Kinija

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, siekdamas daryti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui įtaką, nori sustiprinti asmeninius ryšius su Kinijos vadovu Xi Jinpingu, kuomet šis gegužės pradžioje viešės Prancūzijoje Apie tai pranešė naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi savo šaltiniais.

Kinijos sostinėje technologijų magnatas Elonas Muskas sekmadienį surengė derybas su kinų premjeru Li Qiangu.  Tai antroji JAV elektromobilių gamintojos „Tesla“ vadovo kelionė į didžiausią pasaulyje elektrinių transporto priemonių rinką per mažiau nei metus. Kinijos valstybinis transliuotojas CCTV pranešė, kad per derybas premjeras E. Muskui pažadėjo, jog Pekinas imsis daugiau priemonių, kad padėtų užsienio bendrovėms.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas penktadienį sakė, jog per susitikimus su Kinijos lyderiais išreiškė susirūpinimą dėl Pekino paramos Rusijai, nurodydamas, kad Maskvos invazija Ukrainoje yra priklausoma nuo kinų palaikymo. „Rusijai būtų sunku palaikyti savo puolimą prieš Ukrainą be Kinijos paramos“, – po Pekine įvykusių susitikimų žurnalistams sakė A. Blinkenas.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas penktadienį JAV valstybės sekretoriui Antony Blinkenui pasakė, kad dvi didžiausios pasaulio ekonomikos turėtų būti partnerės, o ne varžovės, pranešė valstybinė žiniasklaida. „Abi šalys turėtų būti partnerės, ne varžovės“, – sakė Xi Jinpingas. Jį citavo transliuotojas CCTV. „Dar reikia išspręsti virtinę klausimų ir vis dar yra erdvės tolesnėms pastangoms“, – sakė Kinijos lyderis, susitikęs su A. Blinkenu Pekino Didžiojoje liaudies salėje.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas penktadienį Pekine surengė derybas su JAV valstybės sekretoriumi  Antony Blinkenu, pranešė valstybinė žiniasklaida. Prieš šį susitikimą A. Blinkenas daugiau nei puspenktos valandos kalbėjosi su kinų užsienio reikalų ministru Wang Yi. JAV valstybės sekretorius šias derybas apibūdino kaip konstruktyvias ir išsamias.

Pekinas Berlyno pareiškimus, kad Vokietijoje veikia kinų šnipai, penktadienį pavadino visišku prasimanymu. „Vadinamoji kinų šnipų byla yra visiškas prasimanymas“, – sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas. „Kinija jau pareiškė griežtų protestų vokiečiams dėl nepagrįstų Vokietijos kaltinimų“, – pridūrė jis. Vokietijos ambasadorė Pekine ketvirtadienį pranešė, kad Kinijos pareigūnai ją iškvietė dėl keturių vokiečių, įtariamų šnipinėjimu Kinijos naudai, sulaikymo.

JAV valstybės sekretoriui Antony Blinkenui penktadienį susitikus su Kinijos užsienio reikalų ministru Wang Yi, buvo akcentuojamos išsiskiriančios pozicijos dėl daugybės ginčytinų dvišalių, regioninių ir pasaulinių klausimų. Abu diplomatai pabrėžė, kad svarbu išlaikyti atvirą bendravimą, tačiau apgailestavo, kad nesutarimai tarp jų šalių didėja ir darosi vis rimtesni. „Apskritai Kinijos ir JAV santykiai visose srityse pradeda stabilizuotis, – A. Blinkenui sakė Wang Yi.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad gegužės mėnesį planuoja apsilankyti Kinijoje – tai bus jo pirmoji kelionė į užsienį po perrinkimo kovo mėnesį. Pastaruosius dvejus metus Vakarai su vis didesniu nerimu žvelgia į Rusiją ir Kiniją, kurios stengiasi stiprinti prekybos ir gynybos ryšius ir siekia plėsti savo įtaką pasaulyje. „Vizitas planuojamas gegužės mėnesį“, – sakė V. Putinas verslo forume Maskvoje, nepateikdamas daugiau detalių.

