andrius kubilius

Bendrovei “Jukos” pareiškus apie galimą greitą bankrotą, Lietuvos politikai pradėjo energingai komentuoti susidariusią situaciją. Pasiūlymai patys įvairiausi: nuo siūlymo nedelsiant išpirkti “Mažeikių naftos akcijas” iki raginimų nesijaudinti.

Antradienį vakare posėdžiavęs opozicinės Tėvynės sąjungos (TS) prezidiumas apsisprendė pirmalaikiuose prezidento rinkimuose remti buvusio vyriausiojo euroderybininko Petro Auštrevičiaus kandidatūrą. "Tėvynės sąjunga kviečia rinkėjus, kuriems svarbi TS nuomonė, pirmajame rinkimų ture balsuoti už P.Auštrevičių. Mūsų nebekausto pavojai, jog gali pasikartoti praėjusių rinkimų nelaimė", - po beveik tris valandas trukusio prezidiumo posėdžio pranešė TS pirmininkas Andrius Kubilius.

Aukšto rango Jungtinių Valstijų diplomatė teigia, kad buvusių Lietuvos pareigūnų, prieš penkerius metus pasirašiusius "Mažeikių naftos" privatizavimo sutartį, baudžiamasis persekiojimas būtų klaida ir atstumtų investuotojus. "Mums atrodo, kad iš pradžių ši investicija, šis privatizavimo sandoris buvo strategiškai pagrįstas.

JAV Valstybės departamento atstovai 1999 metų vasarą įspėjo Lietuvos diplomatus, jog "Mažeikių naftos" privatizavimo sutarties su amerikiečių bendrove "Williams" nepasirašymas gali turėti strateginių pasekmių, o pačiai bendrovei siūlė nedirbti Lietuvoje kaip trečiojo pasaulio šalyje. Apie šią situaciją daug papasakoti galintis R. Paksas vėl neatvyko į komisijos posėdį.

Šiandien vykusioje spaudos konferencijoje Seime Tėvynės sąjungos lyderis Andrius Kubilius pareiškė, kad “Mažeikių naftos” bylos nagrinėjimas yra pirmoji iš tiesų politinė byla Lietuvoje, o liudytojų grafikas teisme akivaizdžiai suderintas su rinkimų data. Šiandien Vilniaus apygardos teisme prasideda “Mažeikių naftos” bylos nagrinėjimas, teisiami du buvę ministrai ir viceministras.

Pasak Liberalų ir centro sąjungos vadovo Artūro Zuoko, Tėvynės sąjungos skyriai rajonuose noriai ir aktyviai talkina Valdo Adamkaus rinkimų štabui, tačiau konservatorių vadovų laikysena kandidatų atžvilgiu, pasak A. Zuoko, ir toliau lieka neaiški, "stebinanti bei nesuprantama". A. Zuokas teigia girdėjęs iš kai kurių konservatorių nusiskundimų, kad Andrius Kubilius paramą Petrui Auštrevičiui grindžia daugiau asmeninės draugystės principais.

Tėvynės sąjungos lyderis Andrius Kubilius spaudos konferencijoje teigė, kad pagal paskutines sociologines apklausas yra galimas toks variantas, kad antrajame rinkimų ture nebus nei vieno kairiojo kandidato, o rungsis tik V. Adamkus ir P.Auštrevičius. “Mes džiaugiamės, kad kairieji yra taip "teisingai" suskaldę savo balsus, kad į priekį praleidžia mūsų kandidatus ir kol kas visiškai nesirūpina, kaip juos apjungti”, sakė A. Kubilius.

Du kandidatai pirmalaikiuose Prezidento rinkimuose Valdas Adamkus ir Petras Auštrevičius sutarė dirbti kartu ir koordinuoti veiksmus. Valdas Adamkus ir Petras Auštrevičius, taip pat konservatorių vadovas Andrius Kubilius ketvirtadienio vakare buvo susitikę Vilniuje, Stiklių restorane. Minėtas susitikimas truko apie dvi valandas. "Labai nuodugniai išanalizavome padėtį ir priėmėme bendrą išvadą, kad siekiame bendrų tikslų.

