Užsienio verslas

Latvijos vyriausybė pritarė minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) didinimui nuo 2024-ųjų beveik 13 proc. – nuo 620 iki 700 eurų. Nuo šių metų MMA Latvijoje didėjo 24 procentais. Nacionalinės statistikos tarnybos duomenimis, pernai MMA buvo mokamas 16 proc. dirbančiųjų, o ši dalis buvo mažiausia per pastaruosius penkerius metus. Tik mažiausią leistiną pagal Darbo kodeksą mėnesio darbo užmokestį 2022-aisiais įstengė mokėti 17,7 proc. privataus ir 11,4 proc. viešojo sektoriaus darbdavių.

Lenkija per trečiąjį šių metų ketvirtį sukūrė palyginamosiomis kainos 0,4 proc. solidesnį nei prieš metus bendrąjį vidaus produktą (BVP), antradienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi išankstiniais duomenimis. Rezultatas pranoko lūkesčius nacionalinės naujienų agentūros PAP kalbintų analitikų, pranašavusių augimą 0,3 procento. Ekonomikos metinis augimas užfiksuotas pirmąkart šiais metais. Antrąjį metų ketvirtį BVP per metus sumažėjo 0,6 proc., pirmąjį – 0,3 procento.

Metų infliacija Jungtinėse Valstijose spalį sulėtėjo iki 3,2 proc. nuo 3,7 proc. rugsėjį, rodo Darbo departamento antradienį paskelbti duomenys. Volstrito analitikų prognozių vidurkis pranašavo mažėjimą iki 3,3 procento. Bazinė metų infliacija, skaičiuojama atmetus maisto produktų ir energijos išteklių kainų kitimą, menko nuo 4,1 proc. rugsėjį iki 4,0 proc. spalį – iki mažiausio per pastaruosius dvejus metus lygio.

Vieną didžiausių Baltijos valstybėse finansų grupių turintis Švedijos SEB bankas pablogino Latvijos ir Estijos ekonomikų raidos šiais ir ateinančiais metais prognozes, palyginti su rugpjūtį skelbtomis. Latvijos bendrojo vidaus produkto (BVP) pokyčio 2023 metais prognozė pakeista iš didėjimo 0,4 proc. į mažėjimą 0,2 proc., o Estijos nuosmukio – pagilinta nuo 1,8 proc. iki 2,5 procento. Latvijos ekonomikos augimo ateinančiais metais prognozė apkarpyta nuo 2,5 proc. iki 2,2 proc.

Vis dažniau pasigirsta nepritarimas savitarnos kasoms, o prekybos tinklai pradeda atsisakyti šios technologijos, kuri per pastaruosius kelerius metus buvo labai paplitusi. Praėjusią savaitę Didžiosios Britanijos prekybos centrų tinklas „Booths“ pranešė, kad visose 28 savo parduotuvėse, išskyrus dvi, panaikina savitarnos kasas.  Jungtinėse Valstijose didieji prekybos tinklai „Walmart“, „Costco“, „Wegmans“ ir kiti prekybininkai taip pat pakeitė savo savitarnos strategijas, rašo CNN.

Iš Latvijos nacionalinės oro bendrovės „Air Baltic“ iš Rygos siūlomų krypčių populiariausios praėjusį mėnesį buvo Viena, Amsterdamas ir Berlynas. Aviakompanijos atstovai pažymėjo, kad šios kryptys buvo populiarios tiek atostogoms, tiek ir verslo kelionėms. Anot „Air Baltic“, tarp populiariausių krypčių, siūlomų iš Rygos, spalį taip pat pateko Londonas, Briuselis, Paryžius ir Miunchenas. Praėjusį mėnesį aviakompanija iš visų trijų Baltijos valstybių sostinių skraidino 424,8 tūkst.

