Užsienio verslas

Miuncheno oro uoste šeštadienį dėl pūgos buvo sustabdyti visi skrydžiai, sniegas Vokietijos pietuose ir Austrijos bei Šveicarijos dalyse sukėlė kelionių chaosą. Miuncheno oro uostas iš pradžių skelbė, kad skrydžiai sustabdomi iki vidurdienio, bet vėliau nurodė, kad skrydžių nebus iki sekmadienio 6 val. ryto. Kiti regiono oro uostai, taip pat ir Ciuriche Šveicarijoje, irgi paskelbė apie vėlavimus ir atšaukimus.

Airijoje ekonomikos nuosmukis trečiąjį metų ketvirtį tęsėsi – liepą-rugsėjį sukurtas bendrasis vidaus produktas (BVP) buvo 1,9 proc. menkesnis nei ankstesnių trijų mėnesių, penktadienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Tai buvo ketvirtas iš eilės nuosmukis, kurį pirmiausia lėmė kritimas tarptautinio verslo sektoriuje. Be to, neigiamos įtakos trečiojo metų ketvirčio BVP turėjo eksporto susitraukimas 2,1 proc., importui mažėjus 1,7 procento.

Ukraina penktadienį pareiškė, kad jau kelias savaites besitęsiančio Lenkijos vežėjų protesto pasienyje padariniai yra katastrofiški. Lenkijos vežėjai nuo lapkričio pradžios blokuoja pagrindines krovininių transporto priemonių sienos perėjas su kaimynine karo draskoma Ukraina, reikalaudami sugrąžinti leidimus įvažiuoti jų konkurentams ukrainiečiams. „Eismo blokavimas Lenkijos ir Ukrainos pasienyje: padėtis katastrofiška!“ – pareiškime pabrėžė Kyjivo žmogaus teisių ombudsmenas Dmytro Lubinecas.

Slovakijos vežėjai penktadienį pradėjo sienos perėjos su Ukraina blokadą, protestuodami prieš, jų teigimu, nesąžiningą konkurenciją iš Ukrainos pusės ir prisijungdami prie panašios Lenkijos vežėjų akcijos. Slovakijos vežėjų keliais asociacijos UNAS nariai per Vyšne Nemeckės sienos kontrolės punktą leidžia įvažiuoti į Ukrainą tik keturiems sunkvežimiams per valandą.

Italija per trečiąjį šių metų ketvirtį sukūrė 0,1 proc. solidesnį nei per ankstesnius tris mėnesius bendrąjį vidaus produktą (BVP), penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba „Istat“, remdamasi patikslintais, bet negalutiniais duomenimis. Prieš mėnesį skelbti išankstiniai duomenys rodo nulinį BVP pokytį liepos-rugsėjo mėnesiais. Per antrąjį metų ketvirtį trečia pagal dydį euro zonoje ekonomika susitraukė 0,4 procento. Namų ūkių vartojimas trečiąjį metų ketvirtį didėjo 0,4 proc.

Daugiau nei pusė europiečių teigia, kad per pastaruosius trejus metus jų biudžetas sumažėjo. Kylančios kainos beveik trečdalį europiečių įstūmė į „nesaugią“ finansinę padėtį ir jie turi taupyti savo ar vaikų maistui, rodo naujausias tyrimas. Jo išvadas nagrinėjantis portalas „Euronews“ pastebi, kad europiečių perkamoji galia per pastaruosius trejus metus jos sumažėjo. Todėl dauguma jų buvo priversti atsisakyti maisto ir griebtis sudėtingų finansinių sprendimų.

Belgijos bendrasis vidaus produktas trečiąjį metų ketvirtį, palyginti su ankstesniais trimis mėnesiais, padidėjo 0,4 proc., ketvirtadienį paskelbti oficialūs patikslinti, bet negalutiniais duomenys. Patikslintas įvertis – 0,1 proc. kuklesnis už prieš mėnesį skelbtą išankstinį. Ekonomikos augimas spartėjo nuo 0,3 proc. antrąjį ketvirtį. Namų ūkių vartojimas liepą-rugsėjį didėjo 0,3 proc., valstybės išlaidos – 0,7 proc., verslo investicijos – 1,5 procento. Eksportas traukėsi 1,9 proc.