Iki pirmalaikių Lietuvos Respublikos prezidento rinkimų lieka vos mėnuo. Kandidatai į prezidentus jau išsirikiavę prie starto linijos. Tačiau dar nėra aišku, kokios idėjos, kokios pozicijos varžysis šiuose rinkimuose.

Buvęs opozicinės Tėvynės sąjungos (TS) lyderis parlamentaras Vytautas Landsbergis įspėja prezidento posto siekiantį Valdą Adamkų, kad oponentai bando jį įvilioti į spąstus, o jo rinkimų štabas jau pradėjo daryti klaidų. "Aš asmeniškai manau, kad jį triuškins tais pačiais metodais, kaip ir anuose rinkimuose, pasinaudojant rinkimų štabo klaidomis, kurių jau dabar matome.

Pretendentas į Prezidento postą buvęs vyriausiasis euroderybininkas Petras Auštrevičius jau gana atvirai ir aiškiai pabrėžia neketinąs trauktis iš pirmalaikių Prezidento rinkimų. Nors anksčiau užuominomis yra kalbėjęs apie galimybę, jog gali atšaukti savo kandidatūrą kito dešiniųjų kandidato - Valdo Adamkaus naudai. "Mano pasiryžimas yra eiti į rinkimus, ir aš nekeičiu tos nuomonės", - žurnalistams sakė P. Auštrevičius. Jis penktadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai įteikė 24 tūkst.

Pirmalaikiuose prezidento rinkimuose nusprendęs dalyvauti kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus pareiškė, kad neatsisakys kandidatavimo, nepaisant ligšiolinių rėmėjų konservatorių pareikšto "susirūpinimo" jo įvaizdžiu, jei pralaimėtų. Tai jis BNS sakė, reaguodamas į Tėvynės sąjungos (TS) pirmininko Andriaus Kubiliaus samprotavimus žiniasklaidoje, esą V.Adamkus neturėtų rizikuoti savo autoritetu, nes jo pralaimėjimas būtų smūgis ir jam pačiam, ir centro dešiniosioms jėgoms.

Iki šiol dviem kandidatams - Valdui Adamkui ir Petrui Auštrevičiui paramą deklaruojantys konservatoriai, regis, labiau linkę pasirinkti būtent P. Auštrevičiaus kandidatūrą. Konservatorių vadovai vis atsargiau kalba apie paramą Valdui Adamkui, kaip ir apie kadenciją baigusio Prezidento galimybes laimėti pirmalaikiuose Prezidento rinkimuose.

"Mažeikių naftos" privatizavimo istoriją tiriančiai laikinajai Seimo komisijai pirmadienį liudijęs buvęs finansų ministras parlamentaras Jonas Lionginas sukėlė komisijos nariams įtarimų dėl savo blaivumo. "Jo kalbėjimo maniera ir išvaizda kėlė nusistebėjimą. Kilo įtarimų, jog jis gali būti išgėręs", - BNS sakė komisijos posėdyje dalyvavęs konservatorius Andrius Kubilius.

Opozicinės Tėvynės sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius mano, kad Lietuva turi pagrindo imti pavyzdį iš daugumos Europos valstybių ir atsisakyti visuotinai renkamo Prezidento institucijos. "Manau, kad būtų naudinga gili konstitucinė ir politologinė diskusija dėl Lietuvos valstybinės sąrangos, politinės sistemos. Galėtume kelti klausimą - ar Lietuva, tapusi ES nare, turi išsiskirti iš daugumos ES valstybių, kurios yra premjerinės?" - Eltai teigė A. Kubilius.

Lietuvos Sąjūdžio taryba kreipėsi į Tėvynės sąjungą, siūlydama konservatoriams pirmalaikiuose prezidento rinkimuose iškelti partijos įkūrėjo ir buvusio jos vadovo Vytauto Landsbergio kandidatūrą. Tėvynės sąjungos pirmininkui, prezidiumui ir tarybai adresuotame pareiškime Lietuvos Sąjūdžio tarybos nariai ragina konservatorius kelti nusipelniusio šaliai valstybininko, pripažinto kitose Europos šalyse politiko kandidatūrą.