Kinija į savo orbitinę stotį „Tiangong“ („Dangaus rūmai“) nusiuntė naują įgulą. Kosminis laivas „Shenzhou 18“ su trimis astronautais  vėlų ketvirtadienio vakarą (vietos laiku) pakilo iš Cziuciuanio kosmodromo Gobio dykumoje šalies šiaurės vakaruose. Kosminį laivą iškėlė nešančioji raketa „Langer Marsch 2F“. Astronautai Ye Guangfu, Li Congas ir Li Guangsu pakeis dabartinę „Tiangong“ įgulą, dirbusią kosmose šešis mėnesius. Šį į Žemę turėtų grįžti kitos savaitės pradžioje.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį išreiškė susirūpinimą po to, kai kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) politiko padėjėjas buvo sulaikytas įtariant jį šnipinėjimu Kinijos naudai.  Įtarimai kelia „labai, labai didelį nerimą“, spaudos konferencijoje Berlyne sakė O. Scholzas po to, kai tyrėjai sulaikė europarlamentaro Maximiliano Kraho (Maksimiliano Kraho) iš partijos AfD, kandidatuosiančio ir šių metų rinkimuose, padėjėją.

Kinija trečiadienį įspėjo, kad Jungtinių Valstijų karinė parama Taivanui tik didina konflikto riziką po to, kai JAV Kongresas pavirtino 8 mlrd. dolerių (7,5 mlrd. eurų) karinę paramą savivaldžiai salai.

Antradienį Kinija pasmerkė, jos teigimu, „nepagrįstus JAV kaltinimus“, kad Pekinas remia Rusijos karą Ukrainoje. „Jungtinės Valstijos pristatė didelio masto pagalbos Ukrainai įstatymą, kartu pateikdamos nepagrįstus kaltinimus normaliai prekybai tarp Kinijos ir Rusijos“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas ir pridūrė, kad „toks požiūris yra labai veidmainiškas ir visiškai neatsakingas, Kinija tam griežtai prieštarauja“....

Vokietijos prokurorai antradienį pranešė, kad Vokietijos kraštutinių dešiniųjų politiko, Europos Parlamento (EP) nario, padėjėjas buvo sulaikytas įtariant jį šnipinėjimu Kinijos naudai. Vyras, įvardytas tik kaip Jianas G. (Džianas G.), kaltinamas šnipinėjęs Kinijos opozicijos atstovus Vokietijoje ir dalijęsis informacija apie EP su Kinijos žvalgybos tarnyba, sakoma federalinių prokurorų pareiškime.

Kiniją kausto didžiuliai potvyniai. Nuo praėjusio ketvirtadienio tankiai apgyvendintą ir ekonomiškai išsivysčiusią Kinijos Guangdongo provinciją užklupo neįprastai smarkios ir ilgai trunkančios liūtys. Ši provincija dėl daugybės svarbių pramonės šakų dažnai yra vadinama „pasaulio fabriku“. Kiniją kausto potvyniai Dėl liūčių potvynių sezonas prasidėjo anksčiau nei įprastai.

Kinija penktadienį paskelbė, kad sukūrė naują karinį kibernetinį korpusą, sakydama, kad tai sustiprins Pekino gebėjimą „kovoti ir laimėti“ karus. Gynybos ministerijos atstovas spaudai Wu Qianas teigė, kad Informacinės paramos pajėgos bus „pagrindinė parama koordinuotam tinklo informacinių sistemų kūrimui ir taikymui“. Kinija pastaraisiais metais skyrė milijardus dolerių savo ginkluotosioms pajėgoms modernizuoti, išaugus įtampai su Jungtinėmis Valstijomis ir kitomis regiono galiomis.

Didžiojo septyneto (G-7) užsienio reikalų ministrai penktadienį išreiškė susirūpinimą dėl dvejopo naudojimo medžiagų ir ginklų komponentų, kuriuos Kinijos įmonės tiekia Rusijai ir kuriuos Maskva naudoja karinėms reikmėms, perdavimo.