Estija per trečiąjį šių metų ketvirtį sukūrė palyginamosiomis kainomis 3,9 proc. kuklesnį nei prieš metus bendrąjį vidaus produktą (BVP), ketvirtadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Ekonomikos metinis nuosmukis fiksuojamas penktą metų ketvirtį iš eilės. Patikslintas įvertis – net 1,4 procentinio punkto prastesnis už prieš mėnesį skelbtą išankstinį. Sausį-kovą Estijos ekonomika per metus susitraukė 3,2 proc., o balandį-birželį – 2,9 procento.

Prancūzija per trečiąjį šių metų ketvirtį sukūrė 0,1 proc. kuklesnį nei per ankstesnius tris mėnesius bendrąjį vidaus produktą, ketvirtadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba „Insee“, remdamasi patikslintais, bet negalutiniais duomenimis. Tai pirmasis ekonomikos nuosmukis nuo 2022-ųjų pirmojo ketvirčio, o lemiamos įtakos jam turėjo eksporto sumažėjimas 1 proc., importui didėjus 0,1 procento. Naujų ūkių išlaidos liepą-rugsėjį augo 0,6 proc., valstybės išlaidos – 0,5 proc.

Berlyno teismas ketvirtadienį nusprendė, kad Vokietijos vyriausybė nesiėmė pakankamai veiksmingų priemonių savo pačios tikslams dėl klimato pasiekti susisiekimo ir statybų sektoriuose. Diena prieš tai, kai kancleris Olafas Scholzas turi išvykti į Jungtinių Tautų klimato konferenciją COP28 Dubajuje, teisėjai nutartyje nurodė, kad Berlynas privalo priimti skubią programą taršai mažinti.

Metų infliacija euro zonoje lapkritį sulėtėjo iki 2,4 proc. nuo 2,9 proc. spalį, išliko žemiausiame lygį nuo 2021-ųjų liepos, rodo Eurostato ketvirtadienį paskelbti išankstiniai duomenys. Bazinė metų infliacija, skaičiuojama atmetus maisto produktų ir energijos kainų pokyčius, aptirpo nuo 4,2 proc. iki 3,6 proc. ir tapo kukliausia nuo praėjusių metų balandžio. Nors abu naujieji rodikliai išlieka aukščiau Europos Centrinio Banko nustatytos 2 proc.

Rusijos nacionalinės statistikos tarnybos „Rosstat“ negalutiniais duomenis, per tris metų ketvirčius šalies sukurtas bendrasis vidaus produktas (BVP) – 2,9 proc. solidesnis nei to paties laikotarpio pernai. Prieš dvi savaites „Rosstat“ skelbė pirmąjį ekonomikos raidos trečiąjį metų ketvirtį įvertį – metinis augimas siekė 5,5 proc., po prieaugio 4,9 proc. antrąjį ketvirtį ir nuosmukio 1,8 proc. pirmąjį.

Mažmeninės prekybos apyvartos Latvijoje kritimą per metus palyginamosiomis kainomis nacionalinė statistikos tarnyba spalį užfiksavo aštuntą mėnesį iš eilės – šįkart 2,8 procento. Prekyba maisto produktais susitraukė 0,5 proc., ne maisto prekėmis, neskaitant degalų – 3,6 proc., degalais – 4,8 procento. Per mėnesį (spalį, palyginti su rugsėju) mažmeninė prekyba šalyje, įvertinus sezoniškumą, palyginamosiomis kainomis padidėjo 0,7 proc., prekybai maisto produktais menkus 0,9 proc.

Metų infliacija Vokietijoje lapkritį sumažėjo iki 3,2 proc. nuo 3,8 proc. spalį, trečiadienį skelbia Federalinė statistikos tarnyba (Destatis), remdamasi išankstiniais duomenimis. Lapkritį užfiksuota 0,4 proc. išankstinė mėnesio defliacija. Su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis suderintas vartotojų kainų indeksas lapkritį nukrito 0,7 proc. per mėnesį ir pakilo 2,3 proc. per metus.

Saudo Arabijos sostinė antradienį laimėjo teisę 2030 metais rengti tarptautinę parodą „Expo“, nesunkiai įveikęs Italiją ir Pietų Korėją bei atrėmęs teisių gynėjų prieštaravimus.

JAV technologijų milžinė „Google“ trečiadienį atidarė didžiausią kibernetinio saugumo centrą Europoje ir įspėjo, kad kibernetinės atakos darosi vis dažnesnės ir gali trikdyti politines sistemas. „Google“ pranešė, kad po metus trukusių derybų su politikais atidarė naująjį centrą Ispanijos pietiniame Malagos mieste.

