaisrai kilo dėl elektros prietaisų eksploatavimo priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų.

Urėdai guodžiasi, kad sunkmečiu stojant statyboms niekas nebeperka ar neįperka medienos, kurios kainos negali būti lengvai keičiamos. Panevėžio urėdo pavaduotojo medienos ruošai ir prekybai Vytauto Raginio teigimu, įmonės nebeperka medienos, nors kainos, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo 30 proc. „Dėl sustojusių statybų įmonės nebeperka medienos, o kainos yra nustatytos konkurso, kuris jau įvyko“, – lrt.lt aiškino jis.

Vyriausybės nutarimas steigti naują logistikos centrą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pašonėje, Kretingos girininkijos 300 hektarų ploto miške, sukėlė nerimą pajūrio gyventojams. „Ar verta logistikos centrą kurti miškingoje vietovėje? Juk šalia jos yra vandenvietė, kuria naudojasi pietinių Klaipėdos rajonų gyventojai“, - „Lietuvos rytui“ sakė Kretingos miškų urėdijos vadovas Antanas Baranauskas.

Valdžios įstaigų ir verslininkų kabinetuose subrendo sumanymas nemokamai užgrobti girias šalia didmiesčių ir plėtoti ten verslą. Valdininkai ginasi, kad šios teritorijos reikalingos logistikos centrams steigti, kurie esą bus naudingi visai valstybės ekonomikai. Vyriausybė Susisiekimo ministerijos siūlymu nusprendė rezervuoti Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui keleto šimtų hektarų teritoriją pietinėje Klaipėdos pusėje prie karaliaus Vilhelmo kanalo.

Atsakingos tarnybos muša pavojaus varpais, esą jei miestas ir aplinkui esantys miškai bus šiukšlinami tokiais mastais kaip dabar, netrukus patys save išnuodysime. „Vakarų ekspreso“ teigimu, išskirtinis dėmesys šiukšlėms buvo skirtas ir Klaipėdos miesto Ekstremalių situacijų valdymo centro posėdyje. Anot specialistų, kalbama jau ne apie estetikos dalykus, o apie tai, kad į gruntinius vandenis iš atliekų patenkančios pavojingos medžiagos netrukus užnuodys geriamąjį vandenį.

Seimo nariai nacionalinio transliuotojo eteryje norėtų matyti apylygiai paskirstytą laiką politikams, taip pat trokšta gerų žinių, sovietinių animacinių filmukų ir mažos kuriamų laidų sąmatos. Tokius pageidavimus seimūnai išsakė trečiadienį vykusiame bendrame Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybos bei Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdyje.

Po savivaldybių rinkimų didelių pokyčių Neringos valdžioje nebus. Pasak dienraščio "Klaipėda", tik šiek tiek pasikeis miesto vadovų rokiruotė. Iki šiol Neringą valdžiusi koalicija "Už Neringos ateitį" trečiadienį pasirašė partnerystės sutartį su Liberalų ir centro sąjunga ir taip sudarė valdžios daugumą. Prie valdančiosios koalicijos norėjo jungtis ir daugiau išrinktų Neringos savivaldybės tarybos narių, bet kai kuriems esą neleido centrinė partijų valdžia.

Su Lietuvos Respublikos ambasadoriumi Lenkijoje Egidijumi Meilūnu kalbasi Živilė Makauskienė. – Šių metų rugsėjį sukanka 15 metų nuo Lietuvos ir Lenkijos diplomatinių santykių atkūrimo. Kaip trumpai apibendrintumėte lietuvių ir lenkų santykių raidą per tą laikotarpį? – Per tą laiką pavyko sukurti gerus kaimyninius santykius, ypač atsižvelgiant į tai, kad po Antrojo pasaulinio karo Lietuva ir Lenkija nebuvo savarankiškos ir neturėjo valstybinių santykių. Todėl tai yra didelis pasiekimas.

Ar gali keistis iškilių senosios Lietuvos kultūros istorijos herojų vertinimai ir įvaizdžiai kartu su dabarties iššūkiais? Ar tokios kultinės praeities asmenybės kaip poetas ir katalikų vyskupas Antanas Baranauskas biografija gali būti perrašoma ne tiek dėl naujų istorinių faktų išaiškinimo, bet dėl mūsų pačių besikeičiančios tapatybės? Tai mįslės, kurias bando įminti istorikas Egidijus Aleksandravičius savo naujoje knygoje "Giesmininko kelias". Leidyklos "Versus Aureus" direktorius dr.