Kinijos ambasada Irane penktadienį perspėjo šalyje esančius savo piliečius „imtis atsargumo priemonių dėl pavojaus saugumui“ po to, kai Irano žiniasklaida pranešė apie sprogimus netoli Isfahano. JAV žiniasklaida citavo pareigūnus teigusius, kad Izraelis sudavė atsakomuosius smūgius savo aršiam varžovui, o iraniečių žiniasklaida atmetė galimybę, kad Iranas buvo užpultas iš užsienio.

Aukščiausiasis Kinijos saugumo pareigūnas Chen Wenqingas savaitgalį lankysis Rusijoje ir dalyvaus kolegų iš viso pasaulio susirinkime, penktadienį pranešė Pekinas. Politinio biuro narys, vadovaujantis galingai valdančiosios Komunistų partijos Centrinei politinių ir teisės reikalų komisijai (CPLC), lankysis Rusijoje nuo šeštadienio iki balandžio 28 d., pranešė Pekino užsienio reikalų ministerija.

Irano įvykdytas Izraelio puolimas kelia pavojų ne tik Artimiesiems Rytams, bet ir Rusijos karui Ukrainoje, nes tarp Maskvos ir Teherano mezgasi naujos konfliktų linijos. Platesnio masto konfliktas ne vien apribotų Kremliaus galimybes vykdyti savo „naftos ekonomiką“, bet ir galimai išplėstų Kinijos įtaką Rusijoje. JAV analitinio centro RAND vyresnioji politikos tyrėja Michelle Grisé aprašė, kaip platesnis konfliktas Artimuosiuose Rytuose gali paveikti Rusiją.

Pekinas ketvirtadienį apkaltino Jungtines Valstijas veidmainyste, reaguodamas į amerikiečių prezidento Joe Bideno kaltinimus, kad Kinija yra ksenofobiška ir sukčiauja dėl prekybos. „Norėčiau jo paklausti: ar jūs kalbat apie Kiniją, ar apie pačias JAV?“ – paprašytas pakomentuoti sakė kinų Užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas.

JAV kosmoso agentūros NASA vadovas trečiadienį įstatymų leidėjams Vašingtone pasakė, kad Kinija po civilinių programų priedanga kosmose siekia karinių tikslų. „Kinija (kosmose) yra padariusi didžiulę pažangą, ypač per pastaruosius 10 metų, tačiau viskas daroma labai, labai slapčia“, – JAV Atstovų Rūmų asignacijų komitete pristatydamas JAV kosmoso agentūros prašymą dėl 2025 m. biudžeto pasakė Billas Nelsonas.

Pasaulyje pastaraisiais metais vis labiau nerimaujama dėl Trečiojo pasaulinio karo scenarijaus. „Sky news“ pakalbino kelis ekspertus ir klausė jų, ar tikrai artėjame prie Trečiojo pasaulinio karo slenksčio.

Moteris Kinijoje mirė nuo retos smegenis ėdančios amebos po to, kai gydytojai iš pradžių ją supainiojo su vėžiu. Neįvardyta 77 metų pacientė į vietos ligoninę kreipėsi 2022 m. po to, kai kelias dienas skundėsi galvos svaigimu, sumišimu ir sunkumu kalbėti. Gydytojai manė, kad jai smegenų auglys, nes skenavimo metu buvo matyti pažeidimas.

Kinija trečiadienį pranešė, kad jos gynybos ministras pirmojo pokalbio esminiais klausimais su kolega iš Vašingtono per bemaž aštuoniolika mėnesių metu paragino šalis stiprinti tarpusavio „pasitikėjimą“. „Kinija ir Jungtinės Valstijos turėtų.

Pekine viešintis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį sakė paprašęs kinų prezidento Xi Jinpingo pasinaudoti savo įtaka Rusijos vadovui Vladimirui Putinui, siekiant užbaigti karą Ukrainoje. „Kinijos žodis turi vertę Rusijoje, – socialiniame tinkle „X“ parašė vokiečių kancleris. – Dėl to paprašiau prezidento Xi paveikti Rusiją, kad Putinas pagaliau atšauktų savo beprasmę kampaniją, išvestų savo karius ir užbaigtų šį siaubingą karą.