Lenkijos vyriausybė trečiadienį pareiškė, kad, siekdama nuraminti protestuojančius lenkų vežėjus, sustiprins Ukrainos sunkvežimių patikrinimus keliuose, vedančiuose pasienio link. „Tai bus išsamūs patikrinimai, kuriais bus siekiama patikrinti (...) visas Ukrainos vežėjams taikomas transporto taisykles“, – po susitikimo su sunkvežimių vairuotojais sakė Lenkijos infrastruktūros ministras Alvinas Gajadhuras.

Europos Komisija trečiadienį pasmerkė Lenkijos „beveik visišką nedalyvavimą“ bandant nutraukti sunkvežimių vairuotojų protestus, dėl kurių buvo užblokuoti sienos perėjimo punktai su Ukraina. „Tai beveik visiškas Lenkijos valdžios institucijų nedalyvavimas (...) Visa ES, jau nekalbant apie Ukrainą, šalį, kurioje šiuo metu vyksta karas, negali tapti įkaitais blokuojant mūsų išorės sienas“, – sakė transporto eurokomisarė Adina Valean.

Euro zonos ekonominių nuotaikų indeksas lapkritį pakilo iki 93,8 punkto nuo 93,5 punkto spalį, rodo Europos Komisijos trečiadienį paskelbti duomenys. Naujasis rodiklis nedaug viršijo „Trading Economics“ skelbiamą analitikų prognozių vidurkį – 93,7 punkto. Ekspertai pažymi, jog nors rezultatas atspindi laipsnišką ekonominių nuotaikų gerėjimą, bet tiek verslas, tiek ir vartotojai išlieka pesimistiški, daugiausia dėl išaugusių skolinimosi išlaidų bei nesibaigiančio infliacijos spaudimo.

Gedimino Žiemelio valdomos aviacijos verslo grupės „Avia Solutions Group“ grynasis pelnas per devynis šių metų mėnesius augo 28 proc. iki 70,8 mln. eurų, o pajamos – 22 proc. iki 1,64 mlrd. eurų. „Avia Solutions Group“ koreguotas pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) augo 31 proc. ir siekė 316 mln. eurų, pranešė grupė.

Europos Sąjungos šalys narės ir Europos Parlamentas trečiadienį pranešė pasiekę preliminarų susitarimą dėl pramoninių išmetamųjų teršalų, įskaitant teršalus iš didelių paukštininkystės ir kiaulininkystės ūkių bei rūdos kasyklų, ribojimo. Vėlai antradienį sudarytu susitarimu bus sumažintas pramonės išmetamų kenksmingų teršalų kiekis ir pagerinta visuomenės prieiga prie informacijos, sakoma valstybėms narėms atstovaujančios Europos Vadovų Tarybos pareiškime.

Australijos vyriausybė antradienį pranešė, kad nuo sausio 1 dienos bus uždraustas vienkartinių elektroninių cigarečių importas. Ji sakė, kad nuo jų priklausomybę įgyja vaikai. Sveikatos apsaugos ministras Markas Butleris nurodė, kad šis draudimas yra būdas stabdyti vienkartinių elektroninių cigarečių plitimą tarp jaunimo. Gegužę Australija pirmą kartą paskelbė apie importo draudimą, tačiau nenurodė tikslios datos, kada jis įsigalios.

Statybų Latvijoje kainų augimas per metus sulėtėjo nuo 2,8 proc. rugsėjį iki 1,7 proc. spalį, antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Darbo jėga praėjusį mėnesį buvo vidutiniškai 6,7 proc. brangesnė nei pernai spalį, statybinių medžiagų kainos per metus sumažėjo 1,4 proc., o išlaidos mašinoms ir mechanizmams padidėjo 4,2 procento. Per mėnesį (spalį, palyginti su rugsėju) Latvijos statybų kainų indeksas nukrito 0,1 proc.

Didžiausių pasaulio kompanijų nematerialiojo turto vertė per pastaruosius metus išaugo 8 proc. iki 61,9 trln. JAV dolerių, rodo tarptautinės tyrimų kompanijos „Brand Finance“ naujausi duomenys. Lyderės pagal šį rodiklį titulą išsaugojo „Apple Inc.“ – jos nematerialus turtas per metus brango 17 proc. iki 2,68 trln. dolerių. Į antrąją šio sąrašo eilutę pakilo „Microsoft Corp.“ (augimas 46 proc. iki 2,32 trln. dolerių), laipteliu žemiau nustūmusi „Saudi Aramco“ (3,5 proc. 1,85 trlln.