Didžiausia pasaulyje pramogų ir žiniasklaidos bendrovė „Walt Disney“ pranešė grynąjį pelną per metus išauginusi 1,6 karto, o srautinio transliavimo paslaugos klientų vien per metų ketvirtį padidinusi 7 milijonais. Pasak pranešimo, grynasis pelnas per paskutinį finansinių metų ketvirtį (liepos-rugsėjo mėnesiais), palyginti su tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau, išaugo nuo 162 mln. iki 264 mln. dolerių.

303,9 tūkst., arba 22,5 proc., Estijos gyventojų 2022-aisiais gyveno žemiau santykinės skurdo ribos. Palyginti su 2021 metais, santykinio skurdo lygis Estijoje sumažėjo 0,3 procentinio punkto. Tuo tarpu absoliutaus skurdo lygis šalyje dėl infliacijos šuolio pakilo nuo 1,4 proc. iki 3,5 proc., o žemiau šios ribos pernai buvo 48 tūkst. šalies gyventojų, pranešė Estijos statistikos departamentas.

Dubajaus aviacijos parodoje „Dubai Airshow 2023“ Latvijos nacionalinė oro vežėja „Air Baltic“ ir Europos lėktuvų gamintoja „Airbus“ paskelbė 30-ies „Airbus A220-300“ orlaivių pirkimo sutartį su teise įsigyti dar 20 šio tipo lėktuvų. Įgyvendinus šį užsakymą iki 2030-ųjų, „Air Baltic“ turės šimto orlaivių A220-300 parką, teigiama Latvijos bendrovės pranešime.

Gruodžio mėnesį bus ištrinti milijonai „Gmail“ paskyrų, praneša „Daily Mail“. Anot leidinio, „Google“ imasi naujų taisyklių dėl neaktyvių paskyrų. Kaip rašoma straipsnyje, jau po trijų savaičių bus ištrintos tos „Gmail“ paskyros, kurios nebuvo naudojamos ilgiau nei dvejus metus. „Google Drive“, „Docs“, „Calendar“, „Meet“ ir „Google Photos“ paskyros taip pat bus ištrintos, jei pastaruoju metu jos nebuvo aktyvios. Kartu bus ištrintas ir visas jų turinys.

Socialiniame tinkle „Facebook“ internautai pradėjo masiškai platinti vienodas žinutes. Esą socialinis tinklas gali savo tikslams nevaržomai naudoti jūsų įrašus, nuotraukas ar net pamatyti ištrintas žinutes. O paskelbdami minėtas žinutes savo paskyroje vartotojai neva uždraudžia tai daryti. Tačiau gyventojai įspėjami neapsigauti, mat skleidžiama žinia yra melas. Prieš keletą dienų socialinio tinklo „Facebook“ vartotojai pradėjo aktyviai platinti vieną ir tą pačią žinutę.

„Kriptovaliutų karaliumi“ vadintas Samas Bankmanas-Friedas buvo pripažintas kaltu dėl sukčiavimo ir pinigų plovimo. S. Bankmanas-Friedas, anksčiau vadovavęs vienai iš didžiausių pasaulyje kriptovaliutų biržų, po Niujorke mėnesį laiko trukusio teismo proceso buvo pripažintas kaltu. Taigi 31-erių buvusiam milijardieriui dabar gresia dešimtemčiai metų belaisvės.

Lietuva iš kitų šalių išsiskiria rekordinėmis būsto kainomis ir kitaip, nei svetur, čia jos beveik nesikeičia žemyn. Bet lietuviai savo padėtį pinigų prasme vertina bene geriausiai istorijoje. Be to, mūsų šalyje sparčiai auga atlyginimai, tad greitai baigsis pastaruosius metus gyventojus kankinusi infliacija. O, kadangi verslai nebegali kelti kainų ar mažinti algų, jie imasi mažinti darbuotojų skaičių.

Europos Centrinis Bankas (ECB) gali pradėti mažinti bazines palūkanas vėliau nei po „poros ketvirčių“, penktadienį per „Financial Times“ organizuotą renginį pareiškė reguliavimo institucijos vadovė Christine Lagarde. Ji įspėjo, kad spartus pastaruoju metu infliacijos euro zonoje lėtėjimas neturėtų būti laikomas savaime suprantamu reiškiniu, o jos atsigavimas neatmestinas. Ch. Lagarde pabrėžė, jog metų infliacija euro zonoje smuks iki 2 proc.