Seimas ketvirtadienį nesiėmė svarstyti konservatoriaus Jurgio Razmos teiktos Prezidento rinkimų įstatymo pataisos, kuri užkirstų kelią šiurkščiai Konstituciją ir priesaiką pažeidusiam bei už tai iš pareigų pašalintam Rolandui Paksui vėl siekti Prezidento posto.

Pastaruoju metu visų politinių procesų vadelės - socialdemokratų rankose. Jų elgesys aiškiai rodo, kad jie suvokia ne tik tokios vienvaldystės teikiamus pranašumus, ypač suartėjimo su europiniu politiniu elitu požiūriu, bet ir tam tikrą atsakomybę. Todėl šiuo metu svarbiausias rūpestis - taip sustyguoti rinkiminius vajus, kad būsimo Seimo sudėtis patvirtintų socialdemokratinės politikos veiksmingumą. Esu minėjęs, kad šiuo metu visų politinių kovų didysis tikslas yra premjero postas.

Tėvynės sąjunga yra pasirengusi teisme ginčyti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimus suteikti teisę per apkaltą nušalintam Rolandui Paksui vėl siekti Prezidento posto. "Tai yra visiškai akivaizdi mūsų pozicija ne todėl, kad turėtume kokių nors asmeninių priežasčių neleisti R. Paksui kandidatuoti.

Valdančioji socialdemokratų partija pareiškė per artėjančius prezidento ir Seimo rinkimus sieksianti kadaise turėtos valdžios piramidės. Kaip žiniasklaidai paaiškino partijos vicepirmininkas Vytenis Andriukaitis, dauguma Lietuvos žmonių nori socialdemokratą Česlovą Juršėną matyti prezidentu, o kitą socialdemokratą Algirdą Brazauską - premjeru.

Premjeras Algirdas Brazauskas Seime pristatydamas savo Vyriausybės praėjusių metų ataskaitą gyrėsi, kad, nepaisant Lietuvą sukrėtusio Prezidentūros skandalo, 2003 metai buvo vieni sėkmingiausių šalies istorijoje. Premjeras džiaugėsi, kad bendrasis vidaus produktas pernai augo 8,9 proc., nedarbas praėjusių metų pabaigoje sumažėjo nuo 12,1 proc. iki 9,8 proc. "Tai labai geras pagerėjimas. Mes artėjame prie Europos vidurkio", - patenkintas pabrėžė premjeras.

Pagrindinės parlamentinės partijos nesutaria dėl vieno bendro kandidato pirmalaikiuose Prezidento rinkimuose ir dabar jau pripažįsta sieksiančios "minimalaus skaičiaus" kandidatų. Pripažįstama, jog rinkimuose socialdemokratų, socialliberalų, liberalcentristų ir konservatorių partijoms gali atstovauti ne mažiau kaip du kandidatai - Česlovas Juršėnas ir Valdas Adamkus.

Šiandien spaudos konferencijoje Tėvynės sąjungos lyderis Andrius Kubilius pareiškė, kad “socdemai išduoda bendro fronto reikalą, renkant Prezidentą”. Anot A. Kubiliaus valdantieji socialdemokratai yra numatę savo kandidatą į Prezidento postą – Česlovą Juršėną. “Kaip suprantate Č.Juršėnas negali tapti visų partijų remiamų kandidatu.

Šiandien spaudos konferencijoje Tėvynės sąjungos lyderis Andrius Kubilius teigė, kad prezidento Rolando Pakso palikimas yra “korupcijos, cinizmo, nihilizmo, išdavystės, negarbingumo ir nesąžiningumo standartai”. Tai konservatorių lyderis įvardijo “Pakso standartais”. Anot jo, Pakso ir Borisovo tandemas parodė, ko Rusija gali pasiekti Lietuvoje. A. Kubilius toliau lygino J. Borisovą su V. Uspaskichu.

Konservatoriai siūlo sustiprinti prezidento Rolando Pakso apsaugą ir vėl ragina užkirsti galimybes priesaiką sulaužiusiems asmenims kandidatuoti į Seimą ar prezidento postą. Spaudos konferencijoje kalbėjęs konservatorių vadovas Andrius Kubilius kartojo jau anksčiau minėtą raginimą - nemušti gulinčiojo. "Nelabai malonu žiūrėti į dabar lenktyniaujančius, kas dar iš buvusių fanatiškų R. Pakso rėmėjų suspės jam įspirti.