Europos Komisija (EK) antradienį paskelbė savo siūlymą Europos Sąjungos Tarybai pratęsti nepaprastųjų energetikos priemonių taikymą vieneriems metams. „Šiandien EK pasiūlė 12-ai mėnesių pratęsti galiojimą skubių priemonių, kurios pernai buvo įvestos reaguojant į energetikos krizę, kurią išprovokavo Rusijos invazija į Ukrainą ir jos energijos išteklių naudojimas kaip ginklo“, – teigiama Generalinio energetikos direktorato išplatintame pranešime.

Latvijos monetarinės finansų įstaigos, daugiausia komerciniai bankai, pelno per 10 šių metų mėnesių, smarkiai išaugus įplaukoms dėl bazinių palūkanų euro zonoje šuolio, susižėrė 2,4 karto daugiau nei tuo pat metu pernai – 596,2 mln. eurų. Vien tik per praėjusį mėnesį pelno suskaičiuota 67,8 mln. eurų, pranešė šalies centrinis bankas. Aktyvai per metus iki praėjusio mėnesio pabaigos didėjo 2,7 proc. iki 27,066 mlrd. eurų, nuosavas kapitalas – 15,7 proc. iki 3,636 mlrd. eurų.

Maltos ekonomikos augimas per metus fiksuojamas jau 11-ą metų ketvirtį iš eilės. Nacionalinės statistikos tarnybos antradienį paskelbti duomenys rodo, kad per trečiąjį šių metų ketvirtį sukurtas bendrasis vidaus produktas – palyginamosiomis kainomis 7,1 proc. solidesnis nei prieš metus. Namų ūkių vartojimas liepą-rugsėjį per metus didėjo 7,6 proc., valstybės išlaidos – 0,7 proc., tuo tarpu verslo investicijos nyko 26,8 procento. Eksportas plėtėsi 5,6 proc., importas traukėsi 0,7 procento.

Bankų skolinimas namų ūkiams euro zonoje spalį, palyginti su tuo pat mėnesiu pernai, padidėjo 0,6 proc. – prieaugis kukliausias nuo 2015-ųjų birželio, rodo Europos Centrinio Banko (ECB) antradienį paskelbti duomenys.

Jungtinės Karalystės pigių skrydžių bendrovė „EasyJet“ antradienį paskelbė apie savo pirmąjį nuo COVID-19 pandemijos protrūkio metų pelną, tačiau perspėjo, kad Izraelio ir „Hamas“ karas turės įtakos jos veiklos rezultatams. Pasak pranešimo, pelnas atskaičius mokesčius per praėjusius jos finansinius metus, pasibaigusius rugsėjo pabaigoje, dėl didesnės skrydžių paklausos ir pakilusių bilietų kainų siekė 324 mln. svarų sterlingų, palyginti su 169 mln. svarų nuostoliu metais anksčiau.

Vokietijos automobilių pramonės milžinė „Volkswagen“ pranešė svarstanti  galimus darbo vietų mažinimus, galbūt išleidžiant vyresnio amžiaus darbuotojus į ankstyvą pensiją, kad būtų lengviau įgyvendinti svarbius išlaidų apkarpymo tikslus, nusistatytus dėl stringančio perėjimo prie elektromobilių gamybos. „Padėtį galima vadinti kritine. Spaudimas patiriamas daugelyje rinkų.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas pirmadienį paskelbė apie 29,5 mlrd. svarų sterlingų (34 mlrd. eurų) vertės privatų finansavimą naujiems šalies projektams, daugiau kaip 200 įmonių vadovų suvažiavus į Londoną dalyvauti 2023 metų pasaulinėje konferencijoje dėl investicijų. JK vyriausybės teigimu, naujosios investicijos sukurs 12 tūkst.

Pasauliniai vieno salyklo viskio, kurio butelio kaina viršija 1 tūkst. svarų sterlingų (1,15 tūkst. eurų), pardavimai aukcionuose per 12 mėnesių laikotarpį (nuo pernai rugsėjo iki šių metų rugsėjo) sumažėjo 7 proc. iki 27 mln. svarų (31,1 mln. eurų), teigiama Škotijos finansų konsultavimo kompanijois „Noble & Co“ pranešime. Tai – rekordinis pardavimų kritimas nuo 2012-ųjų, neskaitant 2020 metų kovo, kai daugelis aukcionų buvo uždaryti.