Latvijos prekių eksportas per tris metų ketvirčius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, galiojusiomis kainomis sumažėjo 10,6 proc. iki 14,11 mlrd. eurų, importas – 10,5 proc. iki 17,44 mlrd. eurų, penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Latvijos prekių eksportas vien tik rugsėjį įvertintas 1,52 mlrd. eurų, importas – 2,04 mlrd. eurų. Per mėnesį eksportas padidėjo 1 proc., per metus – sunyko 26,3 proc., o importas – sumenko atitinkamai 9,6 proc. ir 15,5 procento.

Ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų šalių, kasdien apsiperkantys gyventojai ne visada džiaugiasi tuo, kad patys turi atlikti kasininkų darbą. Tad kai kurie prekybininkai jau imasi permainų. Šiaurės Anglijoje veikianti įmonė „Booths“ pranešė, kad visose 28 šio prekybos tinklo parduotuvėse, išskyrus dvi, prie kasų vėl dirbs darbuotojai, praneša BBC. Įmonė, kuriai priklauso 16 parduotuvių Lankašyre, taip pat Jorkšyre ir Češyre, teigė, kad taip reaguoja į klientų atsiliepimus.

Kyjivas ketvirtadienį pranešė, kad jo pasienyje su Lenkija, kur lenkų sunkvežimių vairuotojai jau ketvirtą dieną blokuoja Ukrainos pasienio punktus, protestuodami prieš, jų teigimu, nesąžiningą konkurenciją iš kaimyninės šalies įmonių pusės, didėja eilės. Abiejose sienos su Lenkija pusėse buvo užblokuota daugiau kaip 20 tūkst. transporto priemonių. „Šiuo metu abiejose pusėse yra užblokuota daugiau kaip 20 tūkst.

Ukrainos parlamentas (Aukščiausioji Rada) ketvirtadienį priėmė 2024-ųjų valstybės biudžeto įstatymą, numatantį apytikriai penktadalio tikėtino bendrojo vidaus produkto deficitą. Įstatymu suplanuotos 1,768 trln. grivinų biudžeto pajamos, 3,35 trln. grivinų išlaidos, 1,57 trln. grivinų deficitas, kurį tikimasis padengti skolinantis ir kitoki išoriniu finansavimu. Karinėms reikmėms numatyta 1,69 trln. grivinų. Biudžetas sudarytas remiantis prielaidomis, jog ekonomika kitąmet augs 4,6 proc.

Jungtinės Karalystės ir Švedijos farmacijos milžinė „AstraZeneca“ pranešė trečiojo metų ketvirčio grynąjį pelną beveik padvigubinusi dėl didelės vėžio gydymo paklausos, nepaisant smarkiai sumažėjusių COVID-19 preparatų pardavimų. Pasak bendrovės pranešimo, liepos-rugėjo mėnesiais uždirbta 1,26 mlrd. JAV dolerių grynojo pelno – beveik 90 proc. daugiau nei prieš metus, pardavimų pajamoms didėjus 5 proc. iki 33,8 mlrd. dolerių.

Skrydžius iš visų trijų Baltijos valstybių sostinių siūlanti Latvijos nacionalinė oro bendrovė „Air Baltic“ pranešė praėjusį mėnesį pervežusi 424,8 tūkst. keleivių – 28 proc. daugiau nei pernai spalį. Skrydžių padaugėjo 18 proc. iki 4,06 tūkstančio. Per mėnesį (spalį, palyginti su rugsėju) keleivių sumažėjo 4,8 proc., skrydžių – 1,5 procento. BNS skaičiavimais, per 10 šių metų mėnesių „Air Baltic“ paslaugomis pasinaudojo 3,872 mln. žmonių – 39 proc. daugiau nei pernai sausį-spalį.

