Tarp veiksnių – stiprus darbo užmokesčio augimas ir užsienio prekyba.
Preliminariu vertinimu, Vokietijos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2024-ųjų antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, susitraukė 0,1 procento. Tai atitinka tipišką pastarųjų dvejų metų ūkio raidos tendenciją.
Nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios 2022 metų vasarį Vokietijos ekonomika išgyvena sąstingio etapą, kuriame kas ketvirtį fiksuojami tai teigiami, tai neigiami augimo rodikliai.
Palyginti su praėjusių metų antruoju ketvirčiu, 2024-aisiais šalies BVP paaugo 0,3 procento.
Vokietijos ekonomikos augimas išsiskiria lyginant su euro zonos vidurkiu ir kitomis didelėmis ekonomikomis. Pavyzdžiui, Italijos BVP antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, ūgtelėjo 0,2 proc., o Ispanijos – 0,8 procento.
Didelė priklausomybė nuo gamybos sektoriaus, kuriam reikia daug energijos, ir eksporto svarba daro didelę įtaką Vokietijos ekonominiam aktyvumui.
Nepaisant to, „Coface“ teigė, kad 2024-ųjų antrąjį pusmetį tikimasi nedidelio ekonomikos pakilimo, kuris turėtų mažiau atsispindėti 2024-ųjų metiniame rezultate, o daugiau – 2025-ųjų.
Nauda iš čempionato ir T. Swift koncertų
Darbo užmokesčio augimui turėtų tekti pagrindinis vaidmuo pamažu atsigaunant ekonomikai.
Po ne vieną ketvirtį trukusio mažėjimo realusis darbo užmokestis, atspindintis tikrąją pajamų iš darbo užmokesčio perkamąją galią, nuo 2023-iųjų antrojo ketvirčio vėl auga. Metinis realiojo darbo užmokesčio augimo tempas – 3,8 proc. – 2024-ųjų pirmajame ketvirtyje netgi pasiekė rekordinį lygį.
Tai kompensavo nemažą dalį susikaupusio perkamosios galios sumažėjimo. Pirmąjį 2024-ųjų ketvirtį perkamoji galia tebebuvo 1,6 proc. mažesnė nei prieš pandemiją, bet 0,5 proc. didesnė nei prieš 2021-ųjų viduryje prasidėjusią energetikos krizę.
Atsižvelgiant į tai, kad tikriausiai ir toliau bus sudaromos aukšto užmokesčio kolektyvinės darbo sutartys, perkamoji galia turėtų ir toliau atsigauti, juolab kad infliacijos lygis turėtų išlikti stabilus.
Darant prielaidą, kad santaupų dalis nesikeis arba net gali šiek tiek sumažėti, privatus vartojimas 2024-ųjų antrąjį pusmetį ir 2025-aisiais turėtų padidėti ir prisidėti prie ekonomikos pakilimo.
Dar vienas ekonomikos pakilimą skatinantis veiksnys būtų tikėtinas užsienio prekybos atsigavimas, sako „Coface“ analitikai.
Nuo 2024-ųjų pradžios Vokietijos eksportas jau pastebimai išaugo dėl svarbiausios eksporto krypties – Jungtinių Valstijų, 2024-ųjų antrąjį ketvirtį demonstravusios spartų augimą.
Be to, Vokietijos paslaugų eksportas, įskaitant turizmą, gaus naudos iš 2024-ųjų Europos futbolo čempionato ir iš septynių Taylor Swift (Teilor Svift) koncertų Vokietijoje.
Svarbų vaidmenį ekonomikos atsigavime turėtų atlikti ir Europos Centrinio Banko (ECB) palūkanų normų pokyčiai.
Birželį ECB pirmą kartą per daugelį metų sumažino savo pagrindines palūkanų normas nuo rekordinių 4 proc. iki 3,75 procento. Šiais metais dar laukiama iki dviejų palūkanų normų sumažinimų, o iki 2025-ųjų pabaigos finansų rinkos numato dar 4–5 palūkanų normų sumažinimus po 25 bazinius punktus.
Tai turėtų sumažinti įmonėms tenkančią finansinę naštą ir paskatinti bankus aktyviau teikti paskolas.
Palūkanų normų lygis, net ir jas sumažinus, bent iki 2024-ųjų pabaigos išliks gana aukštas, todėl pastebimas poveikis labiau tikėtinas 2025-aisiais.
Vartotojų netikrumas
Nors tam tikri veiksniai rodo artėjantį ekonomikos atsigavimą, jis toli gražu neatrodo tvirtas.
Kiti rodikliai, visų pirma „Ifo“ instituto verslo nuotaikų rodiklis, sufleruoja, kad nuo 2023-iųjų pradžios padėtis ne kartą blogėjo.
Be nuotaikų statybų pramonėje, kuri labai kenčia dėl didelių palūkanų normų, daug dėmesio skiriama Vokietijos ekonomikai svarbiai gamybos pramonei. Čia problemų kelia tai, kad nėra aiškių ateities perspektyvų, susijusių su investicijomis.
Pavyzdžiui, automobilių pramonei taikomas reikalavimas, kad nuo 2035-ųjų Europos Sąjungoje nebebus registruojami nauji automobiliai su vidaus degimo varikliais. Tačiau po Europos parlamento rinkimų, pažymėtų kraštutinių dešiniųjų pergalių ir žaliųjų partijų nuosmukio, šis draudimas vėl kruopščiai tikrinamas ir gali būti padaryta tam tikrų išimčių.
Kartu su labai lėta pažanga plečiant elektromobilių infrastruktūrą ir netikėtu valstybės priemokų už jų įsigijimą panaikinimu tai padidino Vokietijos vartotojų netikrumą ir lėmė, kad 2024-ųjų pirmąjį pusmetį sumažėjo registruotų automobilių skaičius.
Nenoras pirkti taip pat verčia automobilių gamintojus susimąstyti ir stabdo dideles investicijas, bent jau trumpuoju laikotarpiu.
Dabartiniame Vokietijos vyriausybės 2025 metų biudžeto projekte planuojama laikytis skolos stabdžio mechanizmo. Jis numato, kad naujas skolinimasis negali viršyti 0,35 proc. BVP. Net ir sumažinus išlaidas daugelyje ministerijų, neaišku, ar Vokietijai pavyks to laikytis.
Galiausiai, Vokietijos žiniasklaidoje tebevyraujančios krizinės nuotaikos ir neaiški Vokietijos vyriausybės komunikacija apie paramos priemones neigiamai veikia vartotojų ir verslo pasitikėjimą. Todėl 2024 metų antrojo pusmečio ekonominės perspektyvos išlieka labai neaiškios.