Kinijos vadovas Xi Jinpingas susitikime su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu pabrėžė, kad Pekinas nedalyvauja Rusijos kare prieš Ukrainą. Kinija nėra nei Ukrainos krizės šalis, nei dalyvė, sakoma pranešime, kuris antradienį paskelbtas Pekine po abiejų lyderių pokalbių. Priešingai, Kinija esą visad „savaip skatino taikos derybas“. Xi Jinpingas pareiškė, kad paremtų tarptautinę taikos konferenciją „tinkamu metu“, tačiau jai esą turi pritarti Rusija ir Ukraina.

Kinijos ekonomika per pirmąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 5,3 proc., pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi išankstiniais duomenimis. Agentūros „Bloomberg“ kalbinti analitikai prognozavo kuklesnį prieaugį – vidutiniškai 4,8 procento. Ekonomikos metinė plėtra spartėjo nuo 5,2 proc. paskutinį 2023-iųjų ketvirtį. Per metų ketvirtį (sausį-kovą, palyginti su spaliu-gruodžiu) bendrasis vidaus produktas didėjo 1,6 procento.

Rusija pralaimės karą su Ukraina, savo komentare „The Economist“ pareiškė Pekino universiteto profesorius, Fudano universiteto (Šanchajus, Kinija) Rusijos ir Centrinės Azijos tyrimų centro direktorius Fengas Yujunas. Eksperto, kuris anksčiau yra dalyvavęs ir Kremliaus organizuojamuose „Valdai“ klubo diskusijose, o nuo 2023-ųjų vadovauja Rusijos tarptautinių santykių tarybos Kinijos ekspertų grupei, nuomone, Vladimiro Putino organizuoto puolimo Ukrainoje žlugimą apibrėžia keturi faktoriai.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį, paskutinę trijų dienų vizito į didžiausią Berlyno prekybos partnerę dieną, susitiko su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, pranešė Pekino valstybinė žiniasklaida.  „Balandžio 16-osios rytą prezidentas Xi Jinpingas susitiko su Vokietijos kancleriu O. Scholzu Pekino svečių namuose „Diaoyutai“, – sakė valstybinis transliuotojas CCTV.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė įspėsiantis Kinijos prezidentą Xi Jinpingą neteikti karinės paramos Rusijai. Jis pabrėš, kad Rusija vykdo užkariavimo karą prieš Ukrainą, „ir primygtinai reikalaus, kad niekas neteiktų paramos, kad jai tai pavyktų“, pirmadienį Šanchajuje sakė O. Scholzas ir pridūrė, jog dėl to Vokietija ragina visas šalis neapeiti sankcijų ir nepristatyti ginklų.

Nors Pekinas ir Maskva pasaulinėje arenoje skelbia apie savo „neginčytiną partnerystę“, Kinija atkreipė dėmesį į tolimųjų rytų Rusijos kampelį. Pasienio regione Primorsko regione padaugėjo kinų ūkininkų, o jų didėjanti ekonominė įtaka užgožia vietinius gyventojus, pranešė Japonijos laikraštis „Nikkei“. Tai gali būti rimtas pavojaus signalas Rusijai.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sekmadienį atvyko į Kiniją, pranešė kinų valstybinė žiniasklaida. Kanclerio vizito Kinijoje tikslas – sustiprinti ekonominius ryšius su didžiausia Berlyno prekybos partnere. Kaip pranešė Kinijos valstybinis transliuotojas CCTV, sekmadienio rytą O. Scholzas, lydimas gausios ministrų ir verslo vadovų delegacijos, nusileido Čongčinge.

