2025 metų kainų šuolio priežastys buvo giluminės ir iki šiol neišspręstos: mažėjantys pasėlių plotai, sandėliavimo problemos, plačiai paplitę kenkėjai bei augančios kuro, trąšų, sėklų ir darbo sąnaudos.
Rusai jau ima keisti bulves pigesniais angliavandeniais, o nepaisant oficialių pažadų, padėtis tik blogėja, rašo „The Insider“.
Vidutinė mažmeninė bulvių kaina Rusijoje dabar siekia 92 rublius (apie 0,92 euro) už kilogramą – gerokai daugiau nei 56 rubliai (apie 0,60 euro) 2024 m. birželį. Didmeninės kainos augo dar sparčiau – 88 proc. per metus.
Kainų šuolio neišvengė nė vienas regionas, nors augimo tempai skyrėsi. „Rosstat“ duomenimis, kilogramas bulvių Maskvoje dabar kainuoja vidutiniškai 112 rublių (apie 1,21 euro) – beveik tris kartus daugiau nei prieš metus.
Krizė baigėsi – bulvių kainos pradėjo mažėti
Šį neįprastą kainų šuolį aptarinėjo net Kremlius bei Tarptautinis ekonomikos forumas Sankt Peterburge. Pasak žemės ūkio ministrės Oksanos Lut, krizė baigėsi, o bulvių kainos pradėjo mažėti – labiau pastebimas kritimas esą numatomas liepą. Ji aiškino, kad kainų šuolį lėmė sezoniškumas bei mažesnis 2024 metų derlius (1,3 mln. tonų mažiau nei 2023 m.).
„2023 m. turėjome rekordinį bulvių derlių, dėl kurio kainos smuko žemiau savikainos. Palyginti su tuo žemu lygiu, dabar matome staigų kilimą. Trūkumo nebuvo – bulvės buvo parduodamos visą sezoną. Kainos tik kovą pasiekė dešimties metų infliacijos lygį“, – komentavo O. Lut.
Tačiau net ir turint neblogą 2023 m. derlių, 2024 m. sausio–birželio laikotarpiu kainos išaugo 88 proc. Priežastys buvo tos pačios, tačiau papildomai kainų augimą sustiprino importo sumažėjimas – pagrindinis tiekėjas Egiptas eksportą nukreipė į Europą.
2025 m. kainų šuolio priežastys jau buvo kitokios – jos atskleidė gilias sektoriaus struktūrines problemas. Todėl bulvių krizės pasikartojimas beveik neišvengiamas.
2024 m. Rusija nuėmė 17,8 mln. tonų bulvių – 12 proc. mažiau nei 2023 m. Didžiąją dalį jų užaugino privatūs namų ūkiai (10,5 mln. tonų), tačiau šios bulvės dažniausiai vartojamos savoms reikmėms arba parduodamos neoficialiai.
Rinkos kainas labiausiai veikia komercinis derlius. Žemės ūkio įmonės sumažino produkciją 0,9 mln. tonų iki 4,3 mln., ūkininkai ir individualūs verslininkai – 0,4 mln. tonų iki 2,951 mln. tonų. To priežastis – sumažėjęs pasėlių plotas.
Šį sumažėjimą išprovokavo 2023 m. rekordinis derlius, kuris smarkiai sumažino pelningumą. Pasak „Rosstat“, tai lėmė 4,2 proc. bendrą pasėlių mažėjimą, o komerciniame sektoriuje – net 11 proc.
Kitas veiksnys – karas Ukrainoje. Briansko sritis, didžiausia bulvių gamintoja, nutraukė ūkininkavimą pasienio teritorijose, dėl to 2024 m. pasėlių plotai sumažėjo 4 proc.
Maža to, Uralo ir Sibiro ūkininkus paveikė ekstremalios oro sąlygos – lietūs, šalnos, potvyniai ir kaitra. 2025 m. pasėlių plotas šiek tiek padidės, bet vis dar bus mažesnis nei 2023 m.
Prasta bulvių kokybė
Bulvių saugojimas – opi problema: prarandama apie 15 proc. derliaus (1,2 mln. tonų). Sandėliai dažnai neatitinka reikalavimų.
Kokybę mažina ir kenkėjai, kurie pažeidžia šaknis. Užkrėstos bulvės greitai genda, o jų atliekos, patekusios į dirvą, užkrečia kitų metų derlių.
„Bulvės gali atrodyti geros, bet iki Maskvos jos atvyksta minkštos ir dvokiančios“, – sakė ūkininkas Nikolajus Juzefovas. Jo teigimu, sėklos, įvežamos per Baltarusiją, dažnai jau būna užkrėstos.
Auga trąšų, kuro ir sandėliavimo išlaidos
Rusija tebėra priklausoma nuo importuotų sėklų. 2024 m. importas sumažėjo 2,5 karto, tačiau tik 68 proc. rinkos buvo aprūpinta vietinėmis sėklomis. Nors 2025 m. rusiškos sėklos sudarys 16 proc. pasėlių, 2024 m. jų buvo vos 2,2 proc.
Kainas kelia ne tik sėklos. Krasnodaro krašto valdžia nurodo, kad augančios trąšų, kuro ir sandėliavimo išlaidos – pagrindiniai kainų augimo veiksniai. Degalų brangimas padidino ir transportavimo sąnaudas.
Darbo užmokesčio augimas paveikė ir žemės ūkį. Trūksta darbuotojų – net migrantai renkasi dirbti kurjeriais. Kaip sako sodininkų asociacijos prezidentas Igoris Mukhaninas, „gerą mechaniką praradome dėl dvigubai didesnio atlyginimo kitur.“
Nepaisant problemų, vyriausybė sumažino paramą. 2024 m. daržovių auginimui skirta 4,2 mlrd. rublių (apie 45,23 mln. eurų), 2025 m. – tik 3,7 mlrd. rublių (apie 39,8 mln. eurų). Parama dažnai nukreipiama investiciniams projektams, o gauti ją yra išties sunku.
Rusai keičia bulves į duoną, makaronus ir kruopas
Ekonomistai prognozuoja trumpalaikį kainų kritimą rudenį, kai pasirodys naujasis derlius. Tačiau kainų reguliavimas gali sukelti paradoksą – prekybos centrai siūlys pigias, bet žemos kokybės bulves, o kokybiškos bus prieinamos tik turgavietėse.
Analitikai sutaria: dėl sankcijų, darbuotojų trūkumo, sėklų ir trąšų problemų maisto kainos augs 20–30 proc. kasmet.
„Kyla barščių ir šašlykų kainų indeksai. Turtingi perka kaip pirkę, o kiti pereina prie pigesnių angliavandenių“, – pažymėjo vienas analitikas.
Jo teigimu, padėtis tik blogės: dėl sankcijų gamyba nemodernizuojama, o kainų reguliavimas ir pinigų spausdinimas skatina infliaciją.
Rusijos mokslų akademijos Ekonominių prognozių institutas jau dabar fiksuoja – rusai keičia bulves į duoną, makaronus ir kruopas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
