Kinija

.Antradienį tyrėjai atliko kratą Europos Parlamento nario iš Vokietijos Maximiliano Kraho biure Briuselyje, vyksta tyrimas įtariant jo padėjėją šnipinėjus Kinijai, pranešė Vokietijos prokurorai. M. Kraho biuras Europos Parlamente, kur dirbo įtariamasis Jian G., apieškotas „remiantis Federalinio teisingumo teismo tiriančiojo teisėjo įsakymais ir Europos tyrimo orderiu“, sakė prokurorai.

Per neįvardytą išpuolį prieš ligoninę pietvakarių Kinijoje antradienį žuvo arba buvo sužeista daugiau kaip 10 žmonių, pranešė valstybinė žiniasklaida. „Incidentas įvyko vietos ligoninėje, o 13 val. 20 min. (vietos ir 8 val. 20 min.

Antradienį Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, tęsdamas kelionę į Europą, vyks į Prancūzijos Pirėnų kalnus ir Serbiją. Pirmąją derybų su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen dieną Paryžiuje daugiausia dėmesio buvo skirta prekybos politikai ir Ukrainai. Pasak Eliziejaus rūmų, antradienį planuojamas asmeniškesnis vizito aspektas.

Prancūzija nesiekia pakeisti Rusijos režimo ir nekariauja su Rusijos Federacija. Tai pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas per susitikimą su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu Paryžiuje, praneša „Le Monde“. „Mes nekariaujame su Rusija ar Rusijos žmonėmis ir neturime jokio noro pakeisti režimą Maskvoje“, – pabrėžė E. Macronas. Nepaisant to, Prancūzijos lyderis patikslino, kad būtina užtikrinti saugumą Ukrainoje. Anot jo, be to negali būti Europos saugumo.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen po pokalbio su Kinijos ir Prancūzijos prezidentais pareikalavo ryžtingesnių veiksmų, kad Rusijos nepasiektų prekės, kurias galima naudoti karinėms reikmėms. „Turi būti dedamos didesnės pastangos, kad būtų pažabotas dvejopos paskirties prekių, kurios atsiduria mūšio lauke, tiekimas Rusijai“, – sakė U. vaon der Leyen, pirmadienį Paryžiuje susitikusi su Kinijos ir Prancūzijos vadovais Xi Jinpingu ir Emmanueliu Macronu.

ES Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pirmadienį pasakė esanti įsitikinusi, kad Kinijos prezidentas Xi Jinpingas padės sumažinti dėl Rusijos grasinimų panaudoti branduolinį ginklą susidariusią įtampą. „Prezidentas Xi vaidiną svarbųą vaidmenį deeskaluojant neatsakingus Rusijos grasinimus branduoliniu ginklu“, – po Paryžiuje įvykusio susitikimo su Xi ir Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu pasakė ji.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas sekmadienį atvyko į Prancūziją valstybinio vizito pas Emmanuelį Macroną, prancūzų lyderiui bandysiant paspausti savo kolegą įvairiais klausimais – nuo Ukrainos iki prekybos. Xi Jinpingas šiuo vizitu, skirtu Prancūzijos ir Kinijos diplomatinių santykių 60-mečiui paminėti, pradeda savo pirmąją kelionę į Europą nuo 2019 metų. Jos metu jis taip pat aplankys Serbiją ir Vengriją.

Kinijos vadovas Xi Jinpingas atvyksta vizitų į Europą: sekmadienį popiet jį Paryžiuje ketina priimti Prancūzijos ministras pirmininkas Gabrielis Attalas. Pirmadienį numatyti Xi Jinpingo pokalbiai su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. Po apsilankymo Prancūzijoje svečias ateinančiomis dienomis vyks toliau į Serbiją ir Vengriją.

Taivano gynybos ministerija penktadienį pranešė, kad per pastarąją parą aplink savivaldžią salą aptiko 26 Kinijos orlaivius ir penkis karinius laivus. Apie tai pranešta artėjant Taivano naujojo prezidento Lai Ching-te (Lai Čingtė) inauguracijai gegužės 20 dieną.