Lietuva taip dar neseniai atsigavo po sovietinės okupacijos, pradėjo auginti savo ekonomiką, integruojasi į Europos Sąjungą ir štai - vienas po kito pasipylė politikos akibrokštai. Iš pradžių Rolando Pakso skandalas, po to - Viktoro Uspaskicho bauginamai augantys reitingai. Politikai ir politikės ruošiasi kostiumus Europos biurokratų kabinetams, verslininkai nerimaudami žvalgosi į sotesnę ir labiau suvaržytą ateitį, o aš anapus Atlanto skaitau Lietuvos Konstituciją.

Jau įgyvendinome prieš keliolika metų turėtus aiškius nacionalinius siekius: atkurti savo demokratinę valstybę ir tapti Vakarų erdvės dalimi - įstoti į NATO ir Europos Sąjungą. Tačiau ar dabar mes turime savo nacionalinių interesų? Ar sugebame ir ar sugebėsime juos ginti? O gal lieka tik bendri ES interesai, prie kurių turime taikytis? Apie tai Lietuvos radijo (www.lrt.

Dosniausias Rolando Pakso prezidentinės rinkimų kampanijos finansuotojas Jurijus Borisovas eina dirbti pas jį patarėju. Apie savo darbą nuo penktadienio visuomeniniu R.Pakso patarėju Rusijos pilietis J.Borisovas pranešė žurnalistams trečiadienį po apsilankymo Prezidentūroje. Jo žodžius pavirtino prezidento atstovė spaudai Jūratė Overlingienė. Viena ryškiausių prezidentinio skandalo figūrų užsiims visuomeninių procesų analize ir prognozėmis prezidentui.

Pasitikėjimas Prezidento institucija per pastarąjį mėnesį krito beveik 5 punktais. Pats Prezidentas Rolandas Paksas, slegiamas apkaltos naštos, nuo vasario pradžios irgi prarado nemažai savo gerbėjų. Politikų reitingų rikiuotėje jis tėra 12 vietoje. Jam palankūs 36,6 proc. žmonių, vasarį tokių buvo 40,1 proc.

Prezidentas R. Paksas išreiškė nusistebėjimą Seimo nutarimu, kuriuo prašoma Konstitucinio Teismo įvertinti siūlymą surengti apkaltą Parlamento vadovui A. Paulauskui. Tai jis vertina “kaip tyčinį proceso vilkinimą ir pagrįstą baiminimąsi dėl apkaltos rezultatų", rašoma Prezidento spaudos tarnybos išplatintame spaudos pranešime.

Seimas antradienį ypatingos skubos tvarka priėmė nutarimą, kuriuo prašo Konstitucinį Teismą (KT) ištirti, ar prezidento Rolando Pakso siūlymas surengti apkaltą Seimo pirmininkui Artūrui Paulauskui neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui. Nutarimas priimtas 62 Seimo narių balsavus už, 14 - prieš ir 3 susilaikius. Priėmus šį sprendimą, prezidento dekreto, kuriuo pasiūlyta inicijuoti apkaltą A. Paulauskui, galiojimas sustabdomas, kol kreipimąsi apsvarstys KT.

Gal tai atsitiktinumas, gal ne, tačiau tą pačią dieną žiniasklaidoje pasirodė liberalcentristų lyderio Artūro Zuoko ir Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininko Arvydas Akstinavičiaus komentarai apie Algirdo Brazausko Vyriausybės politiką.

Vasario 26-29 d. “Vilmorus” kompanija Demokratinės politikos instituto ir Tėvynės sąjungos užsakymu atliko visuomenės nuomonės tyrimą, kurį kovo 10 d. spaudos konferencijoje pristatė Tėvynės sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius. Pateikiame mintis iš spaudos konferencijos. Remdamasis visuomenės nuomonės tyrimais, nepriklausomybės 14-ųjų metinių išvakarėse paminėsiu keletą skaičių, kurie būtų įdomūs ir svarbūs žvelgiant ir į nueitą kelią, ir į Lietuvos perspektyvą.

