andrejus lugovojus

Tvarkyti reikalus su neprognozuojamomis valstybėmis lengviausia, kai jos yra silpnos ir toli. Žudyti nevengianti branduolinė supervalstybė prie jūsų durų slenksčio - visai kas kita. Būtent su tokia dilema susiduria Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas baigus tyrimą dėl Aleksandro Litvinenkos nužudymo, kurio ataskaita buvo paskelbta praėjusią savaitę.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „tikriausiai pritarė“ buvusio KGB agento Aleksandro Litvinenkos nunuodijimui radioaktyvia medžiaga Londone, ketvirtadienį pareiškė britų teisėjas, pristatydamas šio Kremliaus kritiku tapusio rusų šnipo mirties tyrimo išvadas.

Londono teismas antradienį imsis nagrinėti sensacingiausią šnipinėjimo istoriją nuo Šaltojo karo laikų, pradėdamas tyrimą dėl numanomo Rusijos valstybės vaidmens buvusio žvalgybos agento Aleksandro Litvinenkos nunuodijime radioaktyvia medžiaga. Šis buvę Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) agentas, bendradarbiavęs su Britanijos žvalgybos agentūra MI6, mirė dėl apsinuodijimo poloniu, o tą incidentą kai kurie vadino pirmuoju pasaulyje branduolinio terorizmo aktu.

Devintajame praeito amžiaus dešimtmetyje Borisas Karpičkovas dirbo KGB agentu Rygoje, Latvijoje. Besibaigiant amžiui, jis dėl savo saugumo nusprendė pabėgti į Didžiąją Britaniją. Agentas sutiko susitikti su „The Guardian“ žurnalistu ir papasakoti savo istoriją, praneša „Inopressa“ KGB ir dvigubas agentas Autorius pasakoja, kad susitarė su KGB agentu B. Karpičkovu susitikti tobuloje vietoje – prie triumfo arkos Marble Arch Londono centre.

Rusijos verslininkui, kuris kaltinamas Londone nunuodijęs buvusį KGB agentą Aleksandrą Litvinenką, suteikti didžiuliai įgaliojimai valstybės saugumo srityje - Andrejus Lugovojus tapo Dūmos Saugumo komiteto nariu. Šis komitetas prižiūri antiteroristinius ir sienų saugumo įstatymus, nuolat palaiko ryšius su Federaline saugumo tarnyba (FST) - buvusia KGB bei Vidaus reikalų ministerija. Dauguma jo narių - buvę žvalgybos karininkai.

Pagrindinis įtariamasis Aleksandro Litvinenkos nužudymo byloje Andrejus Lugovojus gali siekti tapti prie Juodosios jūros esančio Sočio kurorto meru. Teigiama, kad šiuo metu Dūmos nariu esantis A. Lugovojus gali tapti radikalo Vladimiro Žirinovskio vadovaujamos liberaldemokratų partijos pagrindiniu kandidatu. Sočio meras bus renkamas balandžio 26 dieną, o kandidatūroms kelti dar yra likusios pora savaičių. Sočyje 2014 metais turėtų vykti žiemos olimpinės žaidynės.

Kremlius, išplėsdamas išdavystės sąvoką, siekia galutinai susidoroti su visais drįstančiais kritikuoti diktatūros link sukantį Rusijos režimą. Dūmai penktadienį buvo pateiktas įstatymo projektas, kuris numato, kad žmonės gali būti persekiojami ne tik už veiksmus, kurie kelia pavojų nacionaliniam saugumui, tačiau ir už bet kurį veiksmą, neva trikdantį konstitucinę tvarką. Kritikai teigia, kad taip Kremlius, susidurdamas su vis gilėjančia ekonomine krize, siekia užčiaupti opoziciją.

Maskvos „Lužnikų“ stadione vyksiantį UEFA Čempionų lygos finalo susitikimą tarp dviejų anglų ekipų – Londono „Chelsea“ bei „Manchester United“ – stebės ir Aleksandro Litvinenkos nužudymu kaltinamas bei Didžiojoje Britanijoje paieškomas Andrejus Lugovojus, skelbia „Moscow Times“. Varžybas taipogi stebės ir Londono klubo savininkas Romanas Abramavičius. Tačiau vienas svarbiausių metų futbolo įvykių nesudomino nė naujojo prezidento Dmitrijaus Medvedevo, nė ministro pirmininko Vladimiro Putino.

Jungtinės Karalystės teisėsaugos kaltinamas Aleksandro Litvinenkos nužudymu Rusijos šnipas Andrejus Lugovojus pirmadienį pareiškė norintis būti Rusijos prezidentu, praneša “Grani.ru”.Buvęs Rusijos saugumo tarnybos pareigūnas A. Lugovojus tapo Liberalų demokratų partijos, vadovaujamos ultranacionalisto Vladimiro Žirinovskio, kandidatu parlamento rinkimuose. Sąraše jis užima antrą poziciją po paties V. Žirinovskio. Kandidatūras patvirtino partijos suvažiavimas.