Lietuvai išpirkus Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivą „Independence“, jo operatorės funkcijas nuo 2024 metų pabaigos ketinant perduoti dabartinės laivo savininkės – Norvegijos bendrovės „Hoegh LNG“ – įmonei Lietuvoje, šalies jūrininkų bendruomenė laivo įguloje norėtų matyti daugiau lietuvių.

Gyventojai ir verslas išgyvena nelengvus laikus, o kai kurie ekonominiai rodikliai tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse yra patys blogiausi nuo ankstesnė pasaulinės finansų krizės. Pastebimo padėties gerėjimo artimiausiu metu veikiausiai nesulauksime, o kai kurie gyventojai gali patirti dar daugiau sunkumų, nes mažėjant kainų augimui kur kas labiau pasijus išaugusios paskolų palūkanos.

Naftos kainos pasaulio rinkoje antradienį krito apytikriai 4,5 proc., pasiekdamos žemiausius per pustrečio mėnesio lygius. Europos etaloninės Šiaurės jūros „Brent“ naftos barelis atpigo iki 81,5 JAV dolerio, o Jungtinių Valstijų WTI naftos – iki 77 dolerių. „Trading Economics“ pažymi, jog „juodojo aukso“ kainų kritimą sukėlė nauja susirūpinimų dėl pasaulinės paklausos banga, Kinijai paskelbus juos paskatinusius duomenis.

Jungtinių Valstijų eksportas rugsėjį, palyginti su ankstesniu mėnesiu, ūgtelėjo 5,7 mlrd. dolerių, arba 2,2 proc., iki 261,1 mlrd. dolerių, pasiekdamas didžiausią vertę nuo 2022-ųjų rugpjūčio, rodo Prekybos departamento antradienį paskelbti negalutiniai duomenys. Prekių eksporto augimą 5,3 mlrd. dolerių nulėmė padidėjęs naftos ir jos produktų, taip pat kai kurių maisto produktų, gėrimų ir pašarų tiekimas pirkėjams užsienyje. Paslaugų eksporto prieaugį 0,3 mlrd.

Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ pasiryžusi technologiškai pertvarkyti jai priklausančią Litvinovo naftos perdirbimo gamyklą Čekijoje taip, kad jai nereikėtų rusiškos žaliavos. Pasak šią gamyklą valdančios bendrovės „Orlen Unipetrol“ pranešimo, tokią galimybę patvirtino tris savaites trukę bandymai, per kuriuose buvo išbandomi įvairūs naftos mišiniai, savo parametrais artimi rusiškai „Urals“ naftai – trys iš jų buvo sėkmingai perdirbti.

Rygos oro uostas pranešė per 10 šių metų mėnesių pritraukęs 5,67 mln. keleivių – 26 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai. Vien tik praėjusį mėnesį keleivių aptarnauta 13 proc. daugiau nei praėjusių metų spalį – 625 tūkst., o 20 proc. jų buvo tranzitiniai. Tuo tarpu tiesiogiai aptarnautų keleivių skaičius pirmąkart viršijo ikipandeminį lygį. Per mėnesį keleivių iš viso padaugėjo 2 procentais.

Aukcionų statyti vėjo jėgainių parkus Rygos įlankoje laimėtojai turėtų paaiškėti gruodžio mėnesį, pranešė Estijos vartotojų teisių apsaugos ir techninio reguliavimo tarnyba (TTJA). Elektroninis aukcionas teisei statyti vėjo jėgainių parką „Liivi 2“ numatytas gruodžio 7-ąją, o „Liivi 1“ – gruodžio 12-ąją. TTJA  pažymi, jog atitinkančiomis Statybos kodeksą pripažintos visų septynių pretendentų paraiškos, kurios dabar perduotos atitinkamoms nacionalinėms institucijoms jų atsiliepimams.