JAV pareigūnai penktadienį pareiškė, kad Kinija padeda Rusijai vykdyti didžiausią karinę plėtrą nuo sovietinių laikų. Pareigūnai tikisi, kad žvalgybinės informacijos paskelbimas paskatins Europos sąjungininkus spausti Kiniją, Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui šį savaitgalį vykstant į Pekiną, o Italijoje kitą savaitę vyksiant Didžiojo septyneto (G-7) grupės užsienio reikalų ministrų susitikimui.

Kinija penktadienį po vyriausiojo šalies diplomato Wango Yi telefoninio pokalbio su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu paragino Jungtines Valstijas vaidinti „konstruktyvų vaidmenį“ Vidurio Rytuose. A. Blinkenas pokalbio metu paprašė Pekino pasinaudoti savo įtaka ir atkalbėti Iraną, kad šis nepultų Izraelio, pranešė valstybės departamentas. Po to, kai balandžio 1 d. Izraelio suduotas smūgis su žeme sulygino Irano diplomatinį pastatą Damaske, imta nerimauti dėl galimo Teherano keršto.

 JAV prezidentas Joe Bidenas ir Japonijos premjeras Fumio Kishida trečiadienį pristatė didžiausią savo šalių ryšių gynybos srityje išplėtojimą. Per F. Kishidos valstybinį vizitą Vašingtone daugiausiai dėmesio buvo skirta augančioms Kinijos ambicijoms. J. Bidenas japonų premjerą sutiko su raudonuoju kilimu, prašmatnia vakariene ir dainininko Paulo Simono muzika, pabrėždamas Japonijos, kaip svarbios sąjungininkės prieš Pekiną Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, svarbą.

Griežtėjant Vakarų sankcijoms, įvestoms dėl karo Ukrainoje, Rusiją apleidžia pagrindinės jos sąjungininkės. Panašu, kad Vladimiro Putino sąjungininkės vis dažniau apriboja bankinius ryšius su Kremliumi arba visai jų atsisako. Tai ne vien vilkina pavedimų procesus, bet ir kai kuriais atvejais visai juos stabdo.

Tvyrant didelei įtampai tarp Pekino ir Taipėjaus, Kinijos vadovas Xi Jinpingas priėmė buvusį, prokinišką Taivano prezidentą Ma Ying-jeou. Jųdviejų susitikimas įvyko trečiadienį, baigiantis ginčytinai svečio kelionei po Liaudies Respubliką. Žmonės Taivane turėtų priešintis nepriklausomybės siekiams ir kišimuisi iš išorės, susitikime pažymėjo Xi Jinpingas. Istorinės susivienijimo tendencijos, anot jo, neįmanoma sustabdyti.

Trečiadienį Kinija pareiškė neprisiimsianti „kritikos ar spaudimo“ dėl savo ryšių su Rusija, kai Vašingtonas perspėjo, kad Maskvos sėkmės Ukrainoje atveju laikys atsakingu ir Pekiną. „Kinija ir Rusija turi teisę užmegzti įprastą ekonominį ir prekybos bendradarbiavimą“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning ir pridūrė, kad „į tokio pobūdžio bendradarbiavimą nereikėtų kištis“. “Kinija taip pat nepriims kritikos ar spaudimo“, – sakė ji.

Antradienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Pekine susitikęs su kolega iš Kinijos, pasmerkė „neteisėtas Vakarų sankcijas“ Rusijai ir kitoms šalims. Vakarai „įgyvendina neteisėtas sankcijas daugeliui valstybių, tarp jų, žinoma, Rusijai“, per spaudos konferenciją sakė S. Lavrovas ir pridūrė, jog ši politika pradedama aktyviai taikyti ir Kinijai.

Antradienį aukščiausias Kinijos diplomatas po derybų su kolega iš Rusijos pareiškė, kad Pekinas stiprins strateginį bendradarbiavimą su Maskva, pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį atvyko į Kiniją dviejų dienų oficialaus vizito, abi šalys siekia dar labiau sustiprinti diplomatinius ryšius tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje.