Kilęs Jungtinės Karalystės ir Rusijos konfliktas dėl Aleksandro Litvinenkos nužudymu įtariamo Andrejaus Lugovojaus išdavimo gali būti vienas iš pirmųjų rimtų ženklų, pranašaujančių Rusijos ir Vakarų santykių atšalimą. Žinoma, tokia santykių eiga nėra suinteresuota nei viena, nei kita pusė.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas dėl Maskvos ir Londono diplomatinės krizės kaltina Gordoną Browną, neseniai perėmusį Didžiosios Britanijos ministro pirmininko pareigas, praneša BBC. S. Lavrovas žurnalistams teigė, kad kiekviena nauja vyriausybė „turi rasti savo kelią“ po valdžios perėmimo.

Kremliaus atsakas į Britanijos sprendimą atšaukti rusų diplomatus buvo švelnesnis nei tikėtasi“, - rašo laikraštis „Guardian“. Kaip interviu leidiniui sakė Kremliaus patarėjas Sergejus Markovas, jo nuomone, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susilaikė nuo pernelyg griežtų atsakomųjų veiksmų, nes jis, matyt, „nenori atlikinėti Tarybų Sąjungos vaidmens“. „Jis nenori labai didelio konflikto su Vakarais“, - mano Markovas.

Rusija davė atsaką britų diplomatinėms sankcijoms – ji iš šalies išsiunčia keturis Jungtinės Karalystės diplomatus, praneša BBC. Keturi Jungtinės Karalystės (JK) diplomatai Rusiją turi palikti per dešimt dienų. Be to, Maskva ketina peržiūrėti britų pareigūnų prašymus gauti vizas į Rusiją.Šalies užsienio reikalų ministras Mikhailas Kamyninas taip pat pranešė, kad tolimesnis Rusijos ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimas kovoje prieš terorizmą yra neįmanomas.

Didžioji Britanija išsiunčia iš Rusijos ambasados Londone keturis diplomatus po to, kai Maskva atsisakė išduoti įtariamąjį Aleksandro Litvinenko nužudymo byloje. Tuo tarpu Kremlius teigia atitinkamai reaguosiąs į tokius Londono veiksmus, - praneša „BBC News“.Užsienio sekretorius Davidas Milibandas taip pat pasakė, kad bendradarbiavimas su Rusija kai kuriose srityse yra peržiūrimas.Kaltintojai siekia, kad buvęs KGB karininkas Andrejus Lugovojus stotų prieš teismą Didžiojoje Britanijoje.

Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FST) pradėjo turimą dėl galimo šnipinėjimo prieš Rusiją.Britus šnipinėjimu Rusijoje per spaudos konferenciją Maskvoje kovo 31 dieną apkaltino Andrejus Lugovojus, kurį britų teisėsauga prašo išduoti dėl Aleksandro Litvinenkos nužudymo.S. Lugovojus pareiškė, jog prie to prisidėjo pačios britų specialiosios tarnybos.

Andrejus Lugovojus per spaudos konferenciją pareiškė, kad Britanijos žvalgyba bandė jį užverbuoti per Aleksandrą Litvinenką, kad jis rinktų kompromituojančią medžiagą prieš Vladimirą Putiną, praneša BBC.Pasak A. Lugovojaus, D. Britanijos tarnyba MI6 buvo užverbavusi A. Litvinenką, ir bandė per jį užverbuoti patį A. Lugovojų, tačiau jis griežtai atsisakė tai daryti.Tuo tarpu D. Britanijos atstovai teigia, kad A. Litvinenkos mirtis yra kriminalinis, o ne su žvalgyba susijęs nusikaltimas.

Rusijos verslininkai Andrejus Lugovojus ir Dmitrijus Kovtunas, kuriuos britų spauda yra pavadinusi pagrindiniais įtariamaisiais buvusio rusų šnipo Aleksandro Litvinenkos nunuodijimo byloje, pareiškė, kad yra suinteresuoti, jog šis nužudymas būtų sėkmingai ištirtas, bet kol kas nepatvirtino, kad yra pasirengę vykti į Didžiąją Britaniją, jeigu tokį siūlymą gaus iš Londono.

Buvusio Rusijos agento Aleksandro Litvinenkos bylą tiriantys detektyvai trečiadienį pranešė perdavę šio atvejo bylą Didžiosios Britanijos prokurorams.

Andrejus Lugovojus ir Dmitrijus Kovtunas, kurie laikomi Aleksandro Litvinenkos nunuodijimo liudininkais ir kuriuos Didžiosios Britanijos spauda, remdamasi anoniminiais šaltiniais, pavadino kaltinamaisiais šioje byloje, atmeta Londono laikraščių įtarimus, savo naujienų svetainėje rašo britų visuomeninis transliuotojas BBC.

Rusijos verslininkas Andrejus Lugovojus, kuri Didžiosios Britanijos žiniasklaidos priemonės mini kaip įtariamąjį nunuodijus buvusį Federalinės saugumo tarnybos (FST) darbuotoją Aleksandrą Litvinenką, nebus išduotas Londonui, bet, jeigu reikės, gali būti perduotas Rusijos teisingumui. "Jeigu iš Londono bus gautas paklausimas dėl A.Lugovojaus ekstradicijos, tai atsakymas tikriausiai bus toks: Rusijos konstitucija draudžia išduoti savo piliečius.