Ukraina antradienį sakė kol kas negavusi jokių oficialių reikalavimų iš lenkų transporto kompanijų, blokuojančių tris svarbias sienos perėjas ir taip protestuojančių prieš esą nesąžiningą ukrainiečių konkurenciją. Po Rusijos invazijos į Ukrainą Europos Sąjunga panaikino leidimų Ukrainos transporto bendrovėms įvažiuoti į bloką sistemą. Lenkijos įmonių teigimu, dėl tokio žingsnio į šį sektorių plūstelėjo ir jų pelną sumažino konkurentai iš Ukrainos.

Jau įprasta, kad nemažai lietuvių reguliariai vyksta į Lenkiją ir ten apsiperka. Ypač daug automobilių su lietuviškais numeriais parduotuvių aikštelėse už sienos galima pamatyti artėjant ilgiems savaitgaliams. Vis dėlto, jei lietuviams Lenkijoje pigiau yra nusipirkti maisto ar kitų prekių vykstant automobiliu, pasirodo, anglams pigiau išeina net ir skrendant lėktuvu. Nusipirkti maisto į Lenkiją – lėktuvu Būtent tą ir padarė du „Youtube“ kūrėjai iš Jungtinės Karalystės.

Lenkija yra viena iš penkių valstybių, kurios pretenduoja „išspausti“ kuo daugiau naudos iš JAV ir Kinijos tarpusavio konkurencijos, skelbia Lenkijos radijas, remdamasis „Bloomberg“ apžvalga „These Five Countries Are Key Economic ‘Connectors’ in a Fragmenting World”. Agentūra tokiomis šalimis taip pat įvardija Meksiką, Vietnamą, Indoneziją ir Maroką.

Latvijos draudimo įmonių ir užsienio draudimo bendrovių filialų Latvijoje pasirašytų draudimo įmokų suma per tris metų ketvirčius, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, didėjo 8,6 proc., o bendra išmokėtų draudimo išmokų suma – 5,3 proc., pranešė Latvijos draudikų asociacija Pasirašytų draudimo įmokų suma siekė 531,663 mln. eurų, išmokėtų kompensacijų – iki 334,308 mln. eurų. Gyvybės draudimo rinkos segmentas susitraukė 20,4 proc. iki 80,013 mln. eurų, o išmokos buvo 14,8 proc.

Gamtinių dujų saugyklos Vokietijoje visiškai užpildytos – Europos dujų saugyklų asociacijos (Gas Infrastructure Europe, GIE) jų užpildymo lygis dabar sudaro 100,03 proc. pajėgumų, praneša „Der Spiegel“. Vokietijos federalinės vyriausybės skaičiavimais, sukauptų dujų atsargų pakaktų 2-3 vidutiniškai šaltiems žiemos mėnesius, jei dujų importas sustotų.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) priklausančių valstybių gyventojų realiųjų pajamų augimas per metų ketvirtį balandį-birželį sulėtėjo iki 0,5 proc. nuo 1,4 proc. sausį-kovą, pirmadienį skelbia organizacija. Jų didėjimas užfiksuotas ketvirtą metų ketvirtį iš eilės. Tuo tarpu sukurto bendrojo vidaus produkto dalis vienam gyventojui EBPO šalyse paaugo nuo 0,2 proc. pirmąjį šių metų ketvirtį iki 0,4 proc. antrąjį.

Kritus vakcinų nuo COVID-19 ligos paklausai, viena pagrindinių jų gamintojų „Moderna“ pranešė trečiąjį šių metų ketvirtį dėl gamybos pajėgumų mažinimo bei apmokestinimo pokyčių patyrusi 3,1 mlrd. JAV dolerių grynąjį nuostolį. Pernai liepą-rugsėjį bendrovė susižėrė 1,04 mlrd. dolerių grynojo pelno. Pardavimų pajamos palyginamuoju laikotarpiu sumenko beveik perpus – nuo 3,364 mlrd. iki 1,831 mlrd. dolerių.

