Centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis sako, kad pernai rinką neigiamai paveikė augančios palūkanų normos, pesimistiniai lūkesčiai dėl ekonomikos augimo ir kitos priežastys.
„2022 metais rinką neigiamai paveikė net keletas išorės veiksnių: pasikeitusios geopolitinės aplinkybės, energetikos kainų šuolis, augančios palūkanų normos, pesimistiniai lūkesčiai dėl regiono ekonomikos ir kiti. Nepaisant to, bendras metų rezultatas praktiškai atitinka tuos skaičius, kuriuos matėme 2018-2019 metais“, – pranešime teigia P. Rudzkis.
Pernai Lietuvoje įregistruota 34,4 tūkst. butų pardavimų – 13 proc. mažiau prieš metus (39,4 tūkst.): Vilniuje jų sumažėjo 16 proc. iki 11,6 tūkst., Kaune – 14 proc. iki 4,7 tūkst., o Klaipėdoje – 19 proc. iki 2,9 tūkst.
„Vis dėlto neigiamos butų pardavimų tendencijos buvo fiksuotos ne visose savivaldybėse, buvo tokių, kur parduotų butų skaičius pernai, netgi padidėjo, pavyzdžiui Anykščių, Birštono, Biržų, Prienų, Šalčininkų ar Šiaulių rajonų savivaldybėse“, – sakė P. Rudzkis.
Lietuvoje per metus parduota 13,3 tūkst. gyvenamųjų namų – 17 proc. mažiau nei užpernai (16,1 tūkst.) ir beveik 63 tūkst. žemės sklypų – 22 proc. mažiau (80,5 tūkst.).
Vien gruodį įregistruota 10,7 tūkst. NT sandorių, arba 26 proc. mažiau nei 2021 metų gruodį (14,4 tūkst.), tačiau 11 proc. daugiau nei pernai lapkritį (9,6 tūkst.). Būtų parduota 2,7 tūkst. – atitinkamai 26 proc. mažiau ir 7 proc. daugiau, namų – daugiau nei 1 tūkst.– atitinkamai 32 proc. mažiau ir 6 proc. daugiau, sklypų – 5,4 tūkst., arba 25 proc. mažiau ir 15 proc. daugiau.