“Vilmorus” atliktos apklausos duomenimis, kuriuos paskelbė Tėvynės sąjungos lyderis Andrius Kubilius, labiausiai Rusijos veikiamas politikas yra dabartinis Lietuvos Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas. Taip mano 49,6 proc. Lietuvos gyventojų. Antroje vietoje yra Darbo partijos vadovas Viktoras Uspaskichas (38,8 proc.), A. Brazauskas atsidūrė trečioje vietoje (33,8 proc.). Į klausimą, ar Lietuva turėtų būti labiau priklausoma nuo Rusijos, 80,3 proc. respondentų atsakė, kad neturėtų.

Šiandien Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnas Andrius Kubilius kreipėsi į Valstybės augumo departamentą (VSD) su prašymu parengti viešą pažymą apie “Alitos” privatizavimo bylos tyrimą. Politiko nuomone, dabar viešai skelbiama daug tikrų ar tariamų faktų apie politikų mėginimus daryti neleistiną įtaką privatizavimui ir galimą naudos turėjimą asmeniškai ar savo atstovaujamai partijai.

Pirmadienį prasidėjusi Prezidento Rolando Pakso apkalta bus nemalonus fonas Baltijos valstybių stojimui į Europos Sąjungą (ES) ir NATO, - antradienį rašo britų dienraštis "Independent". Pasak dienraščio, R. Paksas kaltinamas ryšiais su rusų nusikaltėliais ir žvalgyba, bet viską neigia. "Independent" atpasakoja visus šešis R. Paksui pateiktus kaltinimus, kuriuos specialioji Seimo komisija perdavė Konstituciniam Teismui, ir apžvelgia būsimą apkaltos procedūrą.

Paskutiniu metu Lietuvos spauda gana dažnai aptarinėja elitą. Vieni skuba moti ranka, kad nereikia išsigalvoti, nėra Lietuvoje tikro elito. Kiti jo taip lengvai neišsižada, o kai kurie net ir pasijunta esą tas tikrasis elitas. Pats elito buvimas ar nebuvimas nėra tiek įdomus, kiek apie jį nuolatos kalbantys žmonės, jų pateikiami apibrėžimai ir tikėjimas elito misija.

Europos Parlamento darbą stebintys Lietuvos parlamentarai susipešė tarpusavy - Lietuvos Seimo stebėtojų grupės EP narys, socialliberalas Kęstutis Kuzmickas kreipėsi į EP vadovybę ir politines grupes dėl kito Lietuvos parlamentaro - Egidijaus Vareikio - atšaukimo iš Seimo stebėtojų grupės. "Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcijos narys K.Kuzmickas rašte EP pasipiktino, kad Seimui pradėjus rengti E.Vareikio atšaukimą iš stebėtojų grupės EP narių, šis parlamentaras klaidina EP.

Proprezidentinės Liberaldemokratų frakcijos Seime seniūnas Henrikas Žukauskas kaltina Seimo pirmininką Artūrą Paulauską melavus, neva pernai spalį susitikime su frakcijų atstovais jis neviešino slaptos Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymos. "A. Paulauskas pažeidinėja įstatymus ir yra melagis, o tokiam žmogui Seimo pirmininku būti negalima", - ketvirtadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė H. Žukauskas.

Proprezidentinės Liberaldemokratų frakcijos Seime seniūnas Henrikas Žukauskas kaltina Seimo pirmininką Artūrą Paulauską melavus, neva pernai spalį susitikime su frakcijų atstovais jis neviešino slaptos Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymos. "A. Paulauskas pažeidinėja įstatymus ir yra melagis, o tokiam žmogui Seimo pirmininku būti negalima", - ketvirtadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė H. Žukauskas.

Socialliberalų frakcijos Seime seniūnas Alvydas Ramanauskas teigia, kad prezidento siūlymas pradėti apkaltą parlamento vadovui Artūrui Paulauskui yra prezidento institucijos "politinė agonija". Aloyzas Sakalas šią iniciatyvą vertina kaip tvarkos šalyje nebuvimo iliustraciją.