Kinija penktadienį paleido nematomoje Mėnulio pusėje turintį nusileisti zondą, kuris į Žemę atskraidintų grunto mėginių, padėsiančių išsiaiškinti geologinius ir kitus skirtumus tarp mažiau ištirto regiono ir geriau žinomos artimosios Žemės palydovo pusės. Raketa su Mėnulio zondu „Chang'e-6“ prieš pat 17 val. 30 min. vietos (12 val. 30 min.

Pekinas ketvirtadienį pareiškė, kad imsis „būtinų priemonių“, kai Jungtinės Amerikos Valstijos paskelbė naujas sankcijas, kuriomis siekiama sužlugdyti Rusijos karinius ir pramoninius pajėgumus ir nubausti įmones Kinijoje ir kitur, padedančias Maskvai įsigyti ginklų karui Ukrainoje. Trečiadienį JAV iždo departamento paskelbtame didžiuliame pakete Vašingtonas nusitaikė į beveik 300 Rusijos, Kinijos ir kitų šalių subjektų, kaltinamų prezidento Vladimiro Putino invazijos rėmimu.

Filipinų užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pranešė iškvietusi aukšto rango Kinijos ambasados pareigūną dėl nuolatinio filipiniečių laivų persekiojimo Pietų Kinijos jūroje. „Filipinai pareiškė protestą dėl Kinijos pakrančių apsaugos ir kinų karinių jūrų pajėgų vykdomo laivų persekiojimo, taranavimo, apsupimo, sekimo ir blokavimo, pavojingų manevrų ir vandens patrankų naudojimo bei kitų agresyvių veiksmų prieš Filipinų vyriausybės laivus“, – sakoma pareiškime.

Pietų Kinijoje sugriuvus greitkeliui žuvo 36 žmonės, ketvirtadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. „Gegužės 2 dieną  5 val. 30 min. vietos (24 val. 30 min Lietuvos) laiku 36 žmonės žuvo, o 30 buvo sužeisti“, – pranešė oficialioji naujienų agentūra „Xinhua“ ir pridūrė, kad sužeidimai nekelia pavojaus gyvybei. Valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ paskelbė, kad trečiadienį vietos (antradienį 21 val. 10 min. Lietuvos) laiku apie 2 val. 10 min.

Kinijos Guangdongo provincijoje įgriuvus greitkelio atkarpai žuvo 19 žmonių. Dar 30 asmenų buvo sužeisti ir nugabenti į ligonines, pranešė kinų valstybinė stotis CCTV. Incidentas įvyko trečiadienio rytą. Nuotraukose socialiniuose tinkluose buvo matyti kelias, einantis palei šlaitą. Dalis kelio buvo įgriuvusi ir nugarmėjusi žemyn. Taip pat matėsi sumaitoti automobiliai. Regione jau kelias dienas smarkiai lyja. CCTV duomenimis, įgriuvo maždaug 18 metrų ilgio kelio atkarpa.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, siekdamas daryti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui įtaką, nori sustiprinti asmeninius ryšius su Kinijos vadovu Xi Jinpingu, kuomet šis gegužės pradžioje viešės Prancūzijoje Apie tai pranešė naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi savo šaltiniais.