Neseniai suformuota Naujosios Zelandijos vyriausybė teigia ketinanti atsisakyti pirmo pasaulyje visiško draudimo rūkyti, kad galėtų sumažinti mokesčius. Pagal įstatymą, priimtą ankstesnės vyriausybės, nuo kitų metų šioje Okeanijos šalyje būtų uždrausta parduoti cigaretes visiems, gimusiems po 2008 m. Rūkymas yra pagrindinė išvengiamų mirčių priežastis Naujojoje Zelandijoje, todėl griežta politika buvo siekiama atpratinti jaunąją kartą nuo šio įpročio.

Technologijų gigantės „Microsoft“ įkūrėjas Bilas Gatesas sako, kad idėja dėl 3 dienų darbo savaitės nėra bloga ir tai galima pasiekti. Pasak B. Gateso, mažai tikėtina, kad technologijos visiškai pakeis žmones, tačiau tai gali padėti įgyvendinti idėją, kad 3 darbo dienos per savaite taptų realybe, rašo „Business Insider“. Prognozuoja, ko galime tikėtis Milijardierius, tinklalaidėje „Kas Dabar?“ paklaustas, kokią grėsmę darbo vietoms ateityje gali kelti dirbtinio intelekto plėtojimas, pasa...

Japanijos „Nissan Motor Co.“ planuoja investuoti iki 3 mlrd. svarų sterlingų į elektromobilių, akumuliatorių jiems gamybą ir atitinkamą infrastruktūrą Jungtinėje Karalystėje, penktadienį pranešė bendrovė. „Nissan“ planuoja smarkiai išplėsti savo gamyklą Sanderlende trijų naujų elektromobilių modelių gamybai. Japonijos kompanija patvirtino, kad visi nauji jos automobilių modeliai Europoje bus visiškai elektriniai, o iki 2030-ųjų šioje rinkoje siūlys tik elektra varomus lengvuosius automobilius.

Vidutinė pieno supirkimo kaina Estijoje praėjusį mėnesį buvo 20,7 proc. mažesnė nei pernai spalį – 411,4 euro už toną, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Supirkimo apimtys augo 8,7 proc. iki 68,9 tūkst. tonų, iš jų 56,2 tūkst. tonų sudarė aukščiausios rūšies pienas, kurio gamyba ūgtelėjo 8,1 procento. Per mėnesį (spalį, palyginti su rugsėju) supirkimo kainos pakilo vidutiniškai 2 proc., bendroms supirkimo apimtims sumažėjus 2,1 procento.

Per pastarąją savaitę degalai Latvijoje atpigo, Lietuvoje ir Estijoje pabrango dyzelinas, benzino kainos nepasikeitė, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai išliko Lietuvoje, brangiausias benzinas – Estijoje, brangiausias dyzelinas – Latvijoje.

Per 10 šių metų mėnesių Turkija sulaukė 44,2 mln. turistų iš užsienio – 11,6 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, penktadienį skelbia Turkijos kultūros ir turizmo ministerija. Vien tik praėjusį mėnesį jų srautas buvo 3,8 proc. didesnis nei prieš metus – 5 mln. žmonių. Daugiausiai turistų praėjusį mėnesį sulaukta iš Vokietijos (861 tūkst.), Rusijos (672 tūkst.), Jungtinės Karalystės (441 tūkst.), Bulgarijos (266 tūkst.), Irano (221 tūkst.). Atvykusiųjų jūra padaugėjo 44,5 proc.

Švedijos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas praėjusį mėnesį, su pernai spaliu, nukrito 3,7 proc., penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Nuosmukis tęsiasi šeštą mėnesį iš eilės, tačiau spalį buvo kukliausias nuo liepos. Bazinis gamintojų kainų indeksas, skaičiuojamas atmetus energetikos produkcijos kainų dinamiką, praėjusį mėnesį buvo 3,2 proc. aukščiau nei prieš metus.

Vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas Estijoje trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 10,4 proc. iki 1812 eurų, pranešė Estijos statistikos departamentas.

Žaliavinio pieno gamyba Europos Sąjungoje 2022-aisiais, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 0,3 mln. tonų, arba 0,2 proc., iki 160 mln. tonų, pranešė Eurostatas. Gamybos nuosmukis užfiksuotas po daugiau nei dešimtmetį trukusio, 2010-aisiais prasidėjusio, augimo laikotarpio. Didžiąją dalį žaliavinio pieno gamybos dalį pernai sudarė pieno gamintojų kooperatyvų produkcija – 149,9 mln. tonų, o likusią – pavienių ūkių produkcija. ES pieno perdirbėjai praėjusiais metais pagamino 22,5 mln.