"Didysis Maskvos sugrižimas pas savo mažuosius brolius", - toks šios dienos Prancūzijos dienraščio "Le Figaro" straipsnio apie tris Baltijos šalis pavadinimas. Nacionalinio radijo korespondentas Valdas Papievis cituoja šiandieninį "Figaro" straipsnį. Jame rasoma apie vis striprėjančią Rusijos įtaka Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Vyriausybė privalo pareikalauti kompensacijos dėl Lietuvos įmonių patirtų nuostolių dėl dujų tiekimo sutrikimo praėjusią savaitę. Tokią poziciją antradienį viešai paskelbė Tėvynės sąjungos pirmininkas, Seimo narys Andrius Kubilius. Jis taip pat siūlo atnaujinti pokalbius su Lenkija ir kitais suinteresuotais partneriais dėl Lietuvos apsirūpinimo alternatyviais dujų tiekimo šaltiniais.

Andrius Kubilius laiko nepriimtina Algirdo Brazausko nuostatą nusišalinti nuo Lietuvos įmonių interesų atstovavimo, padedant joms susigrąžinti kompensacijas iš Rusijos dujų koncerno “Gazprom”, rašoma konservatorių pranešime spaudai. Kaip pirmadienį pranešė LNK Žinių tarnyba, į kaimyninę Lenkiją, kuri, kaip ir Lietuva, nukentėjo nuo Rusijos dujų tiekėjo savivalės, atvyksta Rusijos vyriausybės atstovai, kurie įvertins šios šalies pramonės patirtus nuostolius ir tarsis dėl jų atlyginimo.

Seimo pirmininko Artūro Paulausko pasitarime su parlamentinių frakcijų vadovais patvirtinta, jog prezidento apkaltos procesui turėtų vadovauti Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Vytautas Greičius, nors dėl jo ir kyla abejonių. Abejones dėl V.Greičiaus kandidatūros pirmadienį po pietų surengtame susitikime išsakė opozicinės Liberalų ir centro frakcijos seniūno pavaduotojas Klemensas Rimšelis.

Tėvynės sąjungos parlamentarai įspėjo prezidentą Rolandą Paksą, kad per balsavimą Seime dėl jo apkaltos planuojamos riaušės, tačiau iš jo tylėjimo suprato, kad būtent Prezidentūra gali tapti riaušių organizatorių štabu. Prezidento atstovė spaudai Jūratė Overlingienė tokį konservatorių pareiškimą kategoriškai paneigė.

Opozicinė Tėvynės sąjungos frakcija pranašauja Prezidentūrą tapsiant riaušių prie Seimo organizavimo štabu apkaltos Prezidentui dieną. Prezidento atstovė spaudai Jūratė Overlingienė tokias konservatorių įžvalgas vadina nediplomatiškomis ir konstatuoja, kad dialogas tarp valstybės vadovo ir Seimo narių neįvyko. Antradienį apkaltos laukiantis Prezidentas Rolandas Paksas, tęsdamas susitikimus su parlamentarais, priėmė Tėvynės sąjungos frakcijos Seime narius.

Įtakingas britų transliuotojas BBC keliuose pranešimuose apie Lietuvą ir Prezidentūros skandalą teigia, kad ekonomika Lietuvoje stiprėja greičiau negu demokratija. Žinia apie prezidentui Rolandui Paksui inicijuojamą apkaltą ir dabartinę padėtį šalyje šį rytą atsidūrė tarp pagrindinių pasaulio naujienų. Visam pasauliui transliuotose žinių laidose BBC parodė reportažus, kuriuose sako, kad prezidentui Rolandui Paksui yra rengiama apkalta dėl jo įtariamų ryšių su Rusijos mafija.

Ketvirtą mėnesį tebesitęsiant politiniam skandalui, per pastarąsias trejetą savaičių smuktelėjo anksčiau jau pradėjęs kilti apkaltos procesą vilkinančio Prezidento Rolando Pakso reitingas. Jei sausio mėnesį R. Paksą palankiausiai vertino 16,9 procento šalies gyventojų, tai dabartiniu metu - 14,4 procento.