Kinijos sostinėje technologijų magnatas Elonas Muskas sekmadienį surengė derybas su kinų premjeru Li Qiangu.  Tai antroji JAV elektromobilių gamintojos „Tesla“ vadovo kelionė į didžiausią pasaulyje elektrinių transporto priemonių rinką per mažiau nei metus. Kinijos valstybinis transliuotojas CCTV pranešė, kad per derybas premjeras E. Muskui pažadėjo, jog Pekinas imsis daugiau priemonių, kad padėtų užsienio bendrovėms.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas penktadienį sakė, jog per susitikimus su Kinijos lyderiais išreiškė susirūpinimą dėl Pekino paramos Rusijai, nurodydamas, kad Maskvos invazija Ukrainoje yra priklausoma nuo kinų palaikymo. „Rusijai būtų sunku palaikyti savo puolimą prieš Ukrainą be Kinijos paramos“, – po Pekine įvykusių susitikimų žurnalistams sakė A. Blinkenas.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas penktadienį JAV valstybės sekretoriui Antony Blinkenui pasakė, kad dvi didžiausios pasaulio ekonomikos turėtų būti partnerės, o ne varžovės, pranešė valstybinė žiniasklaida. „Abi šalys turėtų būti partnerės, ne varžovės“, – sakė Xi Jinpingas. Jį citavo transliuotojas CCTV. „Dar reikia išspręsti virtinę klausimų ir vis dar yra erdvės tolesnėms pastangoms“, – sakė Kinijos lyderis, susitikęs su A. Blinkenu Pekino Didžiojoje liaudies salėje.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas penktadienį Pekine surengė derybas su JAV valstybės sekretoriumi  Antony Blinkenu, pranešė valstybinė žiniasklaida. Prieš šį susitikimą A. Blinkenas daugiau nei puspenktos valandos kalbėjosi su kinų užsienio reikalų ministru Wang Yi. JAV valstybės sekretorius šias derybas apibūdino kaip konstruktyvias ir išsamias.

Pekinas Berlyno pareiškimus, kad Vokietijoje veikia kinų šnipai, penktadienį pavadino visišku prasimanymu. „Vadinamoji kinų šnipų byla yra visiškas prasimanymas“, – sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas. „Kinija jau pareiškė griežtų protestų vokiečiams dėl nepagrįstų Vokietijos kaltinimų“, – pridūrė jis. Vokietijos ambasadorė Pekine ketvirtadienį pranešė, kad Kinijos pareigūnai ją iškvietė dėl keturių vokiečių, įtariamų šnipinėjimu Kinijos naudai, sulaikymo.

JAV valstybės sekretoriui Antony Blinkenui penktadienį susitikus su Kinijos užsienio reikalų ministru Wang Yi, buvo akcentuojamos išsiskiriančios pozicijos dėl daugybės ginčytinų dvišalių, regioninių ir pasaulinių klausimų. Abu diplomatai pabrėžė, kad svarbu išlaikyti atvirą bendravimą, tačiau apgailestavo, kad nesutarimai tarp jų šalių didėja ir darosi vis rimtesni. „Apskritai Kinijos ir JAV santykiai visose srityse pradeda stabilizuotis, – A. Blinkenui sakė Wang Yi.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad gegužės mėnesį planuoja apsilankyti Kinijoje – tai bus jo pirmoji kelionė į užsienį po perrinkimo kovo mėnesį. Pastaruosius dvejus metus Vakarai su vis didesniu nerimu žvelgia į Rusiją ir Kiniją, kurios stengiasi stiprinti prekybos ir gynybos ryšius ir siekia plėsti savo įtaką pasaulyje. „Vizitas planuojamas gegužės mėnesį“, – sakė V. Putinas verslo forume Maskvoje, nepateikdamas daugiau detalių.

Kinija į savo orbitinę stotį „Tiangong“ („Dangaus rūmai“) nusiuntė naują įgulą. Kosminis laivas „Shenzhou 18“ su trimis astronautais  vėlų ketvirtadienio vakarą (vietos laiku) pakilo iš Cziuciuanio kosmodromo Gobio dykumoje šalies šiaurės vakaruose. Kosminį laivą iškėlė nešančioji raketa „Langer Marsch 2F“. Astronautai Ye Guangfu, Li Congas ir Li Guangsu pakeis dabartinę „Tiangong“ įgulą, dirbusią kosmose šešis mėnesius. Šį į Žemę turėtų grįžti kitos savaitės pradžioje.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį išreiškė susirūpinimą po to, kai kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) politiko padėjėjas buvo sulaikytas įtariant jį šnipinėjimu Kinijos naudai.  Įtarimai kelia „labai, labai didelį nerimą“, spaudos konferencijoje Berlyne sakė O. Scholzas po to, kai tyrėjai sulaikė europarlamentaro Maximiliano Kraho (Maksimiliano Kraho) iš partijos AfD, kandidatuosiančio ir šių metų rinkimuose, padėjėją.