Valstybės valdomas Talino oro uostas („Lennujaam Group“) pranešė per tris šių metų ketvirčius uždirbęs 7,1 mln. eurų grynojo pelno – 17 proc. mažiau nei prieš metus. Keleivių padaugėjo 9 proc. iki 2,2 mln., o pardavimų pajamos išaugo 12 proc. iki 41 mln. eurų. Kitos veiklos pajamos didėjo 5 proc. iki 11 mln. eurų. Trečiojo metų ketvirčio grynasis pelnas ūgtelėjo 10 proc. iki 3,5 mln. eurų, pardavimo pajamoms didėjus 11 proc. iki 14 mln. eurų, kitoms veiklos pajamoms – 3 proc. iki 3,6 mln.

Letvijoje transporto priemonės su Rusijos registracijos numeriais bus konfiskuojamos ir išsiunčiamos į Ukrainą, ketvirtadienį paskelbė Latvijos parlamentas, rašo „Kyiv Independent“. Šią Kelių įstatymo pataisą Latvijos parlamentas priėmė per galutinį svarstymą.

Didžiausia Japonijos automobilių gamintoja „Toyota Motor Corp.“, grynąjį pelną savo finansinių metų antrąjį ketvirtį išaugusi beveik triskart – labiau nei tikėjosi rinka, pagerino prognozes visiems metams. Pasak korporacijos pranešimo, grynasis pelnas per trijų mėnesių laikotarpį, pasibaigusį rugsėjį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau, išaugo nuo 434,3 mlrd. iki 1,28 trln. jenų, pardavimų pajamoms didėjus 24 proc. iki 10,6 trln. jenų.

Kremlius penktadienį pareiškė, kad naujausias JAV sankcijų paketas jo negąsdina, nes nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios Rusija esą išmoko apeiti tokias ekonomines kliūtis. Vašingtonas ketvirtadienį paskelbė sankcijas kelioms Rusijos energetikos ir finansų bendrovėms, taip pat asmenims ir įmonėms Turkijoje, Kinijoje ir Jungtinių Arabų Emyratuose, kurie, jo teigimu, rėmė Rusijos puolimą prieš Ukrainą. „Žinoma, sankcijos kelia papildomų problemų.

Kainų tendencijos Baltijos šalių degalų rinkoje pastarąją savaitę buvo skirtingos – Lietuvoje degalai kiek atpigo, Estijoje – pabrango, o Latvijoje kainos nepakito, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai išliko Lietuvoje, brangiausias benzinas – Estijoje, brangiausias dyzelinas – Latvijoje.

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) skaičiuojamas bendras maisto kainų indeksas, atspindintis penkių maisto produktų grupių – grūdų, mėsos, pieno produktų, augalinių riebalų ir cukraus – kainų pokyčius tarptautinėje rinkoje, praėjusį mėnesį buvo 10,9 proc. žemiau nei pernai spalį. Per mėnesį (spalį, palyginti su rugsėju) maisto kainos tarptautinėje rinkoje sumenko 0,5 proc., penktadienį skelbia organizacija.

Estijos pramonės gamybos metinį kritimą nacionalinė statistikos tarnyba užfiksavo 16-ą mėnesį iš eilės – rugsėjį nuosmukis siekė 12,5 procento. Penktadienį išplatintu pranešimu, vien tik apdirbamosios pramonės produkcijos apimtys per metus sunyko 10,9 proc., gavybos pramonės – 0,3 proc., energetikos sektoriaus – 37,6 procento. Galiojusiomis kainomis apdirbamosios pramonės produkcijos pardavimai per metus sumenko 11,5 proc., iš jų vietos rinkoje – 11,8 proc., užsienio – 11,3 procento.

Vokietijos prekių tiek eksportas, tiek ir importas rugsėjį menko antrą mėnesį iš eilės, rodo Federalinės statistikos tarnybos (Destatis) penktadienį paskelbti duomenys. Rugsėjį, palyginti su ankstesniu mėnesiu, įvertinus kalendorinį ir sezoninį veiksnius, eksportas susitraukė 2,4 proc. iki 126,5 mlrd. eurų – iki mažiausios vertės nuo 2022-ųjų kovo. Eksportas vien tik į kitas Europos Sąjungos valstybes nares sumažėjo 2,1 proc. iki 69,8 mlrd. eurų, o kitas šalis – 2,8 proc. iki 56,7 mlrd. eurų.