Švedija nusprendė deportuoti Kinijos žurnalistę ir visam gyvenimui uždrausti jai grįžti į šalį, kai Valstybės saugumo tarnyba (Säpo) apkaltino ją keliant grėsmę Švedijos nacionaliniam saugumui. Tai pranešė leidinys „The Local“, kuriuo remiasi „Ukrinform“. 57 metų moteris, kurios vardas neskelbiamas, į Švediją atvyko prieš beveik 20 metų, ji buvo ištekėjusi už švedo.

Kinija žada savaip atlikti konstruktyvų vaidmenį siekiant politinėmis priemonėmis sureguliuoti „krizę Ukrainoje“ ir palaikys ryšį su visomis suinteresuotomis šalimis, įskaitant Ukrainą. Tai per spaudos konferenciją pareiškė KLR užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning, atsakydama į „Ukrinform“ korespondento klausimą apie Kinijos vadovų kontaktus su kolegomis Ukrainoje.

JAV iždo sekretorė Janet Yellen sekmadienį pareiškė, kad Jungtinių Valstijų ir Kinijos santykiai gali pasistūmėti pirmyn tik per tiesioginį ir atvirą bendravimą. Taip pareigūnė kalbėjo susitikime su Kinijos premjeru Li Qiangu, kuriuo prasidėjo dvi dienas Pekine numatytos aukšto lygio derybas. J. Yellen į Kinijos sostinę iš pietinio Guangdžou miesto atvyko šeštadienio vakarą.

JAV iždo departamento vadovė Janet Yellen penktadienį lankydamasi Kinijoje perspėjo, kad Pekino subsidijos pramonei gali kelti pavojų pasaulio ekonomikos atsparumui. Ketvirtadienį J. Yellen atvyko į Guangdžou miestą, kur kelias dienas vyks derybos su Kinijos pareigūnais. Tai jau antras jos vizitas į antrąją pagal dydį pasaulio ekonomiką per mažiau nei metus.

Kinija pasisiūlė padėti Taivanui po to, kai trečiadienį salą sukrėtė stiprus žemės drebėjimas. Centrinė Taivano meteorologinė administracija (CWA) pranešė, kad 7.58 val. (antradienį 23.58 val. Grinvičo laiku) 15,5 kilometro gylyje įvyko 7,2 balo stiprumo žemės drebėjimas, o jo epicentras buvo už maždaug 25 kilometrų į pietryčius nuo Hualieno miesto rytų Taivane.

Taivanas trečiadienį pranešė, kad per pastarąją parą netoli salos buvo pastebėta 30 Kinijos karinių orlaivių – tai vienas iš didžiausių per vieną dieną užfiksuotų jų skaičių šiais metais. Kinija Taivano savivaldą laiko savo teritorija ir neatsisako galimybės panaudoti jėgą, kad susigrąžintų šią salą savo kontrolėn.

Po 20 metų sausumos mūšių Artimuosiuose Rytuose JAV jūrų pėstininkai stengiasi prisitaikyti prie mūšių salose, kurie gali kilti, jei Vašingtonas ir Pekinas pradės karą. Apie tai rašo „The Washington Post“. Leidinio teigimu, JAV formuoja nedidelius mobiliuosius dalinius, kurie turėtų rinkti informaciją, padėti Ramiojo vandenyno laivynui ir numušinėti laivus vidutinio nuotolio raketomis.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį per pokalbį telefonu atmetė Kinijos prezidento Xi Jinpingo Vašingtonui adresuotą raginimą atšaukti pažangių lustų eksporto draudimą, pareiškė Baltieji rūmai. J. Bidenas „pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos toliau imsis būtinų veiksmų, jog neleistų, kad pažangios JAV technologijos būtų naudojamos siekiant pakenkti mūsų nacionaliniam saugumui, nepagrįstai neribodamos prekybos ir investicijų“, sakoma Baltųjų rūmų pareiškime.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas per pokalbį telefonu pareiškė kolegai Joe Bidenui, kad Taivano problema yra „raudonoji linija, kurios nevalia peržengti“, pranešė valstybinė žiniasklaida.