Kinija trečiadienį įspėjo, kad Jungtinių Valstijų karinė parama Taivanui tik didina konflikto riziką po to, kai JAV Kongresas pavirtino 8 mlrd. dolerių (7,5 mlrd. eurų) karinę paramą savivaldžiai salai.

Antradienį Kinija pasmerkė, jos teigimu, „nepagrįstus JAV kaltinimus“, kad Pekinas remia Rusijos karą Ukrainoje. „Jungtinės Valstijos pristatė didelio masto pagalbos Ukrainai įstatymą, kartu pateikdamos nepagrįstus kaltinimus normaliai prekybai tarp Kinijos ir Rusijos“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas ir pridūrė, kad „toks požiūris yra labai veidmainiškas ir visiškai neatsakingas, Kinija tam griežtai prieštarauja“....

Vokietijos prokurorai antradienį pranešė, kad Vokietijos kraštutinių dešiniųjų politiko, Europos Parlamento (EP) nario, padėjėjas buvo sulaikytas įtariant jį šnipinėjimu Kinijos naudai. Vyras, įvardytas tik kaip Jianas G. (Džianas G.), kaltinamas šnipinėjęs Kinijos opozicijos atstovus Vokietijoje ir dalijęsis informacija apie EP su Kinijos žvalgybos tarnyba, sakoma federalinių prokurorų pareiškime.

Kiniją kausto didžiuliai potvyniai. Nuo praėjusio ketvirtadienio tankiai apgyvendintą ir ekonomiškai išsivysčiusią Kinijos Guangdongo provinciją užklupo neįprastai smarkios ir ilgai trunkančios liūtys. Ši provincija dėl daugybės svarbių pramonės šakų dažnai yra vadinama „pasaulio fabriku“. Kiniją kausto potvyniai Dėl liūčių potvynių sezonas prasidėjo anksčiau nei įprastai.

Kinija penktadienį paskelbė, kad sukūrė naują karinį kibernetinį korpusą, sakydama, kad tai sustiprins Pekino gebėjimą „kovoti ir laimėti“ karus. Gynybos ministerijos atstovas spaudai Wu Qianas teigė, kad Informacinės paramos pajėgos bus „pagrindinė parama koordinuotam tinklo informacinių sistemų kūrimui ir taikymui“. Kinija pastaraisiais metais skyrė milijardus dolerių savo ginkluotosioms pajėgoms modernizuoti, išaugus įtampai su Jungtinėmis Valstijomis ir kitomis regiono galiomis.

Didžiojo septyneto (G-7) užsienio reikalų ministrai penktadienį išreiškė susirūpinimą dėl dvejopo naudojimo medžiagų ir ginklų komponentų, kuriuos Kinijos įmonės tiekia Rusijai ir kuriuos Maskva naudoja karinėms reikmėms, perdavimo.

Kinijos ambasada Irane penktadienį perspėjo šalyje esančius savo piliečius „imtis atsargumo priemonių dėl pavojaus saugumui“ po to, kai Irano žiniasklaida pranešė apie sprogimus netoli Isfahano. JAV žiniasklaida citavo pareigūnus teigusius, kad Izraelis sudavė atsakomuosius smūgius savo aršiam varžovui, o iraniečių žiniasklaida atmetė galimybę, kad Iranas buvo užpultas iš užsienio.

Aukščiausiasis Kinijos saugumo pareigūnas Chen Wenqingas savaitgalį lankysis Rusijoje ir dalyvaus kolegų iš viso pasaulio susirinkime, penktadienį pranešė Pekinas. Politinio biuro narys, vadovaujantis galingai valdančiosios Komunistų partijos Centrinei politinių ir teisės reikalų komisijai (CPLC), lankysis Rusijoje nuo šeštadienio iki balandžio 28 d., pranešė Pekino užsienio reikalų ministerija.