Butų Estijos sostinėje vidutinė kaina, patvirtinta pirkimo–pardavimo sandoriais, praėjusį mėnesį buvo 2,3 proc. didesnė nei pernai spalį – 3031 euras už kvadratinį metrą, pranešė Estijos žemės departamentas. Per mėnesį (praėjusį mėnesį, palyginti su ankstesniu) butai Taline atpigo vidutiniškai 0,4 procento. Kainų mediana per mėnesį pakilo 4,5 proc., per metus – 2,2 proc. iki 2931 euro už kvadratinį metrą. Sandorių per mėnesį padaugėjo 1,7 proc., per metus sumažėjo 2,5 proc.

Nedarbas Vokietijoje praėjusį mėnesį padidėjo 0,1 procentinio punkto iki aukščiausio lygio nuo 2021-ųjų birželio – 5,8 proc., rodo Federalinės užimtumo agentūros paskelbti duomenys. Bedarbių šalyje spalį padaugėjo 30 tūkst. iki 2,678 milijono. Šis skaičius – 168 tūkst. didesnis nei praėjusių metų spalio  pabaigoje. Praėjusių metų spalio pabaigoje nedarbo lygis didžiausioje Europos ekonomikoje sudarė 5,5 procento.

JAV Federaliniai Rezervai (šalies centrinis bankas) trečiadienį, antrą Federalinio atvirosios rinkos komiteto (FOMC) posėdį iš eilės, nusprendė bazinių palūkanų normų nekeisti. Jos lieka aukščiausiame per pastaruosius 22 metus lygyje – 5,25-5,5 proc. intervale. Sprendimas atitiko Volstrito analitikų prognozes.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį paskelbė sankcijas asmenims ir įmonėms, kaltinamoms Rusijos karo prieš Ukrainą kurstymu: siekdamos sutrikdyti Maskvos tiekimo grandines, JAV nusitaikė į Turkijos, Kinijos ir Jungtinių Arabų Emyratų subjektus. JAV Iždo departamentas teigė, kad Rusija perkėlė technologijų, įrangos ir kitų kariuomenei reikalingų prekių gamybą į kitas šalis, pasikliaudama kitų šalių tiekėjais.

Estiško kapitalo banko „Bigbank“ grynasis pelnas per devynis šių metų mėnesius augo 38 proc. iki 29,4 mln. eurų.  Vien trečiąjį ketvirtį jis augo 73 proc. iki 12,4 mln. eurų.  Per tris šių metų ketvirčius „Bigbank“ grynosios pajamos augo 19 proc. iki 72,8 mln. eurų. Trečiojo ketvirčio grynosios palūkanų pajamos augo 22 proc. iki 26,1 mln. eurų, pranešė bankas.  Anot „Bigbank“ valdybos pirmininko Martino Lantso, rezultatus lėmė kylančių palūkanų stabilizacija aukštame lygyje.

Euro zonos ekonomika liepą-rugsėįį patyrė nedidelį nuosmukį per metų ketvirtį ir kukliai paaugo per metus, nukentėjusi nuo agresyvios ir skausmingos Europos Centrinio Banko palūkanų kėlimo kampanijos, tempiama žemyn Vokietijos ūkio silpnumo, skelbia agentūra AFP.

Metų infliacija euro zonoje spalį sulėtėjo iki 2,9 proc. nuo 4,3 proc. rugsėjį, pasiekdama žemiausią lygį nuo 2021-ųjų liepos, rodo Eurostato antradienį paskelbti išankstiniai duomenys. Bazinė metų infliacija, skaičiuojama atmetus maisto produktų ir energijos kainų pokyčius, per mėnesį sumažėjo nuo 4,5 proc. iki 4,2 proc. ir tapo kukliausia nuo praėjusių metų liepos.