Lenkijos transporto įmonės ketvirtadienį išplėtė savo protestus prieš, jų nuomone, nesąžiningą Ukrainos sunkvežimių vairuotojų konkurenciją ir užblokavo dar vieną pasienio kontrolės punktą. Šio mėnesio pradžioje pradėta blokada trijuose pagrindiniuose sienos su Ukraina perėjimo punktuose dabar išsiplėtė iki pietų Lenkijoje esančios Medykos perėjos, nes Varšuvos ir Kijevo derybose nepavyksta pasiekti kompromiso.

Per tris šių metų ketvirčius Latvijoje realizuota 1,056 mln. tonų degalų – 1,9 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, pranešė Latvijos valstybės pajamų tarnyba. Didmeninė prekyba degalais augo 3,5 proc., mažmeninė – 2,2 procento. Prekyba ženklintais degalais pagyvėjo 4,6 proc., tuo tarpu kitokio degalų įsigijimo apimtys sunyko 23,5 procento. Mažmena realizuota 732 tūkst. tonų degalų.

Latvija miško pramonės produkcijos, kuri pirmauja pagrindinių šalies eksporto prekių sąraše, tiekimą pirkėjams užsienyje per tris metų ketvirčius, palyginti su pačiu laikotarpiu pernai, finansine išraiška galiojusiomis kainomis sumažino 22,8 proc. iki 2,51 mlrd. eurų, pranešė Žemės ūkio ministerijos Miškų departamentas. Šių prekių importas į Latviją sumenko 30 proc. iki 789 mln. eurų. Mediena ir jos gaminiai sudarė 87 proc. viso eksporto ir 56,4 proc. importo. Eksportas sumažėjo 22,7 proc.

Rusijos valstybės kontroliuojamas gamtinių dujų milžinas „Gazprom“ pranešė investicijas ateinančiais metais planuojantis apkarpyti penktadaliu, pirmiausia dėl smarkiai sunykusio eksporto į  Europą bei padidėjusios mokesčių naštos.

Euro zonos verslo aktyvumas lapkritį mažėjo šeštą mėnesį iš eilės, tačiau nuosmukio sparta buvo lėtesnė nei spalį, rodo ketvirtadienį paskelbti atidžiai stebimi reguliarių tyrimų rezultatai. „S&P Global“ pirkimų vadybininkų indeksas (PMI) per mėnesį pakilo nuo 46,5 iki 47,1 punkto, tačiau šis rodiklis vis dar rodo recesijos riziką paskutiniais šių metų mėnesiais – mažesnis nei 50 rezultatas atspindi traukimąsi. „Euro zonos ekonomika įstrigo purve.

Latvijoje per tris šių metų ketvirčius pagaminta 60,594 mln. litrų alaus – 13,8 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai, pranešė Valstybės pajamų tarnyba. Jo importas išaugo 7,3 proc. iki 86,064 mln. litrų, eksportas – 16,4 proc. iki 46,011 mln. litrų. Alaus vartojimas Latvijoje (nukreipimo į mažmeninę prekybą apimtys) sumenko 6,8 proc. iki 99,114 mln. litrų. 2022-aisiais Latvija alaus gamybą padidino 13,3 proc. iki 87,279 mln. litrų, vartojimą sumažino 0,2 proc. iki 131,172 mln. litrų.

Kainas praėjusį mėnesį sumažino visų trijų Baltijos valstybių pramonės produkcijos gamintojai, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Šis kainų indeksas Lietuvoje spalį, palyginti su rugsėju, nukrito 0,9 proc., Latvijoje – 1,6 proc., Estijoje – 0,4 procento. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų spaliu) Lietuvos gamintojai produkciją atpigino vidutiniškai 8,2 proc., Latvijos – 9,0 proc., Estijos – 3,0 procento.

Naftą išgaunančių valstybių kartelio OPEC+ trečiadienį popiet paskelbtas sprendimas perkelti jų ministrų susitikimą iš lapkričio 26 dienos į 30-ąją sukėlė pasaulinių naftos kainų kritimą daugiau kaip 4 procentais. Europos etaloninės „Brent“ naftos barelis atpigo beveik 4 proc. iki 79,2 JAV dolerių, o JAV WTI naftos – daugiau nei 4 proc. iki 74,6 dolerio.