Irano įvykdytas Izraelio puolimas kelia pavojų ne tik Artimiesiems Rytams, bet ir Rusijos karui Ukrainoje, nes tarp Maskvos ir Teherano mezgasi naujos konfliktų linijos. Platesnio masto konfliktas ne vien apribotų Kremliaus galimybes vykdyti savo „naftos ekonomiką“, bet ir galimai išplėstų Kinijos įtaką Rusijoje. JAV analitinio centro RAND vyresnioji politikos tyrėja Michelle Grisé aprašė, kaip platesnis konfliktas Artimuosiuose Rytuose gali paveikti Rusiją.

Pekinas ketvirtadienį apkaltino Jungtines Valstijas veidmainyste, reaguodamas į amerikiečių prezidento Joe Bideno kaltinimus, kad Kinija yra ksenofobiška ir sukčiauja dėl prekybos. „Norėčiau jo paklausti: ar jūs kalbat apie Kiniją, ar apie pačias JAV?“ – paprašytas pakomentuoti sakė kinų Užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas.

JAV kosmoso agentūros NASA vadovas trečiadienį įstatymų leidėjams Vašingtone pasakė, kad Kinija po civilinių programų priedanga kosmose siekia karinių tikslų. „Kinija (kosmose) yra padariusi didžiulę pažangą, ypač per pastaruosius 10 metų, tačiau viskas daroma labai, labai slapčia“, – JAV Atstovų Rūmų asignacijų komitete pristatydamas JAV kosmoso agentūros prašymą dėl 2025 m. biudžeto pasakė Billas Nelsonas.

Pasaulyje pastaraisiais metais vis labiau nerimaujama dėl Trečiojo pasaulinio karo scenarijaus. „Sky news“ pakalbino kelis ekspertus ir klausė jų, ar tikrai artėjame prie Trečiojo pasaulinio karo slenksčio.

Moteris Kinijoje mirė nuo retos smegenis ėdančios amebos po to, kai gydytojai iš pradžių ją supainiojo su vėžiu. Neįvardyta 77 metų pacientė į vietos ligoninę kreipėsi 2022 m. po to, kai kelias dienas skundėsi galvos svaigimu, sumišimu ir sunkumu kalbėti. Gydytojai manė, kad jai smegenų auglys, nes skenavimo metu buvo matyti pažeidimas.

Kinija trečiadienį pranešė, kad jos gynybos ministras pirmojo pokalbio esminiais klausimais su kolega iš Vašingtono per bemaž aštuoniolika mėnesių metu paragino šalis stiprinti tarpusavio „pasitikėjimą“. „Kinija ir Jungtinės Valstijos turėtų.

Pekine viešintis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį sakė paprašęs kinų prezidento Xi Jinpingo pasinaudoti savo įtaka Rusijos vadovui Vladimirui Putinui, siekiant užbaigti karą Ukrainoje. „Kinijos žodis turi vertę Rusijoje, – socialiniame tinkle „X“ parašė vokiečių kancleris. – Dėl to paprašiau prezidento Xi paveikti Rusiją, kad Putinas pagaliau atšauktų savo beprasmę kampaniją, išvestų savo karius ir užbaigtų šį siaubingą karą.

Kinijos vadovas Xi Jinpingas susitikime su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu pabrėžė, kad Pekinas nedalyvauja Rusijos kare prieš Ukrainą. Kinija nėra nei Ukrainos krizės šalis, nei dalyvė, sakoma pranešime, kuris antradienį paskelbtas Pekine po abiejų lyderių pokalbių. Priešingai, Kinija esą visad „savaip skatino taikos derybas“. Xi Jinpingas pareiškė, kad paremtų tarptautinę taikos konferenciją „tinkamu metu“, tačiau jai esą turi pritarti Rusija ir Ukraina.

Kinijos ekonomika per pirmąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 5,3 proc., pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi išankstiniais duomenimis. Agentūros „Bloomberg“ kalbinti analitikai prognozavo kuklesnį prieaugį – vidutiniškai 4,8 procento. Ekonomikos metinė plėtra spartėjo nuo 5,2 proc. paskutinį 2023-iųjų ketvirtį. Per metų ketvirtį (sausį-kovą, palyginti su spaliu-gruodžiu) bendrasis vidaus produktas didėjo 1,6 procento.

Rusija pralaimės karą su Ukraina, savo komentare „The Economist“ pareiškė Pekino universiteto profesorius, Fudano universiteto (Šanchajus, Kinija) Rusijos ir Centrinės Azijos tyrimų centro direktorius Fengas Yujunas. Eksperto, kuris anksčiau yra dalyvavęs ir Kremliaus organizuojamuose „Valdai“ klubo diskusijose, o nuo 2023-ųjų vadovauja Rusijos tarptautinių santykių tarybos Kinijos ekspertų grupei, nuomone, Vladimiro Putino organizuoto puolimo Ukrainoje žlugimą apibrėžia keturi faktoriai.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį, paskutinę trijų dienų vizito į didžiausią Berlyno prekybos partnerę dieną, susitiko su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, pranešė Pekino valstybinė žiniasklaida.  „Balandžio 16-osios rytą prezidentas Xi Jinpingas susitiko su Vokietijos kancleriu O. Scholzu Pekino svečių namuose „Diaoyutai“, – sakė valstybinis transliuotojas CCTV.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė įspėsiantis Kinijos prezidentą Xi Jinpingą neteikti karinės paramos Rusijai. Jis pabrėš, kad Rusija vykdo užkariavimo karą prieš Ukrainą, „ir primygtinai reikalaus, kad niekas neteiktų paramos, kad jai tai pavyktų“, pirmadienį Šanchajuje sakė O. Scholzas ir pridūrė, jog dėl to Vokietija ragina visas šalis neapeiti sankcijų ir nepristatyti ginklų.

Nors Pekinas ir Maskva pasaulinėje arenoje skelbia apie savo „neginčytiną partnerystę“, Kinija atkreipė dėmesį į tolimųjų rytų Rusijos kampelį. Pasienio regione Primorsko regione padaugėjo kinų ūkininkų, o jų didėjanti ekonominė įtaka užgožia vietinius gyventojus, pranešė Japonijos laikraštis „Nikkei“. Tai gali būti rimtas pavojaus signalas Rusijai.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sekmadienį atvyko į Kiniją, pranešė kinų valstybinė žiniasklaida. Kanclerio vizito Kinijoje tikslas – sustiprinti ekonominius ryšius su didžiausia Berlyno prekybos partnere. Kaip pranešė Kinijos valstybinis transliuotojas CCTV, sekmadienio rytą O. Scholzas, lydimas gausios ministrų ir verslo vadovų delegacijos, nusileido Čongčinge.

JAV pareigūnai penktadienį pareiškė, kad Kinija padeda Rusijai vykdyti didžiausią karinę plėtrą nuo sovietinių laikų. Pareigūnai tikisi, kad žvalgybinės informacijos paskelbimas paskatins Europos sąjungininkus spausti Kiniją, Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui šį savaitgalį vykstant į Pekiną, o Italijoje kitą savaitę vyksiant Didžiojo septyneto (G-7) grupės užsienio reikalų ministrų susitikimui.

Kinija penktadienį po vyriausiojo šalies diplomato Wango Yi telefoninio pokalbio su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu paragino Jungtines Valstijas vaidinti „konstruktyvų vaidmenį“ Vidurio Rytuose. A. Blinkenas pokalbio metu paprašė Pekino pasinaudoti savo įtaka ir atkalbėti Iraną, kad šis nepultų Izraelio, pranešė valstybės departamentas. Po to, kai balandžio 1 d. Izraelio suduotas smūgis su žeme sulygino Irano diplomatinį pastatą Damaske, imta nerimauti dėl galimo Teherano keršto.

 JAV prezidentas Joe Bidenas ir Japonijos premjeras Fumio Kishida trečiadienį pristatė didžiausią savo šalių ryšių gynybos srityje išplėtojimą. Per F. Kishidos valstybinį vizitą Vašingtone daugiausiai dėmesio buvo skirta augančioms Kinijos ambicijoms. J. Bidenas japonų premjerą sutiko su raudonuoju kilimu, prašmatnia vakariene ir dainininko Paulo Simono muzika, pabrėždamas Japonijos, kaip svarbios sąjungininkės prieš Pekiną Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, svarbą.